Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d., padarymu;

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis, teistas:

1) 2011-10-10 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 281 str. 2 d. bauda 40 MGL (5200 Lt) ;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes:

2016-01-20 apie 0.52 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,47 % girtumas) viešoje vietoje – garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), rodydamas aiškų visuomenės negerbimą demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, veikdamas kartu su E. V., tyčia iš chuliganiškų paskatų dėl menkavertės dingsties metė pagalį į automobilį H. C. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išdaužė priekinį stiklą, 50 Eur vertės, o tuo pat metu E. V. metė į automobilyje H. C. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdintį nukentėjusįjį A. M. stiklinį butelį, išdaužė automobilio lango stiklą, 30 Eur vertės, ir pataikė minėtu buteliu A. M. į galvos kairės pusės sritį, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais veiksmais G. L. padarė BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

E. V. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes:

2016-01-20 apie 0.52 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,91 % girtumas) viešoje vietoje – garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), rodydamas aiškų visuomenės negerbimą demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, veikdamas kartu su G. L., tyčia iš chuliganiškų paskatų dėl menkavertės dingsties metė į automobilyje H. C. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdintį nukentėjusįjį A. M. stiklinį butelį, išdaužė automobilio lango stiklą, 30 Eur vertės, ir pataikė minėtu buteliu A. M. į galvos kairės pusės sritį, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuo pat metu G. L. metė pagalį į automobilį H. C. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išdaužė priekinį stiklą, 50 Eur vertės.

Tokiais veiksmais E. V. padarė BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. L. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei paaiškino, kad nusikaltimo dieną buvo neblaivus. Buvo su draugais V. G. ir E. V.. Konfliktas kilo su A. M. dėl magnetolos, kurią jis (G. L.) norėjo pirkti. Visas konfliktas vyko prie masyvo. A. M. buvo su mergina. Nurodo, kad norėjo pasikalbėti su A. M., bet jis nebuvo linkęs, norėjo išvažiuoti. A. M. savo automobiliu užkabino jį (G. L.) ir šiek tiek patempė žeme. Supykęs paėmė vietoje rastą malką ir metė į A. M. automobilį. Malka pataikė į priekinį stiklą ir kiek dabar prisimena, automobilio stiklas skilo. Vėliau nuėjo prie savo automobilio ir labai greitai atvažiavo policija. Sutinka, kad nusikalstamai veikai įtakos turėjo alkoholis. Pažymi, kad su A. M. norėjo tik pasikalbėti, niekas nežadėjo jo mušti. Kai metė į A. M. automobilį malką, E. V. stovėjo kitoje garažų pusėje, gal 50 m. atstumu nuo jo (G. L.). Šiuo metu nukentėjusiajam A. M. ir Ligonių kasai atlygino žalas, gailisi dėl savo neprotingo žingsnio, atsiprašė A. M. ir ateityje stengsis taip nesielgti.

Kaltinamasis E. V. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei paaiškino, kad nusikaltimo dieną buvo neblaivus. Buvo su draugais V. G. ir G. L.. Konflikto pradžios neprisimena. Susitikę buvo pasikalbėti su A. M.. G. L. pasakė, kad jį užkabino A. M. su savo automobilių, pats A. M. pravažiuodamas automobiliu vos nepartrenkė ir jo (E. V.). Susinervinęs metė butelį į A. M. automobilį. Metimo atstumas buvo apie 15–20 m. Nurodo, kad nematė to fakto, kad mestas butelis pataikė A. M. į galvą. Viskas vyko labai greitai ir ekspromtu. Sutinka, kad nusikalstamai veikai įtakos turėjo alkoholis. Dėl tokio poelgio labai gailisi ir pasižada daugiau taip neielgti.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamieji G. L. ir E. V. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kalti ir teikė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjusieji, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).

Be kaltinamųjų prisipažinimo, kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusiojo A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, kad 2016-01-19 apie 23 val. jis kartu su M. B. automobiliu H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš savo namų, esančiu (duomenys neskelbtini). 2016-01-20 apie 00.30 val. atvažiavo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kur susitiko savo pažįstamą T., pavardės nežino (tikrasis asmens vardas, pavardė – G. L.). T. buvo kartu su pažįstamu E., pavardės nežino. Prieš 2 savaites jis davė T. savo automagnetolą, kad pasiklausytų. T. minėjo, kad automagnetola blogai veikia. T. buvo atvažiavęs su automobiliu Audi, pilkos spalvos, valstybinių numerių nepamena. Jis parodė, kaip automagnetola įsijunginėja. T. teiravosi, už kiek automagnetolą galėtų parduoti. Jis atsakė, kad nežino. Jis buvo įsėdęs į jo automobilį Audi. Jis su M. išvažinėjo ir pastebėjo, kad T. seka jį ir bandė blokuoti kelią. Jis nuvažiavo pas savo pažįstamą O., prie metalinių garažų, esančius (duomenys neskelbtini) pasiteirauti, kad galėtų suvirinti duslintuvą. Atvažiavo ir T.. O. atsisėdo į jo automobilį, ant galinės sėdynės. Pabrėžia, kad automobilyje Audi sėdėjo ir trečias vyriškis (iš matymo pažįstamas) vardo ir pavardės nepamena. A. T., priėjo prie automobilio H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidaręs vairuotojo dureles, bandė ištraukti jį iš automobilio. Jis pasipriešino ir nepajėgė, o tada atidarė galines sėdynes ir ištraukė O.. Jis įjungė pavarą ir pradėjo važiuoti. Jis norėjo išvažiuoti iš metalinių garažų masyvo, bet T. užblokavo išvažiavimą. T. ir E. pradėjo mėtytis, t. y. E. metė butelį į jo automobilio stiklą, kuris suskilo, o T. metė pagalį. Patikslina, kad T. mesdamas pagalį į priekinį stiklą, kurį suskaldė, o E. mesdamas alaus butelį į vairuotojo durelių stiklą, jį išdaužė ir pataikė jam į galvą. Jis įjungė atbulinę pavarą ir nuo jų išvažiavo. Trečias iš matymo pažįstamas vyras nieko nedarė, galimai buvo Audi automobilyje. M. iškvietė policiją. A. H. Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, bet jis šį automobilį dar nepersirašė savo vardu. Priekinį stiklą vertina 50 eurų, o vairuotojo durelių stiklą vertina 30 Eur. Jam padaryta 80 Eur turtinę žalą. T. ir E. atpažino pagal veido bruožus. T. apie 30–34 metų amžiaus, o E. – 25–30 metų amžiaus. Kodėl šie taip pasielgė, jis nežino. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) (b. l. 34).

Papildomais nukentėjusiojo A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis nurodė, kad 2016-01-19 E. mesdamas tuščią alaus butelį į automobilį, pataikė į vairuotojo durų stiklą. Po ko stiklas dužo, o butelis pataikė jam į galvą ir supjaustė galvos pakaušį. RVUL žaizda buvo susiūta. Daugiau į kitas ligonines nesikreipė. Konflikto metu paaiškino, kad G. metė pagalį ir suskaldė priekinį automobilio stiklą. Nieko jis pats suvažinėti neketino, tik gynėsi. Po konflikto E. ir G. žalą atlygino, pretenzijų jiems neturi. Ieškinio nereikš. Prašo bylą nutraukti arba baigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 42).

Nukentėjusiosios M. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais ji paaiškino, kad 2016-01-19 nuo pat ryto buvo su savo vaikinu A. M.. Apie 23 val. iš jo namų nuvažiavo susitikti su jo pažįstamais. Jau 20 d. apie 00.30 val. A. automobiliu H. C. atvažiavo prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Ten priėjo A. pažįstamas T. (tikrasis asmens vardas, pavardė – G. L.), kurį yra porą kartų mačiusi ir žino, kaip A. pažįstamą, su dar vienu jai nepažįstamu vaikinu. Vaikinai pradėjo kalbėti apie kažkokį grotuvą. Po poros minučių vaikinai nuėjo prie T.automobilio, A. atsisėdo prie vairo, T. šalia, matė, kad T. labai emocingai mosikavo rankomis, pagalvojo, kad barasi. Maždaug prieš dvi savaites A. T. davė išbandyti automobilinį grotuvą, sutarė, kad jei tiks nupirks. K. A. grįžo į automobilį, paklausė, kas atsitiko. A. atsakė, kad viskas gerai, atsisėdo prie vairo ir jie pradėjo važiuoti, bet T. savo automobiliu ėmė jiems pakirtinėti kelią, trukdyti važiuoti. Nuo „(duomenys neskelbtini)“ jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur A. buvo susitaręs su pažįstamu, kad šis užvirins duslintuvą. T. visą laiką juos sekė, kai jie sustodavo ir laukdavo, kol vėl pradės važiuoti. Taigi jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), į metalinių garažų masyvą, kur A. susitiko su pažįstamu O., kuris atsisėdo į jų automobilį, pradėjo kalbėtis. Tuo metu privažiavo T.automobilis. Pamatė, kad prie automobilio prišoko T. su dar vienu vaikinu, ėmė traukti iš automobilio O. ir A.. O. ištraukė, bet šis nubėgo ir užsidarė garaže. A. neištraukė, A. pradėjo važiuoti. Norėjo išvažiuoti iš garažų, bet T. užtvėrė savo automobiliu išvažiavimą. T. su draugu ėmė vaikytis, kai pribėgdavo, trankė langų stiklus, laužė veidrodėlius. Ji iškvietė policiją. Tuo metu pribėgo T. ir priekinį stiklą metė, jai atrodo ledo gabalą, kuris suskaldė priekinį stiklą. Dar pavažinėjus pasakė, kad A. ją išleistų, galvojo pasitiks policijos pareigūnus, nes tikslios vietos, kur yra nežinojo, galvojo pamatys policijos automobilį ir parodys kelią. Pareigūnų nesutiko, grįžo į garažus, ieškojo A., bet nerado, o po to pamatė policijos automobilį ir nuėjo prie pareigūnų. Su jais jau bendravo A., pamatė, kad jo galva praskelta, išdaužtas vairuotojo durų lango stiklas. Kaip suprato konfliktas kilo dėl minėto grotuvo. Pati fiziškai nenukentėjo, tik labai išsigando. T. apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, tamsiai rudų plaukų, apsirengęs raudonos spalvos striukę, su šviesiomis kelnėmis. Vienas vaikinas buvo su juoda striuke, jis bandė sulaužyti veidrodėlį. Trečiasis vaikinas, kurio apibūdinti negali, taip pat buvo pribėgęs prie automobilio. Buvo labai išsigandusi, todėl visko gerai nematė, ką kiekvienas jų darė negali pasakyti. Kas sužalojo A. nežino, tuo metu buvo nuėjusi (b. l. 44).

Papildomais nukentėjusiosios M. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais ji nurodė, kad ji asmeniškai nenukentėjo, nepatyrė jokių sužalojimų. Moralinės ar kitokios žalos nepatyrė. Pretenzijų jokių niekam neturi. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 46).

Liudytojo V. G. (V. G.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, kad 2016-01-19 vakare su pažįstamu G. L. ir E. (pavardės nežino) trise atvažiavo G. L. automobiliu Audi A3 (valst. Nr. nepamena) prie kazino, kuris yra priešais prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Vairavo jis, nes G. L. buvo neblaivus. G. L. sėdėjo šalia. Pamena, kad netrukus automobiliu H. C. privažiavo iš matymo pažįstamas A. su mergina, nes kaip suprato G. L. ir E. buvo su juo susitarę. G. L. paprašė persėsti į automobilio galą, nes su A. norėjo kažką pakalbėti. A. atsisėdo į vairuotojo vietą, jis su E. sėdėjo automobilio gale. Kokiu vardu į G. L. kreipėsi A. nekreipė dėmesio. Kad kitu vardu G. L. prisistatinėtų – nieko apie tai nežino. Taigi G. L. ir A. kalbėjo apie kažkokią skolą. Ką tiksliai negali pasakyti, nes nesiklausė. Ar G. L. ir A. automobilyje pykosi nepamena, bet muštynių nebuvo tikrai. Po kurio laiko G. L. su A. išlipo iš automobilio ir kažką dar kalbėjosi prie automobilio, ką nepamena. Ar ginčijosi – nežino, neklausė. Muštynių nebuvo. Jis persėdo į vairuotojo vietą. Netrukus į automobilį grįžo G. L.. Matė, kad A. nuėjo į savo automobilį ir norėjo išvažiuoti. G. L. kiek pamena paprašė, užstatyti išvažiavimą, kad A. neišvažiuotų. Jis taip ir padarė, dėl ko – jis to prašė nežino, nesigilino darė tiesiog ko prašo, nes tai jo automobilis, tačiau pilnai kelio neužstatė, ir A. pravažiavo. G. L. pasakė tada važiuoti, paskui A., nes neva jam reikia su juo pakalbėti. Taip nuvažiavo paskui A. į garažų masyvą. Visą kelią G. L. sakė, kad jam reikia būtinai pakalbėti su A., tačiau jis nesigilino dėl ko. Atvykus į garažų masyvą, G. L. vėl paprašė, užstatyti kelio išvažiavimą. Jis užstatė. G. L. ir E. išlipo iš automobilio ir nubėgo paskui A. važiuojantį automobilį. Išlipo iš automobilio, bet niekur nėjo, stovėjo prie automobilio. A. pavažiavo giliau į garažų masyvą, matė, kaip G. L. atidarė duris vairuotojo pusės, ką ten kas kam sakė – nežino negirdėjo, buvo 50–100 metrų atstumu. Smūgių nebuvo suduota jokių, tik matė, kad kai atidarė duris G. L., tai A. pavažiavo lygtai į priekį ir G. L. pargriuvo ant sniego, nugaros. E. tuo metu ką darė nepamena jau. A. nuvažiavo toliau su automobiliu, matė, kad ir G. L. atsistojo ir kartu su E. nubėgo paskui A. automobilį. Ar jie ką rankose turėjo nematė. Kas ten toliau vyko jau nematė, nes liko stovėti prie automobilio, be to tame masyve buvo tamsu. Visa tai vyko apie 00 val. Netrukus pamatė grįžtančius E. ir G. L. bei pamatė privažiuojančius pareigūnus. Ant G. L. ir E. jokių sužalojimų nematė. Kas iškvietė policiją nežino. Privažiavus policijai, netrukus ir A. privažiavo ir kažką ten jie visi aiškinosi, nesikišo. A. A. ar buvo kokie sužalojimai nežino, nekreipė dėmesio. Ar jo automobilis buvo apgadintas taip pat nežino, nekreipė dėmesio. Po ko jį, E., G. L. sulaikė policijos pareigūnai ir išvežė į policijos komisariatą. Taip pat gali paaiškinti, kad neprisimena ar G. L. ir E. vartojo alkoholinius gėrimus (alų buteliuose) automobilyje, kai juos vežiojo. Asmeniškai jis buvo blaivus. Pas pretenzijų niekam neturi, ir niekam nesudavė, į konfliktą nesikišo (b. l. 65).

2016-01-20 apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėtas automobilis H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, keturių durų, sedanas; automobilio priekinis stiklas keleivio pusėje suskaldytas, bet nesubyrėjęs; vairuotojo durų lango stiklas sudaužytas, šukės likusios apatiniame angokraštyje (b. l. 47–48).

2016-07-13 apžiūrėti medicininiai A. M. dokumentai dalyvaujant specialistui J. M. P. ir konstatuota, kad A. M. padaryta muštinė galvos plaukuotos dalies žaizda, kuri padaryta kietu buku ar bukabriauniu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymą (b. l. 17–18).

Alkotesterio patikros kvitu G. L. 2016-01-20 01.36 val. nustatytas 1,47 prom. girtumas (b. l. 91).

Alkotesterio patikros kvitu E. V. 2016-01-20 01.41 val. nustatytas 0,91 prom. girtumas. (b. l. 126).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. patvirtino, kad žala jam atlyginta pilnai. Kaltinamieji gailisi, jiems pretenzijų neturi.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji M. B. nurodo, kad kaltinamieji gailisi, tikisi, kad daugiau jie taip nesielgs ir pretenzijų jiems neturi.

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo

BK 284 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-506/2013 ir kt.). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. ir tada, kai kaltininkas, pažeidžią viešąją tvarką bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011). Pagal teismų formuojamą praktiką veiksmai, pasireiškę svetimo turto niokojimu, vertinami kaip vandališki (o ne įžūlūs) (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-378/2009, 2K-65/2010, 2K-37/2012 ir kt.).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino G. L. ir E. V. pareikštus kaltinimus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausti teisme kaltinamieji savo kaltes dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, nurodė padarymo aplinkybes.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. L. 2016-01-20 apie 00.52 val. viešoje vietoje – garažų masyve, esančių adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus tyčia iš chuliganiškų paskatų dėl menkavertės dingsties, metė pagalį į nukentėjusiojo A. M. automobilį H. C. valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir išdaužė priekinį stiklą, 50 Eur vertės, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. V. 2016-01-20 apie 00.52 val. viešoje vietoje – garažų masyve, esančių adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia iš chuliganiškų paskatų dėl menkavertės dingsties, metė į automobilyje H. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdintį nukentėjusįjį A. M. stiklinį butelį, išdaužė automobilio lango stiklą, 30 Eur vertės, ir pataikė minėtu buteliu A. M. į galvos kairės pusės sritį, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2016-07-13 specialistas J. M. P. konstatavo, kad A. M. padaryta muštinė galvos plaukuotos dalies žaizda, kuri padaryta kietu buku ar bukabriauniu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Be to, buvo apgadintas A. M. priklausantis automobilis H. C. – išdaužti priekinis ir šoninis stiklai (žala įvertinta 80 Eur). Taigi, E. V. ir G. L. savo nusikalstama veika ne tik sutrikdė visuomenės rimtį, tačiau taip pat nukentėjusiajam A. M. nežymiai sutrikdė sveikatą, sugadino automobilį. Kaltinamųjų veikoje yra BK 284 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d. numatytų nusikaltimų idealioji sutaptis. Tačiau teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 284 str. 1 d. veika apima BK 140 str. 1 d. numatytos veikos padarinius, todėl, esant idealiai minėtuose straipsnių dalyse nurodytų nusikaltimų sutapčiai, veika pagal BK 140 str. 1 d. nekvalifikuotina (kasacinė nutartis Nr. 2K-659/2004, ,,Teismų praktika“ Nr. 23; kasacinės nutartys Nr. 2K-652/2007, 2K-796/2007).

Akivaizdu, kad tokie G. L. ir E. V. veiksmai yra įžūlūs, vandališki, nes jie buvo įvykdyti be jokios aiškios priežasties, padaryti tyčia (automobilio suniokojimas tiesiogine tyčia, A. M. sveikatos sutrikdymas neapibrėžta tyčia), stebint M. B. (pripažinta nukentėjusiaja) ir V. G..

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl G. L. ir E. V. neteisėtų tyčinių veiksmų kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, jų veikoje yra visi BK 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sudėties požymiai, todėl kaltinamieji baustini už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Skirdamas kaltinamiesiems G. L. ir E. V. bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į jų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Dėl G. L. skirtinos bausmės

Sprendžiant G. L. bausmės paskyrimo klausimą vertintini tokie kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: neteistas (b. l. 94), baustas administracine tvarka (b. l. 97–98), nedirba, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.1. 100), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. 1. 101), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.1. 99).

Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo neteisėtų veikų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str.1 d. 2 p.).

G. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, G. L. aptartą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrai su E. V., iš chuliganiškų paskatų, ir tai taipogi yra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str. 1 d. 1, 3 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. L. už BK 284 str. 1 d. padarytą nusikaltimą skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustatant tokio pobūdžio draudimus ir įpareigojimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį neišvykti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje; per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant į mėnesį po 20 valandų (BK 48 str. 6 d. 1, 3, 5).

Atsižvelgus į tai, kad G. L. nusikalstamą veiką pripažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir G. L. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, paskiriant minėtus draudimus ir apribojimus.

Ikiteisminio tyrimo metu G. L. buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) str. nustatyta tvarka nuo 2016-01-20 00.50 val. iki 2016-01-20 14.38 val. (1 para) (b. l. 69, 86). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms;

G. L. 2016-01-20 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84–85) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl E. V. skirtinos bausmės

Skiriant E. V. bausmės paskyrimo klausimą vertintini tokie kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: teistas (b. l. 129), baustas administracine tvarka (b. l. 131), dirba, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.1. 133), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. 1. 135), Į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.1. 134).

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo neteisėtų veikų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str.1 d. 2 p.).

E. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, E. V. aptartą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrai su G. L., be jokios aiškios priežasties, t. y. iš chuliganiškų paskatų, teistas ir šios aplinkybės sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 1, 3, 9 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. V. už BK 284 str. 1 d. padarytą nusikaltimą skirtina 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustatant tokio pobūdžio draudimus ir įpareigojimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį neišvykti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant į mėnesį po 20 valandų (BK 48 str. 6 d. 1, 5).

Atsižvelgus į tai, kad E. V. nusikalstamą veiką pripažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir E. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams, nustatant minėtus įpareigojimus ir draudimus.

Ikiteisminio tyrimo metu E. V. buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) str. nustatyta tvarka nuo 2016-01-20 00.50 val. iki 2016-01-20 16.21 val. (1 para) (b. l. 108, 123). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

E. V. 2016-01-20 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 121–123) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendė:

G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant tokius įpareigojimus ir draudimus:

– visą laisvės apribojimo laikotarpį neišvykti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

– per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje;

– per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant į mėnesį po 20 valandų.

V. B. kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriams) metams, paskiriant tokius įpareigojimus ir draudimus:

– visą laisvės apribojimo laikotarpį neišvykti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

– per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje;

– per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant į mėnesį po 20 valandų.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-01-20 00.50 val. iki 2016-01-20 14.38 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant tokius įpareigojimus ir draudimus:

– visą laisvės apribojimo laikotarpį neišvykti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

– per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant į mėnesį po 20 valandų.

V. B. kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, paskiriant tokį įpareigojimą ir draudimą:

– visą laisvės apribojimo laikotarpį neišvykti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

– per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant į mėnesį po 20 valandų.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-01-20 00.50 val. iki 2016-01-20 16.21 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti G. L. ir E. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.