Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Dambrauskaitės, Vyginto Mažuikos, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17-1103/2021 pagal ieškovių G. A., J. S. ieškinį atsakovei J. O., trečiajam asmeniui Pasvalio 2-ojo notarų biuro notarei I. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

45. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuria netenkintas ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų išsamiai nebekartoja, pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

47. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis pirmosios teismo ekspertizės išvadomis, ekspertės paaiškinimais teisme, nepašalino visų prieštaravimų tarp atsakovės, liudytojų parodymų, tarp pirminės ir pakartotinės pomirtinių teismo psichiatrijos ekspertizių.

48. Pažymėtina, kad pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį.

49. Spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas).

50. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

51. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

52. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

53. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

54. Nagrinėjamu atveju, siekdamas nustatyti, ar testatorius, surašydamas testamentą, išreiškė savo tikrąją valią, teismas paskyrė dvi pomirtines teismo psichiatrijos ekspertizes. Priešingai, nei teigia apeliantė, teismas nurodė, kad abu ekspertai susipažino su ta pačia bylos medžiaga, ekspertė A. S. jau po pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto pateikimo gavo teismo posėdžių metu išklausytų liudytojų parodymų garso įrašus ir pažymėjo 2020 m. spalio 15 d. rašte, kad liudytojų parodymai ekspertizės išvadai įtakos neturi.

55. Teismas nustatė, kad tiek pirminės, tiek pakartotinės ekspertizės akte konstatuota, kad testatorius testamento pasirašymo metu 2017 m. vasario 28 d. sirgo psichikos ir elgesio sutrikimu, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu (F10.2). Taigi, abiem ekspertams nekilo abejonių dėl diagnozės, nes ji buvo nustatyta praeityje, tai fiksuota medicininiuose dokumentuose. Pirmosios instancijos teismas iš ekspertizės aktų, ekspertės A. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu, nenustatė duomenų, kad būtent ši diagnozė turėjo įtakos testatoriaus veiksmo esmės suvokimui.

56. Teismo ekspertų nuomonės išsiskyrė atsakant į klausimą, ar testamento surašymo metu testatorius dėl turėto psichikos sutrikimo, kito susirgimo ar būklės galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertė pateikė išvadą prielaidos forma - neatmetama galimybė, jog J. S. elgesį testamento sudarymo metu galėjo įtakoti dėl sunkios somatinės būklės ir ilgalaikio priklausomybės nuo sindromo išsivystę pasyvumas, nepakankamas kritiškumas savo sveikatos būklei, abejingumas savo likimui. Tuo tarpu, pakartotinę ekspertizę atlikęs ekspertas K. D. pateikė kategorišką išvadą, kad pateiktoje J. S. medicinos dokumentacijoje ir civilinės bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad sunki jo somatinė būklė galėjo turėti įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 2017 m. vasario 28 d., testamento sudarymo metu.

57. Pažymėtina, kad teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).

58. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Dėl nurodyto, akivaizdu, kad būtent pakartotinę ekspertizę atlikusio eksperto K. D. pateikta kategoriška išvada teismo turėjo būti vertinama kaip tiesioginis įrodymas byloje.

59. Nors apeliantė nurodo, jog pakartotinę pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizę surašiusio eksperto motyvas, jog „periodiškai jam stebėti psichikos sveikatos sutrikimo požymiai buvo nulemti alkoholinės kilmės abstinencijos būklių ir delyrų, jie būdavo laikini ir praeinantys“ ir galutinė išvada, kad „net ir 2017 m. vasario 28 d. testamento pasirašymo metu J. S. sirgus sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais, kurie atsirado vartojant alkoholį priklausomybės sindromu, jis dėl turėto psichikos sutrikimo tą dieną galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti“, prieštarauja J. S. ligos istorijų ir medicininių įrašų duomenims, su tuo sutikti nėra pagrindo.

60. Apeliantė nekonkretizuoja, kokius įrašus ekspertas vertino netinkamai, tik nurodo aplinkybes, kad nuo 1995 metų buvo fiksuojami testatoriaus piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai, situacija negerėjo, 2016 m. birželio mėn. diagnozuota alkoholinė epilepsija, 2016-06-30 diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Pažymėtina, kad ekspertas pasisakė išsamiai dėl medicininių įrašų, ekspertizės akte nurodė aktualius bylai duomenis, atsispindinčius gydymo įstaigų pateiktuose duomenyse, taip pat analizavo ir apeliantės nurodomas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik aplinkybė, jog pakartotinės ekspertizės išvados buvo ne tokios, kokių tikėjosi ieškovės, nesudarė pagrindo teigti, jog ekspertizė buvo atlikta netinkamai, o išvados neteisingos.

61. Apeliantė teigia, jog pagal ekspertę A. S. 2017 m. sausio 2 d. psichiatro įrašu negalima vadovautis, kadangi jis nėra pakankamai išsamus, nėra J. S. būsenos detalaus aprašymo. Tuo tarpu ekspertas K. D. akcentavo aplinkybę, jog psichiatras aprašė testatoriaus nusiskundimus nerimu, įtampa, padidintu dirglumu ir jautrumu, jokio gydymo neskyrė, kas leido ekspertui manyti, jog šie simptomai nebuvo stipriai išreikšti. Tačiau pastebėtina, kad ekspertas vertino visus medicininius dokumentus, taip pat bylos medžiagą, be to, psichiatro įrašas, netgi, jei jis būtų vertinamas kaip neišsamus dėl būsenos aprašymo, niekaip nepatvirtintų, kad asmuo buvo tokios būsenos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, logiška eksperto išvada, kad tokie nusiskundimai atitinka tik neryškius afektinius sutrikimus, nereikalaujančius medikamentinio gydymo, jeigu dėl jų nebuvo paskirtas gydymas vaistais. Tai, kad apeliantė abejoja dėl teismo eksperto atlikto 2017 m. sausio 2 d. psichiatro įrašo vertinimo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog ekspertizės akto išvados yra neteisingos.

62. Pastebėtina kad pirmosios instancijos teismas be ekspertizių išvadų vertino ir kitus byloje esančius įrodymus, taip pat ir medicininius įrašus sveikatos istorijose. Teismas vertino ir aplinkybes, kad nuo 1999 m. gydytojų įrašuose minimas alkoholio vartojimas. Dėl žalingo alkoholio vartojimo J. S. išsivysčiusių ligų – pankreatito, lėtinio alkoholinio hepatito jis buvo periodiškai gydomas stacionare. 2008-2009 m. buvo išsivysčiusi baltoji karštligė (alkoholinis delyras), 2016 m. jam diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, o 2017 m. - organinė depresija.

63. Byloje buvo nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. reabilitacijos ligoninėje atliktas J. S. psichikos sveikatos būklės įvertinimas, nustatyta, kad jo orientacija, suvokimas, kalba nesutrikę, pažinimo funkcijos atitinka normos ribas, elgesys adekvatus, motyvuotas, kryptingas, emocijos adekvačios, reabilitacijas, procedūras toleruoja gerai, pasirūpinimo savimi galimybės patenkinamos, socialinio savarankiškumo indeksas (Barthel indeksas) - 70 balų (vidutiniškai priklausomas). 2017 m. sausio 2 d. gydytojas psichiatras pakartotinai įvertino J. S. psichikos sveikatos būklę ir aprašė nusiskundimus (nerimas, įtampa, padidintas jautrumas, dirglumas), kurie, kaip nurodoma pakartotinės ekspertizės akte, atitinka tik neryškius afektinius sutrikimus, nereikalaujančius medikamentinio gydymo.

64. 2017 m. sausio 4 – 12 d. J. S. gydantis ligoninėje jam nebuvo fiksuoti jokie psichikos sveikatos sutrikimo požymiai. Testamento sudarymo dieną J. S. ambulatoriškai konsultavęs gydytojas traumatologas nenustatė jam kokių nors psichikos sveikatos sutrikimo požymių. Taip pat byloje buvo nustatytos aplinkybės dėl įvairių patirtų traumų gydymo, hospitalizavimo ligoninėse, dėl kurių išsamiai pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, medicininiai įrašai tik patvirtino, jog J. S. būklė dėl diagnozuotų fizinės sveikatos sutrikimų palaipsniui sunkėjo, jis buvo gydomas chirurgų dėl patiriamų traumų, tačiau duomenų, sudarančių pagrindą abejoti jo gebėjimais suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, nenustatyta. Pastebėtina, kad ir pirminės ekspertizės akte nurodoma, jog objektyvių duomenų apie J. S. psichikos sveikatos būklę testamento sudarymo metu (2017 m. vasario 28 d.) nėra – jis nebuvo konsultuotas psichiatro, jo psichikos būklė nebuvo vertinta jo būklę objektyvizuojančiais testais.

66. Vien tik ta aplinkybė, kad testatorius piktnaudžiavo alkoholiu daug metų, savaime nepatvirtina, kad jis testamento sudarymo dieną negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors J. S. dažnai vartojo alkoholį, nebuvo motyvuotas šios priklausomybės gydymui, dėl kitų negalavimų jis į gydytojus kreipdavosi, liga bei somatinė būklė testamento sudarymo metu, t. y. beveik 2 metai iki mirties, nebuvo tokios stadijos, kad trukdytų J. S. suvokimui. Jis apie testamentą informavo seserį, nurodė jai testamento turinį.

67. Pakartotinės ekspertizės akte nurodoma, kad J. S. turėjo priklausomybės alkoholiui sindromą, dėl kurio jis nekontroliuojamai, nevaldomai (kompulsyviai), užgėrimais po kelias dienas vartodavo alkoholį, kol jam nepablogėdavo somatinė būsena, tačiau jai pablogėjus nedelsdamas kreipdavosi į gydymo įstaigas medicininės pagalbos, t.y. rūpindavosi savo sveikata. Ekspertas nurodė, kad testatorius, nors ir turėdamas priklausomybę alkoholiui, 2016, 2017 metais buvo visapusiškai orientuotas, jo pažinimo funkcijos nebuvo sutrikusios, periodiškai jam stebėti psichikos sveikatos sutrikimo požymiai buvo nulemti alkoholinės kilmės abstinencijos būklių ir delyrų, kurie buvo laikini ir praeinantys. Ekspertas nurodė, kad testatoriaus pagrindinės psichikos veiklos funkcijos (mąstymas, suvokimas, orientacija, atmintis, dėmesys, valia) testamento surašymo metu nebuvo sutrikę, jis neturėjo nuolatinių, stabiliai išreikštų psichikos sutrikimų, galėjusių turėti įtakos jo sugebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į medicininius įrašus sveikatos istorijose, liudytojų parodymus, nėra pagrindo šios nutarties 67 punkte nurodytomis teismo eksperto išvadomis abejoti.

69. Nors apeliantė teigia, jog identiškos diagnozės atveju teismo ekspertų buvo išaiškinta, kad paprastai sergant šiuo sutrikimu asmenys savo veiksmų esmę supranta, gali už juos atsakyti, išskyrus, kai yra pastoviai nenutrūkstamas girtavimas (Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098-527/2013), tačiau pastebėtina, kad nurodomoje byloje ekspertai buvo pateikę išvadą, jog nenustatyta aplinkybė, jog testatorė nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Minėtoje civilinėje byloje buvo nustatytos kitos faktinės aplinkybės, teismas darė priešingą išvadą nei teismo ekspertai, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju, nors ir nustatyta aplinkybė, kad testatorius piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau, įvertinus įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog testamento pasirašymo metu testatorius nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.

70. Apeliantė nurodo, kad teismas teikė prioritetą atsakovės, t.y. suinteresuoto asmens, kad nebūtų panaikintas jos naudai surašytas testamentas, ir testamentą tvirtinusios notarės parodymams, nepagrįstai ignoravo liudytojų S. K., A. R., V. S., R. R., A. B., R. P., E. S., M. J. parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje išsamiai išdėstė ir minėtų liudytojų parodymus, kurių tik dalį cituoja apeliantė.

71. Pastebėtina, kad liudytoja S. K., testatoriaus sesuo, nurodė ne tik aplinkybes dėl apeliantės cituojamo pokalbio su broliu 2018 m. vasarą, t.y. daugiau nei po metų nuo testamento sudarymo, bet ir tai, kad, jos nuomone, bendraudamas brolis atrodė adekvatus, su juo susikalbėjo, jokių minčių nekilo dėl psichinės, psichologinės būklės. Liudytoja A. R., pas kurią testatorius pirkdavo alkoholį, taip pat parodė, kad J. S. adekvatus buvo protiškai, tik tiek, kad turėjo priklausomybę nuo alkoholio. Liudytoja V. S. parodė, kad J. S. matė 2 kartus ligoninėje, tik labas pasakydavo, paskutiniu momentu nepažino žmonių, tačiau ji neprisiminė, kada tai buvo.

72. Atkreiptinas dėmesys, kad J. S. ligoninėje gydėsi ne vieną kartą, taip pat joje gulėjo 2018, 2019 metais, t.y. jau po testamento sudarymo, todėl negalima spręsti, jog liudytoja su juo negalėjo susikalbėti dar 2017 m. pradžioje. Liudytoja R. R., nors ir prisiminė, kad J. S. nuolatos gerdavo, tačiau ji 2017 metų nelabai prisiminė, nurodė paskutinį kartą lankiusi J. S. 2018 lapkričio mėn., kai jis su ja mažai kalbėjo. Liudytoja A. B., be cituojamų apeliantės parodymų, taip pat teigė, kad, kiek teko bendrauti, J. S. visada buvo sąmoningas, kontaktas buvo normalus, pas ją girtas neateidavo, su ja normaliai bendraudavo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja buvo J. S. gydytoja 3-4 mėnesius iki jo mirties, todėl ji negalėjo žinoti, kokia buvo paciento būklė dar 2017 m. vasarį. Liudytojas R. P. nieko negalėjo pasakyti apie 2017 metus, kadangi J. S. paskutinius 2-3 metus chirurginiame skyriuje negulėjo, su juo nebendravo, tačiau iki tol kontaktas buvo normalus, jis buvo sąmoningas, buvo epizodai su delyru, kuris pasireiškė trumpalaikiu sąmonės sutrikimu, kas yra ilgalaikio alkoholio vartojimo pasekmė.

73. Liudytoja E. S., chirurginio skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja, negalėjo pasakyti, kada gulėjo J. S., prisiminė jį kaip nelabai malonų ligonį, su kuriuo, kai atvažiuodavo, nepavykdavo bendrauti, būdavo, kad ir nekontaktuoja, tačiau pagulėjęs kurį laiką, jis kitaip pradėdavo bendrauti. Liudytojas M. J. testatoriaus nurodė neprisimenantis, iš dokumentų matė, kad šiam pacientui vaistų neskyrė, testatorių matė vieną kartą prieš tris metus, liudytojas paaiškino apie diagnozę, kad tiapridalis nėra priskiriamas tai vaistų grupei, kurie stipriai slopintų.

74. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau cituojami liudytojų parodymai niekaip negalėtų patvirtinti, kad testamento sudarymo dieną J. S. buvo tokios būklės, kad nesuprastų savo veiksmų esmės ir negalėtų jų valdyti. Dalis liudytojų negalėjo nurodyti, kokia buvo J. S. būklė 2017 metais, iš parodymų matyti, kad J. S. turėjo priklausomybę alkoholiui, dėl to kildavo ir sveikatos problemos, tačiau, būdamas blaivus, jis elgėsi adekvačiai, su dalimi liudytojų testatorius bendravo tik epizodiškai (pvz. atvykus jam sudėtingos būklės į ligoninę), jie apie J. S. mažai ką žinojo. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas, darydamas atitinkamas išvadas, šių asmenų parodymais nesirėmė, tačiau tai savaime nereiškia, kad jie teismo nebuvo vertinami bei nepagrįstai atmesti.

75. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios padėjo susidaryti pagrįstą nuomonę apie testatoriaus gyvenimo sąlygas ir būdą, santykius su aplinkiniais, testamento sudarymo aplinkybes. Notarė, patvirtinusi testamentą, teismo posėdžio metu parodė, kad testatoriaus J. S. psichikos būsena nesuabejojo, testamento sudarymo dieną jis buvo blaivus, į biurą atėjo pats vienas, kalbėjo rišliai, aiškiai, sutiko su testamento turiniu, pats sumokėjo notarinį atlyginimą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, testatoriaus sesuo S. K., pusbrolis V. M., ieškovės pusbrolis V. K., liudytojai L. Č., O. K., atsakovės dukra I. K. neišreiškė abejonių J. S. psichiniu adekvatumu, priešingai apibūdino jį kaip „normaliai“ bendraujantį, sąmoningą, „savame prote“.

76. Negalima sutikti su apeliante, jog teismas vadovavosi subjektyviais atsakovės paaiškinimais, kadangi, kaip minėta, buvo vertinami ir trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai. Teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visetą, turėjo pagrindą konstatuoti, jog testatorius, nepaisant laikino pobūdžio alkoholinių psichozių, testamento sudarymo metu gyveno savo amžių ir sveikatos būklę atitinkantį gyvenimą – pagal fizines galimybes savarankiškai rūpinosi savimi, pats sprendė pasilikti jam priklausančiame name ar važiuoti pas atsakovę, dėl savo turto valdymo, savarankiškai tvarkė savo finansus, bendravo su aplinkiniais – giminaičiais, kaimynais, dalyvavo šventėse.

77. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas pakartotinę ekspertizę nesuteikė galimybės ieškovei pasiūlyti kitos eksperto kandidatūros, nesvarstė galimybės pasirinkti nešališką ekspertą ar ekspertizės įstaigą, pastebėtina, kad apeliantė ir jos atstovė atsakovės pasiūlytai eksperto kandidatūrai neprieštaravo, savo eksperto kandidatūros 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdyje nenurodė, taip pat tokių abejonių dėl pasiūlytos kandidatūros neišreiškė ir raštu per teismo nustatytą terminą klausimų pateikimui. Kadangi tarp ginčo šalių nebuvo kilęs nesutarimas dėl eksperto kandidatūros, negalima spręsti, jog pavedant pakartotinę ekspertizę atlikti atsakovės siūlomam ekspertui, būtų buvęs pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

78. Taip pat negalima sutikti, kad minėtas principas buvo pažeistas teismui atsisakius tenkinti ieškovės atstovės prašymą dėl papildomų duomenų išreikalavimo, pakartotinės ekspertizės paskyrimo. Ieškovės atstovė 2020 m. lapkričio 17 d. teikė teismui prašymą išreikalauti iš Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK 2017-01-03 duomenis apie gautą pranešimą apie grasinimus nužudyti, šiuo klausimu priimtą sprendimą, išreikalauti iš VšĮ Pasvalio ligoninės greitosios pagalbos skyriaus 2017-01-03 iškvietimo J. S. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) kortelę ir 20217-01-03 žurnalo įrašą apie kviestą pagalbą J. S.. Savo 2020 m. lapkričio 24 d. prašyme dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ieškovės atstovė nurodė, jog ekspertų išvados prieštaringos, be to, atliekant Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybos ekspertizę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertams nebuvo pateikta visa bylos medžiaga, t.y. ekspertai negalėjo susipažinti su byloje išklausytais liudytojų parodymais, kurių tarpe eilė J. S. gydytojų. Pirmosios instancijos teismas prašymo dėl įrodymų išreikalavimo netenkino, kadangi jis nesavalaikis, nurodė, kad tokie duomenys buvo žinomi, jie nurodyti ieškinyje, byloje nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai. Prašymas dėl pakartotinės ekspertizės netenkintas nurodant, kad visa medžiaga abiem ekspertams buvo pateikta, ekspertė išklausyta, ji pateikė raštą, kuriame patvirtinto savo išvadas, nuomonę, teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti dėl išvadų pagrįstumo, tačiau jos bus vertinamos visų įrodymų kontekste.

79. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylą nagrinėjančiam teismui proceso įstatyme nekeliama reikalavimų atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus byloje, jų turi būti atliekama tiek, kad būtų nustatytos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti nešališkas išvadas. CPK 219 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Taigi, ekspertizės akto įrodomosios reikšmės bei eksperto išvadų patikimumo vertinimas, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo byloje poreikis priklauso teismo diskrecijai. Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, įvertinus tai, kad teismo posėdyje buvo apklausta ekspertė A. S., vėliau, po pakartotinės ekspertizės akto gavimo, ieškovei buvo suteikta teisė pateikti papildomus klausimus ekspertei, ekspertė susipažino su visa bylos medžiaga ir nurodė, jog liudytojų parodymai neturi įtakos jos pateiktoms išvadoms, šalių procesinio lygiateisiškumo principo nepažeidė.

80. Pažymėtina, kad vien tik aplinkybė, jog pakartotinės ekspertizės išvados buvo ne tokios, kokių tikėjosi ieškovės, nesudarė pagrindo teigti, jog ekspertizė buvo atlikta netinkamai, yra negaliojanti ir juo labiau nebuvo pagrindas skirti kitas ekspertizes. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo ieškovo prašymų atmetimo priežastis. Be to, nėra aišku, ar išreikalautas įrodymas pagrįstų aplinkybė apie testatoriaus būklę testamento sudarymo metu, kai prieš testamento sudarymą jis buvo gydomas ligoninėje. Po gydymo jo būklė buvo pasikeitusi.

81. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, jų visumą, daro išvadą, jog netikslinga buvo paskirti pakartotinę ekspertizę, kadangi civilinėje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia konstatuoti, kad testatorius ginčijamo testamento sudarymo metu suvokė savo veiksmus, jų reikšmę ir galėjo juos valdyti, kad ginčijamame testamente išreikšta J. S. valia atitinka tikrąją jo valią.

82. Negalima sutikti su apeliante, jog teismas nepagrįstai atsisakė tirti ir vertinti byloje surinktus duomenis kitais testamento negaliojimo pagrindais vien tuo motyvu, jog ieškovės ieškinyje nepateikė nuorodos į CK 1.91 straipsnį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad testamentas tuo pagrindu, jog buvo sudarytas dėl apgaulės nėra ginčijamas, tačiau vertino ieškovių argumentus, kad testatorius buvo paveiktas atsakovės J. O. daromu jam spaudimu bei darė atitinkamą išvadą, kad jie yra nepatvirtinti bylos duomenimis. Teismas pasisakė dėl liudytojos S. K. parodymų, pripažino, kad jos nurodytas aplinkybes dėl testatoriaus valios iš esmės atitinka atsakovės paaiškinimai, kad testatorius iš karto po testamento sudarymo jai sakęs „jeigu parduosi namą, padalink dukroms po lygiai, po 4 tūkstančius“, liudytojos L. Č. parodymai. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės G. A. paaiškinimus, kad J. S. norėjo turtą palikti tik savo vaikams. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog po pokalbio su seserimi S. K. J. S. testamento neatšaukė ir nepakeitė. Teismas pripažino, kad įvertinus liudytojos S. K. parodymus atsakovės, kitų liudytojų parodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, jie nesudaro pagrindo abejoti J. S. valia dėl ginčijamo testamento sudarymo. Taip pat teismo buvo vertinama, kad notarė I. B. parodė, kad testatorius į biurą atėjo vienas, be palydos, savo valią išreiškė aiškiai, kalbėjo rišliai, ji įsitikino jo valia dėl sudaromo sandorio, taip pat pasisakyta, kad byloje nenustatyta, jog 2017 m. J. S. buvo visiškai priklausomas nuo atsakovės. Teismas atmetė ieškovių argumentus dėl testatoriaus pasidavimo kito asmens įtakai.

83. Kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl ieškovių ieškinyje nurodytų argumentų pagrįstumo, liudytojos S. K. parodymų vertinimo, negalima sutikti, kad teismas šiuos duomenis nepagrįstai atsisakė tirti ir vertinti. Apeliantė skunde nenurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šiuos byloje esančius įrodymus, kad teismo išvados yra neteisingos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti išvada, jog byloje nebuvo įrodyti ieškovių argumentai dėl testatoriaus pasidavimo atsakovės įtakai.

84. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodyto sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

85. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo spręstina dėl apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

86. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

87. Nustatyta, kad dėl atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymo atsakovė patyrė 500 išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, išlaidos patirtos 2021 m. balandžio 16 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris, pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis, buvo 1524,20 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas, maksimalus užmokestis už advokato suteiktas paslaugas sudarytų 1981,46 Eur. Kadangi atsakovės patirtos išlaidos šios sumos neviršija, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, jos priteistinos iš ieškovės.

88. Netenkinus ieškovės G. A. apeliacinio skundo jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovės J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.