- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- e2-3093-522/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00108-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Širvintų rajono savivaldybėje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- N. M., V. V.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Širvintų rajono savivaldybėje atstovei V. J.-A.,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro atstovei A. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams N. M. ir V. V., dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią dukros Ū. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią dukros Ū. M. atžvilgiu, nustatyti nepilnamečio vaiko Ū. M. gyvenamąją vietą Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro budinčios globotojos R. K. šeimoje, priteisti iš atsakovų išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 120 Eur iš kiekvieno atsakovo nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-01-29 sprendimu pripažino V. V. nepilnamečio vaiko Ū. M. tėvu, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina N. M., priteisė iš V. V. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 190 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėjo, kad nei vienas iš vaiko tėvų nėra linkęs prisiimti atsakomybės už vaiką ir tinkamai vykdyti tėvų pareigų. Esminės atsakovės šeimos problemos yra piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgalaikė bedarbystė, vaikų nepriežiūra. 2019-04-09 buvo sudarytas pagalbos atsakovės šeimai planas, kuriame nurodyta, kad atsakovė stokoja motyvacijos įgyvendinant pagalbos plane numatytus įsipareigojimus, jos elgesyje pastebima nuoseklumo stoka, nepakankamas rūpinimasis vaiku, vaiko nepriežiūra, neatsakingas požiūris į vaiko mokslus (dėl dažno mokyklos nelankymo vaikas buvo paliktas kartoti kurso). Sudarytame pagalbos plane buvo numatyti konkretūs įpareigojimai atsakovei – spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, nevartoti alkoholio, taip pat vengti neblaivių asmenų susibūrimų namuose, ieškotis darbo, kreiptis dėl socialinės pašalpos skyrimo, taip pat registruotis dėl socialinio būsto gavimo. Tačiau nustatytų įpareigojimų atsakovė nevykdė. Atsakovės šeimoje nuolat vykstant konfliktams, fiksuoti smurto artimoje aplinkoje atvejai, visais atvejais fiksuotas atsakovės neblaivumas. 2019-05-16 telefonu buvo gautas pranešimas iš socialinės darbuotojos apie atsakovės šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini), įvykusį buitinį konfliktą, kurio metu atsakovė buvo neblaivi, sunkios emocinės būsenos, žalojo save. Konflikto metu iškviesti policijos pareigūnai užfiksavo smurto artimoje aplinkoje atvejį, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tos pačios dienos (2019-05-16) vakare įvyko pakartotinis konfliktas tarp atsakovės ir kaimynės Ž. K.; abi buvo neblaivios, kėlė pavojų ne tik sau, bet ir savo mažamečiams vaikams. 2019-05-17 ieškovo darbuotojui nuvykus atsakovės gyvenamosios vietos adresu, namuose buvo rasta atsakovė, jos motina ir mažametė Ū. M.; atsakovė elgėsi agresyviai, neadekvačiai, dukros akivaizdoje šūkavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. 2019-05-17 buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis, o 2019-05-24 Vilniaus regiono apylinkės teismas išdavė leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos (atsakovės), kadangi egzistavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.254 straipsnio 2 punkte nustatytas pagrindas. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikui buvo nustatyta laikinoji globa Vaikų ir paauglių socialiniame centre, (duomenys neskelbtini). Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-12-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-29 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ dalinio pakeitimo“, vaiko globos vieta nustatyta Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro, vykdančio globos centro funkcijas, budinčios globotojos R. K. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo vaiko paėmimo iš įstatyminės atstovės iki ieškinio pateikimo teismui atsakovė su vaiku susitiko 5 kartus (2019-08-21, 2019-08-28, 2019-11-08, 2019-11-22 ir 2020-01-02). Po vaiko paėmimo atsakovė lankė „Minesotos“ programą, registravosi dėl socialinio būsto, tvarkėsi dokumentus dėl socialinės pašalpos gavimo. Tačiau po minėtos programos lankymo atsakovė vėl vartojo alkoholį, vyko konfliktai artimoje aplinkoje. Nuo 2020-01-17 atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), pas draugus, bet konkrečios gyvenamosios vietos nenurodo. Susitikimų su vaiku metu atsakovės ir vaiko bendravimas buvo šiltas, atsakovė domėjosi vaiko savijauta. Atsakovė yra neteista, bausta administracine tvarka (beveik visais atvejais buvo fiksuotas jos neblaivumas). Sodros duomenimis, atsakovė 2020-01-30 įsidarbino (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovė nuo vaiko gimimo neatsakingai vykdė savo kaip motinos pareigas, piktnaudžiavo alkoholiu, vaikui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos į saugią aplinką; per visą laikinosios globos laikotarpį ji nesiėmė konkrečių veiksmų susigrąžinti dukrą, o deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog motina pasikeitė ir yra pajėgi rūpintis vaiku ir užtikrinti jam saugias sąlygas augti ir vystytis. Visą laikinosios globos vaikui nustatymo laikotarpį yra fiksuoti atsakovės alkoholio vartojimo atvejai, neblaivių asmenų susibūrimai namuose, triukšmas, smurtas artimoje aplinkoje. Atsakovė nuo priklausomybės alkoholiui gydymo netęsė. Atsakovė gyveno motinai G. M. skirtame socialiniame būste, kuriame nėra sudarytų saugių sąlygų vaikui augti ir vystytis. Atsakovė dėl vaiko susigrąžinimo į šeimą kreipėsi kelis kartus, prašė grąžinti vaiką. Atsakovės šeimai yra skirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, tačiau su socialiniais darbuotojais bei kitais specialistais bendraujama vangiai. Atsakovo šeima ieškovui nebuvo žinoma. Patikrinus Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenis, nustatyta, kad atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). VSDFV duomenimis, atsakovas laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-19 dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas teistas, baustas administracine tvarka. SPIS duomenimis, L. B. ir atsakovo vaikams 2018-12-28 buvo nustatytas I grėsmės lygis; 2019 m. spalio mėn. socialinių paslaugų teikimas šeimai buvo nutrauktas. 2019-11-27 gautas atsakovo paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių (buitinių ir socialinių) šiuo metu atsakovas nepilnametės dukros auginti negali; su vaiku nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, išlaikymo neteikia. Atsakovo teigimu, apie vaiko egzistavimą sužinojo tuo metu, kai teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Nuo pat vaiko gimimo atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo. Atsakovas telefonu nurodė, jog vaiką yra matęs vieną kartą, su vaiku nebendrauja, ryšių nepalaiko, ateityje nemato galimybių prisidėti prie vaiko auginimo. Iš pokalbio su atsakovu matyti, kad jam nėra svarbu, ar bus išsaugota tėvo valdžia vaikui, kokios tėvo valdžios apribojimo pasekmės. Todėl, nustačius, kad vaiko tėvas visiškai nesirūpina vaiku ir yra nusišalinęs nuo jo auklėjimo, priežiūros, neteikia išlaikymo, ir nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra neterminuotas tėvo valdžios apribojimas. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją atsakovės atžvilgiu, tikslinga atsakovei laikinai apriboti motinos valdžią jos nepilnametės dukros atžvilgiu. Aptariamu atveju, laikinas tėvų valdžios apribojimas turėtų būti taikomas kaip prevencinė priemonė atsakovei kaip vaiko motinai, kad ji pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip apsaugant vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taip pat būtina įvertinti, jog atsakovė nededa pakankamai pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, jos veiksmai yra daugiau deklaratyvaus, epizodiško pobūdžio, o realios ir ilgalaikės galimybės tinkamai rūpintis vaiku yra nepakankamos. Apribojus tėvų valdžią atsakovams, vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti dabartinėje jo globos vietoje – Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro, vykdančio globos centro funkcijas, budinčios globotojos R. K. šeimoje. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės sesuo K. M. buvo išreiškusi norą būti paskirta nepilnametės Ū. M. globėja, tačiau įvertinus visą turimą informaciją apie šeimą ir prašymą pateikusį asmenį, taip pat tai, jog prašymas pareikštas praėjus 9 mėnesiams po laikinosios globos nustatymo, ieškovo nuomone, K. M. neturi tinkamų buitinių ir socialinių sąlygų vaikui globoti. Be to, tėvų valdžios apribojimas neatleidžia atsakovų ir nuo pareigos išlaikyti vaikus (CK 3.195 straipsnis), todėl materialinį išlaikymą savo vaikui tėvai privalo teikti proporcingai turtinei padėčiai bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad vaiku rūpinosi ir jį auklėjo viena. Atsakovas paliko atsakovę, kai ji laukėsi kūdikio, o vaikui gimus, jo nelankė, nesirūpino. Atsakovė neneigia, kad teismo procesiniam sprendimui, kurio pagrindu iš jos buvo paimtas vaikas, įtakos turėjo atsakovės netinkamas elgesys. 2010 – 2019 m. atsakovė neturėjo pastovaus darbo, jai buvo sunku išlaikyti vaiką, nes pagrindines jos pajamas sudarė socialinė pašalpa ir išmoka vaikui; dirbo atsitiktinius darbus. Nesutinka su ieškovo prašymu laikinai apriboti motinos valdžią jos nepilnametės dukros atžvilgiu ir nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą budinčios globotojos šeimoje. Pažymėjo, kad padarė išvadas dėl rūpinimosi vaiku ir juo tinkamai rūpinsis. Atkreipė dėmesį į tai, kad niekada nenaudojo fizinės prievartos savo dukros atžvilgiu, visada jai siekė gerovės, o ieškinyje nurodyti keli smurto atvejai nėra susiję su vaiku. Nurodė, kad dukra dažnai praleisdavo pamokas mokykloje, nes ten buvo skriaudžiama ir dėl to nenorėjo lankyti mokyklos. Nuo 2020-01-29 dirba (duomenys neskelbtini) priklausančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Mano, jog aplinkybė, kad ji turi pastovų darbą, parodo, jog ji neturi priklausomybės alkoholiui ir alkoholio vartojimas nėra sistemingas. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji dalyvavo „Minesotos“ programoje, registravosi dėl socialinio būsto, tvarkėsi dokumentus dėl socialinės pašalpos gavimo, t. y. vykdė Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro sudarytą pagalbos planą atsakovės šeimai. Mano, kad vaikas turėtų būti grąžintas atsakovei. Neprieštarauja ieškinio reikalavimų atsakovo atžvilgiu patenkinimui.
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu iš esmės sutiko. Nurodė, kad su nepilnamete dukra Ū. M. yra susitikęs vieną kartą, kai buvo atliekama DNR ekspertizė, civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo. Su dukra ir jos motina (atsakove) nebendrauja. Atsakovui nėra žinoma, kokios yra vaiko gyvenimo, mokymosi sąlygos. Nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, kadangi išlaikymo teikti neturi galimybių. Prašė klausimą dėl išlaikymo priteisimo spręsti teismo nuožiūra, priteisti kuo mažesnį išlaikymą vaikui. Šiuo metu atsakovas pastovaus darbo ir pastovių pajamų neturi, verčiasi atsitiktiniais darbais. Atsakovo šeimos pagrindinės pajamos yra socialinės pašalpos. Atsakovas su sugyventine augina 4 nepilnamečius vaikus, iš kurių dviejų vaikų tėvas yra pats atsakovas. Neprieštarauja reikalavimui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Sutinka, kad kitus ieškinio reikalavimus teismas spręstų savo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis ir nustatytus faktus.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras atsiliepime su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos bendrauti su dukra, tačiau atsakovė nerodė tam iniciatyvos, motyvacijos, su dukra daugiau bendravo telefonu. Atsakovas su globos centru susisiekęs nebuvo ir nepareiškė noro susitikti su vaiku.
Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė. Patikslino reikalavimą dėl išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimo, bei prašė priteisti nurodytą išlaikymo vaikui sumą, pakeičiant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-29 sprendimu iš atsakovo aptariamam vaikui priteisto išlaikymo dydį. Pažymėjo, kad laikinosios globos tikslas yra vaiko grąžinimas į šeimą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė iki šiol dirba, todėl negalima tvirtinti, kad ji nededa pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nemato galimybės atkurti atsakovo ryšį su vaiku. Pažymėjo, kad iš teismui pateiktų papildomų įrodymų byloje (Sodros, Nekilnojamojo turto registro, SPIS duomenys) matyti, kad atsakovo pajamos mažos, nekilnojamojo turto neturi, su sugyventine išlaiko 4 nepilnamečius vaikus. Lyginant su 2018 m., kai iš atsakovo buvo priteistas 190 Eur išlaikymas vaikui, situacija yra pasikeitusi, todėl ir prašo priteisti mažesnę sumą. Mano, kad priteisiant išlaikymą iš atsakovės, būtina atsižvelgti į tai, kad ji gauna nedideles pajamas, ir siekiant, kad ji keistų savo gyvenimo būdą, prašomą priteisti išlaikymo iš atsakovės sumą laiko pakankama. Pažymėjo, kad atsakovės ryšys su vaiku nėra nutrūkęs. Atkreipė dėmesį, kad pasikeitus sąlygoms, atsakovė galės kreiptis dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo.
Šalies argumentai
Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu iš esmės sutiko. Nurodė, kad negali gauti būsto, bet stengsis. Dėl karantino negalėjo niekur kreiptis. Nurodė, kad dalyvavo „Minesotos“ programoje, bet ji padėjo tik 2 savaitėms. Šiuo metu alkoholio nevartoja, dirba. Su vaiku bendrauja telefonu. Mano, kad per porą mėnesių pajėgs susitvarkyti turimas problemas. Nurodė, kad jai nereikalinga pagalba. Lankėsi ir pas psichologą, psichiatrą, bet jai nepadėjo. Pritarė, kad atsakovo atžvilgiu tėvo valdžia būtų apribota neterminuotai. Teigė nenorinti nurodyti, kur pati šiuo metu gyvena. Su kaimyne, su kuria anksčiau konfliktavo, daugiau nebendrauja. Mano, kad pati neturi priklausomybės alkoholiui. Iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimu dėl laikino jos kaip motinos valdžios apribojimo vaiko atžvilgiu. Tačiau nurodė, kad nėra pajėgi mokėti prašomo išlaikymo vaikui, kadangi nors ir dirba, bet darbo užmokesčio negavo, tik avansą; turi skolų, kurias išieško antstoliai. Prašo priteisti mažesnę sumą. Nurodė, kad sutiktų su 100 Eur išlaikymo vaikui suma.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė. Nurodė, kad karantino metu susitikimai su vaiku nevyko, tačiau vaikas bendravo telefonu, ir su močiute, ir su tetomis.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas teismo posėdyje ieškiniui neprieštaravo. Dėl reikalavimų atsakovo atžvilgiu paaiškino, kad bendravo su atsakovu telefonu ir atsakovas nurodė, kad negali išlaikyti aptariamo vaiko, nes neturi pastovių pajamų, verčiasi atsitiktiniais darbais, o pagrindines jo pajamas sudaro socialinės pašalpos. Atsakovas su sugyventine augina 4 vaikus, iš kurių 2 yra atsakovo vaikai. Atsakovas su aptariamu vaiku nebendrauja, ryšio tarp jų nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo atstovas ieškiniu prašomą priteisti išlaikymo iš atsakovo sumą, kuri yra mažesnė nei ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo suma, laiko logiška. Nurodė, kad atsakovas neprieštarauja neterminuotam tėvo valdžios apribojimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
Teismas nustatė, kad atsakovai yra nepilnamečio vaiko Ū. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-01-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-99-984/2018, nustatęs minėtam vaikui tėvystę, be kita ko, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina, o iš vaiko tėvo (šioje byloje – atsakovas) priteisė išlaikymą vaikui po 190 Eur per mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą. 2019-05-17 buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-05-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-6143-984/2019, nusprendęs, kad egzistuoja CK 3.254 straipsnio 2 punkte nustatytas pagrindas, išdavė leidimą paimti nepilnametį vaiką Ū. M. iš jos motinos N. M.. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikui buvo nustatyta laikinoji globa Vaikų ir paauglių socialiniame centre, (duomenys neskelbtini). Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-12-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-29 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ dalinio pakeitimo“, vaiko globos vieta nustatyta Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro, vykdančio globos centro funkcijas, budinčios globotojos R. K. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje prašo laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią bei neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią dukros atžvilgiu.
Dėl tėvų valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką yra laikoma, kad tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku. Tokią teisę ir pareigą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. CK 3.165 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nurodyta, kad tėvai yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai netinkamai vykdė savo kaip tėvų pareigas.
Ieškovo duomenimis, atsakovės šeima vaiko teisių apsaugos institucijai yra žinoma nuo 2010 m., dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros. Atsakovės šeimoje vykstant konfliktams, fiksuoti smurto artimoje aplinkoje atvejai, alkoholio vartojimo atvejai, ką patvirtina byloje pateikti socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, pranešimai. Atsakovės šeimai teikiama socialinė pagalba, sudaryti pagalbos atsakovės šeimai planai, numatant konkrečius įpareigojimus atsakovei (spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, nevartoti alkoholio, vengti neblaivių asmenų susibūrimų namuose, ieškotis darbo, kreiptis dėl socialinės pašalpos skyrimo, registruotis dėl socialinio būsto gavimo, ir pan.). Tačiau minėtų įpareigojimų atsakovė tinkamai nevykdė. 2019-05-16 atsakovės šeimoje įvykus konfliktams, 2019-05-17 ieškovo atstovams nuvykus į šeimą, buvo nustatyta, kad vaiko motina (atsakovė) buvo apsvaigusi nuo alkoholio, savo elgesiu kėlė grėsmę vaikui, todėl buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis, po ko, kaip minėta, teismo leidimu vaikas buvo paimtas iš atsakovės. Byloje pateiktas 2020-05-07 Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad nuo tuo laiko, kai iš atsakovės buvo paimtas vaikas, nuo 2019 m. gegužės mėn. pabaigos, ji buvo 9 kartus bausta už administracinius nusižengimus, kurių didžiąją dalį ji padarė būdama neblaivi, kas rodo, kad asmuo nedarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad sprendžiant alkoholio vartojimo problemą, atsakovė lankė „Minesotos“ programą, tačiau ją baigus vėl vartojo alkoholį. Netgi į 2020-05-19 parengiamąjį šios bylos posėdį atsakovė atvyko neblaivi (nustatytas 2,22 prom. neblaivumas). Visgi, 2020-06-17 teismo posėdyje atsakovė tvirtino, kad alkoholio daugiau nevartoja. Atsakovė taip pat pripažino, kad dalyvavimas minėtoje programoje jai nepadėjo, tuo pačiu pabrėždama, kad jos nuomone, ji ir neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Tiek ieškovo, tiek atsakovės duomenimis, atsakovė tvarkėsi dokumentus dėl socialinės pašalpos gavimo, registravosi į eilę socialiniam būstui gauti. Ji savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi jos motinai skirtame socialiniame būste, tačiau ieškovo duomenimis, ten nėra tinkamų sąlygų vaikui augti. Šiuo metu atsakovės teigimu, ji gyvena (duomenys neskelbtini), pas draugus, tačiau nei ieškovui, nei teismo posėdyje atsakovė nenorėjo nurodyti savo konkrečios gyvenamosios vietos. Taigi, minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovės gyvenamojo būsto problema nėra išspręsta. Dar viena iš atsakovės šeimoje fiksuotų problemų, akcentuotų pagalbos atsakovės šeimai plane, buvo atsakovės užimtumo problema. Visgi, šiuo klausimu pastebimi teigiami pokyčiai. Sodros duomenimis, atsakovė nuo 2020-01-30 dirba.
Vertinant atsakovės ryšį su vaiku, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė bendrauja su dukra, vaiko ir motinos ryšys nėra nutrūkęs. Laikotarpiu nuo vaiko paėmimo iš įstatyminės atstovės iki ieškinio pateikimo teismui atsakovė su vaiku susitiko 5 kartus (2019-08-21, 2019-08-28, 2019-11-08, 2019-11-22 ir 2020-01-02), karantino metu bendravo telefonu. Tiek iš bylos medžiagos (pavyzdžiui, su ieškiniu pateiktas atsakovės 2019-08-13 prašymas grąžinti jai vaiką), tiek bylos nagrinėjimo metu atsakovė išreiškė norą auginti vaiką ir juo rūpintis. Atsakovė teismo posėdyje iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimu dėl laikino jos kaip motinos valdžios apribojimo vaiko atžvilgiu, tuo pačiu akcentuodama, kad per porą mėnesių pajėgs susitvarkyti turimas problemas. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, bylos dalyvių paaiškinimus, laikytina, kad atsakovė vengė atlikti savo pareigas vaikui, juo tinkamai nesirūpino ir šiuo metu nėra pajėgi užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesų, tačiau jos elgesys sudaro pagrindą spręsti, jog ji siekia susigrąžinti vaiką į šeimą (atsakovė dirba, jos teigimu, daugiau nevartoja alkoholio, sprendžia būsto gavimo klausimą), palaiko ryšį su vaiku, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl laikino motinos valdžios apribojimo yra pagrįstas ir jį tenkina.
Sprendžiant tėvo valdžios apribojimo klausimą ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius bylos dalyvių paaiškinimus, nustatyta, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi savo ir atsakovės vaiku ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti. Atsakovas nuo pat jo ir atsakovės vaiko gimimo vaiku nesirūpino, jo neaugino, tėvystė, kaip minėta, buvo nustatyta teismo sprendimu. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek jo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas vaiko neišlaiko ir nesiekia atkurti prarasto ryšio su vaiku, pritarė reikalavimui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Atsakovas gyvena kitoje šeimoje, kurioje su sugyventine augina 4 vaikus, iš kurių 2 yra atsakovo vaikai. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, kas taip pat parodo jo abejingumą nagrinėjamu klausimu. Toks atsakovo elgesys – nesirūpinimas vaiku, visiškas nusišalinimas nuo tėvo pareigų vaikui įgyvendinimo, vengimas bendrauti su vaiku, rodo, kad atsakovas nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikui, tuo darydamas vaikui žalą, kas vertintina kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams ir jo kaltė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra atsakovo neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir teismas neterminuotai apriboja atsakovo tėvo valdžią vaiko Ū. M. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Tuo pačiu pažymėtina, kad CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, todėl jeigu ateityje atsakovai savo elgesį pakeis, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas.
Kaip minėta, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-12-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-29 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ dalinio pakeitimo“, vaiko globos vieta nustatyta Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro, vykdančio globos centro funkcijas, budinčios globotojos R. K. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apribojus tėvų valdžią, vaiko gyvenamoji vieta nekeičiama ir iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina minėtos budinčios globotojos R. K. šeimoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tinkamą išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai, todėl abu atsakovai, būdami sveiki ir darbingi asmenys, turi prisidėti prie augančio nepilnamečio vaiko poreikių protingo tenkinimo.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 120,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iš kiekvieno iš atsakovų.
Kaip minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-01-29 sprendimu priteisė iš atsakovo aptariamo vaiko išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį. Ieškovas šioje byloje, atsižvelgdamas į atsakovo finansinę padėtį, išlaikytinių skaičių, prašo minėtą išlaikymo dydį pakeisti, priteisiant iš atsakovo vaiko išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį. Bylos duomenys (Sodros, Nekilnojamojo turto registro, SPIS duomenys) patvirtina, kad atsakovo pajamos mažos, nekilnojamojo turto neturi, su sugyventine augina 4 nepilnamečius vaikus. Atsakovas atsiliepime taip pat akcentavo, kad jo šeimos pagrindines pajamas sudaro socialinės pašalpos, todėl nurodė, jog sutiktų, kad priteisto išlaikymo vaikui dydis būtų kuo mažesnis. Atsakovo atstovas teismo posėdyje neprieštaravo prašomai priteisti iš atsakovo išlaikymo sumai, nurodęs, kad prašomą priteisti išlaikymo sumą laiko logiška. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į nepilnamečio vaiko interesus ir protingus poreikius maistui, aprangai, laisvalaikiui ir pan., atsakovo turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, teismas ieškovo reikalavimą tenkina ir pakeičia minėtu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-29 sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo vaikui dydį, t. y. priteisia iš atsakovo išlaikymą vaikui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Bylos duomenimis, atsakovė dirba, turi skolų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai. Atsakovės teigimu, ji gauna nedideles pajamas, todėl, nors ir sutinka mokėti išlaikymą vaikui, tačiau prašė priteisti mažesnį išlaikymo dydį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į nepilnamečio vaiko interesus ir protingus poreikius maistui, aprangai, laisvalaikiui ir pan., atsakovės finansinę padėtį, tai, kad atsakovė dirba, deda pastangas susigrąžinti vaiką, neturi nuolatinio gyvenamojo būsto, tačiau siekia jį gauti, kam taip pat reikalingos išlaidos, teismas nusprendžia iš atsakovės priteisti po 100 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), o priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas vaiko globėjas Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras, vykdantis globos centro funkcijas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimais (2020-04-08 sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-04-08 sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovus byloje atstovavo valstybės skirtas advokatas. Iš byloje esančios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-06-17 pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje sudaro 286,72 Eur. Tačiau minėta pažyma teismui buvo pateikta jau po bylos išnagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad atsakovai atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, į aukščiau aptartą jų turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei kitos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Laikinai apriboti atsakovės N. M., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaiko Ū. M., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti atsakovo V. V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią vaiko Ū. M., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Iki teismo sprendimo dėl Ū. M. globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko Ū. M. gyvenamąją vietą Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro, vykdančio globos centro funkcijas, budinčios globotojos R. K. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės N. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui Ū. M., po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko globėją Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrą, vykdantį globos centro funkcijas.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-99-984/2018, iš V. V. vaikui Ū. M. priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui Ū. M., po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko globėją Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrą, vykdantį globos centro funkcijas.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.