Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2024 m. lapkričio 5 d. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra neteisėtas bei naikintinas. Atkreipia dėmesio, jog Administracija 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą priėmė galiojant senosios redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatoms.

Akcentuoja, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui atsakovė turėjo pareigą iš naujo spręsti prašymo organizuoti projektą pagrįstumą, o ne konstatuoti, jog prašymas yra kartotinis ir nenagrinėtinas, todėl akivaizdu, jog Sprendimas prieštarauja VAĮ įtvirtintiems įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principams, todėl yra pagrindas jį panaikinti.

Atsakovė pabrėžė, jog Žemės sklypui galioja Šiaulių rajono savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 71 patvirtintas detalusis planas, TPDR Nr. T00088958. Įsiterpęs, parduodamas ar išnuomojamas žemės sklypas gali būti sujungiamas su pagrindiniu žemės sklypu, tik kai tai numatyta detaliajame plane ar žemės valdos projekte, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas. Norint įgyvendinti pareiškėjo siekiamo tikslo, jis privalo pradėti galiojančio detaliojo plano koregavimo procedūrą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo organizuoti Žemės sklypo projektą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SGA-94 (3.56E) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti Žemės sklypo projekto rengimą. Prašyme teigiama, jog projekto tikslas – valstybinės žemės sklypo suformavimas, su tikslu iš valstybės įsigyti/išsinuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, nustatyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

Administracija išnagrinėjusi pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. prašymą priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 – 4 punktų nuostatomis prašymas nebus nagrinėjamas. Sprendime pabrėžiama, kad Administracija vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-6231-362/2023, jau yra išnagrinėjusi analogiško turinio prašymą organizuoti projekto rengimą. Prašymo organizuoti projekto rengimą pagrįstumas yra įvertintas ir išsamiai aptartas Administracijos 2023 m. lapkričio 21 d. sprendime. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI3-5345-362/2024, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė pagrįstai paliko nenagrinėtu pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. prašymą organizuoti projekto rengimą.

Atvejus kada viešojo administravimo subjektas turi teisę nenagrinėti asmenų prašymų ar skundų, reglamentuoja VAĮ 11 straipsnio 3 dalis. Minėtoje dalyje reglamentuota, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; 2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas; 5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo; 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.

Kaip ir anksčiau minėta, atsakovė Sprendimą grindė VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 – 4 punktais, todėl darytina išvada, jog atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. prašymas jau yra išnagrinėtas ankstesniu atsakovės sprendimu ir dėl to paties klausimo yra nagrinėjamas ginčas teisme.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad draudimas vykdyti pakartotinę administracinę procedūrą netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir / ar ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-762/2014; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-736/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas, remiantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 31 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi redakcija) 11 str. 3 d. 3 ir 4 p. nuostatas), kurioje nurodyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą <...>, analizavo, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-37/2012).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose pagal pareiškėjo skundą atsakovei išnagrinėta administracinė byla Nr. I3-6231-362/2023. Minėtoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Administracijos 2023 m. kovo 23 d. sprendimo, kuriuo ji atsisakė organizuoti projekto rengimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendime konstatavo, kad skundžiamas Administracijos sprendimas yra neaiškus, nemotyvuotas bei netinkamai argumentuotas, todėl tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą organizuoti Žemės sklypo projekto rengimą.

Atsakovė vykdydama įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą priėmė 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą, kuriuo atsisakė organizuoti Žemės sklypo projekto rengimą. Minėtame sprendime buvo akcentuojama, kad Žemės sklypas patenka į teritoriją suplanuota Šiaulių rajono savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 71 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu, kuriame nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas, todėl pareiškėjas siekdamas įgyvendinti pateiktame prašyme siekiamų tikslų privalo inicijuoti detaliojo plano koregavimo procedūrą, o ne prašyti rengti projektą. Atsakovė šį sprendimą grindė TPĮ 20 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

Pareiškėjas nesutikdamas su 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu kreipėsi su skundu į Regionų administracinį teismą. Regionų administracinis teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5345-362/2024 nusprendė, jog 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimas yra pagrįstas ir pareiškėjo skundą atmetė. Turimais duomenimis pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė apeliacine tvarka ir šiuo metu jo apeliacinis skundas yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Vadovaujantis anksčiau nurodytu darytina išvada, jog atsakovė jau yra išnagrinėjusi iš esmės tapatų pareiškėjo prašymą dėl Žemės sklypo projekto rengimo, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės priimto sprendimo pagrįstumo, kurio teisėtumo patikra šiuo metu nėra baigta.

Tačiau pažymėtina, kad Vyriausybė 2024 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 210 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“ 2 punktu pripažino Nutarimą nebegaliojančiu nuo 2024 m. kovo 29 d. Taip pat Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 9, 20, 23, 25, 26, 30, 34, 37, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2122 2 straipsniu pripažino TPĮ 20 straipsnio 6 dalį netekusia galios. Minėta įstatymo redakcija įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d.

Akivaizdu, jog pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. prašymo organizuoti Žemės sklypo projekto rengimą pateikimo metu galiojęs teisinis reguliavimas skyrėsi nuo galiojusio 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo priėmimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė, atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reguliavimą, privalėjo iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. prašymą, nepaisant to, jog prašymo turinys yra analogiškas ankstesniam prašymui dėl kurio yra pateiktas atsakymas ir dėl kurio pagrįstumo vyksta teisminis ginčas. Pasikeitus ginčui aktualiam teisiniam reguliavimui teisiniai santykiai iš esmės gali pasikeisti ir tai gali turėti esminės įtakos teisinių santykių kvalifikavimui, kas šiuo atveju net nebuvo analizuojama ir vertinama.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikė savo argumentus, kodėl pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. prašymas yra nepagrįstas. Pabrėžtina, jog pagal administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-662/2024). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021; 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-662/2024).

Įvertinusi cituojamą teisminę praktiką teisėjų kolegija plačiau nepasisakys dėl Administracijos atsiliepime pateiktų argumentų pagrįstumo, tačiau pažymi, jog teismo vertinimu ši teisinių santykių kvalifikacija privalėjo būti atlikta ir teisiniai argumentai nurodyti, būtent nagrinėjant pareiškėjo prašymą ir priimant ginčijamą Sprendimą dėl projekto rengimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes konstatuojama, jog Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2024 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. SGA-94 (3.56E) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. prašymą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir Sprendimas naikintinas.

Teisėjų kolegijai įvertinus ginčijamo akto teisėtumą jame nurodytais pagrindais ir jį panaikinus kaip neteisėtą, administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. prašymą organizuoti Žemės sklypo projekto rengimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Pareiškėjas skunde pareiškė prašymą priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, jog Sprendimas yra neteisėtas bei naikintinas, todėl darytina išvada, kad sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėjas teismui nepateikė prašymo su patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu, tačiau iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, jog pareiškėjas teikdamas skundą 2024 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 30,00 Eur žyminį mokestį, todėl šios išlaidos laikytinos patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, kurios priteistinos iš Administracijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. SGA-94 (3.56E) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“.

Pareiškėjui R. B. iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos priteisti 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.