- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2015-08-31
- Bylos Nr.
- e2S-1871-773/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06955-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Suinteresuotas asmuo
- M. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Kategorijos
- 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-11765-375/2015 pagal pareiškėjo R. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams G. K., R. B., M. J. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas R. Č. 2015 m. balandžio 9 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 38), kuriame prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo UAB „Elrema“ vadovu ir vieninteliu akcininku nuo įmonės įsteigimo 1997 m. lapkričio 27 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Elrema“ bankroto bylą. Pareiškėjas 2010 m. balandžio 29 d. su J. J. sudarė UAB „Elrema“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2011 m. sausio 10 d. BUAB „Elrema“ administratorė su ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama pripažinti 2010 m. balandžio 29 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti ieškovei 1 293 954 Lt (374 754,98 Eur) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš pareiškėjo BUAB „Elrema“ naudai priteisė 456 753,33 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2012 m. balandžio 29 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, panaikino ir priėmė naują sprendimą - pripažino sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš pareiškėjo BUAB „Elrema“ naudai 792 835,18 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Antstolės G. K. kontora vykdo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-820-480/2014 dėl 45 972,04 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškotojo BUAB „Elrema“ naudai, antstolio R. B. kontora vykdo 2014 m. lapkričio 13 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-820-480/2014 dėl 3 462 Eur išieškojimo išieškotojo VMI naudai. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškimo surašymo dieną jo kreditoriniai įsiskolinimai sudarė daugiau kaip 60 991,39 Eur dydžio sumą, neskaičiuojant kasdien augančių palūkanų, taigi, įsiskolinimų mokėjimo terminai yra suėję, bendra suma viršija 25 MMA. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad per paskutinius tris metus nesudarė kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie būtų nesąžiningi ar dėl kurių atsirado skola, tuo tarpu per paskutiniuosius 3 metus VĮ Registrų centre užregistravo žemės sklypo 1/3 dalį, (duomenys neskelbtini), automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kito turto, santaupų grynaisiais pinigais neturi. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra registruotas darbo biržoje, materialinę paramą teikia vaikai, susirasti darbo negali dėl sveikatos būklės, j am nuolat tenka vartoti vaistus ir kreiptis į gydymo įstaigas, tuo tarpu pajamų vos pakanka būtiniems poreikiams patenkinti, o lėšų atsiskaitymui su kreditoriais faktiškai nelieka. Pareiškėjas teigė, kad nuolat ieško geriau apmokamo darbo, bet dėl padidėjusio nedarbo to padaryti negali, tuo tarpu nemokiu jis tapo ne dėl savo žalingų įpročių, ne dėl nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai. Pareiškėjas nurodė, kad jo santuoka nutraukta 2004 m., nepilnamečių vaikų neturi, pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikia 405 Eur išlaidoms.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo BUAB „Elrema“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimas“ 2015 m. balandžio 27 d. atsiliepimu į R. Č. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 27-33) prašė atmesti R. Č. prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Atsiliepime pažymėta, kad R. Č. 2010 m. balandžio 29 d. sutartimi neva pardavė akcijas J. J., neturinčiam pastovios gyvenamosios vietos, kuris save paskyrė vadovu tą pačią dieną ir neva jam buvo perduotas visas įmonės turtas ir dokumentacija. Tai buvo fiktyvus sandoris, kuriuo ilgametis įmonės savininkas, akcininkas ir vadovas R. Č. siekė pradanginti įmonės turtą ir dokumentus, neva juos perduodamas J. J.. Atsiliepime pažymėta, kad 2010 m. liepos 7 d. Kauno apygardos teismas priimtoje nutartyje konstatavo, kad R. Č. ne tik rodo nepagarbą savo kompetencijos ribose veikiančioms institucijoms ir pareigūnams, bet trukdo bankroto proceso eigai bei kelią grėsmę kreditorių turtiniams interesams. Atsiliepime pateikiami Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo motyvai, kuriais atskleidžiamas R. Č. 2010 m. balandžio 29 d. sudaryto sandorio, kaip tariamo sandorio, negaliojimas. Atsiliepime taip pat pažymima, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 28 d. iš atsakovo R. Č. ieškovui BUAB „Elrema“ priteisė 792 835,18 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, konstatavus R. Č. nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus. Šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas R. Č. tapo nemokiu ne dėl savo neatidaus elgesio, o dėl piktavalių nesąžiningų veiksmų, kurie konstatuoti įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose ir yra prejudiciniai faktai, kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su tariamu nemokumu. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesąžiningam asmeniui R. Č. bankroto byla negali būti keliama, nes dėl jo nesąžiningų veiksmų vadovaujant įmonei ir pradanginant jos veiklos dokumentus bei turtą (įskaitant dideles pinigines sumas) visi įmonės kreditoriai neteko galimybės patenkinti savo finansinių reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškimą tenkino, iškėlė pareiškėjui R. Č. fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Lexuna“, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtino 350 Eur sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, 405 Eur sumą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinis įrodymus (pažymas iš Registrų centro, VĮ Regitra, banko sąskaitų išrašą) padarė išvadą, kad egzistuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta nemokumo sąlyga, t. y. pradelsti pareiškėjo įsipareigojimai viršija 25 MMA sumą ir nėra pagrindo spręsti, jog jis pajėgus visus finansinius įsipareigojimus įvykdyti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nemokumą sąlygojo 2010 m. balandžio 29 d. UAB „Elrema“ akcijų pirkimo - pardavimo sandoris, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 24 d. sprendimu pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Teismas pažymėjo, kad nors 2013 m. gruodžio 24 d. sprendimu konstatuotas pareiškėjo veiksmų nesąžiningumas, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, turi būti vertinami pareiškėjo veiksmai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o akcijų pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta prieš daugiau kaip 5 metus. Teismas nenustatė duomenų, kad per įstatyme nurodytą laikotarpį pareiškėjas R. Č. taptų nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tapo nemokiu ne dėl savo žalingų įpročių, yra neteistas, nemokumo priežastimi nebuvo nusikaltimai ar baudžiamieji prasižengimai finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, todėl padarė išvadą, kad nustatytos visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti. Teismas bankroto administratore paskyrė UAB „Lexuna“, kadangi ji sutiko vykdyti administratorės pareigas, atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus, buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo M. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti R. Č. prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 90-93). Atskirajame skunde nurodyta, kad pareiškėjas R. Č. neatitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto reikalavimų, nes nuo bankroto bylos iškėlimo elgėsi nesąžiningai įmonės ir kreditorių atžvilgiu, žinojo, kad 2010 m. balandžio 29 d. akcijų pirkimo–pardavimo sandoris yra fiktyvus sandoris, kuris jam sudarė sąlygas išvaistyti įmonės turtą ir pradanginti dokumentus, nesiekė bent iš dalies atlyginti milžiniškos žalos kreditoriams, laikėsi arogantiškos pozicijos, kad jis žalos neatlygins, nepaisant Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria konstatuotas pareiškėjo nesąžiningumas ir panaikintas tariamas 2010 m. balandžio 29 d. akcijų pirkimo–pardavimo sandoris. Atskirajame skunde pažymėta, kad šiuo metu dėl BUAB „Elrema“ dokumentų ir turto pradanginimo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba R. Č. atžvilgiu atlieka ikiteisminį tyrimą pagal BK 222 straipsnį. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad bankroto byla pareiškėjui R. Č. keltina dėl to, kad per pastaruosius 3 metus pareiškėjas nesudarė jokių sandorių lėmusių jo nemokumą. Teismas nepagrįstai neanalizavo faktinio pareiškėjo elgesio, sukūrė pavojingą precedentą nesąžiningiems asmenims piktnaudžiauti FABĮ nuostatomis, nes atlikus akivaizdžiai nesąžiningus veiksmus ir pasisavinus turtą, reikia tik 3 metus užvilkinti žalos priteisimo klausimą teismuose ir pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirajame skunde taip pat pažymima, kad teismas nevertino pareiškėjo R. Č. kitų veiksmų (neveikimo), pasireiškusių nebendradarbiaujant su administratoriumi bankroto byloje, vengiant atlyginti žalą kreditoriams, netyrė, kokias pastangas dėjo pareiškėjas atlyginant žalą, neatsižvelgė į kreditoriams padarytos žalos dydį, nusavintų grynųjų pinigų kiekį, taip pat naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis, užkertant galimybę iš pareiškėjo išieškoti žalą. Teismas nevertino aplinkybės, kad iš 792 835,18 Lt priteistos sumos, 465 154 Lt sudarė piniginės lėšos, kurių dingimo aplinkybių negalėjo nurodyti pareiškėjas. Nesąžiningi pareiškėjo veiksmai buvo konstatuoti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartimi bankroto byloje B2-1668- 413/2010, kuria pareiškėjui skirta 3000 Lt bauda, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-892/2013. Per visą šį laikotarpį pareiškėjas nesiėmė veiksmų atlyginti bent dalį žalos, priešingai, 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi priteisus žalos atlyginimą, pateikė pareiškimą dėl nemokumo. Pareiškėjas vilkino ir skundė bankroto administratorės inicijuotą civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Atskirajame skunde taip pat pažymėta, kad pareiškėjui R. Č. pagal FABĮ apskritai negalima kelti fizinio asmens bankroto bylos, nes taikant įstatymo CK 1.127 straipsnio 5 dalies analogiją, pareiškėjo daromas pažeidimas (neveikimas) yra tęstinio pobūdžio, todėl pareiškėjas neturi teisės kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Atskirajame skunde nurodyta, kad jei teismas atmestų įstatymo analogijos taikymą, atsižvelgtina į tai, kad iš pareiškėjo priteistos sumos (piniginė žala) tik 2014 m. lapkričio 4 d., todėl nėra suėję nei metai nuo jos priteisimo, o pareiškėjas turėtų galimybę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik 2017 m., įrodydamas, kad dėjo maksimalias pastangas atlyginti žalą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas R. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotas asmuo pareiškėjo nesąžiningumą grindžia 2010 m. balandžio 29 d. akcijų pirkimo - pardavimo sandoriu, tačiau nuo šio sandorio sudarymo iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo praėję beveik 5 metai, o iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo daugiau nei 5 metai. Pareiškėjas pažymėjo, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog tikrinami bankrutuoti norinčio fizinio asmens per trijų metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo laikotarpį sudaryti sandoriai. Pareiškėjo nuomone, suinteresuotas asmuo netinkamai interpretuoja šią įstatymo nuostatą, prieštarauja suformuotai teismų praktikai, esminiams teisės aiškinimo principams, nes minėta FABĮ nuostata negali būti aiškinama plečiamai, kadangi tai neatitiktų esminių teisinio tikrumo, aiškumo bei proporcingumo principų, konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principų. Pareiškėjo nuomone, teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teismų praktiką ir priėmė teisėtą ir įstatymo normas atitinkantį sprendimą, tuo tarpu suinteresuotas asmuo nepateikė naujų ir pirmosios instancijos teismo nenagrinėtų bei neįvertintų įrodymų, o pradėtas ikiteisminis tyrimas nerodo pareiškėjo nesąžiningumo ar kad pareiškėjas yra kaltas dėl kokių nors nusikalstamų veikų. Pareiškėjas pažymėjo, kad kiti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodyti pagrindai neegzistuoja, pareiškėjas atitinka fizinių asmenų bankroto įstatymo keliams sąžiningumo ir nemokumo sąlygas. Pareiškėjas teigė, kad būtų pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, jeigu dėl kreditoriaus nepritarimo teismas atsisakytų iškelti pareiškėjui bankroto bylą, kadangi neiškėlus bankroto bylos pareiškėjas neturėtų galimybės užtikrinti proporcingo gaunamų lėšų visiems savo kreditoriams paskirstymo, įsiskolinimai augtų, o tai dar labiau blogintų pareiškėjo finansinę padėtį, galimybę padengti kreditorinius reikalavimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad bankroto administratorė atsakinga už pareiškėjo finansus, užtikrina sklandesnį ir operatyvesnį skolų atidavimą kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Suinteresuotas asmuo M. J. prie atskirojo skundo pateikė naują įrodymą - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2015 m. birželio 11 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 20-S-106747. Atskirieji skundai nagrinėjami pagal taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus išimtis, numatytas CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje (CPK 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismas klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui R. Č. išnagrinėjo 2015 m. birželio 8 d. teismo posėdyje, kurio metu teismo nutarties paskelbimą atidėjo iki 2015 m. birželio 15 d., tuo tarpu naujai pateikiamas įrodymas - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 20-S-106747 buvo išduotas 2015 m. birželio 11 d., t. y. teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį, ir šiame rašte yra nurodyti duomenys, turintys esminės reikšmės sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, teismas laiko, kad šio įrodymo būtinybė iškilo vėliau, šalims įrodinėjant ir teismui vertinant fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir fizinio asmens nesąžiningumą, todėl jis prijungtinas prie civilinės bylos (CPK 314 straipsnis).
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies
Apeliacijos dalykas - Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties, kuria iškelta fizinio asmens bankroto byla, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Atskirasis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies nuostatas, nustatančias sąlygas, kurioms esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą kai paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi iškeldamas fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui R. Č., šį sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo nemokumą sąlygojo 2010 m. balandžio 29 d. UAB „Elrema“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuri sudaryta prieš daugiau kaip 5 metus, tačiau sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, turi būti vertinami pareiškėjo veiksmai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, tuo tarpu teismas nenustatė duomenų, kad per įstatyme nurodytą laikotarpį pareiškėjas R. Č. taptų nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl pareiškėjo R. Č. nemokumo priežasčių ir dėl to netinkamai pritaikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo R. Č. nemokumas kilo dėl to, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB ,,Elrema“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimas“, bylos Nr. 2-820480/2014, ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš pareiškėjo (atsakovo) R. Č. ieškovo BUAB „Elrema“ naudai 792 835,18 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiame teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėjas R. Č. neveikė rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, neišsaugojo bei neperdavė bankroto administratoriui bendrovės turtą, apskaitos dokumentus, nepagrindė jų nebuvimą, ir tokiais savo veiksmais padarė žalą įmonei, kuri sudaro 792 835,18 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi šį Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą, konstatavusi, kad apelianto (pareiškėjo) R. Č. procesinis elgesys, įvertinus jį visų bylos duomenų kontekste, dar kartą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendime nustatytą prejudicinį faktą dėl apelianto nesąžiningumo, siekiant išvengti atsakomybės dėl jo valdomos bendrovės turto praradimo, ir, labiau tikėtina, slėpimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokią išvadą teisėjų kolegijai leidžia daryti tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu (2014 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas, užfiksuotas informacinėje sistemoje LITEKO) apeliantas teigė, jog bendrovės finansinius dokumentus jis 2013 m. pabaigoje gavo iš J. J., grįžusio iš užsienio prieš šventes (šis argumentas pakartotas ir apeliaciniame skunde (T. 6, b. l. 42, 45), nors objektyviai užfiksuoti duomenys patvirtina, kad J. J. nuo 2013 m. liepos 22 d. iki šiol yra įkalinimo įstaigoje (Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d., 2014 m. sausio 17 d., 2014 m. balandžio 18 d., 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. spalio 20 d. nutartys dėl kardomosios priemonės - suėmimo taikymo J. J., priimtos b. b. Nr. 1-100-485/2014). Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog R. Č. nesąžiningais veiksmais (neveikimu), pažeidžiančiais jam, kaip buvusiam įmonės vadovui, nustatytą pareigą veikti rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, išsaugoti ir perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir visus apskaitos dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis, arba pagrįsti jų nebuvimą, padarė BUAB „Elrema“ 792 835,18 Lt žalą, kurią privalo atlyginti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tai, kad pareiškėjo R. Č. nemokumo priežastis yra iš pareiškėjo priteistas žalos BUAB „Elrema“ naudai atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos teismo proceso metu, patvirtina pareiškėjo R. Č. pareiškime nurodomos aplinkybės, kad šiuo metu pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimą išduotas 2014 m. lapkričio 14 d. vykdomasis raštas Nr. 2-820-480/2014 dėl 45 972,04 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metini palūkanų išieškotojo BUAB „Elrema“ naudai, 2014 m. lapkričio 13 d. vykdomasis dokumentas Nr. 2-820480/2014 dėl 3462 Eur sumos išieškojimo išieškotojo VMI naudai, viso kreditoriniai įsiskolinimai sudaro daugiau kaip 60 991,39 Eur dydžio sumą, o tai suponuoja, kad reikšmingą pareiškėjo skolos dalį ne mažiau kaip 49 434,04 Eur (45972,04 +3462) sudaro teismo priteista kaip žalos atlyginimas pinigų suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos R. Č. iškėlimo ir taikydamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, turėjo tirti faktines aplinkybes ir teisiškai vertinti pareiškėjo R. Č. veiksmų nesąžiningumą, kuriais buvo padaryta bendrovei žala, taip pat spręsti dėl pareiškėjo nesąžiningų veiksmų civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu įtakos jo nemokumui, ir spręsti, ar esant šiems nesąžiningiems veiksmams R. Č. iš vis gali būti keliama fizinio asmens bankroto byla, bet ne vertinti pareiškėjo ir J. J. 2010 m. balandžio 29 d. UAB „Elrema“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 24 d. sprendimu pripažinta negaliojančia nuo jo sudarymo momento, nes buvo kvalifikuota kaip tariamas (CK 1.86 straipsnis) ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris (CK 1.81 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš vis netyrė tikrųjų pareiškėjo R. Č. veiksmų, sąlygojusių jo nemokumą, nevertino šių tęstinių pareiškėjo veiksmų nesąžiningumo atžvilgiu, kas turi esminės reikšmės FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų tinkamui taikymui individualioje situacijoje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pareiškėjas R. Č. grąžino nors dalį skolų ir kokią dalį, ar pareiškėjas ėmėsi veiksmų atlyginti bent dalį žalos, kokias pastangas dėjo, siekdamas sumažinti įsiskolinimą kreditoriams, kokiais veiksmais siekė gerinti savo finansinę padėtį, o tai turi reikšmės sprendžiant pareiškėjo sąžiningumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagrindinė R. Č. skola susidarė įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimui 2014 m. lapkričio 4 d., po ilgiau nei 3 metus trukusių teisminių ginčų, o pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2015 m. balandžio 9 d., vos po penkių mėnesių nuo žalos priteisimo. Pažymėtina, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tiriant pareiškėjo R. Č. veiksmų nesąžiningumą ir sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, būtina teismo posėdžio metu apklausti patį pareiškėją R. Č., jo paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus ištirti pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu žodinio proceso tvarka (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis), tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis atskirąjį skundą rašytinio proceso tvarka, iš esmės to padaryti neturi galimybių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir padarytas teisines išvadas apeliacinės instancijos teismas panaikina Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui iš naujo sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui R. Č., yra labai svarbu įvertinti ir teismui naujai pateiktą įrodymą - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2015 m. birželio 11 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 20-S-106747, iš kurio matyti, kad dėl buvusio UAB „Elrema“ akcininko ir direktoriaus R. Č. galimai įvykdytų nusikalstamų veikų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00316-15 pagal BK 222 straipsnį (Apgaulingas apskaitos tvarkymas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą kai paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo R. Č. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu paaiškės, ar R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnyje, galimai apgaulingai tvarkęs UAB „Elrema“ apskaitą ir dėl to tapęs nemokiu, ir galimai pareiškėjas bus nubaustas už padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turėtų išsiaiškinti aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo eigos ir spręsti klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo tikslingumo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti atskirojo skundo argumentai nereikšmingi teisingo teismo procesinio sprendimo priėmimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.