Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei N. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims L. K. ir M. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

6. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir V. V. yra nepilnamečio vaiko Ū. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-01-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-99-984/2018, nustatęs minėtam vaikui tėvystę, be kita ko, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina, o iš vaiko tėvo priteisė išlaikymą vaikui po 190 Eur per mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-07-07 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3093-522/2020, laikinai apribojo motinos valdžią vaikui Ū. M. bei neterminuotai apribojo tėvo valdžią vaikui Ū. M.. Minėtu teismo sprendimu taip pat buvo priteistas iš N. M. išlaikymas nepilnamečiui vaikui Ū. M. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, bei pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-29 sprendimu iš vaiko tėvo vaikui priteisto išlaikymo dydis, priteisiant iš V. V. išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-09-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-7854-880/2020, vaikui Ū. M. nustatė nuolatinę globą ir nuolatiniais globėjais bei gaunamų lėšų administratoriais paskyrė L. K. ir M. K. (šioje byloje – tretieji asmenys), kurių gyvenamojoje vietoje nustatė ir aptariamo vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovo pateiktais duomenimis, atsakovės šeimoje, laikinai apribojimus atsakovės motinos valdžią vaikui Ū. M., situacija nepasikeitė, atsakovė ir toliau neįgyvendina savo kaip motinos valdžios savo vaikui.

7. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką yra laikoma, kad tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku. Tokią teisę ir pareigą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. CK 3.165 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nurodyta, kad tėvai yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis.

8. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė savo kaip motinos pareigas.

9. Ieškovo duomenimis, atsakovės šeima vaiko teisių apsaugos institucijai yra žinoma nuo 2010 m., dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros. Atsakovės šeimoje vykstant konfliktams, fiksuoti smurto artimoje aplinkoje atvejai, alkoholio vartojimo atvejai, atsakovės šeimai teikiama socialinė pagalba, sudaryti pagalbos atsakovės šeimai planai, numatant konkrečius įpareigojimus atsakovei (spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, nevartoti alkoholio, ir pan.). Tačiau savo įsipareigojimų atsakovė tinkamai nevykdė. Vilniaus regiono apylinkės teismas aukščiau paminėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3093-522/2020, atsižvelgęs į atsakovės norą auginti vaiką, jos išreikštą ketinimą susitvarkyti turimas problemas, sprendė, kad atsakovės elgesys sudaro pagrindą spręsti, jog ji siekia susigrąžinti vaiką į šeimą (atsakovė dirba, jos teigimu, daugiau nevartoja alkoholio, sprendžia būsto gavimo klausimą), palaiko ryšį su vaiku, dėl ko motinos valdžia buvo apribota laikinai.

10. Visgi, ieškovo pateikti duomenys, visa bylos medžiaga patvirtina, kad jokių teigiamų pokyčių atsakovės šeimoje neįvyko ir laikinas motinos valdžios apribojimas šiuo atveju neatliko prevencinės auklėjamosios funkcijos.

11. Ieškovo duomenimis, nuo 2018-09-26 atsakovės šeimai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, skirtos socialinės paslaugos. Byloje ieškovas pateikė 2021-04-14 (duomenys neskelbtini) motyvuotą siūlymą, kuriame nurodyta, kad 2021-04-13 buvo organizuojama dešimta pagalbos plano šeimai peržiūra; esminės šeimos problemos – atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgalaikė bedarbystė, negebėjimas užtikrinti saugios aplinkos dukrai augti; vaiko motina atsisako gydytis turimą priklausomybę, nėra suinteresuota susirasti nuolatinį darbą. Minėtame rašte pateikta informacija, kad atsakovei buvo skirtas medikamentinis gydymas 1 mėnesiui, tačiau pasak (duomenys neskelbtini) gydytojos, pacientė nemotyvuota lankytis (duomenys neskelbtini), vėluoja į konsultacijas, neinformuoja dėl neatvykimo. Administracinių nusižengimų registro išrašo už vienerių metų laikotarpį duomenys patvirtina, kad yra fiksuotų atsakovės alkoholio vartojimo faktų, karantino sąlygų nesilaikymo atvejų. 2021-04-20 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte nurodyta, kad aptariamas vaikas su motina susiskambina kas antrą penktadienį, tačiau gyvai atsakovė dukrą matė tik 2020 m. vasarą. Trečiųjų asmenų (vaiko globėjų) pateiktais duomenimis, atsakovė vaiko nelankė ir niekada nesikreipė į juos dėl susitikimų su vaiku organizavimo, o atsakovei išreiškus norą bendrauti su dukra telefonu ir sutarus, kad ji skambins vaikui kas antrą penktadienį, trečiųjų asmenų teigimu, buvo keletas atvejų, kai pokalbiai neįvyko, nes atsakovė neatsiliepė į skambutį arba atsiliepė galimai neblaivi, nes buvo neįmanoma su ja susikalbėti. Tretieji asmenys be kita ko nurodė, kad paskutiniu metu vaikas nenori bendrauti su motina, nurodydamas, kad neturi apie ką su ja kalbėti. Byloje pateiktas 2021-07-14 vaiko nuomonės išklausymo aktas, kuriame išdėstyta vaiko išsakyta nuomonė. Vaikas nurodė, kad savo motiną matė labai seniai, 2020 m., susitikimas su motina vaikui nepatiko, nes nebuvo apie ką kalbėti, daugiau susitikti su motina nenorėtų, su ja kas antrą penktadienį gali kalbėti telefonu, bet motina ne visada būna namie; vaikas minėjo, kad motina telefonu kalbėjo ir girta. Minėtame akte nurodyta, kad iš vaiko elgesio matėsi, kad bendravimas su motina vaikui neteikia džiaugsmo. Ieškovo duomenimis, ką patvirtino ir tretieji asmenys, atsakovė taip pat visiškai neprisideda ir prie vaiko išlaikymo, nors vaiko banko sąskaitos numeris atsakovei žinomas. Atsakovė, savo atsiliepime iš esmės neprieštaraudama ieškinio reikalavimui, nurodė, kad išlaikymo vaikui neteikia dėl itin mažų gaunamų pajamų, pažymėdama, kad 2020 m. pradžioje dirbo ir darbo neteko dėl paskelbto karantino, o šiuo metu negauna tinkamų darbo pasiūlymų ir įsidarbinti neturi galimybių.

12. Visi aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovė nesiekia nei palaikyti, nei išsaugoti ryšio su savo vaiku, yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko poreikių tenkinimo ir jo išlaikymo, visiškai nesidomi savo vaiku, nėra motyvuota nei keisti savo gyvenimo būdo, nei susigrąžinti vaiko. Atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad laikinas motinos valdžios apribojimas būtų panaikintas, nors po minėto 2020-07-07 sprendimo priėmimo, teismo vertinimu, ji turėjo pakankamai laiko tokių veiksmų imtis, kad pakeisti savo finansinę situaciją, stiprinti ryšį su vaiku ir siekti jį susigrąžinti. Toks atsakovės elgesys – nesirūpinimas vaiku, visiškas nusišalinimas nuo motinos pareigų vaikui įgyvendinimo, vengimas bendrauti su vaiku, rodo, kad atsakovė nėra suinteresuota motinos valdžios įgyvendinimo išsaugojimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra atsakovės neterminuotas motinos valdžios apribojimas, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir teismas neterminuotai apriboja atsakovės motinos valdžią vaikui Ū. M. (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

13. Teismas taip pat pažymi, kad CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 406 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaikui Ū. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.