- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- A-106-438/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00468-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas V. Ž. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 1SS-3657-(8.5.); 2) panaikinti Tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 49SJN-1661-(14.49.105) dalį, kuria atsisakyta derinti suprojektuotos 346 kv. m ploto teritorijos (408-8), esančios žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), pietvakarinėje pusėje, formavimo ir pertvarkymo projektą; 3) įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių suderinti žemės sklypo., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, (toliau – ir Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projektą.Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,1524 ha ploto Žemės sklypas, kuriame jis pasistatė gyvenamąjį namą. Žemės sklypas nėra taisyklingos stačiakampio formos, kadangi pietvakarinėje Žemės sklypo dalyje į jį įsiterpia valstybinės žemės plotas. Laisvoje valstybinėje žemėje nesant galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo, pareiškėjas nusprendė pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2014 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 30-656 buvo priimtas sprendimas pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. gegužės 15 d. parengė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Pareiškėjas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Aplinkos inžinerija“, kuri parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo pareiškėjas siekė prisijungti prie jam priklausančio Žemės sklypo šiaurės vakarų pusėje esantį 244 kv. m ploto valstybinės žemės dalį bei 346 kv. m. ploto laisvos valstybinės žemės teritoriją, esančią Žemės sklypo pietvakarinėje pusėje.Tarnybos Vilniaus miesto skyrius skundžiamu sprendimu atsisakė derinti pietvakarinėje Žemės sklypo pusėje esančios 346 kv. m ploto teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą, nes ši teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. Pareiškėjo teigimu, kaimynystėje esančių sklypų savininkai galimai sėkmingai įgyvendino jiems priklausančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, prisijungiant įsiterpusią valstybinę žemę. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba skundžiamu sprendimu nusprendė, jog 244 kv. m ir 346 kv. m valstybinės žemės plotai neatitinka įsiterpusių valstybinės žemės plotų sąvokos, todėl šie plotai negali būti parduoti be aukciono privataus žemės sklypo savininkui, o turi būti piliečiams grąžinami natūra. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad buvo vilkinamas sprendimų priėmimas. Pareiškėjo nuomone, ginčijamais sprendimais yra pažeidžiamas teisinio stabilumo principas, nes, matydamas kaimyninių sklypų savininkų vykdomas įsiterpusių sklypų įsigijimo procedūras, jis turėjo konkretų pagrindą tikėtis, kad ir jo atžvilgiu teisės aktai bus taikomi taip pat ir procedūros bus sėkmingai įgyvendintos. Pareiškėjas pabrėžė, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, pradiniame etape išnagrinėjęs jo prašymą suderinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, apie kliūtis tokios procedūros užbaigimui pareiškėjo neinformavo, todėl jis toliau investavo lėšas į projekto plėtojimą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jeigu jis nebūtų teikęs skundo dėl dalies Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimo panaikinimo, projektą dalyje dėl 244 kv. m įsiterpusio žemės sklypo ploto būtų galėjęs sėkmingai užbaigti ir įsigyti šią valstybinės žemės dalį. Pareiškėjo manymu, buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, teisinio tikrumo ir stabilumo principai.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti 0,0244 ha valstybinės žemės plotas šiaurinėje pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, pietinėje pusėje su Žemės sklypu, o iš vakarinės ir rytinės pusės ribojasi su nesuformuota laisva valstybine žeme. Įvertinus norimo įsigyti 0,0346 ha sklypo išsidėstymą, matyti, kad valstybinės žemės plotas šiaurės rytų pusėje ribojasi su miško plotu, o iš pietinės ir vakarinės pusės ribojasi su nesuformuota laisva valstybine žeme, todėl neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir Tarnyba neturi įgaliojimų parduoti tokį žemės sklypą kaip įsiterpusį. Įvertinęs aplinkybę, kad minėta teritorija yra nepriskirta valstybės išperkamai žemei bei į tai, kad visiems piliečiams, turintiems teisę susigrąžinti natūra žemę į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, nėra atkurtos nuosavybės teisės, o žemės poreikis grąžinimui yra didesnis, atsakovas teigė, kad yra tikslinga šiuos valstybinės žemės plotus priskirti laisvos žemės fondo žemės plotams ir siūlyti pasirinkti piliečiams teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas akcentavo, kad toks žemės sklypas pirmiausiai turi būti laisvas. Grąžintinas natūra žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti tiek racionalios žemėnaudos, tiek pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei būdo požiūriu. Tik toks sklypas pripažįstamas laisvu ir gali būti projektuojamas grąžinimui natūra. Atsakovas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Atsakovo manymu, pareiškėjo skundžiami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymas 8 straipsnyje nustatytus individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Tarnybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 1SS-3657-(8.5), Tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 49SJN-1661-(14.49.105) dalį, kuria atsisakyta derinti suprojektuotos 346 kv. m ploto teritorijos (408-8), esančios žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), pietvakarinėje pusėje, formavimo ir pertvarkymo projektą. Teismas įpareigojo Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių išnagrinėti iš naujo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, formavimo ir pertvarkymo projektą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui. Likusią skundo dalį teismas atmetė. Teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 107,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.Teismas vadovavosi Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/DI-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau – ir Nutarimas) 2.2.1, 2.15 punktais ir darė išvadą, kad tam, jog besiribojančio žemės sklypo savininkas turėtų teisę įsigyti žemės sklypą, laisvos valstybinės žemės plotai turi atitikti sąlygų visumą: 1) laisvos valstybinės žemės plotai turi būti įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų); 2) laisvos valstybinės žemės plotai turi būti ne didesni kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose; 3) šiuose plotuose nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Teismas akcentavo, kad tam, jog valstybinės žemės plotas būtų laikomas įsiterpusiu ir galėtų būti perleidžiamas besiribojančių sklypų savininkams (nuomininkams), būtina konstatuoti Nutarimo 2.15 punkte nustatytų sąlygų visetą. Vienos iš sąlygų nebuvimas lemia, kad valstybinės žemės plotas negali būti pripažintas įsiterpusiu ir atitinkamai negali būti perleistas gretimo žemės sklypo savininkui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo sklypas būtent patenka į Nutarimo 2.15 punkte numatytą išimtį, nes norimas įsigyti 346 kv. m žemės plotas yra ant šlaito, o jo konfigūracija yra dvi kampu susikertančios siauros žemės ploto juostos, todėl sklypas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo sąvoką.Teismas rėmėsi Žemės reformos įstatymo 5, 6 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 23 punktu, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir mišku ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika) 59, 46 punktais, atkreipė dėmesį, kad skundžiamame Tarnybos sprendime nebuvo paneigta Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendime nurodyta aplinkybė, jog pageidaujama suformuoti 346 kv. m ploto teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. Pareiškėjui nuvykus į Tarnybos Vilniaus skyrių susipažinti su medžiaga, patvirtinančia buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, paaiškėjo, kad į minėtą kaimo teritoriją patenka ne tik 346 kv. m pageidaujamas prijungti valstybinės žemės plotas, tačiau ir pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas bei dar didelė dalis gyvenvietės. Teismas darė išvadą, kad Metodikos 46 punkte nustatyti reikalavimai formuojamiems žemės sklypams – taisyklingos, racionalios ribos – privalo būti taikomi net ir pripažinus, kad Tvarkos 106¹ punkto nuostatos buvo pritaikytos nepagrįstai.Iš Žemės sklypo plano teismas nustatė, kad pietvakarinėje Žemės sklypo pusėje esanti 346 kv. m valstybinės žemės teritorija negalėtų būti naudojama pagal naudojimo paskirtį (paskirtis – kita) ir būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), kadangi sklypo forma sudaryta iš dviejų siaurų juostų, įsiterpusių tarp privataus žemės sklypo ir miško žemės. Gyvenamojo namo statymas šioje teritorijoje yra faktiškai neįmanomas dėl teisės aktuose įtvirtintų atstumų iki pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo neatitikimų, prie sklypo nėra privažiuojamojo kelio ir abejotina, ar yra galimybė jį nutiesti, sklypas nėra taisyklingos formos, o jo padėtis ir ribos yra visiškai neracionalios.Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2009 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai" 3 punktu ir darė išvadą, kad racionaliai ir pagal paskirtį naudoti 346 kv. m ploto teritorijos nėra jokių objektyvių galimybių. Teismo vertinimu, Tarnyba, nagrinėdama skundą dėl Tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, pažeidė non reformatio in peius (padėties bloginimas) principą, nes išnagrinėjo pareiškėjo klausimą iš esmės ir pasisakė dėl sprendimo dalies, kurios pareiškėjas neskundė, tokiu būdu pasikeitė pareiškėjo materialinė teisinė kaip besiskundžiančiojo asmens padėtis, ji buvo pabloginta. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad priimti sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų, nepasisakyta dėl visų pareiškėjo keliamų argumentų, nėra įvertinti visi reikšmingi aspektai, sprendžiant valstybinės žemės sklypų pardavimo procedūrą, nėra motyvuoti. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad tenkinus du pareiškėjo reikalavimus, o vieną tenkinus iš dalies, pareiškėjui priteistina suma sudarytų 85 procentus patirtų išlaidų.
III.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo netenkinti.Atsakovas remiasi Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaujasi Metodikos 46 punktu, pažymi, kad Tarnyba pateikė teismui 2016 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-75-(14.49.2) ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 49VĮ-110-(14.49.2.), kuriame pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas yra priskiriamas laisvos valstybinės žemės fondo plotams ir siūloma juos pasirinkti piliečiams teisės aktų nustatyta tvarka rengiant teritorijos žemėtvarkos projektą. Atsakovas remiasi Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Nutarimo 2.15 punktu ir teigia, kad, įvertinus Žemės sklypo išsidėstymą, galima nustatyti, kad valstybinės žemės plotas šiaurės rytų pusėje ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, pietvakarinėje pusėje ribojasi su miško plotu, o iš pietinės ir vakarinės pusės ribojasi su nesuformuota laisva valstybine žeme, todėl neatitinka Nutarimo 2.15 punkte nustatytos įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią tai, jog ginčo sklypui nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, dar nesudaro pagrindo teigti, jog grąžintame žemės sklype būtinai privalo būti statomas gyvenamasis namas ir kiti ūkiniai pastatai. Atsakovas nesutinka su teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų atlyginimu pareiškėjui ir teigia, kad byla nėra sudėtinga. Pareiškėjas V. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinta, jog įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Pareiškėjas akcentuoja, kad tarp jam priklausančio Žemės sklypo ir miško žemės ploto esantis laisvos nesuformuotos žemės plotas sudaro dviejų siaurų juostų, susikertančių apie 90 laipsnių kampu, formą. Pareiškėjo manymu, vertinant dviejų besiribojančių žemės sklypų dydžius, manytina, kad jas skiria laisvos valstybinės žemės dalis, savo forma atitinkanti Nutarimo 2.15 punkte numatytą išimtį – dvi kampu susikertančias siauras žemės ploto juostas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad žemės plotas yra ant šlaito, todėl atskirai nuo pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo racionaliai panaudoti tokį siaurą žemės plotą nėra jokių objektyvių aplinkybių. Pareiškėjas pažymi, kad apelianto cituojamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų faktinės aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, nors apeliantas pabrėžia gero administravimo principo taikymą, tačiau teismas konstatavo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimą. Pasisakydamas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjas teigia, kad šioje byloje buvo sprendžiamas sudėtingas administracinis ginčas, apeliantas visą bylos procesą laikėsi pozicijos, jog prašomas prijungti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir nesutiko su pareiškėjo argumentais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į atsakovo prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į skundą pateikti motyvaciją didele bylos apimtimi bei reikalingomis papildomomis laiko sąnaudomis tinkamo atsiliepimo parengimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje sprendžiamas ginčas dėl valstybinės žemės, įsiterpusios tarp kitų žemės sklypų, įsigijimo nuosavybėn ne aukciono būdu. Atsakovas apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija dviem aspektais: 1. nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 346 kv. m. ploto žemės sklypas, kurį įsigyti nuosavybėn, kaip įsiterpusį, pageidauja pareiškėjas (toliau – ginčo žemės sklypas), atitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijus; 2. nesutinka su priteistų pareiškėjui bylos vedimo išlaidų dydžiu.Šio pobūdžio valstybinės žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: <...> jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams“. To paties straipsnio 6 ir 7 dalyse taip pat nustatyta, kad „Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė“ (7 d.). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad žemės sklypas, būtų pripažintas įsiterpusiu jis turi atitikti šiuos kriterijus: 1. būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų; 2. neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio; 3. žemės sklypo dydis turi būti nustatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.Kiti kriterijai, detalizuojantys žemės sklypo įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų sąvoką yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15. punkto pirmoje pastraipoje, kurioje nustatyta, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.“Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1.žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2. jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3. žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs:1. arba tarp privačių žemės sklypų; 2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014).Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad ginčo žemės sklypą teismas pripažino atitinkančiu įsiterpusio žemės sklypo kriterijus, remiantis tuo, jog „norimas įsigyti 346kv.m. žemės plotas yra ant šlaito, o jo konfigūracija yra dvi kampu susikertančios siauros žemės ploto juostos, todėl sklypas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo sąvoką.“Šalys pripažįsta, ir byloje nėra dėl to ginčo, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Ši aplinkybė, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, pati savaime reiškia, kad toks žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, išskyrus atvejus, jei šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Iš ginčo žemės sklypo plano matyti, kad jis randasi tarp pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir miško žemės (iš pietinės pusės) bei nesuformuotos laisvos valstybinės žemės (iš vakarinės pusės). Šlaitas, kurį nurodo pirmosios instancijos teismas į ginčo žemės sklypo ribas nepatenka ir su sklypu ribojasi nežymiai. Kuo yra grindžiamas teismo teiginys, kad ginčo žemės sklypo konfigūraciją sudaro dvi kampu susikertančios siauros žemės ploto juostos, teismo sprendime nėra nurodoma. Tai reiškia, kad tokia teismo išvada galimai yra sąlygota tik paties teismo vertinimo, bet nėra grindžiama faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisiniu vertinimu. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo taip pat matyti, kad teismas įvertinęs byloje pateiktus atitinkamus žemės sklypų planus bei brėžinius priėjo išvados, jog ginčo žemės sklypo nebus galimybės naudoti pagal paskirtį, jį suformuoti taisyklingos ir racionalios konfigūracijos, nutiesti iki jo privažiavimo kelių ir pan.. Tačiau, šie pirmosios instancijos teismo teiginiai yra prielaidų pobūdžio, teismui pačiam įvertinus tokias aplinkybes, kurių vertinimas reikalauja specialių žinių bei yra priskirtas kitų institucijų kompetencijai.Minėta, kad viena iš būtinų sąlygų atitinkamą žemės plotą pripažinti įsiterpusiu žemės sklypu yra tai, jog jame neturi būti galima nustatyta tvarka suformuoti atskiro (savarankiško) žemės sklypo. Iš bylos matyti, kad 2016 m. yra pradėtas rengti žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo bus formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, į kurią patenka ir ginčo žemės sklypas. Tai reiškia, kad teisės aktų nustatyta tvarka, kompetentingos institucijos pradėjo vykdyti žemėtvarkos procedūras, kurių rezultate ir bus padarytos atitinkamos išvados dėl ginčo žemės sklypo statuso, nustatant ar yra galimybė šiame plote suformuoti atskirą žemės sklypą, ar ne, ar jis atitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijus ir pan.. Todėl, kol toks žemėtvarkos projektas nėra parengtas, nėra galimybės padaryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl ginčo žemės sklypo statuso. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio sklypo kriterijus, nėra grindžiamos nustatyta tvarka nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bet yra paremtos prielaidomis, dėl ko negali būti pripažintos pagrįstos bei teisingos. Nepagrįsti bei neteisingi yra ir tie pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais teigiama, kad ginčijami atsakovo sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Administracinių teismų praktikoje dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo yra konstatuota, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Tačiau individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt.. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-774/2010).Iš ginčijamų atsakovo sprendimų matyti, kad juose yra nurodoma atsisakymo tenkinti pareiškėjo reikalavimą – parduoti ginčo žemės sklypą, priežastis, t.y., kad šis sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso, nes ribojasi su laisvu valstybinės žemės plotu bei kad bus vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kurio metu galimai į jį kitiems asmenims bus atkurtos nuosavybės teisės. Šiems teiginiams pagrįsti nurodytos ir atitinkamos teisės normos - Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15. punktas ir kt.. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčijamuose atsakovo sprendimuose yra nurodytos tos faktinės aplinkybės bei tie teisiniai pagrindai, kurie buvo pakankami priimti sprendimą dėl pareiškėjo subjektinių teisių apimties šių teisinių santykių srityje.Kolegija sutinka su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų detaliai nebeatkartoja. Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ikiteismine tvarka nagrinėdama pareiškėjos skundą, pažeidė non reformalio in peius (padėties bloginimas) principą, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui 2015 m. rugsėjo 24 d. priėmus sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta parduoti pareiškėjui 244 kv.m. žemės plotą, kaip įsiterpusį sklypą, ir pareiškėjui šio sprendimo šioje dalyje neginčijant, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos panaikindama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus sprendimą visa apimtimi, pablogino pareiškėjo materialinę - teisinę padėtį ir toje apimtyje, dėl kurios nebuvo keliamas ginčas. Teismo išvados dėl priteistinų pareiškėjui bylos vedimo išlaidų dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, faktinių aplinkybių vertinimo ir teisinių santykių kvalifikavimo aspektais. Teismo priteistų išlaidų dydis atitinka ir rekomendacijose įtvirtintų nuostatų reikalavimus, dėl ko tenkinti atsakovo apeliacinį skundą šioje dalyje nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismui paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik iš dalies, lieka patenkintas tik vienas iš trijų pareiškėjo pareikštų reikalavimų. Dėl ko, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (ABTĮ 44 str.) pareiškėjui priteistinas tik trečdalis turėtų bylos vedimo išlaidų, kurios sudaro 489,68 Eur (1 469,20 Eur : 100 x 33,33 % =489,68 Eur). Apibendrinus darytina išvada, kad apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, atitinkamai keičiant ir pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atsakovo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
Pareiškėjo V. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015m. gruodžio 22 sprendimo Nr.1SS-3657-(8.5) dalį, kuria atsisakyta derinti suprojektuotos 0,0244 ha ploto teritorijos, esančios prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); un. Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.
Likusioje dalyje pareiškėjo V. Ž. skundą atmesti.
V. Ž. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui, V. Ž., (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 489,68 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.