Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Ingridai Jušenkienei, Joanai Runelienei, ieškovės UAB „Dravera“ atstovams įmonės direktoriui R. R., advokato padėjėjui Vaidui Batūrai, atsakovui J. R., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Dravera“ ieškinį atsakovui J. R. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas J. R. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Automobiliai buvo apgadinti, jau prieš juos pakraunant, apie tai jis pranešė įmonės vadovui bei pažymėjo CMR. Prašymus dėl neva padarytos žalos atlyginimo pasirašė ne jis, nes 2014-04-28 jis buvo komandiruotėje. Ieškovė, kaskart grįžus iš reiso, išskaičiuodavo po 100,00 Eur už galimai padarytą žalą kroviniui. Atleidžiant jį iš darbo, darbdavys su juo visiškai neatsiskaitė.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2013-07-02 tarp UAB „Dravera“ ir J. R. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią J. R. buvo priimtas dirbti įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi. 2014-04-07 tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis Nr. 0003329 patvirtina, kad atsakovas autovežiu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pervežė iš Zaragoza (Ispanija) į GYOR (Vengrija) transporto priemones Opel Corsa, vin Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Corsa, vin Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esančios fotonuotraukos, 2014-04-14, 2014-04-22 remonto apskaičiavimo dokumentai, krovinio apgadinimo defektacijos aktai patvirtina, jog automobiliai „Opel Corsa“, vin Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel Corsa“, vin Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinti. Iš UAB „Dravera“ ir W. W. Logistics Iberica S.L.U. 2014-05-05, 2014-10-10 susirašinėjimo dokumentų matyti, kad nuskaičiuotos sumos dėl padarytos žalos – 594,51 Eur ir 337,50 Eur. 2014-04-28 J. R. pasirašė du prašymus dėl padarytos žalos nuostolių atlyginimo, kuriais prašė jo padarytus nuostolius už 585,00 Eur ir 282,00 Eur sumas išskaičiuoti iš jo darbo užmokesčio ir kitų pajamų. 2014-07-01 UAB „Dravera“ direktoriaus R. R. įsakymu J. R. buvo atleistas iš vairuotojo-ekspeditoriaus pareigų nuo 2014-07-01 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-14 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-104/2004; 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-09 nutartis Nr. 3K-3-412/2008). Reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-03 nutartis Nr. 3K-3-369/2014).

Nustatyta, kad atsakovas autovežiu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perveždamas iš Zaragoza (Ispanija) į GYOR (Vengrija) transporto priemones „Opel Corsa“, vin Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel Corsa“, vin Nr. (duomenys neskelbtini), elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nes atsakovas, būdamas atsakingu už tinkamo krovinio pakrovimą, pritvirtinimą, tinkamą pervežimą, pervežamą krovinį apgadino. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog automobiliai jau buvo apgadinti prieš pakraunat ir apie tai jis informavo UAB „Dravera“ įmonės direktorių, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes. Atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios šalintų jo atsakomybę bei neįrodė, kad buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas J. R. atliko neteisėtus veiksmus. Dėl atsakovo kaltės, pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, yra preziumuojama. Šioje situacijoje atsakovas, turėdamas pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, turėjo užtikrinti, kad gabenamas krovinys būtų pristatytas be jokių defektų, to nepadarė, be to, kaip jau minėta anksčiau, nėra jokių duomenų, kad apie galimus krovinio defektus jis būtų pranešęs UAB „Dravera“ vadovui. Tai, kad atsakovas kaltas dėl savo veiksmų, patvirtina ir jo pasirašyti defektacijos aktai bei 2014-04-28 pasirašyti prašymai, kuriais atsakovas įsipareigojo atlyginti 585,00 Eur ir 282,00 Eur žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis apibrėžia, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. Padarytos žalos faktą ir jos dydį patvirtina byloje esantys 2014-04-14 ir 2014-04-22 remonto apskaičiavimai, defektacijos aktai bei UAB „Dravera“ ir W. W. Logistics Iberica S.L.U. 2014-05-05, 2014-10-10 susirašinėjimo dokumentai dėl padarytos žalos išskaitų. Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, pažymėtina, kad šiuo atveju dėl atsakovo neapdairumo ir nerūpestingumo ieškovei atsirado nuostoliai. Atsakovas priėmė transportuoti krovinį be apgadinimų, kurie buvo nustatyti krovinio iškrovimo vietoje. Tai reiškia, kad apgadinimai atsirado krovinio transportavimo metu ir šį faktą atsakovas pripažino pasirašydamas defektacijos aktus, kuriuose nurodyti krovinio pažeidimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartis Nr. 3K-3-91/2010).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas J. R. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu neigė aplinkybę, jog jis 2014-04-28 pasirašė du prašymus dėl padarytos žalos nuostolių atlyginimo, kuriais prašė jo padarytus nuostolius už 585,00 Eur ir 282,00 Eur sumas išskaičiuoti iš jo darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pagal atsakovo gautą pareiškimą dėl UAB „Dravera“ direktoriaus R. R. galimai suklastoto J. R. parašo 2014-04-28 prašyme dėl padarytos žalos nuostolių atlyginimo, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje 2014-11-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00328-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. 2016-10-25 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos raštas dėl informacijos pateikimo, kuriuo informuojama, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00328-14 pagal pareiškėjo J. R. pareiškimą 2015-10-22 nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo netikėti, kad J. R. pats pasirašė minėtus 2014-04-28 prašymus dėl padarytos žalos nuostolių atlyginimo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. R. teigia, jog 2014-04-28 jis buvo komandiruotėje ir minėtų dokumentų jis negalėjo pasirašyti, tačiau teismui atsakovas pateikė tik „DFDS Seaways“ bilietą, iš kurio matyti, kad J. R. 2014-05-27 iš Kylio grįžo į Klaipėda, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokiam laikotarpiui atsakovas buvo paskirtas į komandiruotę ir kada jis iš Klaipėdos išvyko. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad 2014-04-28 atsakovas buvo išvykęs iš Klaipėdos ir šią dieną minėtų prašymų dėl padarytos žalos nuostolių atlyginimo jis nepasirašyti.

Pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-357-524/2016, nustatė prejudicinį faktą: ,,yra įrodyta, kad tarp šalių buvo sudaryti ir atsakovo pasirašyti (t. 1, b. l. 8, Darbo ginčų komisijos medžiaga) rašytiniai susitarimai dėl išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio, tačiau jie buvo sudaryti 2014-04-28, t. y. prieš atleidimą iš darbo“. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių: nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsnių nuostatomis bei teismų praktika, nustatytina, kad šioje byloje yra įrodytos visos būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei kilti: ieškovės patirta žala (nuostoliai), atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 dalis).

Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis), kurios sudaro 19,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, 350,00 Eur teisinei pagalbai apmokėti ir 120,00 Eur už vertimo paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. R. 867,00 Eur nuostolių atlyginimą ieškovei AB „Dravera“.

Priteisti iš atsakovo J. R. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 867,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2016-08-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei AB „Dravera“.

Priteisti iš atsakovo J. R. ieškovei AB „Dravera“ 489,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.