- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- 2-99-984/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00591-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- V. V.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
išvadą teikiančios institucijos Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. O.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui V. V. dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, byloje dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovas yra biologinis Ū. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; vaiko Ū. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, po 190 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; bei priteisti iš atsakovo 6 840 eurų išlaikymo įsiskolinimą; pavesti ieškovei tvarkyti vaikui priklausantį išlaikymą uzufrukto teise; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė nurodė, kad kurį laiką gyveno su atsakovu kartu pas ieškovės motiną, (duomenys neskelbtini). Sužinojęs apie ieškovės nėštumą, atsakovas ją paliko, vaikui tėvystės nepripažino. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaiko mėnesio išlaikymui reikia 380 eurų, todėl prašo iš atsakovo priteisti po 190 eurų per mėnesį išlaikymą iki vaiko pilnametystės bei 6 840 eurų išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, nes atsakovas nuo vaiko gimimo nėra teikęs jam išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės fizinis ir emocinis ryšys su vaiku yra tvirtesnis nei vaiko tėvo, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Neprieštarauja, kad atsakovas dalyvautų vaiko auklėjime, bendrautų su vaiku, tačiau pageidauja, kad bendravimas vyktų jai dalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad matėsi su ieškove vieną kartą ir turėjo artimų santykių. Nežinojo apie ieškovės nėštumą.
Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė turi du nepilnamečius vaikus – dukrą Ū. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, o sūnaus gyvenamoji vieta Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta su tėvu T. M.. 2010 m. liepos 30 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos tinkamai prižiūrėti vaikus ir sunkios materialinės padėties. Šeimoje lankosi socialinė darbuotoja. 2010 m. lapkričio mėn. 5 d. ieškovei buvo surašytas Vaiko teisių apsaugos skyriaus įspėjimas. 2013 m. rugpjūčio 8 d. Vaiko teisių apsaugos skyrius dar kartą surašė įspėjimą dėl vaikų nepriežiūros. Ieškovė su dukra Ū. M. gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su motina G. M. ir seserimi K. M., motinai priklausančiame socialiniame būste. Buitinės sąlygos skurdžios, pagal galimybes susitvarkyta. Ieškovė niekur nedirba ir nerodo iniciatyvos susirasti darbą. Ieškovė su dukra sezono metu eina į mišką, renka uogas, grybus, o tada parduoda, taip užsidirbdama šiek tiek pinigų pragyvenimui. 2016 - 2017 mokslo metais ieškovės dukra lankė priešmokyklinio ugdymo programą. Ieškovė domisi dukros pasiekimais mokykloje, aprūpina reikalingomis ugdymo(si) priemonėmis. Mergaitė su motina jaučiasi gerai, yra linksma, sveika, jokių sveikatos problemų neturi. Mano, kad ieškovės ir atsakovo vaikui teikiamo išlaikymo dydis turi būti optimalus galimai jų turtinei padėčiai. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė viena augino dukrą nuo jos gimimo, tarp ieškovės ir vaiko susiformavo stiprus emocinis ryšys.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės šeima nuo 2010 m. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos tinkamai prižiūrėti vaikus ir sunkios materialinės padėties. Ieškinio reikalavimams dėl išlaikymo pritaria, tačiau nurodo, kad šeima bus ir toliau stebima, nes iki šiol pastebėta, kad gaunamus pinigus ieškovė išleidžia netinkamai. Vaikas lanko pirmą klasę, tačiau ieškovė šiuo atveju netinkamai vykdo motinos pareigas, nes neužtikrina, kad vaikas lankytų mokyklą, nesutinka, kad vaikas gyventų mokyklos bendrabutyje; su socialine darbuotoja nebendradarbiauja. Mokyklos pateiktais duomenimis, vaikas nuo 2017 m. rugsėjo mėn. mokykloje buvo 10 dienų.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus ir prašė teismo ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad vaiko neleido į mokyklą, nes vaikas sirgo, be to, toli eiti iki mokyklinio autobuso. Nesutinka, kad vaikas gyventų mokyklos bendrabutyje. Pažadėjo užtikrinti, kad vaikas lankys mokyklą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
Dėl tėvystės nustatymo
Byloje nustatyta, kad ieškovė yra savo nepilnametės dukters Ū. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina (b. l. 9). Ū. M. gimimo liudijime įrašo apie tėvą nėra (b. l. 9). Ieškovės teigimu, vaiko tėvas atsakovas nepripažino dukrai tėvystės.
Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi, tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.148 straipsnio 1 dalyje, kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus. Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą.
Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2017 m. lapkričio 7 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. yra Ū. M. biologinis tėvas su 99,99999992 proc. tikimybe (b. l. 92-95). Atsižvelgiant į šiuos rašytinius įrodymus ir aptartas teisės normas, ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir atsakovas pripažintinas Ū. M. tėvu.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti dukters Ū. M. gyvenamąją vietą su ja.
Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais.
Bylos duomenys, ieškovės bei jos atstovo, vaiko teisių apsaugos institucijos pateiti duomenys (b. l. 26-28) ir atstovo paaiškinimai patvirtina, kad nepilnametis šalių vaikas gyvena su ieškove, ji pagal galimybes rūpinasi vaiku, prižiūri ir išlaiko nuo pat jo gimimo. Vaiko teisių apsaugos institucijos nuomone, tarp ieškovės ir dukters Ū. M. yra stiprus ryšys. Nors Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, ieškovė ne visada tinkamai rūpinasi vaiku (neužtikrina tinkamo vaiko mokyklos lankymo), tačiau visų nustatytų aplinkybių kontekste visgi galima daryti išvadą, kad labiausiai vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas niekada nesirūpino vaiku. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, o tai taip pat parodo atsakovo abejingumą, požiūrį į tėvystę ir santykius su vaiku. Kadangi iki šiol vaikas gyvena su ieškove, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, be to, vaikas yra mažametis ir jam labiau reikalinga motinos globa, o atsakovas iki šiol su vaiku nebendravo, todėl Ū. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina (CK 2.14 straipsnio 2 dalis, 3.169 straipsnis).
CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, ji pagal galimybes rūpinasi vaiku, jį prižiūri. Atsakovas vaiku niekada nesirūpino, bylos nagrinėjime taip pat nedalyvavo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos savo pozicijos nepareiškė. Vaiko teisių apsaugos institucijos nuomone, tarp ieškovės ir dukters Ū. M. yra stiprus ryšys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vaiko esamą ryšį su motina ir jokio emocinio ryšio su tėvu nebuvimą, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nustatant, kad atsakovo bendravimas su vaiku vyktų dalyvaujant ieškovei.
Teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimu su vaiku tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl išlaikymo priteisimo
Ieškovė nurodė, kad vaiko mėnesio išlaikymui reikia 380 eurų, todėl prašo iš atsakovo priteisti po 190 eurų per mėnesį išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Tuo pačiu nurodo, kad pati tokios sumos vaiko išlaikymui skirti negali, todėl didesnė vaiko išlaikymo dalis turi tekti atsakovui.
CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes.
Byloje nustatyta, kad ieškovė nedirba, augina nepilnametį vaiką. Pagrindinės jos pajamos yra socialinė pašalpa ir išmoka vaikui (b. l. 11), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 19). Taigi, matyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, jai paskirta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 6-7).
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Sodros duomenimis, jis dirba (b. l. 99). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, matyti, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų. Visgi, šioje byloje duomenų, apie atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas, turimus kreditorius, nekilnojamąjį turtą, automobilius, nėra. Kita vertus, nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar specialūs poreikiai, todėl teismo vertinimu, atsakovas, būdamas sveikas, jauno amžiaus, privalo savo vaikui užtikrinti būtinas gyvenimo sąlygas ir prisidėti prie jo poreikių patenkinimo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai. Teismas taip pat pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį ir yra siejamas su minimalia mėnesio alga. CK nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo 190 eurų išlaikymą vaikui, pateikė pagrindinių lėšų, reikalingų vaiko išlaikymui per mėnesį, paskaičiavimus, 380 eurų sumai; taip pat kvitus, mokėjimo nurodymus, pagrindžiančius pavienius mokėjimus už suteiktą elektros energiją, buto nuomą (mokėjimai G. M. vardu), mokyklai reikalingų priemonių sąrašą ir mokytojos raštelius apie įsiskolinimus, parduotuvės čekius (b. l. 14-18, 107-111). Minėtais įrodymais ieškovė nepagrindė 380 eurų vaiko poreikiams išleidžiamos sumos. Tačiau įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nedirba, viena augina nepilnametį vaiką, atsakovas dirba, bylos nagrinėjimo metu jokios pozicijos vaiko išlaikymo klausimu nepareiškė, taip pat atsižvelgiant į aukščiau minėtą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, teismo vertinimu, 380 eurų vaiko išlaikymo suma per mėnesį atitinka protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko Ū. M. išlaikymui iš atsakovo priteisia po 190 eurų nuo ieškinio pateikimo dienos (2017 m. birželio 29 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnis). Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Pagal CK 3.208 straipsnį, išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio pareiškimo teisme.
Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Taigi, vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą 3 metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
Bylos nagrinėjimu metu nustatyta, kad vaiko tėvas atsakovas niekada nesirūpino vaiku ir neprisidėjo prie jo išlaikymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir aukščiau nurodytas teisės normas, ieškovei iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kurį sudaro 6 840 eurų, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą po 190 eurų kas mėnesį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista. Jai suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 6-7).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 100 eurų žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 100 eurų už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 100 eurų už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 68 eurai už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (190 eurų x 12 mėn. x 3 proc.), 205 eurai (6 840 eurų x 3 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 573 eurai (CPK 93, 96 straipsniai).
Valstybei iš atsakovo taip pat priteistina 12,75 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 21) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2018 m. sausio 18 d. pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad valstybei priteistina 201,93 eurų už antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ši pažyma pateikta po bylos išnagrinėjimo, minėta antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma nepriteistina.
Dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo
Teismas šioje byloje 2017 m. spalio 18 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę, vaiko tėvystei nustatyti, įpareigodamas Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apmokėti už ją, kadangi ieškovė 100 proc. yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, tačiau 2017 m. spalio 27 d. nutartimi pasinaikino 2017 m. spalio 18 d. nutartį konstatavęs, jog tokiu atveju, kai ekspertizės prašo tiek ieškovė, tiek atsakovas, 50 proc. ekspertizės kainos turi apmokėti atsakovas. Teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi įpareigojo atsakovą į teismo sąskaitą sumokėti 165 eurų (50 proc.) už ekspertizės atlikimą, bet teismo nustatytu terminu atsakovas nesumokėjo nurodytos sumos už ekspertizės atlikimą į teismo sąskaitą, ekspertizės atsisakė, tačiau nuvyko į ekspertinę įstaigą ekspertizės atlikimui, kur be išankstinio apmokėjimo, buvo paimti vaiko, ieškovės ir atsakovo kraujo mėginiai bei atlikta teismo ekspertizė. Teismas 2018 m. sausio 2 d. nutartimi nusprendė išsireikalauti ekspertizę iš ekspertinės įstaigos bei spręsti klausimą dėl jos apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, atsakovas sutiko atlikti ekspertizę, dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nesikreipė, teismas sprendžia, kad 50 proc. ekspertizės išlaidų turi apmokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, o 50 proc. – atsakovas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti tėvystę, pripažįstant atsakovą V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko Ū. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu.
Nustatyti nepilnametės Ū. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo V. V. nepilnamečio vaiko Ū. M. išlaikymui po 190 eurų per mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2017 m. birželio 29 d. iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo V. V. 6 840 eurų susidariusį įsiskolinimą dėl vaikui Ū. M. neteikto išlaikymo.
Paskirti uzufrukto teise ieškovę N. M. nepilnametei Ū. M. priteistų lėšų tvarkytoja.
Nustatyti, kad atsakovas V. V. bendrauja su vaiku Ū. M., dalyvaujant ieškovei N. M..
Priteisti valstybei iš atsakovo V. V. 573 eurų žyminio mokesčio ir 12,75 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą sumokėti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai (į. k. 191351330) 50 proc. ekspertizės kainos, t. y. 165 eur už atliktą ekspertizę į SEB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 115, nurodant vaiko tėvą V. V., vaiko motiną N. M. ir vaiką Ū. M..
Priteisti Valstybinei teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai (į. k. 191351330) iš atsakovo V. V. (duomenys neskelbtini) 165 eur už atliktą ekspertizę. Atsakovas šią sumą turi sumokėti į SEB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 115, nurodant vaiko tėvą V. V., vaiko motiną N. M. ir vaiką Ū. M..
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vaikui Ū. M. bei ekspertizės išlaidų apmokėjimo leistie vykdyti skubiai.
Sprendimą išsiųsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Širvintų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.