- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- I-1810-583/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00886-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- D. S., Danutės Surplienės
- Trečiasis asmuo
- P. Galinskienės, S. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Miranda Deinekienė, Evaldas Jonas Šorius
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės,
dalyvaujant pareiškėjai D. S., pareiškėjos atstovui advokatui Evaldui Jonui Šoriui, atsakovo atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens P. Galinskienės individualios įmonės atstovei Palmirai Galinskienei, trečiojo suinteresuoto asmens S. G. atstovei advokato padėjėjai Mirandai Deinekienei,
2017 m. spalio 31 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Danutės Surplienės skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. G., P. Galinskienės individualiai įmonei, dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi skundu į teismą prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 12FPĮ-81-(14.12.124.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas).
Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ rado informaciją, jog NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas skundžiamu įsakymu patvirtino valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas). Projekto organizatoriumi nurodytas NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius, o projekto iniciatorius – S. G.. Pažymi, kad suformuotas žemės sklypas yra greta jai nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir tuo yra pažeidžiama jos teisė tinkamai naudotis savo turtu. Pareiškėjos nuomone skundžiamas įsakymas pažeidė jos interesus, kadangi nepagrįstai sumažintas daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). žemės sklypo plotas, panaikinta galimybė įgyvendinti teisėtus lūkesčius, numatytus Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ VII skyriaus I skirsnio 10 punkte, kuriame teigiama, kad pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei priėjimui ir privažiavimui.
Pareiškėja nurodo, jog vadovaujantis 1995 m. lapkričio 21 d., pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 10841, 1995 m. lapkričio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 10838, 1995 m. lapkričio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 10844 ir 1998 m. birželio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. TZB-5591, žemės sklypas buvo priskirtas jai priklausančiam gyvenamajam namui. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, pažeidžiantis jos teises, todėl naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, pareiškėja D. S. nurodė, jog palaiko skundą jame nurodytų argumentų pagrindu, prašo jį tenkinti. Teigia, kad ji, kaip ir S. G. rengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, siekdama suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsisakė parengtą projektą patvirtinti, kadangi jos parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ir S. G. Projekto sprendiniai prieštaravo vienas kitam. Teigia, kad apie pradėtą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nebuvo informuota.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Evaldas Jonas Šorius teigia, kad palaiko skundą, prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su jame išdėstytais argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. 2012 m. rugsėjo 5 d. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą suformuoti žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje prie nuosavybės teise turimų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), o 2012 m. spalio 11 d. pateikė prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos skyrius 2012 m. spalio 19 d. raštu Nr. 12L-(14.12.36.)-141 leido suformuoti valstybinės žemės sklypą pastatui eksploatuoti.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir yra pažeidžiami jos teisėti interesai nepagrįstai sumažinus žemės sklypą. Akcentuoja, kad ginčijamu įsakymu patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra suderintas NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriumi, 2017 m. gegužės 19 d. NŽT prie ŽŪM Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo, planavimo skyriaus specialistė Vilija Dailidonienė surašė projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-219-(8.16), kuriame nurodyta, jog patikrinimo išvada – teigiama, projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Esant teigiamam žemės valdos projekto patikrinimo aktui nebuvo pagrindo nepatvirtinti parengto žemės sklypo formavimo ir tvarkymo projekto.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog rengiamas projektas privalėjo būti suderintas su ja. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) numato, kad projekto organizatorius projekto bylą teikia derinti šių taisyklių 63 punkte nurodytiems asmenims ir institucijoms. Taisyklių 63 punkte nenumatyta, kad projektas privalėjo būti derinamas su pareiškėja, ji tik turėjo būti supažindinta su parengtu projektu. Informacija apie 2017 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 12FPĮ-81-(14.12.124.) buvo paskelbta vietinėje spaudoje ir NŽT prie ŽŪM interneto tinklalapyje. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus nuomone aukščiau nurodytos aplinkybes patvirtina, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas bei pagrįstas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Reda Siautilė nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atsiliepime pateiktų argumentų pagrindu jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui leidimas rengti Projektą išduotas 2012 m., pagal tuo metu galiojusius teisės aktus visuomenės informavimo procedūra buvo privaloma atlikti viešo paskelbimo būdu ir atskirai neprivalėjo apie rengiamą Projektą informuoti pareiškėją. Informavo, kad visuomenės informavimo procedūrą vykdė Projekto rengėjas P. Galinskienės individuali įmonė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą teigia, kad su jame nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 1996 m. gruodžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš AB „Gargždų statyba“ įsigijo garažą, unikalus objekto Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Garažas yra valstybiniame žemės sklype kartu su nekilnojamuoju pastatu – bendrabučiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame esančius butus su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis įsigijo pareiškėja. Nepavykus susitarti su pareiškėja dėl taikaus žemės sklypo pasidalinimo, 2012 m. rugsėjo 5 d. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą suformuoti žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje prie nuosavybes teise turimų pastatų, o 2012 m. spalio 11 d. pateikė prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. 2016 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui (toliau – ir Architektūros ir urbanistikos skyrius) derinimui pateikė Projektą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą, esanti (duomenys neskelbtini) esamam pastatui eksploatuoti. Teigia, jog vėliau sužinojo, kad pareiškėja 2016 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu suderinti jos inicijuotą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. lapkričio 21 d. raštu informavo, jog planuojami toje pačioje teritorijoje prie nuosavybes teise valdomų pastatų esantys žemės sklypai, tačiau sprendiniai viename ir kitame projektuose skiriasi. Aukščiau minėtame rašte buvo siūloma projektų iniciatoriams susitarti tarpusavyje dėl numatomų sprendinių ir teikti projektus derinti pakartotinai.
Pažymi, kad pareiškėjos projekto viešinimo metu pateikė pretenziją pareiškėjos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjui UAB „Kartografiniai projektai“ ir 2016 m. lapkričio 9 d. atsakyme projekto rengėjas nurodė, kad jų formuojamo žemės sklypo ribos yra numatomos atsižvelgiant į nekilnojamojo turto registre įregistruotą kiemo aikštelę k3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios ribos sutampa su jam priklausančiu garažu. Siekdamas panaikinti įrašą, jog pareiškėjos nuosavybės teise valdomam butui priklauso inžinerinis statinys – kiemo aikštelė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją. VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. sausio 30 d. sprendimu iš dalies tenkino jo prašymą ir panaikino aukščiau minėtos kiemo aikštelės registraciją Nekilnojamojo turto registre, tačiau pareiškėja šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 9 d. sprendimu konstatavo, jog iš byloje pateiktų 1995 m. lapkričio 21 d. iki 1998 m. birželio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, jog šiose sutartyse nėra duomenų apie pareiškėjai kartu su butais perleidžiama kiemo aikštelę ir aikštelė įregistruota D. S. priklausančio buto priklausiniu nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Teigi, kad jo inicijuoto projekto viešas svarstymas ir derinimo procedūros buvo atliekamos vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka. Projektas parengtas 2017 m. vasario 22 d., o nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 11 d. vyko susipažinimas su parengtu žemės sklypo projektu. Projekto susipažinimui buvo taikoma supaprastina teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka ir jos metu Projekto rengimo organizatorius ir Projekto rengėjas negavo nė vienos pastabos bei pasiūlymo dėl jo sprendinių. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas ir naikintinas.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuoto asmens S. G. atstovė advokato padėjėja Miranda Deinekienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai turėjo būti žinoma apie rengiamą Projektą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo P. Galinskienės individuali įmonė atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą skundą nepateikė. Teismo posėdžio metu P. Galinskienės individualios įmonės atstovė Palmira Galinskienė nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog apie rengiamą Projektą informavo pareiškėją asmeniškai. Laikosi pozicijos, jog visuomenės informavimo procedūros atliktos tinkamai, viešinimo metu iš pareiškėjos ar kitų asmenų dėl parengto Projekto sprendinių pastabų negauta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą laiką ir vietą praneštą tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 12FPĮ-81-(14.12.124.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projekto tvirtinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą suprojektuoti žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje prie nuosavybes teise turimų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 70) . 2012 m. spalio 11 d. prašymu NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriui pateiktas prašymas išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje prie nuosavybes teise priklausančių statinių (I tomas, b. l. 71). NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas atsižvelgdamas į trečiojo suinteresuoto asmens prašymą 2012 m. spalio 19 d. išdavė leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 12L-(14.12.36.)-141 (I tomas, b. l. 72). Leidime nurodyta, kad numatomas žemės sklypų formavimo būdas – suformuoti žemės sklypą pastatui (garažas 1G1p – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti. Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius 2012 m. lapkričio 14 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui išdavė planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr. 2012.113.zp. (I tomas, b. l. 93). Planavimo sąlygose nurodyta, kad sąlygos galioja iki 2015 m. lapkričio 14 d. Pasibaigus aukščiau minėtų planavimo sąlygų galiojimui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2016 m. rugsėjo 14 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui išdavė naujas planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr. (12.13) Ar. 5-791 (I tomas, b. l. 92).
Priėmus aukščiau paminėtus administracinius aktus, suteikiančius galimybę rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, 2016 m. spalio 10 d. trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į P. Galinskienės individualią įmonę prašymu parengi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (I tomas, b. l. 92). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo sutartis su P. Galinskienės individualia įmone kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėju sudaryta 2016 m. spalio 10 d. (I tomas, b. l. 86-87, 92, 159-160 ).
P. Galinskienės individualios įmonės parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). formavimo ir pertvarkymo projektas visų institucijų buvo suderintas ir S. G. 2017 m. kovo 28 d. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą suderinti parengtą Projektą ( I tomas, b. l. 73). NŽT prie ŽŪM Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Dailidonienė 2017 m. gegužės 19 d. žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. TPA-219-(8.16) konstatavo, jog projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams bei nurodė, kad patikrinimo išvada – teigiama (I tomas, b. l. 74). NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas atsižvelgdamas į aukščiau paminėtą patikrinimo aktą 2017 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 12FPĮ-81-(14.12.124.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino S. G. inicijuotą projektą (I tomas, b.l.4-7).
Kaip matyti iš skundo argumentų, pareiškėja jos teisių pažeidimą priimant ginčijamą įsakymą kildina iš to, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie rengiamą žemės sklypo pertvarkymo projektą, todėl negalėjo realizuoti jai suteiktos teisės dalyvauti rengiamo žemės sklypo pertvarkymo projekto svarstyme, teikti pastabas ir pasiūlymus ir tuo buvo pažeistos jos kaip nekilnojamąjį daiktą tame pačiame sklype turinčio savininko teisės.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas) ir Taisyklės. Atsakovas atsiliepime į skundą, o taip pat trečiojo suinteresuotojo asmens S. G. atstovė bei trečiojo suinteresuoto asmens P. Galinskienės individualios įmonės atstovė teismo posėdžio metu laikosi pozicijos, jog projekto rengimui taikytina Taisyklių redakcija galiojusi nuo 2012 m. liepos 5 d., t. y. leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą išdavimo metu galiojusi teisės akto redakcija. Paminėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 pakeistos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, ir jos išdėstytos nauja redakcija, o 2 punktu nustatyta, kad iki 2013 m. gruodžio 31 d. pradėtos, bet neužbaigtos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros gali būti baigiamos pagal iki šios datos galiojusių Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas. Taigi šioje byloje būtina nustatyti koks aktualus teisinis reguliavimas taikytinas žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo metu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitas su teritorijų planavimu susijusias normas, kurios yra aktualios ir nagrinėjamai administracinei bylai, yra pažymėjęs, kad teritorijų planavimo proceso procedūros pradžia sietina ne su leidimo pradėti rengti projektą išdavimo momentu, tačiau su planavimo sąlygų išdavimo momentu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-519-556/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-232/2012). Kaip jau ir aukščiau minėta, Architektūros ir urbanistikos skyrius 2012 m. lapkričio 14 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui išdavė planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, tačiau jis iki sąlygų galiojimo termino pabaigos jų nerealizavo. 2016 m. rugsėjo 14 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G. Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė naujas planavimo sąlygas Nr. (12.13) Ar. 5-791 (I tomas, b. l. 97-97-8) ir skundžiamu įsakymu patvirtintas projektas parengtas atsižvelgiant į būtent 2016 m. rugsėjo 14 d. planavimo sąlygose Nr. (12.13) Ar. 5-791 keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. planavimo sąlygos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti išduotos jau pasibaigus 2012 m. lapkričio 14 d. planavimo sąlygoms žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr. 2012.113.zp galiojimo terminui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad yra taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu kai terminas jau pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-3130/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-519-556/2016). Kadangi S. G. į Architektūros ir urbanistikos skyrių dėl planavimo sąlygų kreipėsi pasibaigus 2012 m. lapkričio 14 d. planavimo sąlygų galiojimo terminui, konstatuojama, kad Architektūros ir urbanistikos skyrius 2016 m. rugsėjo 14 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui išdavė naujas planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir tai nėra laikytina 2012 m. lapkričio 14 d. išduotų planavimo sąlygų galiojimo termino pratęsimu.
Pažymėtina ir tai, kad 2012 m. lapkričio 14 d. išduotų planavimo sąlygų, kurių galiojimas pasibaigė 2015 m. lapkričio 14 d. (I tomas, b. l. 94-95) ir 2016 m. rugsėjo 14 d. išduotų planavimo sąlygų (I tomas, b.l.97-98) turinys iš esmės skiriasi. 2016 m. rugsėjo 14 d. išduotų planavimo sąlygų 5 punkte nurodytieji planuojamam žemės sklypui taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai - Gargždų miesto bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T11-36, Kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-166, yra įsigalioję po 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi rengiant žemės sklypo pertvarkymo projektą jo sprendiniai turi atitikti įvardijamų aktualių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kas suponuoja pareigą planavimo organizatoriui ir plano rengėjui laikytis tų Taisyklių nuostatų, kurios yra aktualios būtent plano rengimo metu, o būtent 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 patvirtintų naujos redakcijos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių su vėlesniais pakeitimais.
Būtina įvertinti ir tai, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 2 punktu numatyta, kad iki 2013 m. gruodžio 31 d. pradėtos, bet neužbaigtos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros gali būti baigiamos pagal iki šios datos galiojusių Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas. Kaip jau paminėta Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra konstatavęs, kad teritorijų planavimo proceso pradėjimas siejamas ne su formaliu sprendimo kada yra priimamas administracinis aktas leidžiantis pradėti teritorijų planavimą priėmimu, o su planavimo sąlygų išdavimo mementu, nes būtent planavimo sąlygose yra įrašomi aktualūs galiojantys reikalavimai, kurių turi būti laikomasi teritorijų planavimo dokumento rengimo metu. Taipogi būtina pažymėti, kad iš byloje pateikto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ir 2016 m. spalio 10 d. sutarties Nr. 22 (I tomas, b. l. 159-160) nustatyta, jog S. G. prašymu į P. Galinskienės individualią įmonę dėl sutarties sudarymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą kreipėsi po to kai jam 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo išduotos planavimo sąlygos ir sutartis dėl plano rengimo sudaryta tik 2016 m. spalio 10 d. (I tomas, b. l. 159-160). Tai patvirtina, jog iki 2013 m. gruodžio 31 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nebuvo pradėtas rengti.
Įvertinus aukščiau nurodytą darytina išvada, kad nagrinėjamai administracinei bylai aktuali ir taikytina naujai išduotų planavimo sąlygų metu galiojusi Taisyklių redakcija (redakcija galiojanti nuo 2016 m. balandžio 19 d.) ir Žemės įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. liepos 1 d.).
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejai nurodyti Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje. Aukščiau paminėto straipsnio 1 dalies 3 punktas teigia, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Asmenys turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose (Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Taisyklių 2 punkte numatyta, jog Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taisyklių 2.4 punktas teigia, kad vienas iš atvejų kai rengiamas Projektas yra kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taisyklių 12.1 punkte numatyta, jog kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose (išskyrus miestelius) projektų rengimą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Tuo tarpu Taisyklių 13.2 punktas suteikia Projektų inicijavimo teisę organizatoriui ir statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkams. Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu S. G., kaip asmuo nuosavybes teise valdantis pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turėjo teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypą statiniui eksploatuoti. Kadangi formuojamas žemės sklypas yra kaimo gyvenamojoje teritorijoje trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai prašymą leisti rengti Projektą pateikė NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus vadovui.
Pareiškėja skunde teigia, jog 1995 m. lapkričio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1995 m. lapkričio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1995 m. lapkričio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1998 m. birželio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1213 kv. m. valstybinės žemės sklypas, kuriame formuojamas valstybinės žemės sklypas trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančiam statiniui eksploatuoti, priskirtas prie jai priklausančio gyvenamojo namo. Pareiškėjos nuomone skundžiamu įsakymu patvirtintas projektas pažeidžia jos teises, teisėtus lūkesčius, todėl naikintinas. Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad anksčiau Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 648.8 kv. m. bendro ploto kiemo aikštelė k3 9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip pareiškėjai nuosavybes teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausinys. Paminėtina, kad atsižvelgdama į trečiojo suinteresuoto asmens prašymą VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. sausio 30 d. sprendime Nr. espr1-25 nutarė aukščiau minėtą kiemo aikštelę išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Šią aplinkybę patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 171 – 172) 4.1 punktas. Pareiškėja nesutikdama su VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu, jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2854-171/2017, nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas aukščiau minėtame sprendime konstatavo, jog iš byloje pateiktų 1995 m. lapkričio 21 d. iki 1998 m. birželio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, kad valstybinės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija faktines aplinkybes nustatė teisingai t. y. šiose sutartyse nėra duomenų apie pareiškėjai kartu su butais perleidžiamą kiemo aikštelę ir sutiko, jog kiemo aikštelė k3 nepagrįstai buvo įregistruota pareiškėjai priklausančio buto priklausiniu. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas apeliacinės instancijos teismui nebuvo apskųstas ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsiteisėjo. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis numato, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai, jog skundžiamu įsakymu patvirtintu projektu yra pažeidžiamos jos daiktinės teisės, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėja skunde akcentuoja, jog S. G. inicijuotas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nepagrįstai nebuvo suderintas su ja, o tai yra esminis žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo proceso pažeidimas ir tuo buvo pažeistos jos kaip nekilnojamojo daikto, esančio tame pačiame sklype, savininko teisės.
Su kokiais subjektais privalo būti suderintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas numato Taisyklių 62 punktas. Aukščiau paminėtame punkte nurodyta, kad organizatorius Projektą per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, taip pat Projektas derinamas su: 1) valstybinio parko, valstybinio rezervato ar biosferos rezervato direkcija, kai Projektas rengiamas valstybiniame parke, valstybiniame rezervate, biosferos rezervate, rezervatinėje apyrubėje ar valstybiniame draustinyje, pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu atliktą šių saugomų teritorijų priskyrimą Direkcijoms; 2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentu, kai: a) pagal Projektą pertvarkoma ar formuojama teritorija arba jos dalis patenka į saugomą (-as) teritoriją (-as), kuri (-os) neturi Direkcijos; b) pertvarkomam ar formuojamam žemės sklypui nustatoma miškų ūkio paskirtis; c) pertvarkomas ar formuojamas žemės sklypas, kuriame planuojama ūkinė veikla yra susijusi su žemės gelmių išteklių naudojimu arba, kai pagal Projektą pertvarkoma (formuojama) teritorija ar jos dalis patenka į kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių ir prognozinių plotų teritoriją, požeminio gėlo ir mineralinio vandens telkinių ar jų sanitarinės apsaugos zonų teritoriją; d) pertvarkomam žemės sklypui numatoma keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; e) planuojama miško žemę paversti kitomis naudmenomis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais; 3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai planuojama teritorija ar jos dalis yra: a) Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pasienio ruožo 0,5 km pločio juostoje nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, kai valstybės siena eina sausuma arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis; b) Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos pasienio ruožo 0,3 km pločio juostoje (nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, kai valstybės siena eina sausuma arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis); c) Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio ruožo dalyje – nuo valstybės sienos iki pasienio rokadinio kelio; 4) Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, kai suprojektuoti žemės sklypai (jų dalys) yra kultūros paveldo objektų ar vietovių, kurie nėra paskelbti saugomais savivaldybės, teritorijose ar jų apsaugos zonose; 5) sodininkų bendrijos pirmininku, jeigu Projektas rengiamas mėgėjų sodo teritorijos valstybinėje žemėje arba sodininkų bendrijai nuosavybės teise priklausančioje žemėje; 6) Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, jeigu Projektas rengiamas žemės sklype (-uose), besiribojančiame (-iuose) su valstybinės reikšmės keliu; 7) Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kai pagal Projektą nustatomos sanitarinės apsaugos zonos; 8) Valstybės saugumo departamentu ar Vadovybės apsaugos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, jei Projektas rengiamas teritorijoje, priskiriamoje Valstybės saugumo departamento ar Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomų objektų apsaugos zonai; 9) kitomis institucijomis, jeigu tai nurodyta pateiktuose reikalavimuose.
NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 19 d. leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 12L-(14.12.36.)-141 8 punktas įpareigojo trečiąjį suinteresuotą asmenį parengtą projektą derinti su Kvietinių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto autoriumi. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. S. G. išduotuose planavimo sąlygose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr. (12.13) Ar. 5-791 nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo privalo projektą derinti su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi bei Statybos ir kelių priežiūros skyriumi. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog S. G. inicijuotas projektas privalėjo būti suderintas su pareiškėja, todėl šis pareiškėjos argumentas laikytinas nepagrįstu.
Vadovaujantis teisės aktais visuomenė privalo būti supažindinama su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu bei jo sprendiniais. Taisyklių 17 punktas numato, kad Projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS, jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Projekto bylos dokumentų, kurie pagal Taisykles turi būti rengiami, tačiau jie rengiami ne ŽPDRIS, kopijas į ŽPDRIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų parengimo (patvirtinimo) dienos įkelia jų rengėjai, jeigu Taisyklėse nenurodyta kitaip. Tuo tarpu Taisyklių 55 punkte numatyta, kad kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.4 punkte nurodytu atveju (kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Tuo atveju, kai formuojamame žemės sklype yra daugiabutis namas, organizatorius registruotu laišku informuoja daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką ir (ar) bendrijos valdybą ar daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą atstovą, ar butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, paskelbia šią informaciją (skelbimų lentose) namo gyventojams. Taisyklių 58 punkte numatyta, kad parengtas Projektas teikiamas visuomenei susipažinti. Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Susipažinimui su parengto Projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl Projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į ŽPDRIS.
Analizuojant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog teisės aktai įpareigoja Projekto organizatorių visuomenės viešinimo procedūrą vykdyti naudojantis ŽPDRIS priemonėmis, susipažinimui privalomai skirti ne trumpesnį nei 10 darbo dienų laikotarpį. Taip pat atvejais kai rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas su tikslu suformuoti žemės sklypą jame esamiems statiniams eksploatuoti, organizatorius privalo apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoti formuojame žemės sklype esančių statinių savininkus. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis matyti, kad pareiškėjai nuosavybes teise priklauso pastatas – bendrabutis, pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Analizuojant Nekilnojamojo turto registro duomenis, abiejų nekilnojamojo turto objektų namų valdos technines apskaitos bylas ir juose fiksuotus duomenis, parengto projekto sprendinius ir kitus administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas ir S. G. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas, kuriam ginčijamu administraciniu aktu suformuotas žemės sklypas, buvo viename (nors ir nesuformuotame) valstybinės žemės sklype, ką be abejonės patvirtina ir bendra sklypo infrastuktūra, kiemo įrenginiai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog Projekto organizatorius t. y. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius turėjo prievolę apie pradėtą rengti Projektą registruotu laišku informuoti pareiškėją jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Iš teismui pateikto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto medžiagos (I tomas b. l. 86-172) akivaizdu, kad pareiškėja aukščiau nustatyta tvarka nebuvo registruotu laišku informuota apie pradėtą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir projekto rengėjo atstovė, nurodydama, kad toks reikalavimas nebuvo numatytas Taisyklių aktualioje redakcijoje, pagal kurią buvo rengiamas projektas.
Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Projekto viešo svarstymo procedūra atliko jo rengėjas – P. Galinskienės individuali įmonė. Projekto rengėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad procedūra atlikta vadovaujantis Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1267. Nustatyta, jog 2013 m. lapkričio 7 d. informacija apie rengiamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą patalpinta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje www.klaipedos-r.lt (b. l. 156). 2017 m. vasario 22 d. NŽT prie ŽŪM interneto tinklalapyje www.nzt.lt paskelbta informacija apie rengiamą valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą (b. l. 157- 158). Skelbime nurodoma, jog susipažinti su parengtu Projektu galima pas jo rengėją adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 11 d. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalis teigia, jog žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šią tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog netgi rengiant projektą pagal Taisyklių redakciją, kuri galiojo iki 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 patvirtintos naujos redakcijos įsigaliojimo (kaip nurodo atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys), visuomenės informavimo procedūra turėjo būti atliekama vadovaujantis nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2013 m. liepos 28 d. galiojusioje Taisyklių redakcijoje numatyta viešinimo tvarka. Kaip matyti iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų netgi šios tvarkos nebuvo paisoma, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje nebuvo paskelbta informacija apie išduotą leidimą rengti Projektą, kaip to reikalavo tuo metu galiojusių Taisyklių 54 punktas.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, konstatuojama, kad Projekto viešinimo procedūra atlikta nesilaikant Taisyklėse numatytų reikalavimų t. y. viešinimo procedūra atlikta ne per ŽPDRIS sistemą, procedūrą atliko ne Projekto organizatorius, nėra duomenų, jog apie pradėtą rengti Projektą pareiškėja buvo informuota registruotu laišku jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad procedūrų pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus dokumentus neteisėtais (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-8-1828/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-440/2009 ir kt.).
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 12FPĮ-81-(14.12.124.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projekto tvirtinimo“ yra neteisėtas, todėl naikintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. prašo iš pareiškėjos D. S. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas 331.74 Eur. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Aukščiau paminėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS822–485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m.). Įvertinus tai, kad pareiškėjos skundas tenkintinas visa apimtimi, o S. G. pareiškėjos skundo nepalaikė ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, laikytina, jog sprendimas nėra priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjos D. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 12FPĮ-81-(14.12.124.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projekto tvirtinimo“.
Trečiojo suinteresuoto asmens S. G. prašymo dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.