Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės) kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Jurgitai Judickienei, atsakovo atstovei Gintarei Martinkutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. Ž. (toliau pareiškėjas) su skundu(b.l.1-11), kurį patikslino(b.l.39-49) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos žemės ūkio ministerijos 2015m. gruodžio 22d. sprendimą Nr.1SS-3657-(8.50; 2) panaikinti 2015m. rugsėjo 24d. NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 49SJN-1661-(14.49.105)dalį, kuria atsisakyta derinti suprojektuotos 346kv.m. ploto teritorijos(408-8), esančios žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) pietvakarinėje pusėje, formavimo ir pertvarkymo projektą; 3) Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių suderinti žemės sklypo., un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,1524 ha ploto žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ant šio Žemės sklypo pasistatė gyvenamąjį namą un. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas nėra taisyklingos stačiakampio formos, kadangi pietvakarinėje Žemės sklypo dalyje į jį įsiterpia valstybinės žemės plotas. Atsižvelgiant į tai, kad laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Pareiškėjas nusprendė pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014m. kovo 27d. įsakymu Nr. 30-656 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą" buvo priimtas sprendimas pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014m. gegužės 15 d parengė Žemės sklypu formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kuriu 3 punkte nustatė, kad formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančiu atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentu sprendiniai: projektas turi neprieštarauti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos (ir jos daliu) bendrojo plano bei kitu galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu sprendiniams, įstatymu ir kitu teisės aktu reikalavimams, o 4 punkte nustatė kitus projekto rengimo reikalavimus: rengiant projektą įvertinti gretimybes - žemės sklypus ir kitas teritorijas, kurie (-ios) ribojasi su planuojama teritorija. Nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą, žemės servitutus (esant poreikiui), nepažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų teisių.

Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į UAB „Aplinkos inžinerija“, kuri parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (žemės sklypu formavimas ir sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu). Parengtu projektu Pareiškėjas siekė prisijungti prie jam priklausančio Žemės sklypo šiaurės vakaru pusėje esantį 244 kv. m ploto valstybinės žemės dalį bei 346 kv. m. ploto laisvos valstybinės žemės teritoriją esančią Žemės sklypo pietvakarinėje pusėje.

NŽT Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs UAB „Aplinkos inžinerija“ prašymą dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo raštu Nr. 49SJN-1156-1 (14.49.105.) informavo, kad į formuojamą įsiterpusį žemės sklypo plotą, esantį Žemės sklypo pietinėje pusėje, patenka dalis valstybinės reikšmės miško ir nurodė projektą derinti su Lietuvos Respublikos mišku valstybės kadastro tvarkymo įstaiga Valstybine miškotvarkos tarnyba.

Valstybinė mišku tarnyba 2015 m. liepos 23 d raštu Nr. R2-1074 informavo pareiškėją, kad derina projektuojamo Žemės sklypo projektą. Tuomet 2015 m. liepos 28 d. raštu Nr. AIS0728-139 UAB „Aplinkos inžinerija" informavo NŽT Vilniaus skyrių, kad Valstybinė miškotvarkos tarnyba projektą suderino be pastabų, todėl pakartotinai prašė suderinti projektą teisės aktų nustatyta tvarka.

NŽT Vilniaus miesto skyrius priėmė ginčijamą 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, kuriuo atsisakė derinti pietvakarinėje Žemės sklypo pusėje esančios 346 kv. m ploto teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą, nes ši teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. NŽT Vilniaus miesto skyrius nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečiu nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 1061 punkte nurodyta, kad toje miesto dalyje, kurioje buvo rėžių sistema, nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Valstybinės žemės plotai turėtu būti projektuojami kaip natūra grąžintini žemės sklypai, buvusio rėžinio kaimo pretendentams.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo žiniomis , kaimynystėje esančių sklypų savininkai, galimai, sėkmingai įgyvendino jiems priklausančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, prisijungiant įsiterpusią valstybinę žemę. Adresu Pagrandos g. 11 esantis sklypas buvo performuotas prie sklypo prijungiant įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą.

Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. NŽT Vilniaus skyriaus sprendime buvo leista Pareiškėjui prijungti prie jam priklausančio Žemės sklypo vakaru pusėje esantį 244 kv. m ploto valstybinės žemės dalį, Pareiškėjas 2015 m. spalio 22 d. kreipėsi su skundu į NŽT dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo panaikinimo dalyje, kurioje buvo atsisakyta derinti 346 kv. m. ploto laisvos valstybinės žemės teritoriją, esančią Pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo pietvakarinėje pusėje.

2015 m. gruodžio 22 d. NŽT priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriuo Pareiškėjo skundą atmetė ir nusprendė, kad 244 kv. m ir 346 kv. m valstybinės žemės plotai neatitinka įsiterpusių valstybinės žemės plotų sąvokos, todėl šie plotai negali būti parduoti be aukciono, privataus žemės sklypo savininkui, o turi būti piliečiams grąžinami natūra. Sprendime NŽT direktorius pavedė NŽT Vilniaus skyriui nedelsiant inicijuoti 244 kv. m ir 346 kv. m valstybinės žemės ploto priskyrimą laisvos žemės fondo žemės plotams ir siūlyti juos pasirinkti piliečiams teisės aktų nustatyta tvarka, rengiant paskesnį tos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektą, ir nutraukti Pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras.

Pradiniame etape nagrinėjant Pareiškėjo prašymą suderinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, prašomi prijungti valstybinės žemės plotai buvo traktuojami kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai. Tačiau tą kartą NŽT Vilniaus miesto skyrius nenustatė ir neinformavo Pareiškėjo, kad šio projekto derinimas negalimas dėl to, kad Žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. NŽT Vilniaus miesto skyrius tik nurodė, kad dėl to, kad į šią teritoriją patenka dalis valstybinės reikšmės miško, prašė šį projektą derinti su Valstybine miškotvarkos tarnyba.

Vėliau 2015 m. rugsėjo 24 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimu buvo atsisakyta derinti tik vieną formuojamo ir pertvarkomo Žemės sklypo dalį - 346 kv. m žemės plotą. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad sklypas patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. Apskundus šią sprendimo dalį paaiškėjo naujos aplinkybės - atsisakyta suderinti visą parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes pageidaujamos prijungti laisvos valstybinės žemės dalys neatitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad buvo vilkinamas sprendimų priėmimas. NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintu Išankstinio ginču nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisyklių 20 punkte nustatyta, kad skundai turi būti išnagrinėti ir sprendimai priimti per 20 darbo dienu, išskyrus ŠIŲ Taisyklių 21 punkte nurodytus atvejus. 2015 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. lSS-3248-(8.5.) buvo informuotas apie tai, kad skundo nagrinėjimas pratęsiamas iki 2015 m. gruodžio 8 d. Nepaisant to, skundas buvo išnagrinėtas ir Skundžiamas sprendimas priimtas tik 2015 m. gruodžio 22 d.

Pareiškėjo nuomone, ginčijamais sprendimais yra akivaizdžiai pažeidžiamas teisinio stabilumo principas - matydamas kaimyninių sklypų savininkų vykdomas įsiterpusių sklypų įsigijimo procedūras jis turėjo konkretų pagrindą tikėtis, kad ir jo atžvilgiu teisės aktai bus taikomi taip pat ir procedūros bus sėkmingai įgyvendintos. NŽT 'Vilniaus miesto skyrius pradiniame etape išnagrinėjęs Pareiškėjo prašymą suderinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, apie kliūtis tokios procedūros užbaigimui.

Pareiškėjo neinformavo, dėl ko Pareiškėjas toliau investavo lėšas į projekto plėtojimą kol buvo nuspręsta nederinti vienos projekto dalies - dėl 346 kv. m įsiterpusio valstybinės žemės ploto.

Pareiškėjas teigia, kad tuo atveju, jeigu jis nebūtu teikęs skundo dėl dalies NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo panaikinimo, projektą dalyje dėl 244 kv. m įsiterpusio žemės sklypo ploto būtu galėjęs sėkmingai užbaigti ir įsigyti šią valstybinės žemės dalį. Pareiškėjas iš savo asmeniniu lėšų mokėjo UAB „Aplinkos inžinerija“ už atliktus projektavimo ir derinimo darbus. Turėdamas visus reikiamus sutikimus, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, pagrįstai tikėjosi, kad specialistu parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bus patvirtintas ir jam bus suteikta teisės aktais numatyta galimybė nuosavybės teise įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, besiribojantį su nuosavybės teisėmis jau valdomu žemės sklypu.

Vėliau nusprendus pakeisti NŽT Vilniaus miesto skyriaus argumentaciją. Skundžiamu sprendimu apskritai siekiama užkirsti kelią Pareiškėjui įgyvendinti įstatyme numatytą teisę įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms buvo akivaizdžiai pažeisti Pareiškėjo teisėti lūkesčiai, teisinio tikrumo ir stabilumo principai.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimu buvo pritarta 244 kv. m valstybinės žemės ploto, esančio Pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo šiaurinėje pusėje, suformavimui. Šis NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas buvo apskustas tik iš dalies, t.y. dalyje dėl 346 kv. m įsiterpusio valstybinės žemės ploto. Tuo tarpu NŽT Skundžiamame sprendime pasisakė dėl abiejų žemės ploty, t.y. NŽT pasisakė ir priėmė sprendimą tiek dėl apskystos, tiek ir dėl neapskystos NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo dalies.

Visos šios aplinkybės pareiškėjo nuomone patvirtina, kad Skundžiami sprendimai ir jų dalys neabejotinai neatitinka teisinio tikrumo principo bei pažeidžia Pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad jo skundas yra pagrįstas ir todėl turi būti tenkinamas.

Pareiškėjui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, teismo posėdyje jis nedalyvavo, jo interesus byloje atstovavo advokatė. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Atsakovė byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto skyrius, atstovaudamas Nacionalinės žemės tarnybos interesams su Pareiškėjo skundu nesutinka dėl toliau išdėstytų motyvų.

Pagal Vilniaus miesto skyriuje saugomoje Žemės sklypo archyvinėje byloje esamus dokumentus, nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijoje 2010 ra. vasario 12 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau -Miesto plėtros departamentas) 2010 m. vasario 12 d. raštas Nr. A51-3I26-(2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje", kuriuo buvo prašoma pateikti išvadas dėl sklypo padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. vasario 21 d. raštu Nr. 49SDŽ-62 „ Dėl plano rengimo" informavo Miesto plėtros departamentą, kad atsižvelgiant į tai, jog Žemės sklypas yra teritorijoje, Vilniaus miestui prijungtoje po 1995 m. birželio 1 d. ir kurioje pagal 2000 m. rugsėjo 25 d. žemės reformos žemėtvarkos projektą Nr.3267-41 suformuotas sklypas grąžinimui natūra, buvo atsisakyta išduoti sutikimą rengti Žemės sklypo padidinimą laisvoje valstybinėje žemėje žemės sklypo planą.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2011 m. gegužės 12 d. gautas Miesto plėtros departamento 2011 metų gegužės 10 d. raštas Nr. A51-14065/(2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje" , kuriuo prašoma išduoti sutikimą, kad Žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. gegužes 25 d. raštu Nr. 49SDŽ-303 „Dėl plano rengimo“ išreiškė neprieštaravimą, kad vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas Žemės sklypo planas padidinant Žemės sklypo plotą apie 244 kv. m.

Vilniaus miesto skyriuje 2014 m. balandžio 7 d. gautas Miesto plėtros departamento 2014 m. balandžio 4 raštas Nr.A51-27882/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl prašymo pateikti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti" projekto rengimo tikslas sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą (apie 590 kv. m.) su besiribojančiu Žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo.

Vilniaus miesto skyrius 2014 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-218 „Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai" išdavė reikalavimus pertvarkomam Žemės sklypui.

Vilniaus miesto skyriuje 2015 m. liepos 28 d. gautas UAB „Aplinkos inžinerija" prašymas Nr. AIR0728-139 „Dėl pakartotinio projekto derinimo". Vilniaus miesto skyrius 2015 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 49SJN-1661-(14.49.105) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo" buvo atsakyta į UAB „Aplinkos inžinerijos" prašymą.

Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. lSS-3657-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ išnagrinėjo Pareiškėjo skundą dėl galimai nepagrįsto Vilniaus miesto skyriaus atsisakymo derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Sutinkamai su Vyriausybės nutarimu, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

Pažymėjo, kad Pareiškėjo pageidaujamas įsigyti 0,0244 ha valstybinės žemės plotas šiaurinėje pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, pietinėje pusėje su Žemės sklypu, o iš vakarinės ir rytinės pusės ribojasi su nesuformuota laisva valstybine žeme. Įvertinus norimo įsigyti 0,0346 ha išsidėstymą, matyti, kad valstybinės žemės plotas šiaurės rytų pusėje ribojasi su miško plotu, o iš pietinės ir vakarinės pusės ribojasi su nesuformuota laisva valstybine žeme, todėl neatitinka Nutarimo 2.15 papuktyje įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.

Atkreipė dėmesį, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus turi vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" (toliau - Įgyvendinimo tvarka) ir kitais teisės aktais.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl valstybės turto - valstybinės žemės pardavimo procedūrų vykdymo. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais -ir yra imperatyvūs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014). Valstybinės žemės pardavimas turi būti vykdomas tam tikra teisės aktais nustatyta formalizuota tvarka, tam tikrais įstatymuose nustatytais atvejais valstybinės žemės pardavimo sandorio sudarymas draudžiamas, todėl tokiais atvejais valstybinės žemės pardavimo procedūros apskritai negalimos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1304-13). Kitaip tariant, valstybės institucijos, disponuojančios valstybine žeme, privalo griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų. Akcentuotina, kad teisiniai santykiai, susiję su disponavimu valstybiniu turtu, inter alia ir valstybine žeme, reglamentuojami viešosios teisės normomis, kurios pasižymi teisiniu apibrėžtumu ir imperatyviu reglamentavimu. Todėl tuo atveju, kai yra nustatoma, kad valstybinė žemė negali būti parduodama, nes neatitinka tam tikrų teisės aktuose nustatytų sąlygų, valstybinės žemės patikėtinis negali sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties. Akcentuotina, kad nėra teisės aktų, suteikiančių Nacionalinei žemės tarnybai įgaliojimų žemės sklypą, neatitinkantį nutarimo 2.15 punkte išdėstytų požymių viseto, parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą.

Įgyvendinimo tvarkos 40 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jeigu nurodytoji žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Įvertinus aplinkybę, kad minėta teritorija yra nepriskirta valstybės išperkamai žemei bei į tai, kad visiems piliečiams, turintiems teisę susigrąžinti natūra žemę į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, nėra atkurtos nuosavybės teisės, o žemės poreikis grąžinimui yra didesnis, todėl manytina, kad yra tikslinga šiuos valstybinės žemės plotus priskirti laisvos žemės fondo žemės plotams ir siūlyti pasirinkti piliečiams teisės aktų nustatyta tvarka.

Sprendžiant dėl žemės sklypo atitikimo įsiterpusio žemės sklypo faktiniams ir teisiniams kriterijams akcentuotina, kad toks žemės sklypas remiantis Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, bei Nutarimo 2.15 papunkčiu pirmiausia turi būti laisvas. Grąžintinas natūra žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti tiek racionalios žemėnaudos, tiek pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei būdo požiūriu. Tik toks sklypas pripažįstamas laisvu ir gali būti projektuojamas grąžinimui natūra. Nors nuosavybės teisių atkūrimui natūra vyraujančioje teismų praktikoje teikiama pirmenybė prieš kitokius valstybinės žemės įsigijimo ar nuomos būdus, tačiau ši taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai nuosavybės teisių atkūrimui įmanoma suformuoti tinkamą naudotis atskirą žemės sklypą. Paminėtina, kad pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktiką, susijusią su pageidaujamais įsigyti valstybinės žemės sklypais ir jų įsigijimu, tuo atveju, kai toje teritorijoje žemė piliečiams nėra grąžinta, LVAT 2012 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492~15/2012 pažymėjo, kad „nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas remiantis Atkūrimo įstatymo, kuriuo, kaip matyti iš jo preambulės, pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl nesant šiame įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, atsisakyti atkurti nuosavybės teises į žemę nėra galima, todėl argumentas, kad galimas suformuoti sklypas nebūtų racionalus, nėra reikšmingas. <...>. Kitoje LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-616/2014 buvo akcentuota, kad <...> Vilniaus miesto bendrajame plane ginčo sklypui nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas -gyvenamosios teritorijos. Tai nereiškia, kad grąžintame žemės sklype būtinai privalo būti statomas gyvenamasis namas ir kiti ūkiniai pastatai. Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad ginčo sklypo negalima naudoti pagal paskirtį ir būdą, pvz, pastačius jame tik itin mažo ploto gyvenamąjį būstą, pavėsinę, sandėliuką ar kitokius laikinus statinius. Sklypo naudojimo racionalumas nėra teisiškai reikšmingas nuosavybės teisių atkūrimo kontekste <...>.

Skunde Pareiškėjas nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba atliko veiksmus, viršijančius turimus įgaliojimus, o skundžiamas Vilniaus miesto skyriaus raštas nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, neparemtas konkrečiomis teisės normomis, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat prieštarauja įstatymo viršenybės (teisėtumo) ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kadangi rašte yra detaliai aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, remiamasi teismų sprendimais, todėl darytina išvada, kad sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymas 8 straipsnyje nustatytus individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus ir nėra pagrindo jo naikinti. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, 2 dalis nurodo, kad jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos ar suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pareiškėjo ginčijami Vilniaus miesto skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos raštai atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nes minėtuose raštuose pateikiami duomenys apie atliktą Pareiškėjo advokato skundo nagrinėjimą dėl galimai nepagrįsto Vilniaus miesto skyriaus atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą yra - motyvuoti ir paremti atitinkamomis teisės aktų normomis.

Akcentuotina, kad viešojo administravimo subjektų, skirtingai negu privačių asmenų, veikloje yra taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama", todėl Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Vadinasi, viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti įtvirtinti bei nustatyti teisės aktuose, o veikla atitikti Viešojo administravimo įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Vadinasi, administraciniai aktai susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, turi būti grindžiami įstatymais, todėl Vilniaus miesto skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai konstatavo, kad pageidaujamas įsigyti žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu sklypu, todėl darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamus Vilniaus miesto skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos raštus.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pageidaujami įsigyti valstybinės žemės plotai, neatitinka Nutarimo 2,15 papunktyje išdėstytų įsiterpusio žemės sklypo požymių, taip pat neatitinka minėtame punkte nurodytų išimčių, suteikiančių galimybę įsiterpusiu sklypu laikyti minėtų požymių neatitinkantį žemės sklypą, darytina išvada kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto skyrių suderinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodytais motyvais.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos 2015m. gruodžio 22d. sprendimo ir NŽT Vilniaus skyriaus 2015m. rugsėjo 24d. sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Skundas tenkintinas dalinai.

Byloje remiantis Nekilnojamojo turto registrų centro išrašais nustatyta, kad 1524 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau - Žemės sklypas) 2001 m. spalio 1 d. dovanojimo sutarties pagrindu Nr. Rl-4582 nuosavybės teise priklauso Pareiškėjui.(b.L.13-15).

2014 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-656 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą" buvo priimtas sprendimas pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.(b.l.16).

2014 m. gegužės 15 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius parengė Žemės sklypu formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kuriu 3 punkte nustatė, kad formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančiu atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentu sprendiniai: projektas turi neprieštarauti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos (ir jos daliu) bendrojo plano bei kitu galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu sprendiniams, įstatymu ir kitu teisės aktu reikalavimams, o 4 punkte nustatė kitus projekto rengimo reikalavimus: rengiant projektą įvertinti gretimybes - žemės sklypus ir kitas teritorijas, kurie (-ios) ribojasi su planuojama teritorija. Nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą, žemės servitutus (esant poreikiui), nepažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų teisių. (b.l.17).

Pareiškėjas kreipėsi į UAB „Aplinkos inžinerija", kuri parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (žemės sklypu formavimas ir sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu). Parengtu projektu Pareiškėjas siekė prisijungti prie jam priklausančio Žemės sklypo šiaurės vakaru pusėje esantį 244 kv. m ploto valstybinės žemės dalį bei 346 kv. m. ploto laisvos valstybinės žemės teritoriją esančią Žemės sklypo pietvakarinėje pusėje.

2015 m. liepos 10 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs UAB „Aplinkos inžinerija" prašymą dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo raštu Nr. 49SJN-1156-1 (14.49.105.) informavo, kad į formuojamą įsiterpusį žemės sklypo plotą, esantį Žemės sklypo pietinėje pusėje, patenka dalis valstybinės reikšmės miško ir nurodė projektą derinti su Lietuvos Respublikos mišku valstybės kadastro tvarkymo įstaiga Valstybine miškotvarkos tarnyba.(b.l.18).

2015 m. liepos 23 d. Valstybinė miškų tarnyba raštu Nr. R2-1074 informavo, kad derina projektuojamo Žemės sklypo projektą. Tuomet 2015 m. liepos 28 d. raštu Nr. AIS0728-139 UAB „Aplinkos inžinerija" informavo NŽT Vilniaus skyrių, kad Valstybinė miškotvarkos tarnyba projektą suderino be pastabų, todėl pakartotinai prašė suderinti projektą teisės aktų nustatyta tvarka.(b.l.19).

2015 m. rugsėjo 24 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė derinti pietvakarinėje Žemės sklypo pusėje esančios 346 kv. m ploto teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą, nes ši teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. NŽT Vilniaus miesto skyrius nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečiu nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 1061 punkte nurodyta, kad toje miesto dalyje, kurioje buvo rėžių sistema, nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Valstybinės žemės plotai turėtu būti projektuojami kaip natūra grąžintini žemės sklypai, buvusio rėžinio kaimo pretendentams (b.l.20).

2015 m. rugsėjo 24 d. NŽT Vilniaus skyriaus sprendimu buvo leista Pareiškėjui prijungti prie jam priklausančio Žemės sklypo vakaru pusėje esantį 244 kv. m ploto valstybinės žemės dalį, Pareiškėjas 2015 m. spalio 22 d. kreipėsi su skundu į NŽT dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo panaikinimo dalyje, kurioje buvo atsisakyta derinti 346 kv. m. ploto laisvos valstybinės žemės teritoriją, esančią Pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo pietvakarinėje pusėje (b.l.20).

2015 m. gruodžio 22 d. NŽT priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriuo Pareiškėjo skundą atmetė ir nusprendė, kad 244 kv. m ir 346 kv. m valstybinės žemės plotai neatitinka įsiterpusių valstybinės žemės plotų sąvokos, todėl šie plotai negali būti parduoti be aukciono, privataus žemės sklypo savininkui, o turi būti piliečiams grąžinami natūra. Sprendime NŽT direktorius pavedė NŽT Vilniaus skyriui nedelsiant inicijuoti 244 kv. m ir 346 kv. m valstybinės žemės ploto priskyrimą laisvos žemės fondo žemės plotams ir siūlyti juos pasirinkti piliečiams teisės aktų nustatyta tvarka, rengiant paskesnį tos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektą, ir nutraukti Pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras (b.l.24-26).

Iš byloje esančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio matyti sklypų į kuriuos pretenduoja Pareiškėjas konfigūracija (b.l.31).

Ginčas byloje kilo dėl įsiterpusio sklypo sąvokos, dėl to, kad atsakovas priimdamas neigiamą Pareiškėjui sprendimą nevertino ir nepasisakė dėl konkrečių sklypų vertinimo aspektų, apibrėžiančių įsiterpusio sklypo sąvoką, bei dėl nuosavybės teisių atkūrimą į įsiterpusį valstybinės žemės plotą bei valstybinės žemės pardavimo procedūrų vykdymo.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4punkte įtvirtinta nuostata, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio-šių sklypų savininkams.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2004m. spalio 4d. įsakymu Nr. 3D-452/DI-513“Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau Taisyklės) 47punkte yra nustatyta, kad kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas(išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti projekto rengimą nagrinėjami pagal Lietuvos Vyriausybės 1999m. birželio 2d. nutarimo Nr.692“Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos „ (toliau Nutarimas) 2.15 punkto reikalavimus valstybinės žemės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau - Nutarimas) 2.2.1 punktu, naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrengimų. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams. Tokie žemės sklypai gali būti parduodami ar išnuomojami aukciono tvarka vadovaujantis Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Nutarimu Nutarimo 2.15 papunktyje nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Kitaip tariant, tam, kad besiribojančio žemės sklypo savininkas turėtų teisę įsigyti žemės sklypą, laisvos valstybinės žemės plotai turi atitikti sąlygų visumą: 1) laisvos valstybinės žemės plotai turi būti įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų); 2) laisvos valstybinės žemės plotai turi būti ne didesni kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose; 3) šiuose plotuose nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Akcentuotina, kad tam, jog valstybinės žemės plotas būtų laikomas įsiterpusiu ir galėtų būti perleidžiamas besiribojančių sklypų savininkams (nuomininkams) yra būtina konstatuoti Nutarimo 2.15 punkte nustatytų sąlygų visetą, vienos iš sąlygų nebuvimas lemia, kad valstybinės žemės plotas negali būti pripažintas įsiterpusiu ir atitinkamai negali būti perleistas gretimo žemės sklypo savininkui. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačiu žemės sklypu ar (ir) išnuomotu valstybinės žemės sklypu, taip pat privačiu arba išnuomotu valstybinės žemės sklypu ir keliu (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančiu mišku sklypu (plotu) Įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

Teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju, Pareiškėjo sklypas, būtent patenka į aukščiau aptarto Nutarimo 2.15 punkte numatytą išimtį, o būtent, norimas įsigyti 346kv.m. žemės plotas yra ant šlaito, o jo konfigūracija yra dvi kampu susikertančios siauros žemės ploto juostos, todėl sklypas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo sąvoką.

Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje yra nurodyti 4 žemės įsigijimo nuosavybėn būdai, vykdant žemės reformą: nuosavybės teisiu į žemė atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečiu nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (1 p.); valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai (2 p.); valstybinės žemės pardavimas (3 p.); civiliniai sandoriai dėl žemės (4 p.).

Žemės reformos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse tvarką bei sąlygas nustato Piliečiu nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.

1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečiu nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau - Tvarka) 23 punkte numatyta, jog kaimu, neišskirstytu į vienkiemius, teritorijoje, kurioje buvo rėžiu sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančiu žemę natūra piliečiu žemės sklypu išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis Žemės reformos žemėtvarkos projektu ir jiems prilyginamu žemės sklypu planu rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau - Metodika), patvirtintos Žemės ir mišku ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207.

Metodikos trečio skirsnio 59 punkte nurodyta, kad kai nusprendžiama žemės sklypus projektuoti atsižvelgiant į buvusiu rėžiu išsidėstymą ir ribas, projekto autorius neturi pažeisti šios Metodikos 46 punkte nurodytu projektavimo reikalavimu. Rėžiai gali būti projektuojami tik tuo atveju, kai rėžis (1) sutampa su pretendento asmeniniam ūkiui naudojamo žemės sklypo ribomis; (2) yra miško žemėje ir projektuojamas žemės sklypas nepažeidžia šios Metodikos 75 punkto reikalavimu (3), yra kitokiu gamtiniu savybių žemėje (pievose, pelkėse ir kt.) nei pagrindinis žemės masyvas, išskyrus dirbamąją žemę; (4) yra viena iš kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingųjų savybių.

Metodikos 46 punkte nustatyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingu, racionaliu ribų, su privažiuojamaisiais keliais. <...> Žemės sklypu ribos turi sutapti su stabiliomis kraštovaizdžio kompleksu ir objektu ribomis, upių ir ežeru, kitu vandens telkiniu krantais ar jų viduriu, mišku, kitu aiškiu naudmenų (peikiu), valstybinės ir vietinės reikšmės keliu ir geležinkeliu žemės ribomis, senomis ežiomis, besiribojančiu žemės sklypu ribomis.

Skundžiamame sprendime NŽT nurodė, kad vadovaujantis Tvarkos 40 punktu, nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininku, Palangos ir Birštono miestu savivaldybių teritorijose esančią žemę, ŠIŲ miestu savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiu nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jeigu nurodytoji žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Minėtose teritorijose nauji žemės ūkio paskirties sklypai neatlygintinai nuosavybėn neperduodami, išskyrus sklypus, naudojamus asmeniniam ūkiui. Ir dėl to nuspręsta, kad 346 kv. m žemės plotas turi būti grąžintas piliečiams natūra.

Skundžiamame sprendime nebuvo paneigta NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendime nurodyta aplinkybė, jog pageidaujama suformuoti 346 kv. m ploto teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. Pareiškėjui nuvykus į NŽT Vilniaus skyrių susipažinti su medžiaga, patvirtinančia buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, paaiškėjo, kad į minėtą kaimo teritoriją patenka ne tik 346 kv. m pageidaujamas prijungti valstybinės žemės plotas, tačiau ir Pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas, ir dar didelė dalis gyvenvietės(b.l.22) Taigi laikytina, kad Metodikos 46 punkte nustatyti reikalavimai formuojamiems žemės sklypams -taisyklingos, racionalios ribos - privalo būti taikomi net ir pripažinus, kad Tvarkos 1061 punkto nuostatos buvo pritaikytos nepagrįstai.

Iš pridedamo Žemės sklypo plano (b.l.21, 31) matyti, kad pietvakarinėje Žemės sklypo pusėje esanti 346 kv. m valstybinės žemės teritorija negalėtu būti naudojama pagal naudojimo paskirtį (paskirtis - kita) ir būdą (vienbučiu ir dvibučių gyvenamųjų pastatu teritorijos), kadangi sklypo forma sudaryta iš dviejų siauru juostu, įsiterpusiu tarp privataus žemės sklypo ir miško žemės. Gyvenamojo namo statymas šioje teritorijoje yra faktiškai neįmanomas dėl teisės aktuose įtvirtintu atstumu iki Pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo neatitikimu, prie sklypo nėra privažiuojamojo kelio ir abejotina, ar yra galimybė jį nutiesti, sklypas nėra taisyklingos formos, o jo padėtis ir ribos yra visiškai neracionalios.

2005 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2009 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 9 priedo „Namu sklypu užstatymo ir tvarkymo reikalavimai" 3 punkte nustatyta, kad formuojant naujus, pertvarkant esamus žemės sklypus ar keičiant žemės naudojimo būdą į vienbučiu ir dvibučių gyvenamųjų pastatu teritorijų žemės naudojimo būdą. Namui skirtas sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m.". Taigi akivaizdu, kad racionaliai ir pagal paskirti naudoti 346 kv. m. ploto teritorijos nėra jokiu objektyviu galimybių. Net jeigu pageidaujama prijungti dalis būtu dalinama į keletą atskiru daliu, prijungiant aplink Pareiškėjo sklypą esančią nesuformuotą laisvą valstybinę žemę, suformuoto žemės sklypo nebūtų [manoma naudoti pagal paskirtį ir būdą dėl netaisyklingos sklypo formos ir nepatogaus išdėstymo.

Taip pat teismas pasisako, dėl pareiškėjo skundo argumento dėl teisėtų lūkesčių. Teismo vertinimu Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėdama skundą dėl Vilniaus skyriaus 2015m. rugsėjo 24d. sprendimo pažeidė non reformalio in peius (padėties bloginimas) principą, nagrinėjamu atveju tarnyba išnagrinėjo pareiškėjo klausimą iš esmės ir pasisakė dėl sprendimo dalies, kurios pareiškėjas net neskundė, t.y. pakeitę jau priimto sprendimo turinį dėl jau priimto sprendimo parduoti jam 244kv.m. ploto sklypą. Tokiu būdu pasikeitė pareiškėjo materialinė teisinė kaip besiskundžiančiojo asmens padėtis, konkrečiu atveju ji buvo pabloginta, todėl toks Nacionalinės žemes tarnybos sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas šiuo aspektu.(Lietuvos Vyriausio administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012 ir administracinėje byloje Nr. A-556-1882/2013).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylą , teisės normas taiko, pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytos konkrečios bylos aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste(LVAT administracinė byla Nr. P-822-10/2014.) Todėl teismas pasisako, kad atsakovo cituojamose Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo bylose faktinės aplinkybės nebuvo identiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

Dėl pareiškėjo argumentų , kad kitų greta esančių sklypų savininkams buvo sudarytos sąlygos išsipirkti valstybinės žemės plotus, tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, teismas nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinti bylos medžiaga.

Dėl Viešo administravimo įstatymo 8 straipsnio sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad priimti sprendimai neatitinka šiame straipsnyje keliamų reikalavimų, sprendime nepasisakyta dėl visų pareiškėjo keliamų argumentų, nėra įvertinti visi reikšmingi aspektai, sprendžiant valstybinės žemės sklypų pardavimo procedūrą, nėra motyvuoti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015m. gruodžio 22 d. sprendimas bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2015m. rugsėjo 24d. sprendimas dalyje dėl 346 kv.m. sklypo ploto nėra pagrįsti, todėl naikintini. Atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo, įvertindamas šiame sprendime nurodytus argumentus, kuriuos turėtų patikrinti ir tuomet vertinti pakartotinai, griežtai laikydamasis teisės aktuose numatyto reglamentavimo. Įpareigoti derinti ginčijamų sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą šioje stadijoje nėra galimybių, nes šioje byloje ginčijamame sprendime ar jo dalyje nebuvo pasisakyta apie Vyriausybės Nutarime 2.15 numatytas išimtys, kaip jos vertinamos konkrečiu nagrinėjimo atveju(šlaitai, įgriovos), kadangi atsakovas dėl jų nepasisakė, laikytina, kad netinkamai atliko nustatytas žemės sklypo pardavimo procedūros vertinimą ir klausimą turi išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas prašo priteisti 1 448,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašymas tenkinamas iš dalies, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taikytinas darbo užmokesčio dydis, galiojęs teiktinų teisinių paslaugų metu, t. y. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 m. III ketvirtį – 696,70 Eur, 2015 m. IV ketvirčio – 756,90 Eur.

Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už skundą, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5, pagal Rekomendacijų 8.19 punktą – už vieną atstovavimo teisme – 0,1. Kadangi teismo posėdis truko mažiau nei pusė valandos (b. l. 109–110), už atstovavimą teismo posėdyje nepriteistina.

Pareiškėjui teisines paslaugas teikė advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX pagal 2016-01-28 teisinių paslaugų sutartį (teismui pateiktas jos išrašas, b. l. 32), bei 2016-04-28 išrašą iš teisnių paslaugų sutarties (b. l. 107). Nustatyta, kad pareiškėjui skundą surašė advokatas Laimonas Judickas. Išlaidoms pagrįsti pareiškėjas teismui pateikė PVM sąskaitą faktūrą 593,20 Eur sumai už suteiktas teisines paslaugas (b. l. 103) ir 2016-04-21 sąskaitą faktūrą 855 Eur sumai (b. l. 106). Pareiškėjas apmokėjo nurodytas sumas (b. l. 104, 105). Taigi, pareiškėjas pagrindė, kad jis byloje realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas ir įgijo teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi pareiškėjo du reikalavimai tenkinti pilnai ir vienas iš dalies, priteistina suma sudarytų 85 procentus patirtų išlaidų. Pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių už skundo surašymą, tačiau mažintina proporcingai tenkintų reikalavimų daliai 1 086,15 Eur (1448,20–25 procentai). Tai pat pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį (b. l. 30), priteistina 21 Eur (28–25 procentai), t. y. iš viso priteistina 1 107,15 Eur (1 086,15 Eur+21 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127-129 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo V. Ž. skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015m. gruodžio 22sprendimą Nr.1SS-3657-(8.5).

Panaikinti i 2015m. rugsėjo 24d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 49SJN-1661-(14.49.105)dalį, kuria atsisakyta derinti suprojektuotos 346kv.m. ploto teritorijos(408-8), esančios žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) pietvakarinėje pusėje, formavimo ir pertvarkymo projektą.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių išnagrinėti iš naujo žemės sklypo un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

V. Ž. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 107,15 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septynis eurus ir 15 euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Kitą prašymo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.