Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo atstovams advoaktui Renaldui Baliūčiui ir advokato padėjėjui Arūnui Kriukui,

trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ „Vilniaus technologijų ir meno centras“ direktoriui D. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą dėl žalos atlyginimo atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Vilniaus technologijų ir meno centras“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas draudėjui R. T. išdavė Transporto priemonių draudimo liudijimą Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. apdraudė draudėjo automobilį ŠKODA KODIAQ 1.4 TSI 4x4 AMBITION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. balandžio 13 d. nutarimo „Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą“ matyti, kad 2018 m. balandžio 11 d. Vilniaus apskrities VPK pirmajame policijos komisariate buvo gautas R. T. pareiškimas, jog 2018 m. balandžio 11 d. apie 16.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nuo medžio nulūžusi šaka užkrito ant jo automobilio ŠKODA KODIAQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino automobilį. Nutarime taip pat nurodyta, jog Vilniaus VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis A. L. nurodė, jog apie 16.20 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ant pranešėjo automobilio ŠKODA KODIAQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, užkrito medžio šaka ir apgadino automobilį. Atvykus, kreipėsi R. T., kuris paaiškino, kad eidamas prie savo automobilio pamatė, kad nuo medžio nulūžo šaka ir nukrito ant jo automobilio, taip apgadino automobilio ŠKODA KODIAQ priekinį stiklą, kairės pusės priekinį sparną ir stogą.

Remonto sąmata Nr. 15464 ir 2018 m. balandžio 26 d. PVM sąskaita-faktūra KĖB18 Nr. 000470, jog automobilio remonto suma 2.032,28 Eur. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 11 d. įvykį pripažino draudiminiu ir automobilį remontavusiai įmonei UAB „ARX AUTOSERVISAS“ išmokėjo 1.932,28 Eur (pritaikęs 100,00 Eur išskaitą).

Pareiškėjas 2018 m. balandžio 15 raštu Nr. R0002005663 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl išmokėtos sumos atlyginimo. Vilniaus miesto savivaldybė atsakymą pateikė 2019 m. sausio 17 d. raštu Nr. A51-5550/19(2.9.3.19-UK2) nurodydama, jog automobilio remonto darbų kompensuoti nesutinka.

Pareiškėjas atlyginęs draudikui žalą už automobilio sugadinimą subrogacijos tvarka kreipiasi dėl žalos atlyginimo.

2020 m. liepos 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, jog 8,0925 ha žemės sklypą, kuriame yra minėta automobilių stovėjimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valdo Vilniaus miesto savivaldybė ir VšĮ „Vilniaus technologijų ir meno centras“. Taip pat 2015 m. rugsėjo 8 d. sudaryta panaudos sutartis dėl 4,1601 ha žemės sklypo dalies. Iš pateikiamo 8,0925 ha žemės sklypo plano matyti, jog tarp VšĮ „Vilniaus technologijų ir meno centras“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, t.y. VšĮ „Vilniaus technologijų ir meno centras“ panaudos teise valdo po pastatais ir šalia pastatų esančią 4,1601 ha žemės sklypo dalį.

Atsakovo su 2021 m. kovo 29 d. prašymu pateiktu automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planu ir kelio ženklų įrengimo Schema Nr.166\SO/SP/20 nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje įvyko įvykis, pažymėta numeriu 24, joje įrengti kelio ženklai. Pareiškėjo pateikta eismo įvykio fotonuotrauka nustatyta, kad minėta aikštelė aptverta metaliniais atitvarais, matosi kelio ženklas, leidžiantis statyti automobilius, o greta augantis ilgaamžis medis yra ne aikštelės teritorijoje, o už jos ribų. Kaip matyti iš pateikto Žemės sklypo plano šiame plane teritorija, kurioje yra minėta aikštelė, pažymėta kaip Bendrojo naudojimo plotas II, o greta aikštelės esanti teritorija pažymėta kaip bendro naudojimo želdynų – rajoninio parko teritorija. Į bylą pateiktos 2014 m. spalio 24 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties (su pakeitimais, kuriems pritarta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu) 8.3 punkte numatyta Nuomotojo pareiga savo lėšomis vykdyti parko teritorijos, kuri apibrėžta sutarties 3 priede pateiktame parko teritorijos plane, nuolatinę priežiūrą (rinkti ir išvežti nukritusius lapus, pjauti žolę, genėti medžius, rinkti ir išvežti šiukšles ir pan.). Taigi, už parko teritorijoje esančių medžių priežiūrą, šakų genėjimą, yra atsakingas Nuomotojas, t.y. Vilniaus miesto savivaldybė.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013). CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Šis atsakomybės subjekto išskirtinumas lemia jos taikymo griežtumą, t. y. viešajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1979/2013, 2013 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-406/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009; 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2016 m. gegužės 17 d.) 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. To paties straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.

Šias funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.), kurio 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje. Pastarojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2 punktas); vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas); sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas); išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.). Pagal Želdynų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį želdynų ir želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012, 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1631/2014). Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės (Taisyklių 3 punktas). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 punktas).

Nurodyti teisės aktai patvirtina, kad atsakovas, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad parko teritorijoje prie automobilių stovėjimo aikštelės adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Nors atsakovas teigia, jog nėra atsakingas už automobilių stovėjimo aikštelės priežiūrą, nes jos valdytojas yra VšĮ „Vilniaus technologijų ir meno centras“, tačiau nuomos ir panaudos sutartys nepatvirtina, jog trečiajam asmeniui buvo perduotas automobilių stovėjimo aikštelės valdymas ir priežiūra.

Kaip matyti iš į bylą pateiktos sąskaitos VšĮ „Vilniaus technologijų ir meno centras“ kas mėnesį moka rinkliavą už naudojimąsi automobilių stovėjimo vietomis, kas taip pat patvirtina, kad VšĮ „Vilniaus technologijų ir meno centras“ nėra automobilių stovėjimo aikštelės valdytojas ir ja nesinaudoja panaudos ar nuomos teise. Byloje nėra duomenų patvirtinančių aikštelės valdymo teisės perdavimą VšĮ „Vilniaus technologijų ir meno centras“. Be to, kaip jau buvo minėta ši aikštelė yra įrengta greta parko teritorijos, o už parke augančių medžių priežiūrą yra atsakingas savivaldybė.

Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės, kurios privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje (Taisyklių 2 punktas), Taisyklėmis vadovaujasi, inter alia, savivaldybės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus (Taisyklių 3 punktas). Pagal Taisyklių VI skyrių medžių priežiūros darbams, inter alia, priskirtinas patikrinimas, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, jų pašalinimas. Medžių būklės patikrinimas yra esminis medžių priežiūros elementas, kuris sąlygoja visų kitų priežiūros veiksmų atlikimą.

Byloje nėra duomenų apie atsakovo vykdytą parke augančių medžių priežiūrą. Atsakovė nurodo, jog želdynus prižiūri kiek leidžia tam skirtos lėšos ir turimi žmogiškieji ištekliai, Taisyklėse nėra detalizuota, kiek ir kokių želdymų turi būti inventorizuota, kiek specialistų šį darbą turėtų atlikti.

Pažymėtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą Nr. 1-446 Dėl Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių tvirtinimo (toliau – Savivaldybės taisyklės), kuriose nustatyta Savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančių želdynų ir želdinių apsauga, tvarkymas, priežiūra, fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos, tvarkant ir prižiūrint želdynus ir želdinius. Minėtos taisyklių 6.8 punktas numato, jog planiniai želdinių kirtimo ir (ar) genėjimo darbai – Vilniaus miesto savivaldybės darbai, vykdomi pagal želdinių inventorizacijos duomenis. Taigi želdynų priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai, tiek savivaldybės patvirtintos taisyklės numato pareigą organizuoti ir vykdyti želdymų tvarkymą ir priežiūrą. Teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie bylai aktualios parko teritorijos želdinių priežiūrą, jog atlikimo dažnumą ir pan. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas po įvykio būtų ėmęsis veiksmų, kitų medžių būklei nustatyti, todėl tai taip pat patvirtina nepakankamai rūpestingą, atsakingą atsakovo elgesį, netinkamą Taisyklėse įtvirtintų įpareigojimų vykdymą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktą patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. balandžio 13 d. nutarimas „Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą“, kuriame nurodoma, jog nuo medžio nulūžusi šaka ir nukrito ant automobilio ŠKODA KODIAQ ir taip apgadino automobilio priekinį stiklą, kairės pusės priekinį sparną ir stogą. Remonto sąmata Nr. 15464 patvirtina, jog buvo apgadintas automobilio priekinis stiklas, kairės pusės automobilio sparnas, variklio gaubtas, stogas. 2018 m. balandžio 26 d. PVM sąskaita-faktūra KĖB18 Nr. 000470 nustatyta, jog automobilio remonto suma 2032,28 Eur.

Atsakovas nuodo, jog ne visi remonto darbai buvo būtini padėčiai iki eismo įvykio atstatymo, jo manymu, automobilio dažymas, antikorozinis padengimas nepriskirtini padėčiai iki eismo įvykio atsiradimo, taip pat neįrodyti, jog buvo atlikti visi Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 26 punkte nurodyti veiksmai.

Su šiai atsakovo argumentais nesutikrina, nes kaip matyti iš bylos medžiagos nukritusi šaka apgadino ne tik automobilio stiklą, bet ir kitas jo dalis (stogą, variklio gaubtą, priekinį sparną). Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis ŠKODA KODIAQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pat įvykį buvo iš esmės naujas, jo registracijos data 2017 m. lapkričio 2 d., rida 4889 km. Automobilio remontas buvo atliktas oficialaus Škoda automobilių remonto serviso, todėl darytina išvada, jog jis atliktas laikantis visų gamintojo reikalavimų (įskaitant ir antikorozinį padengimą). Atsakovas teigia, buvo pažeistas Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 26 punktas, jog ne visi remonto darbai būtini, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kuriuos būtų pateikę specialių žinių kelių transporto priemonių vertinimo srityje turintys asmenys, ir kurie sudarytų pagrindą teismui suabejoti pateiktos remonto darbų sąmatos netinkamumu, nepateikė.

Įrodymų naštos pasiskirstymo aspektu pažymėtina, kad pareiga įrodyti patirtus nuostolius teko pareiškėjui, kas iš esmės ir atlikta. Tuo tarpu, siekdama juos paneigti, atsakovas turėjo teikti priešingus įrodymus, tačiau, išskyrus paaiškinimus, kitų duomenų, kurie galėtų pagrįsti kitokią išvadą, į bylą nėra nepateikta.

Kita būtinoji sąlyga viešajai civilinei atsakomybei nustatyti yra priežastinis ryšys, kuris šios kategorijos bylose dažnai būna netiesioginis, t. y. žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008). Byloje nustatyta, kad draudėjo automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri priklauso atsakovui, o už želdinių (šiuo atveju medžių) priežiūrą ir genėjimą yra atsakingas atsakovas. Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir jos vykdymo kontrolę, taigi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo priežastis žalai atsirasti. Jeigu atsakovas tinkamai vykdytų pareigą prižiūrėti ir genėti želdynus, medžio šaka nebūtų nukritusi ant automobilio ir nebūtų jo apgadinusi.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis ginčui spręsti taikytinais teisės aktais, aptarta teismų praktika tokio pobūdžio bylose, daro išvadą, kad atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kyla pareiga atlyginti pareiškėjui padarytą 1932,28 Eur žalą.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (apžvalgoje Nr. AC-37-1) nurodoma, jog kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo.

Pažymėtina, jog pagal CK 1.125 str. 9 d. yra taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Nagrinėjamu atveju, įvykis dėl kurio yra prašoma atlyginti žalą įvyko 2018 m. balandžio 11 d., pareiškėjo pretenzija atsakovui buvo pateikta 2018 m. gegužės 15 d., pareiškėjas nepraleido 5 metų senaties termino dėl kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovo. Todėl negalima sutiksi su atsakovo argumentu, jog pareiškėjas neturi teisės reikalauti kompensacinių palūkanų, taip pat su tuo, jog jis nepagrįstai delsė kreiptis į teismą. Pareiškėjui iš atsakovo priteistina 227,11 Eur kompensacinių palūkanų, iš viso iš atsakovo priteistina 2159,39 Eur.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą pareiškėjas kreipėsi 2020 m. spalio 5 d., todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2020 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo akcinės bendrovės “Lietuvos draudimas” patikslintą skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei “Lietuvos draudimas” iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1932,28 Eur žalos atlyginimo ir 227,11 Eur dydžio kompensacines palūkanas, iš viso 2159,39 Eur (du tūkstančiai šimtas penkiasdešimt devyni eurai 39 ct.).

Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2159,39 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 5 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.