- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- I3-6231-362/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00929-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. patikslintą skundą atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 23 d. sprendimą atsisakyti organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, (duomenys neskelbtini) šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. SGA-29(3.56E), įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)
Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, (duomenys neskelbtini) šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Skundžiamu sprendimu atsakovas atsisakė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, (duomenys neskelbtini) šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Atsakovas skundžiamu sprendimu nurodė, kad norint pertvarkyti žemės sklypą (prisijungti laisvą įsiterpusį valstybinės žemės plotą) turi būti rengiamas galiojančio Detaliojo plano keitimas. Pareiškėjas su tokiomis atsakovo išvadomis nesutinka. Priešingai, nei nurodė atsakovas, pareiškėjas neprašė leisti jam prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Pareiškėjas prašė suformuoti žemės sklypą ir jį išnuomoti pareiškėjui. Pareiškėjas turi tokią teisę, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas) 2.15 punkte numatyta, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.“ T. y. Nutarimo 2.15 p. tiesiogiai numatyta galimybė išnuomoti laisvos valstybinės žemės plotą, o ne jį prijungti. Laisvos valstybinės žemės plotui nėra parengtas detalusis planas, todėl neegzistuoja galiojantis detalusis planas, kurį reikėtų keisti. Tokiu būdu atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo organizuoti žemės sklypo formavimą tikslu žemės sklypą išnuomoti. Skundžiamu sprendimu atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4, 5, 9 punktuose įtvirtintus įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo principus, kadangi pagrindė skundžiamą sprendimą įstatymų nenumatytais ir jiems prieštaraujančiais pagrindais, nenurodė skundžiamo sprendimo argumentų teisinio pagrindo, skundžiamą sprendimą pagrindė subjektyviais samprotavimais. Dėl paminėto skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodė, kad R. B. 2023 m. kovo 14 d. prašymu „Prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini) šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu įsigyti/išnuomoti iš valstybės įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Teritorijoje (duomenys neskelbtini) šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) galioja Detalusis planas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatas, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas, darytina išvada, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas minėtoje teritorijoje negali būti rengiamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. B. skundas tenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. SGA-29(3.56E) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 14 d. prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydamas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini) šalia (duomenys neskelbtini). Teritorijos plotas – 238 m². Nurodė, kad projekto tikslas – valstybinės žemės sklypo suformavimas, suformuojant atskiru sklypu (galimybė įsigyti / išnuomoti iš valstybės įsiterpusį valstybinės žemės plotą), nustatyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.
Atsakovė skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino, nurodė, kadangi prašyme nurodytam žemės sklypui galioja 2000 m. birželio 12 d. Šiaulių rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 71 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas, nėra galimybės organizuoti prašyme nurodyto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo proceso. Netenkindama pareiškėjo prašymo atsakovė vadovavosi teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi.
Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2023-01-04 iki 2023-04-01) 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus atvejus, kai pagal šiuose planuose, numatančiuose tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis šiuose planuose numatytais principais, suformuojami nauji žemės sklypai ar pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas.
Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodyta, jog žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – tai visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje taip pat įtvirtinta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (toliau – Projektai) rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnio nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.
Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Viešojo administravimo įstatymu (toliau - VAĮ). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Šio straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 straipsnio 5 punktas). Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Teismas pabrėžia, jog tam, kad administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas atitiktų aukščiau nurodytus principus, jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).
Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos nustatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
Atsakovė, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą, vadovavosi tuo, jog prašyme nurodytai teritorijai galioja patvirtintas Detalusis planas. Kaip matyti iš byloje pateikto Šiaulių rajono valdybos 2000 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 71, juo buvo patvirtintas sodo namelio rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad detaliuoju planu numatoma sodo namelio pagal kadastrą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato (unikalus namo Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija į gyvenamąjį namą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad sklypo ribos nekeičiamos. Pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovę, prašė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą šalia sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Kodėl detalusis planas, patvirtintas žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), galioja ir šalia esančiam laisvos valstybinės žemės sklypui, nei pareiškėjui pateiktame sprendime, nei atsakovo atsiliepime nenurodoma ir nepaaiškinama.
Be to, atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodė tik pusę Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies, t. y. nenurodė, kad šioje dalyje taip pat nustatyta, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais suplanuotas teritorijas <...> „išskyrus atvejus, kai pagal šiuose planuose, numatančiuose tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis šiuose planuose numatytais principais, suformuojami nauji žemės sklypai ar pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas“. Ši straipsnio dalis numato išimtis, kada net ir galiojant detaliajam planui žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti rengiamas, tačiau ar pareiškėjas gali pasinaudoti numatyta išimtimi, ar jo situacija patenka į šios normos reguliavimą, atsakovas nenagrinėjo ir nepaaiškino.
Šiuo atveju sprendimas, kuris argumentuojamas tik faktu, jog pareiškėjo sklypui galioja Detalusis planas bei pagrindžiamas tik dalimi įstatymo straipsnio, negali būti laikomas aiškiu, išsamiu ir argumentuotu Viešojo administravimo įstatymo prasme. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjui pateiktame atsakyme „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ neaiškiai, neargumentuotai ir nemotyvuotai, nenurodant aiškių teisės normų buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą. Pagrįsti administracinį sprendimą yra viešojo administravimo subjekto, o ne teismo pareiga. Spręsdamas administracinį ginčą ir priimdamas teismo baigiamąjį aktą, teismas tik vertina ginčijamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų, taip pat ir viešojo administravimo subjekto pareigos pagrįsti administracinį sprendimą faktiniais duomenimis.
Kadangi priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. SGA-29(3.56E) naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o atsakovė įpareigotina priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. B. patikslintą skundą patenkinti.
Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 23 d. sprendimą „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ Nr. SGA-29(3.56E).
Įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.