Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-26 · Civilinė byla Nr. 2S-100-273/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-09-24Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-01-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-26
Bylos Nr.
2S-100-273/2016
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00927-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Prienų energija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-100-273/2016Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00927-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 3.3.1.22. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1162-753/2015 pagal pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolio D. J. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Prienų energija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis D. J. vykdomojoje byloje Nr. 0117/14/02004/1, vykdydamas 2013 m. gruodžio 30 d. Trakų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3050-463/2013 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos A. M. suinteresuoto asmens UAB „Prienų energija“ naudai, 2015 m. gegužės 18 d. apskaičiavo iš viso 273 Eur vykdymo išlaidas (Nr. S010773), kur būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 32 Eur, 117 Eur papildomos vykdymo išlaidos ir 124 Eur atlygis antstoliui.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateiktame skunde dėl antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimo prašė pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir panaikinti antstolio reikalavimą dėl 32 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 124 Eur atlygio antstoliui ir 46,20 Eur dydžio papildomų vykdymo išlaidų, iš viso 202,20 Eur. Nurodė, kad antstolio reikalavimas priteisti vykdymo išlaidas pripažintinas nepagrįstu, nes antstolis nesilaikė teisės normomis reglamentuotos vykdymo tvarkos. Būtinųjų vykdymo išlaidų suma neatitinka išieškotinos sumos, antstolis reikalauja atlygio už darbą, kurio jis neatliko, nes pareiškėja skolą išieškotojai sumokėjo pati, o papildomos vykdymo išlaidos yra nepagrįstos ir per didelės.

Antstolis pareiškėjos skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, pakeitė šiuos antstolio D. J. 2015 m. gegužės 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S010773 vykdomojoje byloje Nr. 0117/14/02004/1 punktus: 1 p., nurodant, kad būtinosios vykdymo išlaidos – 1 vnt. po 28 Eur, iš viso 28 Eur; 2.3 p., nurodant, kad patvarkymas dėl arešto atšaukimo – 1 vnt. po 2Eur, iš viso 2 Eur; 2.12 p., nurodant, kad kopijos – 31 vnt. po 1,20 Eur, iš viso 37,20 Eur; 3 p., nurodant, kad atlygis antstoliui – 83,43 Eur; kitoje dalyje 2015 m. gegužės 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S010773 paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-109-840/2015, iš dalies tenkindamas pareiškėjos A. M. skundą su 2015 m. sausio 5 d. papildymu dėl antstolio D. J. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0117/14/02004/1, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu skolininkės A. M. argumentus ir ištirtus rašytinius įrodymus, nusprendė, jog skolininkės teiginys, kad nagrinėjamu atveju vykdymo veiksmai pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą apskritai nebuvo galimi, yra nepagrįstas. Kauno apygardos teismas sutiko su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi. Taigi, nors ieškovė iš naujo kelia antstolio D. J. vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0117/14/02004/1 pradėjimo negalimumo klausimą, o antstolis teikia priešingus argumentus, teismas pažymi, kad šis klausimas jau yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-109-840/2015 ir šioje byloje nebenagrinėtinas. Teismas nurodė, kad šioje byloje spręstini: 1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-109-840/2015 nenagrinėtas antstolio veiksmų teisėtumas, atsižvelgiant į Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį; 2) vykdymo išlaidų perskaičiavimas. Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-4059-231/2014 pratęsė 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3050-463/2013 vykdymą ir keturių mėnesių terminui išdėstė A. M. UAB „Prienų energija“ likusią priteistos skolos dalį – 1316,18 Lt, t. y. 381,19 Eur, įpareigodamas ją tris mėnesius išieškotojai mokėti 329 Lt, t. y. 95,28 Eur, o ketvirtą – 329,18 Lt, t. y. 95,34 Eur, ir 5 procentų palūkanas už priteistą 3471,76 Lt, t. y. 1005,49 Eur, sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nors pareiškėja faktą, kad teismo nutartimi buvo patenkintas jos prašymas išdėstyti likusią skolą, naudoja kaip argumentą, kad vykdymo veiksmai apskritai negalėjo būti pradėti arba turėjo būti nutraukti, su tokia A. M. pozicija teismas negali sutikti. Kaip teisingai nurodė antstolis, raginimas vykdomojoje byloje skolininkei buvo įteiktas 2014 m. lapkričio 12 d., o nauja nutartis dėl skolos išdėstymo pratęsimo buvo priimta 2014 m. gruodžio 23 d., t. y. po vykdomosios bylos užvedimo. Teismas papildomai pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad į Trakų rajono apylinkės teismą pareiškėja dėl 2014 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesį išieškotojai nesumokėtos ir kitos likusios skolos dalies išdėstymo kreipėsi 2014 m. gruodžio 8 d., jau praėjus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam 10 d. terminui ir prasidėjus priverstiniam išieškojimui. Padaręs išvadą, kad išieškoma turėjo būti ne 691,31 Eur, bet 439,12 Eur suma, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-109-840/2015 konstatavo, kad vykdymo išlaidos perskaičiuotinos, tačiau, kaip matyti iš 2015 m. gegužės 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S010773 (toliau – apskaičiavimas), vykdymo išlaidas jis apskaičiavo, teisingu laikydamas 691,31 Eur likusios skolos dydį. Antstolis negalėjo iš UAB „Prienų energijos“ gautos informacijos vertinti formaliai, ir turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą įsitikinti, nuo kokios išieškojimo sumos turi būti apskaičiuotos vykdymo išlaidos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-109-840/2015 buvo nustatyta išieškojimo suma – 1516,18 Lt, t. y. 439,12 Eur; aukštesnės instancijos teismas nutartį paliko nepakeistą; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi A. M. 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3050-463/2013 vykdymas buvo pratęstas; laikotarpiu nuo pareiškėjos skundo antstoliui pateikimo iki dėl priimtos teismo nutarties įsiteisėjimo veiksmai nebuvo galimi atlikti, taigi akivaizdu, jog vykdymo išlaidos galėjo būti skaičiuojamos tik nuo 1516,18 Lt, t. y. 439,12 Eur. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad pareiškėja likusią sumą grąžino teismo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad antstolis būtinąsias vykdymo išlaidas apskaičiavo nuo per didelės sumos, apskaičiavimo 1 p. (Būtinosios vykdymo išlaidos) jis nurodė neteisingą 32 Eur sumą. Kaip teisingai pastebėjo pareiškėja, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos su vėlesniais papildymais (toliau – sprendimų vykdymo instrukcija) 1 lentelės 5 p. nustatyta, kad išieškotinai sumai esant nuo 289,62 iki 579,24 Eur, būtinos vykdymo išlaidos yra 28 Eur. Pagal sprendimų vykdymo instrukcijos 40.2 p. nustatyta, kad skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas. Teismas nurodė, kad nors byloje nėra patikimų duomenų, kokio dydžio būtinąsias vykdymo išlaidas UAB „Prienų energija“ yra sumokėjusi antstoliui, tačiau esant 26,44 Eur pateiktai sąskaitai, taigi beveik viso 28 Eur dydžio, būtinosioms išlaidoms, valstybei nustačius konkretų 28 Eur dydį, išieškotinai sumai esant nuo 289,62 iki 579,24 Eur, apskaičiavimo 1 p. „Būtinosios vykdymo išlaidos“ keistinas į 28 Eur. Teismas nurodė, kad pareiškėja ginčija ir 124 Eur dydžio atlygį antstoliui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p. numato, kad skolininkui įvykdžius sprendimą arba šalims sudarius taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, taigi ir atlygis antstoliui. Teismas pažymėjo, kad jau minėtame sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 5 p. nustatyta, kad atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą 19 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 79,99 Eur, taigi šioje vykdomojoje byloje yra ne 124 Eur, bet 83,43 Eur (19 procentų nuo 439,12 Eur dydžio išieškotinos sumos) . Teismas sprendė, kad tik tokio dydžio atlygio sumą antstolis gali reikalauti iš A. M..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja prašė iš dalies panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti sumas, nurodytas vykdymo išlaidų apskaičiavime: 32 Eur būtinąsias vykdymo išlaidas, 124 Eur atlygį antstoliui, 2 Eur dydžio išlaidas dėl išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo, iš viso 158 Eur (b.l.93–96). Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:

1. Teismas neįvertino, ar buvo pagrindas antstoliui pradėti priverstinį vykdymo procesą. Teismui pateikta bankinio mokėjimo pavedimo Nr. 265 kopija neturėjo būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis apie būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimą pagal antstolio išrašytą PVM sąskaitą faktūrą DJI Nr.000002066. 2014 m. gruodžio 8 d. antstolis nebuvo įgijęs teisės priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi būtinosios vykdymo išlaidos nebuvo apmokėtos, todėl buvo atsiradusi akivaizdi kliūtis vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir pradėti priverstinius vykdymo veiksmus;

2. Antstolis jokių priverstinio vykdymo veiksmų neatliko, nes pareiškėja per teismo sprendimo vykdymo išdėstymo laikotarpį visas nurodytas skolos sumas sumokėjo pati, todėl antstoliui atlyginimas nepriklauso už veiksmus, kurių jis neatliko ir kurie nebuvo reikalingi.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis prašė atskirąjį skundą atmesti (b.l. 105). Atsiliepime nurodė, kad priverstinis skolos išieškojimas iš pareiškėjos buvo pradėtas teisėtai. Išieškotoja pateikė vykdymui vykdomąjį dokumentą, nes pareiškėja buvo praleidusi sumokėti bent vieną įmoką. Nutartis dėl pareiškėjos skolos išdėstymo pratęsimo buvo priimta jau po vykdomosios bylos užvedimo. Vykdomasis dokumentas dėl pareiškėjos buvo priimtas 2014 m. lapkričio 4 d., o sąskaita - faktūra DJI Nr. 000002066 išrašyta išieškotojui nedelsiant – 2014 m. lapkričio 10 d., kuri apmokėta 2014 m. gruodžio 19 d. Kadangi vykdomasis dokumentas buvo priimtas teisėtai, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 66 punktu, buvo apskaičiuotas atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Atlygis antstoliui priklauso ir tuo atveju, kai skolininkas skolą sumoka į išieškotojo sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bei vykdomosios bylos medžiagą, taip pat įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų. Pareiškėja nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumą bei paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, kad antstolis nebuvo įgijęs teisės priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi būtinosios vykdymo išlaidos nebuvo apmokėtos, todėl buvo atsiradusi akivaizdi kliūtis vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir pradėti priverstinius vykdymo veiksmus.

Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu motyvu, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartyje jau yra konstatavęs, jog antstolio veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0117/14/02004/1, išskyrus tai, kad buvo išieškoma per didelė suma, yra pagrįsti ir teisėti.

CPK 182 straipsnio 2 punktas įtvirtina galimybę neįrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Įstatymas taip pat numato, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). CPK 18 straipsnis įtvirtinta teismo sprendimo privalomumo principą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-109-840/2015, iš dalies tenkindamas pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolio D. J. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0117/14/02004/1, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu skolininkės A. M. argumentus ir ištirtus rašytinius įrodymus, nusprendė, jog skolininkės teiginys, kad nagrinėjamu atveju vykdymo veiksmai pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą apskritai nebuvo galimi, yra nepagrįstas. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-975-221/2015 sutiko su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju nebuvo akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, jų nenurodė ir pareiškėja, todėl antstolis pagrįstai priėmė jam pateiktą vykdomąjį dokumentą. Taigi, nors ieškovė atskirajame skunde iš naujo kelia antstolio D. J. vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0117/14/02004/1 pradėjimo negalimumo klausimą, apeliacinės teismas pažymi, kad šis klausimas jau yra išspręstas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-109-840/2015 ir šioje byloje nebenagrinėtinas bei dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia taip pat tuo, kad antstolis jokių priverstinio vykdymo veiksmų neatliko, nes pareiškėja per teismo sprendimo vykdymo išdėstymo laikotarpį visas nurodytas skolos sumas sumokėjo pati, todėl antstoliui atlyginimas nepriklauso už veiksmus, kurių jis neatliko ir kurie nebuvo reikalingi.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, pagal kurio nuostatas tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Šiuo atveju vykdymo išlaidos apima ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti sumas, nurodytas vykdymo išlaidų apskaičiavime: 32 Eur būtinąsias vykdymo išlaidas, 124 Eur atlygį antstoliui, 2 Eur dydžio išlaidas dėl išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo, iš viso 158 Eur.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-3050-463/2013 pagal 2013 m. lapkričio 13 d. teismo sprendimą, įsiteisėjusį 2013 m. gruodžio 16 d., dėl 3264,45 Lt skolos, 207,31 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą (3471,76 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013 m. spalio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 104,42 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A. M. UAB „Prienų energija“. Sprendimo įvykdymas išdėstytas 12 mėnesių, pirmus 11 mėnesių kas mėnesį iš A. M. išieškant UAB „Prienų energija“ po 298 Lt, o paskutinį ?298,18 Lt, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą (3471,76 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013 m. spalio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2014 m. lapkričio 4 d. antstolis išsiuntė skolininkei raginimą Nr. S095513 įvykdyti sprendimą; Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-4059-231/2014 pratęsė 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3050-463/2013 vykdymą ir keturių mėnesių terminui išdėstė pareiškėjos UAB „Prienų energija“ likusią priteistos skolos dalį – 1316,18 Lt, t. y. 381,19 Eur, įpareigodamas ją tris mėnesius išieškotojai mokėti 329 Lt, t. y. 95,28 Eur, o ketvirtą – 329,18 Lt, t. y. 95,34 Eur, ir 5 procentų palūkanas už priteistą 3471,76 Lt, t. y. 1005,49 Eur, sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šiuo atveju, raginimas vykdomojoje byloje skolininkei buvo įteiktas 2014 m. lapkričio 12 d., o nutartis dėl skolos išdėstymo pratęsimo buvo priimta 2014 m. gruodžio 23 d., t. y. po vykdomosios bylos užvedimo. Be to, kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad į Trakų rajono apylinkės teismą pareiškėja dėl 2014 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesį išieškotojai nesumokėtos ir kitos likusios skolos dalies išdėstymo kreipėsi 2014 m. gruodžio 8 d., jau praėjus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam 10 dienų terminui ir prasidėjus priverstiniam išieškojimui. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad 2015 m. gegužės 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S010773 (toliau – apskaičiavimas), vykdymo išlaidas antstolis apskaičiavo, teisingu laikydamas 691,31 Eur likusios skolos dydį, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-109-840/2015 buvo nustatyta išieškojimo suma – 1516,18 Lt, t. y. 439,12 Eur; aukštesnės instancijos teismas nutartį paliko nepakeistą; taigi vykdymo išlaidos galėjo būti skaičiuojamos tik nuo 1516,18 Lt, t. y. 439,12 Eur.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis 2015 m. gegužės 18 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas (Nr. S010773), nustatydamas iš viso 273 Eur, t. y.: 1 p. Būtinosios vykdymo išlaidos – (1 vnt.) 32 Eur; 2.1 p. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas – (1 vnt.) 2 Eur; 2.2 p. Patvarkymai – (2 vnt. po 2 Eur) 4 Eur; 2.3 p. Patvarkymas dėl arešto atšaukimo – (5 vnt. po 2 Eur) 10 Eur; 2.4 p. Patvarkymas dėl išskaitų iš darbo užmokesčio – (1 vnt.) 2 Eur; 2.5 p. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų mokėjimo atidėjimo – (1 vnt.) 2 Eur; 2.6 p. Raginimas – (1 vnt.) 2 Eur; 2.7 p. Sąskaitų areštai – (5 vnt. po 2 Eur) 10 Eur; 2.8 p. Turto arešto aktas, 2 patvarkymai – (1 vnt.) po 24 Eur; 2.9 p. Užklausa GRT, Sodra – (2 vnt. po 1,20 Eur) 2,40 Eur; 2.10 p. Užklausa bankai – (8 vnt. po 1,20 Eur) 9,60 Eur; 2.11 p. Užklausa Regitra, kadastras – (2 vnt. po 1,20 Eur) 2,40 Eur; 2.12 p. kopijos – (26 vnt. po 1,20 Eur) – 31,20 Eur; 3. Atlygis antstoliui – 124 Eur; 5.1. Paštas – (15 vnt. po 1 Eur) 15 Eur (b.l.9–10). Kaip matyti 2015-05-18 vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S010773 išlaidų suma nurodyta, jas indeksavus (taikant 138,3 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksą).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolis būtinąsias vykdymo išlaidas apskaičiavo nuo per didelės sumos, apskaičiavimo 1 p. (Būtinosios vykdymo išlaidos) jis nurodė neteisingą 32 Eur sumą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos su vėlesniais papildymais (toliau – sprendimų vykdymo instrukcija) 1 lentelės 5 p. nustatyta, kad išieškotinai sumai esant nuo 289,62 iki 579,24 Eur, būtinos vykdymo išlaidos yra 28 Eur. Pagal sprendimų vykdymo instrukcijos 40.2 p. nustatyta, kad skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas. Šiuo atveju išieškojimo sumai esant 439,12 Eur, o būtinosioms išlaidoms, valstybei nustačius konkretų 28 Eur dydį, išieškotinai sumai esant nuo 289,62 iki 579,24 Eur, apskaičiavimo 1 p. „Būtinosios vykdymo išlaidos“ pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad būtinosios vykdymo išlaidos yra 28 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p. numato, jog skolininkui įvykdžius sprendimą arba šalims sudarius taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, taigi ir atlygis antstoliui. Tačiau pažymėtina, kad jau minėtame sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 5 p. nustatyta, kad atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 19 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 79,99 Eur, taigi kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje vykdomojoje byloje atlygis antstoliui yra ne 124 Eur, bet 83,43 Eur (19 procentų nuo 439,12 Eur dydžio išieškotinos sumos), taigi tik tokio dydžio atlygio sumą antstolis gali reikalauti iš pareiškėjos. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad priverstinis vykdymas paskatino pareiškėją imtis veiksmų atidedant skolos vykdymą, dėl to nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad antstolis jokių priverstinio vykdymo veiksmų neatliko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas teismo gali būti sumažintas, tačiau antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį, o dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2007, kt.).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas ir nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iš bylos šalių, pati savaime nepatvirtina priešingos šalies teisių pažeidimo, tuo labiau kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Izolda Nėnienė