Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-05-03 · Civilinė byla Nr. eB2-477-513/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-03
Bylos Nr.
eB2-477-513/2024
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00101-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-477-513/2024Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00101-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.2.3.2; 3.2.6.12.3; 3.4.3.4; 3.4.4.7; 3.4.4.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Armar“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024-03-26 nutartimi priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Armar“. Ieškovas nurodė, kad yra atsakovės kreditorius, atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2024-03-21 sudarė 3 105,24 Eur. Atsakovė turi dvi transporto priemonės, kurioms taikyti apribojimai, 2022-12-31 turėjo turto už 315 934 Eur, iš jo: atsargos – 275 298 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 39 308 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 328 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 224 789 Eur. Remiantis UAB „Armar“ 2024-01-12 pateiktais dokumentais, ilgalaikis turtas 2023-12-31 sudarė 0,87 Eur, bendrovės kreditorinis įsiskolinimas 2023-12-31 buvo 25 623,48 Eur. UAB “Armar“ pateiktame 2024-01-25 pranešime nurodyta, kad su VSDFV planuojama atsiskaityti iki 2024-02-15, tačiau skola nesumokėta. Nuo 2023-10-25 per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) pateikti VSDFV nurašymo nurodymai nėra įvykdyti. Pati atsakovė paskutinį kartą į VSDFV biudžetą sumokėjo 1731,91 Eur 2023-04-19. Atsakovė nėra sumokėjusi VSD įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2023 m. rugsėjo – 2023 m. lapkričio mėn. ieškovė mano, kad atsakovė yra nemoki.

2024-04-09 atsakovė pateikė 17 kreditorių sąrašą 2024-03-31, daugiau tikėtina, pradelstų, reikalavimo atsiradimo data ir terminas nenurodyti, pažymėta, kad tiekėjams skolinga 35 392,80 Eur, VMI – 806,93 Eur, VSDFV – 3 105,24 Eur. Ilgalaikio turto apskaitos kortelėje nurodyta, kad įmonė 2024-03-01 turėjo 0,87 Eur likutinės vertės turtą: automobilius VW Caddy, AUDI Q7 ir laivą „(duomenys neskelbtini)“.

Atsiliepimas

2024-05-02 atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį nurodydama, kad skola biudžetui susidarė dėl laikino darbų sustabdymo nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. kovo mėn. įskaitytinai. Darbai buvo sustabdyti dėl AB „Vakarų laivų gamykla“ teritorijoje planuojamos 5-osios prieplaukos rekonstrukcijos, tačiau įmonė veiklą atnaujino, 2024-04-29 gautos įplaukos, tačiau dėl nežinomų priežasčių sąskaitoje 10 223,23 Eur rezervuotos lėšos nenurašytos, prideda banko sąskaitos išrašą. Teigia, kad lėšų turi, vykdo įsipareigojimus biudžetui ir kreditoriams, vykdo verslą ir atlieka banko mokėjimus, todėl prašo nekelti bankroto bylos.

Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2024-04-29 į sąskaitą sumokėta 20 000 Eur suma, iš šios sumos iki 2024-05-01 atlikti 8 538,29 Eur mokėjimai įvairiems asmenims, 10 223,36 Eur suma buvo rezervuota.

Iškelti bankroto bylą atsisakytina (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022). Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia parodo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai

Tiek ieškovės, tiek atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad juridinio asmens įsipareigojimai neviršija jo turto vertės. 2023-12-31 įmonė turėjo turto už 261 754 Eur, iš jo atsargų už 261 514 Eur ir 240 Eur grynųjų pinigų, mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų – 51 564 Eur. 2024-03-31 pradelstos skolos teikėjams buvo 39 304,97 Eur.

2024-05-03 skolos valstybės biudžetui nėra, skola VSDFV – 3 105,24 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Sąskaitos išrašas nuo 2023-11-30 iki 2024-05-02 patvirtina, kad įmonė turi lėšų ir nuo 2024-04-29 vykdo atsiskaitymus, taigi, daugiau tikėtina, įmonė turėjo laikinų finansinių sunkumų dėl veiklos sustabdymo, atsakovės turimas turtas yra pakankamas jos turimiems pradelstiems finansiniams įsipareigojimams kreditoriams padengti, atsakovė, nors ir nevykdė savo pareigos atsiskaityti su kreditoriais, tačiau turi potencialą atgaivinti vykdytą veiklą, atsakovės įsiskolinimas VSDFV palyginti su atsakovės turimo turto verte nėra didelis. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad atsakovės atveju JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų nemokumo pagrindų nenustatyta. Atsakovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kurie šioje proceso stadijoje nevertintini kaip sisteminis atsakovės nemokumas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, bankroto bylą atsakovei atsisakytina iškelti (CK 1.5 straipsnis, JANĮ 21 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Armar“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartį įteikti šalims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Irma Čuchraj