Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. SG-1195(3.3E) atsisakyti organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini) šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, (duomenys neskelbtini) šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, (duomenys neskelbtini) šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Skundžiamu sprendimu atsakovas atsisakė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsakovas Skundžiamu sprendimu nurodė, kad norint įgyvendinti prašyme nurodytus tikslus (prisijungti laisvą įsiterpusį valstybinės žemės plotą), vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, turi būti rengiamas galiojančio Detaliojo plano koregavimas (nes prijungus laisvą įsiterpusį valstybinės žemės plotą pasikeičia Detaliuoju planu nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas). Pareiškėjas nurodė, kad neprašė leisti jam prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Pareiškėjas prašė suformuoti žemės sklypą ir jį išnuomoti pareiškėjui. Pareiškėjas turi tokią teisę, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas) 2.15 punkte numatyta, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. T. y. Nutarimo 2.15 p. tiesiogiai numatyta galimybė išnuomoti laisvos valstybinės žemės plotą, o ne jį prijungti. Laisvos valstybinės žemės plotui nėra parengtas detalusis planas, todėl neegzistuoja galiojantis detalusis planas, kurį reikėtų keisti. Tokiu būdu atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo organizuoti žemės sklypo formavimą tikslu žemės sklypą išnuomoti.

Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad R. B. 2023 m. kovo 14 d. prašymu „Prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau - Prašymas) kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini) šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu įsigyti/išnuomoti iš valstybės įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartyje turi būti nurodyta, kad parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo turi būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą pirkėjo ar nuomininko lėšomis. Įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu turi būti numatytas detaliajame plane arba žemės valdos projekte, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas. Prašyme nurodytam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galioja Šiaulių rajono savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 71 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas, TPDR Nr. T00088958. Kadangi įsiterpęs parduodamas ar išnuomojamas žemės sklypas turi būti sujungiamas su pagrindiniu žemės sklypu, tai turi būti numatyta detaliajame plane arba žemės valdos projekte, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas. Norint įgyvendinti Prašyme nurodytus tikslus (prisijungti laisvą įsiterpusį valstybinės žemės plotą), turi būti rengiamas galiojančio Detaliojo plano koregavimas. Vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 319 punktu koreguojant detalųjį planą, nustatyti sprendiniai gali būti keičiami ir (ar) papildomi sprendiniai nustatomi (išskyrus Taisyklių 315.1 ir 315.2 papunkčiuose nurodytus atvejus) visoje šiuo planu suplanuotoje teritorijoje arba jos dalyje. Vykdant nustatytų žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimus (prijungiant naujus žemės sklypus ir (ar) įsiterpusius valstybinės žemės plotus), detalusis planas gali būti koreguojamas papildomai nustatant sprendinius padidėjusioje suplanuotos teritorijos dalyje, išskyrus Taisyklių 315.1 ir 315.2 papunkčiuose nurodytus atvejus. Detalusis planas nesprendė žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principų (detaliojo objektas yra žemės sklypas). Detaliajame plane yra nustatytas Įstatyme nurodytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, todėl Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyti išimties atvejai netaikomi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo R. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas byloje kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. SG-1195(3.3E), kuriuo buvo atsisakyta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 14 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją prašydamas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini) šalia (duomenys neskelbtini). Teritorijos plotas – 238 m². Nurodė, kad projekto tikslas – valstybinės žemės sklypo suformavimas, suformuojant atskiru sklypu (galimybė įsigyti / išnuomoti iš valstybės įsiterpusį valstybinės žemės plotą), nustatyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

Atsakovė skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino, nurodė, kadangi prašyme nurodytam žemės sklypui galioja 2000 m. birželio 12 d. Šiaulių rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 71 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas, nėra galimybės organizuoti prašyme nurodyto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo proceso. Netenkindama pareiškėjo prašymo atsakovė vadovavosi teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punktas.

Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2023-01-04 iki 2023-04-01 (galiojusi prašymo padavimo metu) 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus atvejus, kai pagal šiuose planuose, numatančiuose tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis šiuose planuose numatytais principais, suformuojami nauji žemės sklypai ar pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodyta, jog žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – tai visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje taip pat įtvirtinta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (toliau – Projektai) rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnio nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.

Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatas pagrindinis valstybinės žemės pardavimo būdas yra aukcionas, o jos pardavimas ne aukciono būdu, yra išimtis iš šios taisyklės. Viena iš tokių išimčių yra, kai valstybinės žemės sklypas yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams“. To paties straipsnio 6 ir 7 dalyse taip pat nustatyta, kad „Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė“ (7 d.). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad žemės sklypas, būtų pripažintas įsiterpusiu jis turi atitikti šiuos kriterijus: turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų; neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio; žemės sklypo dydis turi būti nustatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-625-261/2020; 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-106-438/2018).

Kiti kriterijai, detalizuojantys įsiterpusio žemės sklypo sąvoką yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (Taisyklės) 2.15. punkto pirmoje pastraipoje, kurioje nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju) šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014, 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018). Visos trys Taisyklių 2.15 punkte nustatytos valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos yra suformuluotos kaip savarankiškos, tarpusavyje nekonkuruojančios ir kumuliatyvios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017; 2018 m. sausio 31 d. administracinėje byloje Nr.eA-251-552/2018). Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos aukščiausiasis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018).

Teismas pažymi, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, kad neprašė leisti jam prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, o prašė suformuoti žemės sklypą ir jį išnuomoti pareiškėjui, tačiau, kaip matyti iš atsakovui teikto prašymo, jame nurodytas projekto tikslas – valstybinės žemės sklypo suformavimas, suformuojant atskiru sklypu (galimybė įsigyti / išnuomoti iš valstybės įsiterpusį valstybinės žemės plotą).

Taisyklių 2.15 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartyje turi būti nurodyta, kad parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo turi būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą pirkėjo ar nuomininko lėšomis. Įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu turi būti numatytas detaliajame plane arba žemės valdos projekte, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo prašyme nurodytam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galioja Šiaulių rajono savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 71 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas, TPDR Nr. T00088958. Kadangi įsiterpęs parduodamas ar išnuomojamas žemės sklypas (pareiškėjo prašomas įsigyti / išnuomoti) vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais turi būti sujungiamas su pagrindiniu žemės sklypu, tai, vadovaujantis Taisyklių 2.15 punktu, įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu turi būti numatytas detaliajame plane arba žemės valdos projekte, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, į nurodytas teisės normas, spręstina, kad pareiškėjui norint įgyvendinti prašyme nurodytus tikslus (prisijungti laisvą įsiterpusį valstybinės žemės plotą), turi būti rengiamas galiojančio Detaliojo plano koregavimas, ką ir nurodė atsakovė skundžiamame rašte.

Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamame sprendime atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas vertina, kad atsakovė pagrįstai, motyvuotai 2023 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. SG-1195(3.3E) atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, sprendimas yra teisiškai pagrįstas ir motyvuotas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti skundžiamą raštą, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymo.

Likusieji pareiškėjo ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.