Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, dalyvaujant atsakovo atstovei Agnei Norušienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo dalies panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys S. G., valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ginčas byloje kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. cspr1-25 dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – NTRĮ) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – Nekilnojamojo turto registro nuostatai).

Motyvuojamoji dalis

NTRĮ 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

To paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Centrinio registratoriaus funkcijos yra administruoti nekilnojamojo turto registrą, projektuoti, diegti ir naudoti nekilnojamojo turto registro informacinę sistemą, vadovauti teritoriniams registratoriams, kontroliuoti jų veiklą bei atlikti kitas šiame įstatyme bei Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytas funkcijas (NTRĮ 7 straipsnis).

NTRĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą (2 dalis). Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (3 dalis).

NTRĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų.

Nekilnojamojo turto registro nuostatų V skyriuje nustatyta registro duomenų taisymo tvarka. Nustatyta, kad, jeigu, gavus suinteresuoto asmens prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus nustatoma, kad į registro duomenų bazę dėl registro tvarkytojo kaltės įrašyti netikslūs duomenys, registro tvarkytojas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo priimto sprendimo dėl netikslių registro duomenų taisymo, netikslius duomenis ištaisyti ir apie tai informuoti visus duomenų gavėjus, susijusių registrų ar valstybės informacinių sistemų tvarkytojus, kuriems perduoti netikslūs duomenys, taip pat duomenų subjektą (119 punktas).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad valstybės įmonės Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose valstybės įmonė Registrų centras laikoma viešojo administravimo subjektu.

Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą, inter alia (liet. be kita ko), valstybės įmonę Registrų centras įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų nustatyta, kad 648.8 kv. m bendro ploto kiemo aikštelė k3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti Kranto g.9, Saulažolių k., Klaipėdos r., 2014-06-02 įregistruota nekilnojamojo daikto buto Nr. 4(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio bendrabučio pastate tuo pačiu adresu priklausiniu pagal buto savininkės D. S. 2014 m. gegužės 20 d. prašymą.

Kiemo aikštelės k3 D. S. nuosavybės teisių į ją įregistravimo pagrindu nurodyti šie dokumentai:1995 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 10844), 1995 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 10838) ir 1998 m. birželio 25 pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. TZB-5991).

Iš archyvinėje kadastro ir registro dokumentų bylos duomenų atsakovas nustatė, kad 1989 m. lapkričio 16 d. ir 1994 m. sausio 10 d. buvo atlikti 1986 m. statybos bendrabučio bei tų pačių metų statybos kiemo įrenginių, tarp jų ir kiemo aikšteles k3 kadastriniai matavimai. Archyvinėje byloje esantis žemės sklypo, kuris nėra suformuotas ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, planas liudija, kad tame pačiame žemės sklype, kurio išskirtas plotas pagal 1989 m. lapkričio 16 d. kadastrinių matavimų duomenis, sudarė 121.3 kv. m., buvo pastatytas ne tik bendrabutis, bet ir garažas, kurio statybos metai 1982 m. ir su kuriuo tiesiogiai ribojasi kiemo aikštelė k3.

Nuo 1994 m. bendrabučio patalpas suformavus atskirais nekilnojamojo turto objektais t. y. butais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr.4 su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpomis, pirkimo pardavimo sutartimis jie buvo perleisti fiziniams asmenims, iš kurių minėtomis 1995 m. ir 1998 m. sudarytomis pirkimo-pardavimo sutartimis butus nusipirko D. S., o garažą 1996 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 8591, įsigijo S. G..

Pagal 2007 m. spalio 9 d. S. G. prašymą Klaipėdos filialo Gargždų skyriui, garažo adresas iš Kranto g. 9 pakeistas į Kranto g. 9G. Šiuo metu garažo adresas yra Kranto 7A, Saulažolių k., Klaipėdos r.

Kaip minėta, S. G. ginčijo įrašą apie kiemo aikštelės k3 įregistravimą D. S. priklausančio buto Nr. 4, esančio bendrabutyje Kranto g. 9, Saulažolių k. Klaipėdos r. priklausiniu. Šis įrašas padarytas 2014 m. birželio 2 d., patenkinus D. S. 2014 m. gegužės 20 d. prašymą. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1405 vertino įrašą, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, reglamentuojančiu netikslių ir klaidingų registro duomenų taisymą ir padarė išvadą, kad įrašas apie kiemo aikštelės k3 įregistravimą buto N r. 4 priklausiniu atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, todėl konstatuota, kad įrašas teisingas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendime Nr. (4.6.10.)RS-1405 (b. l. 24–25) konstatavo, kad pagal dvi 1995 m. lapkričio 21 d. ir 1998 m. birželio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis įsigijusi butus, adresu Kranto g. 9, Saulažolių k., Klaipėdos r., D. S. tapo viso pastato savininke. Kiemo aikštelė, kaip to namo priklausinys, pareiškėjai įregistruota taip pat vadovaujantis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1263 redakcija) 7 punktu, kuris nustato, kad registre registruojant pagrindinius pastatus ir jų priklausinius, esančius vienoje namų valdoje ar tame pačiame sodo sklype, pateikiami visų statinių, išskyrus priklausinius, pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. cspr1-25 (b. l. 4–7) panaikino valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-1405 ir 2014 m. birželio 2 d. sprendimą, kuriais padarytas įrašas apie kiemo aikštelės k3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimą D. S. priklausančio buto Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio bendrabutyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Kranto g. 9, Saulažolių k., Klaipėdos r., priklausiniu.

Šiame sprendime nustatė, kad 1995 m. ir 1998 m. sutarčių, kuriomis D. S. įsigijo bendrabutyje esančius butus, pagrindu buvo padarytas minėtas įrašas, pirkimo pardavimo objektu buvo konkretūs butai su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpomis, tačiau jokių duomenų apie jai perleidžiamą kiemo aikštelę k3 šiose sutartyse nebuvo. Konstatavo, kad, nesant teisinio pagrindo apie kiemo aikštelės k3 įregistravimą buto Nr. 4 priklausiniu, minėtas įrašas naikintinas. Taip pat pažymėjo, kad teritorinis registratorius nepagrįstai rėmėsi minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nes jis reglamentuoja senų statinių, įsigytų ir pastatytų iki 1991 m. liepos 25 d., įregistravimo teisinius pagrindus, o pareiškėja butus bendrabutyje įsigijo 1995–1998 m. sutartimis.

Iš byloje pateiktų 1995 m. lapkričio 21 d. ir 1998 m. birželio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarčių (b. l. 36–39) matyti, kad valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija faktines aplinkybes nustatė teisingai, t. y. šiose sutartyse nėra duomenų apie pareiškėjai kartu su butais perleidžiamą kiemo aikštelę k3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teismas sutinka su išvada, kad kiemo aikštelė k.3 įregistruota D. S. priklausančio buto Nr. 4 priklausiniu nepagrįstai.

Kadangi centrinio registratoriaus viena iš funkcijų yra administruoti nekilnojamojo turto registrą, vadovauti teritoriniams registratoriams, kontroliuoti jų veiklą (NTRĮ 7 straipsnis), todėl, jis nustatęs, kad dėl registro tvarkytojo kaltės įrašyti netikslūs duomenys (pareiškėjos 1995–1998 m. pirkimo – pardavimo sutartyse nėra jokių duomenų apie jai perleidžiamą kiemo aikštelę k3) juos pagrįstai ištaisė, panaikindamas minėtą įrašą (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 119 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-492-3130/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. prašo priteisti iš pareiškėjos 667,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau prašymas turi trūkumų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos; nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 6 punkte nustatyta, kad teismo ar kliento prašymu advokatas privalo pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas grindžia 2017 m. gegužės 11 d. 360 Eur sąskaita už teisines paslaugas Nr. 04-02/2017. Joje nurodo, kad patyrė 165 Eur kelionės išlaidų (kuro sąnaudos, kelionėje sugaištas laikas), tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui nustatytini prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas trūkumai – pateikti automobilio registracijos liudijimą (techninį pasą), kuro pirkimo kvitą, jei važiavo viešuoju transportu, pateikti kelionės bilietą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo prašymą pateikė su trūkumais, todėl šį prašymą teismas išnagrinės, pašalinus nurodytus trūkumus per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.