Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė) ir Dainiaus Raižio, susipažinusi su pareiškėjo V. Ž. atstovo advokato L. J. prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje Nr. eA-4323-438/2016 pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad pareiškėjui 2016 m. birželio mėnesį tapo žinoma, kad NŽT ėmėsi aktyvių veiksmų, t.y. priėmė sprendimus (įsakymus), susijusius su ginčo teritorijomis (244 kv. m. sklypu bei 346 kv. m. sklypu), kuriais sudaroma galimybė pretendentams atkurti nuosavybės teisę natūrą į 244 kv. m. sklypą bei 346 kv. m. sklypą. Pareiškėjas kreipdamasis į NŽT Vilniaus miesto skyrių gavo 2016 m. rugpjūčio 11 d. atsakymą, jog laisva žemė, esanti šalia Žemės sklypo buvo nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o žemės poreikis grąžinimui natūra piliečiams, kuriems iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į žemę iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Gineitiškių rėžinio kaimo teritorijoje, buvo didesnis negu yra laisvos žemės fondo plotas Gegliškių rėžinio kaimo teritorijoje, todėl šis plotas anksčiau minėtais NŽT įsakymais bei jų pakeitimais buvo priskirtas laisvos žemės fondo žemės plotui nuosavybės atkūrimui Geneitiškių rėžinio kaimo pretendentams, o NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 49VI-523-(11.49.2) buvo patvirtintas ir pretendentų, pageidaujančių susigražinti žemę, sąrašas. Be to jau yra suprojektuoti keli žemės sklypai, kurių žemės reformos žemėtvarkos projektai yra ne tik parengti, bet ir suderinti su NŽT Vilniaus miesto skyriumi.

Be to pareiškėjas pabrėžia, kad minėti NŽT įsakymai bei jų pakeitimai yra susiję su NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1SS-3657-(8.5.) bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 49SJN-1661-(14.49.105.), kurių teisėtumas šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Pastaruosius sprendimus pripažinus neteisėtais, neteisėti bus ir prašomi sustabdyti įsakymai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Akto galiojimo laikinas sustabdymas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punktą yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Teisėjų kolegija ypatingai atkreipia dėmesį į tai, kad gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais. Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-140/2008, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-227/2012).

Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr.1SS-3657-(8.5) ir 2015 m. rugsėjo 24 d. Nacionalinės Žemės Tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 49SJN-1661-(14.49.105) teisėtumo ir pagrįstumo. Savo ruožtu, pareiškėjas be jau minėto NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr.1SS-3657-(8.5) prašo sustabdyti ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 49VI-75-(14.49.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus miesto savivaldybės Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės laisvos Žemės fondo Žemės plano ir laisvos Žemės fondo Žemės ploto Žiniaraščio patvirtinimo“ (atitinkamai ir šio įsakymo 2016 m. balandžio 29 d. ir 2016 m. birželio 2 d. pakeitimus Nr. 49VI-526-(14.49.2.) ir Nr. 49VI-731-(14.49.)) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 49VI-IIO-(14.49.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus miesto savivaldybės Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijų Vilniaus miesto kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas išeitų už ginčo dalyko, kurį apibrėžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo priimtoje skundo dalyje suformuoti reikalavimai, ribų. Administracinėje byloje ginčijami NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. Nr.1SS-3657-(8.50) ir 2015 m. rugsėjo 24 d. NŽT Vilniaus skyriaus Nr. 49SJN-1661-(14.49.105) sprendimai, tačiau pareiškėjas nurodo naujus aktus, kurie iš esmės sudarytų naujo ginčo dalyką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant tokio pobūdžio klausimus aiškinama, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-207/2014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-874/2014).

Šiuo atveju, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į nagrinėjamo ginčo pobūdį t.y. pareiškėjas siekia įsigyti valstybinę žemės dalį, kuri įsiterpia pareiškėjui priklausančioje žemės sklypo pietvakarinėje dalyje, siekia inicijuoti jam priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Taigi net ir atmetus atsakovo NŽT apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. eA-4323-438/2016 ir palikus galioti 2016 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebūtų suvaržyti labiau nei pradinėje situacijoje. O laikinai sustabdžius minėtų NŽT aktų galiojimą ir vėliau patenkinus atsakovo apeliacinį skundą būtų pažeisti asmenų, siekiančių pagal Lietuvos Respublikos piliečiu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą pretenduoti į natūrą grąžinamą valstybinės žemės plotą, interesai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjo V. Ž. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje Nr. eA-4323-438/2016.