Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui,

trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Jonavos rajono savivaldybės, UAB „Bauer INT“, UAB „Bitė Lietuva“, Telšių apskrities VPK atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui R. Š., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. J., Jonavos rajono savivaldybei, UAB „Bauer INT“, UAB „Bitė Lietuva“, Telšių apskrities VPK dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė I. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nutraukti I. Š. (T) ir R. Š. 2012-07-28 Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 126), sudarytą santuoką, dėl atsakovo R. Š. kaltės; nepilnamečio vaiko R. Š. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove I. Š., priteisti iš atsakovo R. Š., nepilnametės dukters R. Š. išlaikymui po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, bei šias lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai I. Š.,, pervedant jas į I. Š. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ iki einamojo mėnesio 10 dienos; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininko teisės pasilieka ieškovei; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievoles išieškotojams S. J., UAB „Bitė Lietuva“, Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, antstoliui V. D. vykdys atsakovas R. Š. asmeniškai; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievoles pagal 2016-12-25 tarp ieškovės ir UAB „Bauer INT“, į. k. 302299789, sudarytą sutartį Nr. 18/0151847 dėl prekių pirkimo-pardavimo, vykdys ieškovė I. Š. asmeniškai; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei I. Š. santuokinę pavardę „Š“, o atsakovui – „Š.“; priteisti iš atsakovo R. Š. ieškovės I. Š. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad netrukus po santuokos sudarymo ėmė ryškėti atsakovo blogosios savybės – jis ėmė girtauti, puldinėti jos sūnų, smurtaudavo ir jos atžvilgiu, buvo neištikimas. Dėl šių aplinkybių labai dažnai pykdavosi. Santuokoje susilaukė dukters R. Š.. Jau daugiau nei metus nebegyvena santuokinio gyvenimo, tiesiog gyvena viename bute, kadangi jai su dukterimi nėra kur išeiti, o jis išsikelti nesutinka. Atsakovas apie tris metus niekur nedirba, negauna jokių pajamų nei išmokų. O visus mokesčius už butą, skolas, kurios buvo susidarę, kol nedirbo, moka ji. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini),“, gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 480 Eur, tačiau labai dažnai turi slaugyti dukterį, todėl retai išdirba visą mėnesį. Gaunamų pajamų pilnai neužtenka pragyvenimui ir pilnam dukters išlaikymui. Jos kitas sūnų P. V. gyvena pas savo tėtį. 2014-10-07 sudaryta savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu jos šeimai buvo suteiktas socialinis būstas adresu (duomenys neskelbtini),. Šiame bute nuo pat sutarties sudarymo ji su vaikais bei sutuoktiniu gyvena, kadangi šiuo metu nėra galimybės gyventi atskirai. Dukterimi nuo gimimo rūpinasi daugumoje tik ji. Duktė R. turi negalią bei jai yra diagnozuota Wilmso liga (C64), inkstų vėžio forma, todėl dažnai ir ilgą laiką tenka gulėti su ja LSMU ligoninės Kauno klinikose bei kitose gydymo įstaigose. Bute, kuriame gyvena, dukrai yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, duktė turi savo atskirą kambarį, kuriame yra visi jos ugdymui bei laisvalaikiui būtini reikmenys, baldai. Dukters maistui vidutiniškai išleidžia apie 160 Eur per mėnesį; vaiko drabužiams, avalynei, higienos ir kitoms būtinoms prekėms - apie 100 Eur per mėnesį; ugdymo prekėms, priemonėms, baldams, knygoms, žaislams - apie 80 Eur, komunalinėms paslaugoms, kitoms būtinoms ūkio išlaidoms, skirtoms dukters daliai - apie 40 Eur per mėnesį, viso dukters išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 380 Eur. Dukra gauna neįgalumo išmokas, tačiau šias lėšas panaudoja kelionėms į gydymo įstaigas, vaistams, vitaminams, kitoms būtinoms išlaidoms, susijusioms su mergaitės sveikatos priežiūra bei gydymu. Neprieštarauja, kad vaiko tėvas laisvai galėtų matytis su dukterimi, iš anksto informavęs, dalyvautų mergaitės priežiūroje bei auklėjime, padėtų su sveikatos priežiūra. Santuokos metu nėra įgiję jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kurį reiktų dalinti. R. Š. yra įgijęs visą eilę kreditorinių įsipareigojimų – pas antstolį V. D. yra vykdomos dešimt vykdomųjų bylų, išieškotojai: S. J., UAB „Bitė Lietuva“, Telšių AVPK. Kokiu pagrindu yra įgyti šie įsipareigojimai, jai nėra žinoma. 2016-12-25 tarp jos ir UAB „Bauer INT“ buvo sudaryta sutartis Nr. 18/0151847 dėl prekių pirkimo-pardavimo, kurios pagrindu pirko dukrytei specialią antklodę „Opera color 155x200“ už 363 Eur sumą. Prekę pirko išsimokėtinai, kas mėnesį moka po 15 Eur įmoką. Įmokas moka laiku ir tinkamai. Išlaikymo sau iš sutuoktinio nereikalauja.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. Š. ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad po santuokos sudarymo sužinojo, jog atsakovas turi didelių skolų, pasakė, kad jų grąžinti neketina. Ji siūlė sutuoktiniui važiuoti ir tartis dėl skolų, bet jis nenori, įsivaizduoja, kad tas skolas jam nurašys. Apie skolas, susidariusias dėl automobilių -36 000 Lt - sužinojo iš sutuoktinio sesers vyro. Kai prisijungė prie sutuoktinio elektroninės bankininkystės, pamatė, kad jo skola yra 36000 Lt. Jis dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Jo kaltė dėl santuokos iširimo ta, kad jis turi daug skolų, neina dirbti, su juo gyventi psichologiškai labai sunku. Kartu gyvena nuo 2012 m., turi vieną bendrą vaiką - dukrą. Iš kitos santuokos ji dar turi pilnametį sūnų. Atsakovas buvo jai neištikimas, nes telefone matė, kad skambinėja kitoms moterims, susirašinėja su jomis, buvo išvažiavęs į pasimatymus į Kauną. Paskui ji rado žinutes, paskambino tai moteriai, o ji pasakė, kad jie bendrauja 5 metus ir augina jo dukrą. Ji apie tai pasakė vyrui, jis pasakė, kad ta moteris nusišneka. Atsakovas iki vestuvių dirbo, o po vestuvių dirbo tik pusmetį, bet ir tai nelegaliai. Paskutinį kartą kažkada mėnesį dirbo pas ūkininką. Atsakovui pragyventi padeda jo tėvas. Atsakovas buvo vartojęs jos atžvilgiu fizinį smurtą, ji buvo iškvietusi policiją. Atsakovas kartu su degtine vartojo vaistus „Knezopam“, važiuodavo į Telšius jų pasiimti į psichikos sveikatos centrą. Jis turbūt ten registruotas įskaitoje. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini),“ baldų apmušėja, gauna 440–450 Eur atskaičius mokesčius. Jokio turto neturi. Dukros išlaikymas mėnesiui kainuoja apie 380 Eur. Rūbus, batus dukrai perka turguje, žieminiai batai kainavo 18 Eur. Dukrai 4 metai, ji serga. Turi gerti geležį, kainuoja 15 Eur, geležies nekompensuoja. Daug kainuoja vežiojimas į Kauną. ji galėtų gauti kompensaciją, bet negauna, nes atsakovas nėra registruotas darbo biržoje. Dėl to pačios priežasties negauna kompensacijos išlaidoms už komunalinius patarnavimus. 2016 m. kovo mėn. buvo taikyta paskutinė chemoterapija. Kai būdavo taikoma chemoterapija, dažnai gulėdavo ligoninėse su dukra. Kas savaitę veždavo leisti vaistus. Vaikui perka vitaminų – bičių pienelį, kuris apie 12 Eur kainuoja. Rugpjūčio mėnesį vežė dukrą pas gydytojus, sakė, kad ant antro inksto esantis darinys dar toje pačioje stadijoje, nedidėja. Mergaitei nustatytas invalidumas, gauna 112 Eur/mėn., jai išoperuotas vienas inkstas. Dukrą į darželį priims nuo 2018 m. Atsakovas vaiko auklėjime dalyvauja, dukrą myli. Atsakovas dar turi 9 metų sūnų, jis jo neaugino, nežino net kaip atrodo. Jis sakė, kad mokėjo išlaikymą savo sūnui, bet vaiko mama sako kitaip. Ji pati yra sveika. Atsakovas taip pat sveikas, nedarbingumas nenustatytas, jis turto neturi, automobilis jo tėvo vardu. Prašo buto nuomininko teises nustatyti jai. Mano, kad šis butas priklauso jai, nes ji eilėje stovėjo daug metų, kad jį gautų. Atsakovas sutartyje įrašytas kaip šeimos narys. Toliau neplanuoja kartu su juo gyventi. Ji nori čia savo mamą atsivežti, kad padėtų dukrą prižiūrėti. Atsakovas nuo alkoholizmo gydytis nenori. Kelionės į Kauną su dukra daug kainuoja, ji galėtų gauti kompensaciją, bet negauna, nes atsakovas nėra registruotas darbo biržoje. Kompensacijos būstui irgi dėl to negauna.

Atsakovui R. Š. ieškinys su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo per 14 dienų įteikti asmeniškai 2017-05-24. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Atsakovas R. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta asmeniškai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Bauer INT“ apie posėdį pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimo negauta, byla išnagrinėta trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovui nedalyvaujant.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. J., Jonavos rajono savivaldybė, UAB „Bitė Lietuva“, Telšių apskrities VPK per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai (ieškinys bei teismo pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo per 14 dienų) įteikti tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Telšių apskrities VPK apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovui nedalyvaujant.

Tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. J., Jonavos rajono savivaldybei, UAB „Bitė Lietuva“ apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimo negauta, byla išnagrinėta tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų ir jų atstovams nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Jonavos rajono VTAS) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima neįtraukta į Jonavos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, duomenų, jog jie netinkamai vykdo savo pareigas nepilnametės dukters R. Š. atžvilgiu, skyriuje nėra. Atsakovas nurodęs nedirbantis apie keturis metus, jokių pajamų, socialinių išmokų negauna, jį išlaiko jo tėvas, kuris per mėnesį duoda 300 Eur. Iš šių pinigų jis prisideda prie dukters išlaikymo. Atsakovas nemato galimybių įsidarbinti ateityje. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsakovas turi sūnų su kita moterimi, jam priteistas išlaikymas po 320 Lt, bet jis jo neteikia, nes neturi jokių pajamų. Dukters išlaikymui sutinka skirti po 100 Eur. Atsakovas nurodė esąs darbingas. Atsakovas neigė, kad piktnaudžiauja alkoholiu ir vartoja smurtą ieškovės atžvilgiu. Skyrius neturi duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas prieštarautų vaiko interesams. Atsakovo siūloma 100 Eur išlaikymo suma galimai per maža vaiko poreikių tenkinimui.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono VTAS atstovas Andrius Baranauskas palaikė išvadoje išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys 2012-07-28 sudarė santuoką (e. b. l. 11), jiems (duomenys neskelbtini), gimė dukra R. Š. (e. b. l. 12), kuriai nuo 2016-08-17 iki 2017-08-28 buvo nustatytas neįgalumas (e. b. l. 30). Ieškovė turi sūnų P. V., kuris bylos nagrinėjimo metu yra pilnametis (e. b. l. 13). Atsakovas R. Š. turi nepilnametį sūnų L. Š., gim. (duomenys neskelbtini),, jo išlaikymui iš atsakovo priteista po 400 Lt per mėnesį (e. b. l. 130–133). Nei ieškovės, nei atsakovo vardu registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra (e. b. l. 14–15, 80–81). Šalys su savo nepilnamete dukra gyvena Jonavos rajono savivaldybei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini),, pagal 2014-10-07 savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (e. b. l. 16, 19–23). Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini),“ baldų apmušėja, už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-12-31 išmokėta atlyginimo per mėnesį – 368,57 Eur (e. b. l. 17–18), ieškovės paaiškinimu, dabar gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, 440–450 Eur per mėnesį. Atsakovas nedirba (e. b. l. 79), VSDFV duomenų bazės duomenimis, paskutinį kartą darbo santykiai pasibaigė 2014-10-24. Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdoma dešimt vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš atsakovo R. Š. (e. b. l. 26–27). Ieškovė ir UAB „Bauer INT“ 2016-05-25 sudarė sutartį dėl prekių pirkimo – pardavimo Nr. 18/0151847 (e. b. l. 24–25), kurią, UAB „Bauer INT“ duomenimis, ieškovė vykdo tinkamai ir įmonė neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo, prievolė pagal sutartį būtų priskirta asmeniškai ieškovei (e. b. l. 73–74). Jonavos rajono VTAS duomenimis, šeima neįrašyta į Jonavos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, duomenų, jog jie netinkamai vykdo savo pareigas nepilnametės dukters R. Š. atžvilgiu, skyriuje nėra (e. b. l. 47–48). Iš byloje pateiktų vaistinių kvitų matyti, kad ieškovė išleido 63,10 Eur medikamentams (e. b. l. 124–125). Valstybė byloje patyrė 325,53 Eur už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą (e. b. l. 129).

Dėl santuokos nutraukimo

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.27 str. išvardintų pareigų pažeidimas iš esmės reiškia jų nevykdymą.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus bei įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (sutuoktinių lojalumą vienas kitam, moralinę, turtinę paramą ir kt.) daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo R. Š. kaltės, nes atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas nesaikingai vartoja alkoholį, vartojo jos atžvilgiu smurtą, net teko kviesti policiją, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (duomenų iš policijos apie ieškovės kreipimąsi dėl sutuoktinio smurto, neprašė apklausti šias aplinkybes galinčių patvirtinti liudytojų ir pan.), kai tokia pareiga nustatyta įstatymo (CPK 178 str.). Tačiau byloje yra duomenų, jog atsakovas nuo 2014-10-24 niekur nedirba, po santuokos sudarymo dirbo epizodiškai, t. y. iki 2013-11-04 ir nuo 2014-08-04 iki 2014-10-24, kas patvirtina, kad atsakovas negauna jokių pajamų iš darbo. Kaip patvirtino ieškovė, atsakovui kas mėnesį po 200–300 Eur duoda jo tėvas, todėl iš šių pinigų kažkiek prisideda prie šeimos išlaikymo. Tuo tarpu ieškovė nuo 2011-06-20 dirba UAB „(duomenys neskelbtini),“, gauna pastovias pajamas – po 440–450 Eur per mėnesį, todėl akivaizdu, kad didžiąja dalimi šeimos, įskaitant ir nepilnametės dukters, išlaikymu pasirūpina nuolatines pajamas gaunanti ieškovė. Jonavos rajono VTAS atsakovas nurodė, kad dirbti negali, nes reikia prižiūrėti dukrą, tačiau šią aplinkybę paneigia duomenys, jog atsakovas jau nedirbo ir tada, kai ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose (laikotarpiu nuo 2013-09-23 iki 2015-08-01). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų nedarbingas, nėra, jo pozicija, kad jis nemato galimybių įsidarbinti ir ateityje (duomenys iš Jonavos rajono VTAS išvados), rodo jo ypač neatsakingą požiūrį į šeimą, jos ekonominę gerovę, nenorą maksimaliai prisidėti prie kuo geresnių sąlygų sudarymo šeimoje augančiam nepilnamečiui vaikui. Kaip teigia ieškovė, atsakovas ne tik nedirba, bet ir nėra registruotas darbo biržoje (atsakovas į teismo posėdį neatvyko, šių duomenų nepaneigė), dėl ko ji negalinti gauti ir kompensacijų už būstą ir dukters keliones į Kauną pas gydytojus. Toks atsakovo pasyvus elgesys kenkia šeimos gerovei ir stabilumui. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo atžvilgiu vyksta išieškojimas net dešimtyje vykdomųjų bylų, pradėtų 2003–2009 m., t. y. iki santuokos sudarymo, apie kurias, kaip teigia ieškovė, sužinojo tik susituokusi, ir dėl ko šiandien iškilo grėsmė, jog išieškojimas bus nukreiptas į jos santuokos metu uždirbtą turtą, nes atsakovas, ieškovės teigimu, dirbti ir atiduoti skolas neketina. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas nebuvo pakankamai sąžiningas ir atviras dar iki santuokos sudarymo. Šalys jau metus neveda bendro ūkio ir nemato galimybės toliau gyventi santuokoje, per teismo nustatytą terminą nesusitaikė. Taigi, šalys šeimoje viena nuo kitos nutolo dėl atsakovo lengvabūdiško požiūrio į sutuoktinių pareigas - turtinę paramą vienas kitam, visapusišką rūpinimąsi šeima, jos gerove. Nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, jis pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo lojalus, dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo R. Š. kaltės (CK 3.27 str., 3.28 str., 3.53 str. 1 d., 3.60 str. 2 d.).

Dėl pavardės

Ieškovė prašo teismo po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę Š pavardę. Vadovaujantis CK 3.69 str. 1 d., sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Atsižvelgiant į išdėstytą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – Š, atsakovui – Š.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp tėvų kyla ginčas, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 1 d., 2 d.). Ieškovė prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas teismui savo pozicijos nepateikė, tačiau iš Jonavos rajono VTAS išvados matyti, jog šiam reikalavimui jis neprieštarauja. Išvadą teikianti institucija sutinka, kad toks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atitiks nepilnametės R. Š. interesus. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena iš Jonavos rajono savivaldybės nuomojamame bute, Jonavos rajono VTAS neturi duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų teisėtiems vaiko interesams. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena su motina, yra jos auklėjama, į tai, kad dėl šio klausimo tarp šalių nėra ginčo (atsakovas nepareiškė reikalavimo, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo), nepilnametės R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra nustatytina su jos motina ieškove I. Š..

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tuo atveju, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia. Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo šios knygos nustatyta tvarka (CK 3.194 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. Š. nepilnametės dukters R. Š. išlaikymui po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, bei šias lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai I. Š., pervedant jas į I. Š. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ iki einamojo mėnesio 10 dienos. Nurodo, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma kas mėnesį – 380 Eur.

Išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono VTAS duomenimis, atsakovo siūlomas 100 Eur išlaikymas yra per mažas vaiko poreikių tenkinimui.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovė dirba, gaunamas atlyginimas atskaičius mokesčius – 440–450 Eur per mėnesį. Turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „Bauer INT“. Atsakovas niekur nedirba, duotais paaiškinimais Jonavos rajono VTAS, jam kas mėnesį po 300 Eur duodąs jo tėvas. Jo atžvilgiu vykdomas išieškojimas dešimtyje vykdomųjų bylų, turi 9 metų sūnų, kuriam priteistas išlaikymas po 400 Lt.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad nors pagal pateiktus įrodymus abiejų šalių turtinė padėtis sunki, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauno amžiaus, sveiki, darbingi, turi galimybę dirbdami savo turtinę padėtį pagerinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad abi šalys turi pareigą materialinį išlaikymą savo nepilnametei dukrai teikti lygiomis dalimis.

Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį ateityje, į jo ugdymą ir lavinimą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia 380 Eur. Iš jų maistui – 160 Eur, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, kitoms būtinoms prekėms – 100 Eur, ugdymo priemonėms, baldams, knygoms, žaislams – 80 Eur, komunalinėms išlaidoms, kitoms būtinoms ūkio išlaidoms, skirtoms dukters daliai – 40 Eur. Teismo posėdžio metu nurodė, kad daug lėšų kainuoja vaiko vežiojimas į Kauną pas gydytojus, taip pat kas mėnesį perka geležį, vitaminus, kurių ligonių kasos nekompensuoja. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra yra serganti, nustatytas neįgalumas, dėl inkstų vėžio išoperuotas vienas inkstas, ieškovės paaiškinimu, šiuo metu chemoterapija baigta, stebima ligos remisija, darinys ant kito inksto kol kas nedidėja, tačiau dėl vartotos chemijos dukrai iškritę visi dantys, dėl ko vėl turės važiuoti pas gydytojus traukti dantų šaknų, vartoja vitaminus, geležį. Dėl dukters ligos, ieškovė gauna 112 Eur išmoką, tačiau akivaizdu, kad ši suma padengia tik dėl sunkios ligos padidėjusius dukters poreikius (keliones į gydymo įstaigas, vitaminus ir pan.), tačiau ne kasdieninius. Atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters sveikatos būklę, amžių (4 metai), ieškovės nurodytus poreikius, į tai, kad mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, į tai, kad dukra nuo 2018 m. pradės lankyti darželį, dėl ko išlaidos dar padidės, sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra tinkama šalių dukros poreikiams patenkinti. Teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 str. 2 d.).

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Prigimtinės pareigos tinkamas nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais kaip lėšų, darbo neturėjimu ir tokie argumentai nelaikyti teisiškai pagrįstais. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Teismas pažymi, kad pajamų neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas negali būti būtiniems vaiko poreikiams patenkinti reikiamo išlaikymo dydžio mažinimo priežastimi. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2014-10-24 nedirba, iki tol taip pat dirbo tik epizodiškai, nors yra sveikas, darbingas, turintis traktorininko profesiją (Jonavos rajono VTAS išvados duomenimis). Nors Jonavos rajono VTAS atstovui atsakovas ir nurodė, jog nedirba, nes turi prižiūrėti sergančią dukrą, tačiau, ieškovės paaiškinimu, dukra nuo 2018 m. pradės lankyti darželį, be to, dukters priežiūrą ieškovė galinti užtikrinti ir savo motinos pagalba. Atsakovas taip pat turi 9 metų sūnų, kurio išlaikymui 2009-08-26 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu iš jo priteista po 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį, įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų Jonavos rajono VTAS, jis išlaikymo sūnui neteikia, tai patvirtina Antstolių informacinės sistemos duomenys apie užvestą vykdomąją bylą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, įvertinus šalių turtinę padėtį, galimybę ją pagerinti pradėjus dirbti, vaiko poreikius ir sveikatos būklę, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo R. Š. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai R. Š. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, bei šias lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai I. Š., pervedant jas į I. Š. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ iki einamojo mėnesio 10 dienos (CK 3.196 str., 3.200 str., 3.208 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Dėl prievolių padalinimo

Ieškovė prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievoles išieškotojams S. J., UAB „Bitė Lietuva“, Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, antstoliui V. D. vykdys atsakovas R. Š. asmeniškai. Nurodo, kad pas antstolį V. D. vykdoma dešimt vykdomųjų bylų, kokiu pagrindu šios skolos atsirado, jai nežinoma.

Iš teismui pateikto Antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad atsakovo atžvilgiu vykdomas išieškojimas dešimtyje vykdomųjų bylų kreditorių S. J., UAB „Bitė Lietuva“, Telšių apskrities VPK naudai. CK 3.110 str. 1 d. nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Nagrinėjamu atveju, visos vykdomosios bylos atsakovo atžvilgiu pradėtos, t. y. ir skoliniai įsipareigojimai atsiradę, 2003–2009 m., t. y. dar iki santuokos sudarymo su ieškove. Tretieji asmenys, nepareiškiantys reikalavimų, atsiliepimų, prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis prievoles išieškotojams: 1) S. J. vykdomojoje byloje Nr. 0047/09/02555, 0047/09/02431; 2) UAB „Bitė Lietuva“ vykdomojoje byloje Nr. 0047/08/02102; 3) Telšių apskrities VPK vykdomosiose bylose Nr. 0047/07/01460, 0047/07/01384, 0047/07/01322, 0047/07/01328, 0047/07/00079, 0047/05/00899, 0047/03/02938

Ieškovė taip pat prašo pripažinti atsakovo prievolę antstoliui V. D. asmenine prievole. Tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų apie tokios prievolės egzistavimą, jos atsiradimo pagrindus ir dydį. Antstolis V. D. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog antstolis neturi jokio suinteresuotumo byla, nes jis tik vykdo vykdomuosius dokumentus, prašė jo nelaikyti trečiuoju asmeniu. Teismas 2017-05-31 nutartimi antstolį V. D. pašalino iš bylos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nesant jokių duomenų apie atsakovo skolą antstoliui V. D. ir esant teisiniam reglamentavimui, jog vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 str. 1 d.), ieškovės prašymas nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę antstoliui V. D. vykdys atsakovas asmeniškai, atmestinas.

Ieškovė santuokos metu sudarė 2016-05-25 sutartį dėl prekių pirkimo – pardavimo Nr. 18/0151847, pagal kurią įsigijo antklodę „Opera“.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Bauer INT“ atsiliepime sutiko, kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal sutartį būtų priskirta asmeniškai ieškovei.

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, trečiojo asmens sutikimą, nustatytina, kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2016-05-25 sutartį dėl prekių pirkimo – pardavimo Nr. 18/0151847 tarp ieškovės ir UAB „Bauer INT“, lieka asmenine ieškovės prievole.

Dėl nuomininko teisės palikimo

Iš byloje esančios 2014-10-07 savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad ji sudaryta su nuomininke I. Š.. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotas nuomininkei I. Š. ir jos šeimos nariams P. V., R. Š. ir R. Š.. Pažymėtina, kad sutartis terminuota, nuomos terminas – iki 2017-10-01, t. y. bylos išnagrinėjimo metu nuomos sutarties terminas jau pasibaigęs, duomenų, kad jis pratęstas ar bus pratęstas byloje nėra.

CPK 385 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. CPK 383 str. įtvirtina taisyklę, kad bylose, nagrinėjamose šiame skirsnyje nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus šio Kodekso 385 str. 1 d. Ieškovė nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog reikalavimas iš esmės palikti socialinio būsto nuomininko teises tik ieškovei yra susijęs su bent vienu iš CPK 385 str. 1 d. nurodytų galimų reikalavimų. Be to, socialinio būsto nuomos teisiniai santykiai yra kilę iš dvišalės sutarties ir įstatymo nustatytų pagrindų, todėl tokios sutarties šalies pakeitimo klausimas gali būti sprendžiamas visų pirma neteismine tvarka tik bendru sutarties šalių susitarimu ir esant tam nustatytiems įstatymo reikalavimams. O konkrečiu atveju tokio reikalavimo patenkinimas reikštų sutarties modifikavimą be sutarties šalių valios ir jų sutikimo. Be to pažymėtina, kad socialinio būsto nuomos sutartis yra specifinė, jos sudarymą reglamentuoja specialūs teisės aktai, nustatantys tam tikras asmenų grupes, kurioms toks būstas gali būti išnuomojamas, bei nustatantys tokių sutarčių sudarymo, jų keitimo ar nutraukimo tvarką. Bet kuriuo atveju asmuo dėl tokios sutarties sudarymo ar jos pakeitimo įstatymo nustatyta tvarka turi kreiptis į atitinkamą savivaldos instituciją ir tik esant ginčui gali kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu, kuris gali būti pareikštas kitoje civilinėje byloje, tačiau ne byloje dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą (įskaitant ir tai, kad sprendimo priėmimo metu nuomos terminas pagal sutartį jau pasibaigęs, o duomenų apie jo pratęsimą ir pratęsimo sąlygas byloje nėra), prašymas dėl nuomininko teisių palikimo paliktinas nenagrinėtinas (CPK 296 str. 1 d. 1 p., 12 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo.

Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, byloje nėra.

Žyminį mokestį, mokėtiną valstybei, šioje byloje sudaro 31 Eur už santuokos nutraukimą (CPK 80 str. 1 d. 5 p. redakcija, galiojusi ieškinio pateikimo teismui dieną) bei 51 Eur už išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), viso 82 Eur. Žyminis mokestis paskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 str. 7 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šie reikalavimai sprendimu patenkinti, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 82 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str.).

Taip pat bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 325,53 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinti keturi reikalavimai iš penkių: dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir prievolių padalinimo), iš atsakovo valstybės naudai priteistina dalis (80 proc.) teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 260,42 Eur (CPK 96 str., 99 str.).

Pašto išlaidas byloje sudaro 16,92 Eur. Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., dalis (80 proc.) šios sumos, t. y. 13,54 Eur, priteistina iš atsakovo valstybės naudai.

Ieškovė nurodė, kad vertingų buities daiktų, kuriuos reiktų dalinti, akcijų, obligacijų, vertybinių popierių neturi. Atsakovas priešingų duomenų teismui nepateikė. Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio nereikalauja, neprieštarauja, kad vaiko tėvas laisvai galėtų matytis su dukterimi, iš anksto informavęs ieškovę. Atsakovas reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 2012-07-28 Jonavos rajono CMS, akto įrašo Nr. 126, tarp I. Š. (T), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „Š“, o atsakovui – „Š“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-05-18) iki vaiko pilnametystės, pervedant jas į I. Š. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),, esančią AB „Swedbank“ iki einamojo mėnesio 10 dienos.

Išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai I. Š..

Pripažinti asmeninėmis atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis prievoles išieškotojams:

- S. J. vykdomojoje byloje Nr. 0047/09/02555, 0047/09/02431;

- UAB „Bitė Lietuva“ vykdomojoje byloje Nr. 0047/08/02102;

- Telšių apskrities VPK vykdomosiose bylose Nr. 0047/07/01460, 0047/07/01384, 0047/07/01322, 0047/07/01328, 0047/07/00079, 0047/05/00899, 0047/03/02938.

Pripažinti ieškovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole prievolę, pagal 2016-05-25 sutartį dėl prekių pirkimo – pardavimo Nr. 18/0151847 tarp ieškovės I. Š. ir UAB „Bauer INT“.

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 95,54 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus pristatyti teismo raštinei) ir 260,42 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 42 ct) už teisinę pagalbą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvitus pristatyti teismo raštinei).

Ieškinio dalį dėl nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini),, nuomininko teisių palikimo ieškovei, palikti nenagrinėtą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.