- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-05
- Bylos Nr.
- A-519-556/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00263-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- D. S., R. Š., J. S.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Alytaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Glass market“, uždarajai akcinei bendrovei „Rivona“
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Daivai Gvildienei,
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Irmai Jestremskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. S., R. Š., J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. S., R. Š., J. S. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos misterijos, Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Glass market“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Rivona“ dėl sprendimų panaikinimo ir veiksmų pripažinimo neteisėtais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos D. S., R. Š., J. S. (toliau – ir pareiškėjos) skundu (I t., b. l. 9–13; 26–30; 59–64), kurį patikslino (I t., b. l. 154–159), kreipėsi į teismą, prašydamos: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 2D-1352-(14.2); 2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Alytaus RAAD) veiksmus, kuriais nemotyvuotai suderinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai ataskaita bei sprendinių poveikio sklype esantiems konkretiems vertingiems želdiniams vertinimas, pripažinti neteisėtais; 3) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. DV-645 ,,Dėl detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalusis planas.
Pareiškėjos paaiškino, kad jos tiesiogiai suinteresuotos numatomos užstatyti teritorijos strateginių pasekmių aplinkai vertinimu, želdinių išsaugojimu, teisėtu, viešumą užtikrinančiu detaliojo plano viešu svarstymu bei galimu poveikiu aplinkai, nes gyvena šalia ginčo teritorijos. Todėl jos teikė pasiūlymus minėtos teritorijos planavimui. Inspekcijai buvo pateiktas skundas dėl planavimo organizatoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Glass market“ (toliau – ir UAB „Glass market“) neteisėtų veiksmų ir neveikimo, atliekant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano svarstymo su visuomene procedūrą. Ginčijamu Inspekcijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 2D-1352-(14.2) jų skundo prašymus atmetė. Pareiškėjų manymu, šis sprendimas prieštarauja teisės aktų nuostatoms, yra nemotyvuotas, taip pat prieštarauja įsiteisėjusiems teismų sprendimams. Nurodė, kad vadovaujantis Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. ir 2012 m. liepos 5 d. įsiteisėjusiais sprendimais minėtų žemės sklypų planavimo organizatorius privalėjo inicijuoti, jog atliekant detalųjį planavimą į planavimo sąlygas išduodančių institucijų sąrašą būtų įtrauktas Alytaus RAAD, tačiau atliekant detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene procedūrą į planavimo sąlygas Alytaus RAAD įtrauktas nebuvo, taip paneigiant įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumą. Pabrėžė, kad detaliojo plano viešo svarstymo, tikrinimo ir tvirtinimo metu detaliajame plane buvo siūlomas želdinių pertvarkymas žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuris prieštaravo Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T-5 patvirtinto Alytaus miesto prekybos centrų specialiajam planui, kuriam miesto taryba yra pritarusi su pastaba „Išsaugoti esamus želdinius, išlaikyti normatyvinius atstumus iki želdinių“. Iš detaliojo plano nėra aišku, kokius medžius numatoma kirsti, o kuriuos persodinti. Detaliojo plano organizatoriaus siekis kompensuoti želdinių praradimą yra tik deklaratyvus ir nebus vykdomas. Todėl nesutinka su detaliojo plano viešo svarstymo ir tikrinimo procedūromis bei Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-645, kuriuo patvirtintas detalusis planas. Pabrėžė, kad Alytaus RAAD 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. (5.33)-02-1493 nutarė derinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai ataskaitą bei sprendinių poveikio sklype esantiems konkretiems vertingiems želdiniams vertinimą. Minėtas nutarimas nemotyvuotas ir deklaratyvus, todėl neatitinka ir paminėto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T-50 numatyto reikalavimo išsaugoti esamus želdinius, išlaikyti normatyvinius atstumus iki želdinių, taip pat Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 63 (Dėl Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano korektūroje) nurodyto reikalavimo rengiamiems žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams įtraukti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą į sąlygų rengėjus. Nurodyti Alytaus RAAD veiksmai, kuriais neišdavusi planavimo sąlygų planuojamai teritorijai, nemotyvuotai suderino detalųjį planą, pripažintini neteisėtais. Pareiškėjų atstovo nuomone, detaliojo plano organizatorius viešojo svarstymo su visuomene procedūros metu nesuteikė informacijos, kaip žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detalusis planas atitinka Alytaus sveikatos centro išduotas planavimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų atstovas taip pat nurodė, kad ginčijamame sprendime Inspekcija pažymi, kad tikslus parkavimo vietų skaičius paaiškės rengiant konkretaus prekybos centro techninį projektą. Atstovo nuomone, rengiant detaliuosius planus turi būti taikomas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“. Šio reglamento VI skyriaus 2 straipsnyje nustatyta, kad, rengiant detaliuosius planus, privalu nustatyti automobilių stovėjimo vietų skaičių, o 3 straipsnis reglamentuoja stovėjimo vietų išdėstymą. Reikalavimas dėl tikslaus parkavimo vietų skaičiaus yra nustatytas ir minėtame 2014 m. vasario 27 d. sprendime Nr. 63. Pareiškėjų atstovas akcentavo ir tai, kad iš Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2014 m. rugpjūčio 29 d. kompleksinio derinimo protokolo Nr. N-12 nėra aišku, koks klausimas buvo svarstomas posėdyje, protokolo nutartį pasirašė tik 6 iš nurodomų 16 komisijos narių. Pabrėžė, jog du Alytaus miesto savivaldybės atsakingi pareigūnai – S. S. ir L. N., protokolo nepasirašė.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos misterijos atsiliepimu į pareiškėjų skundą (I t., b. 1. 88–91; II t., b. l. 144–149; III t., b. l. 2–6) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad Inspekcija į 2013 m. gruodžio 6 d. pareiškėjų skundą dėl planavimo organizatoriaus UAB „Glass market“ 2013 m. lapkričio 5 d. atsakymo į detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene metu 2013 m. spalio 7 d. pateiktus pareiškėjų pasiūlymus atsakė skundžiamu 2014 m. sausio 24 d. raštu Nr. 2D-1352-(14.2), kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, ir TPĮ) 32 straipsnio 2 dalyje buvo reglamentuota, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūra atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Nagrinėjamu atveju Inspekcija savo kompetencijos ribose patikrino pareiškėjų skundą ir skundžiamu raštu buvo nustatyta, kad planavimo organizatorius į pareiškėjo pasiūlymą atsakė aiškiai, išsamiai ir pateikė motyvuotus bei pagrįstus paaiškinimus, kodėl į pareiškėjo pasiūlymą nebus atsižvelgta, taigi savo pareigą įvykdė tinkamai. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje. Akcentavo, jog aplinkybė, kad į pareiškėjo pasiūlymus nebuvo atsižvelgta, nedaro detaliojo plano ar jo sprendinių neteisėtais. Pažymėjo, kad teisės aktai, reglamentuojantys Inspekcijos, kaip valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos funkcijas, nenumato Inspekcijos teisės naikinti atsakymą, nei pareigos įpareigoti planavimo organizatorius atlikti tam tikrus veiksmus. Inspekcija privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotai raštu atsakė pasiūlymus teikusiam asmeniui.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 185–187) prašė skundo dalį dėl Alytaus RAAD veiksmų teisėtumo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad Alytaus RAAD, kaip vertinimo subjektas, pagal savo kompetenciją nagrinėja vertinimo atrankos, vertinimo apimties nustatymo dokumentus, vertinimo ataskaitas ir teikia išvadas dėl vertinimo ir vertinimo dokumentų kokybės. Alytaus RAAD 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (5.33)-02-1493 „Dėl detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“ išnagrinėjo savo kompetencijos ribose pateikto teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą bei sprendinių poveikio sklype esantiems konkretiems vertingiems želdiniams vertinimą, ataskaitą bei vertinimą suderino, su želdinių vertinimu sutiko. Šis sprendimas priimtas įvertinus 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. T-288 Aiškinamojo rašto dalies „7.1.4.1 suplanuotos prekybos vietos“ išdėstytus reikalavimus. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Pabrėžė, jog, vadovaujantis paminėto Tvarkos aprašo nuostatomis, ginčo atveju plano organizatorius UAB „Glass market“ žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detaliojo plano procese strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atlikti neprivalėjo.
Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 2–5) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014 m. rugsėjo 25 d. pateikė Alytaus miesto savivaldybės administracijai teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPI-2084-(14.4), kuriame pažymėjo ir nurodė, jog detaliojo planavimo procedūros ir sprendiniai iš esmės atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, patikrinimo akte taip pat pateikė teigiamą patikrinimo išvadą. Esant tokiai išvadai, ginčijamu Alytaus savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. DV-645 buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalusis planas. Teigė, kad pareiškėjų ir jo atstovo argumentai, kurių pagrindu prašo panaikinti įsakymą dėl detalaus plano patvirtinimo, nepagrįsti. Pabrėžė, kad Nuolatinės statybos komisijos 2014 m. rugpjūčio 29 d. kompleksinio derinimo protokolas N-12 teisėtas, 2014 m. rugpjūčio 29 d. komisijos posėdyje dalyvavo ir protokole pasirašė visi privalantys dalyvauti asmenys, jokie kiti pareiškėjų nurodyti pažeidimai nepadaryti.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Glass market“ atstovas su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu (III t., b. l. 70–79) pareiškėjų skundą atmetė. Teismas skundo dalį dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmų, kuriais nemotyvuotai suderinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai ataskaita bei sprendinių poveikio sklype esantiems konkretiems vertingiems želdiniams vertinimas, pripažinimo neteisėtais nutraukė.
Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašto, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų skundą dėl detaliojo plano organizatorių atsisakymo priimti pareiškėjų pateiktus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių pagrįstumo, dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmų ir įsakymo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, teisėtumo.
Teismas konstatavo, kad ginčo santykius reguliuoja Teritorijų planavimo įstatymas bei su juo susiję teisės aktai. Teismas nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Kadangi teritorijų planavimo dokumentas pradėtas rengti iki Įstatymo įsigaliojimo, todėl ginčo atveju, vertinant pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą, taikytina iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi tiek TPĮ redakcija, tiek ir Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto LR aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868, redakcija.
Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos gyvena šalia trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Glass market“ (šiuo metu uždaroji akcinė bendrovė „Rivona“) valdomų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kuriems šiuo metu parengtas, patikrintas, nustatyta tvarka patvirtintas ir registre registruotas sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalusis planas. Pareiškėjos visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese teikė detaliojo planavimo organizatoriui pasiūlymus nutraukti prekybos centro planavimą nurodytuose sklypuose, nes, jų teigimu, detaliojo planavimo procedūros neatitinka teisės aktų reikalavimų. 2013 m. spalio 7 d. pareiškėja D. S. nusiuntė planavimo organizatoriui UAB ,,Glass market” pasiūlymus dėl detaliojo plano rengimo. 2013 m. lapkričio 5 d. atsakyme į šiuos pasiūlymus trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Glass market“ (planavimo organizatorius) motyvuotai bei išsamiai nurodė, kad pareiškėjų pasiūlymai nepagrįsti ir atmetami. 2013 m. gruodžio 5 d. skundu pareiškėjos, nesutikdamos su šiuo atsakymu, jį apskundė atsakovui, nurodydamos, kad iš planavimo organizatoriaus gautame atsakyme jų pateikti pasiūlymai neišnagrinėti ir į juos neatsakyta, prašydamos įpareigoti planavimo organizatorių atlikti pasiūlymuose nurodytus veiksmus. Byloje ginčijamu Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. sausio 24 d. raštu Nr. 2D-1352-(14.2) buvo nustatyta, kad planavimo organizatoriai pareigą motyvuotai atsakyti pasiūlymus pateikusioms pareiškėjoms įvykdė tinkamai ir pagrįstai atmetė pareiškėjų pateiktus pasiūlymus. 2014 m. rugsėjo 25 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP1-2084-(14.4) žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detaliajam planui duota teigiama patikrinimo išvada. 2014 m. spalio 1 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-645 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalusis planas.
Teismas, pasisakydamas dėl Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. sausio 24 d. rašto, vadovavosi TPĮ 32 straipsnio 2 dalimi (akto redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-169/2012, Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto LR aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868, 5 punktu (neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1-705/3D-650 (nuo 2014 m. sausio 1 d.; Žin., 2013, Nr. 102-5043)). Šio teisinio reguliavimo pagrindu, kolegijos vertinimu, teismui tenka pareiga patikrinti, kiek pagrįstas pareiškėjų skundas, kad atsakymas į detaliojo plano pasiūlymus buvo neišsamus, nemotyvuotas, tačiau prievolė atlikti atsakovo atsakymo pagrįstumo teritorijų planavimo teisės aktų atžvilgiu, nustatant galimus teritorijų planavimo pažeidimus, nekyla. Tokį vertinimą sąlygoja TPĮ 32 straipsnio 2 dalyje išdėstytos nuostatos, kur įvardytiems teisiniams subjektams tenka tik pareiga teikti motyvuotus atsakymus į pasiūlymus, pastaruosius apibendrinti bei pateikti kitiems teritorijų planavimo veikloje dalyvaujantiems subjektams, turintiems teisę spręsti dėl detaliojo plano derinimo. Ši pozicija atitinka ir LVAT nagrinėtas analogiškas bylas, kuriose buvo sprendžiama dėl visuomenės teiktų pasiūlymų detaliojo planavimo proceso metu (2009 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-201/2009, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012, administracinė byla Nr. A520-1206/2013, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1699/2014). Pagal bylos medžiagą nekyla jokių abejonių, kad tiek planavimo organizatoriaus UAB „Glass market“ atsakymas į pareiškėjų pasiūlymus, tiek ir ginčijamas atsakovo 2014 m. sausio 24 d. raštas, kuriuo šis atsakymas įvertintas, yra ir pagal apimtį, ir pagal turinį išsamūs, motyvuoti, pagrįsti teisės aktais, todėl pagrindo teiginiui, jog detaliojo plano organizatorius ir atsakovas nesilaikė TPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų dėl motyvuotų atsakymų pateikimo, nėra. Yra visiškai akivaizdu, kad į teiktus pasiūlymus buvo teikiami išsamūs atsakymai, apie ką byloja ne tik atsakymų turinys, bet ir pačių atsakymų apimtys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.). Tai, kad atsakovas neturi pareigos šalinti galimus teritorijų planavimo teisės aktų pažeidimus pasiūlymų teikimo stadijoje, patvirtina ir administracinė jurisprudencija (LVAT 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1206/2013). Pareiškėjos taip pat teigia, kad planavimo organizatorius UAB „Glass market“ viešojo svarstymo su visuomene procedūros metu, atsakydamas į jų prašymą, nesuteikė informacijos, kaip detalusis planas atitinka Alytaus visuomenės sveikatos centro išduotas planavimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), tik nurodė, jog centras vėlesniame detaliojo plano rengimo etape atliks vertinimą. Kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio bei tokios apimties atsakymas viešojo svarstymo su visuomene procedūros stadijoje buvo logiškas ir nepripažintinas neišsamiu ar nemotyvuotu. Be kita ko, byloje yra Alytaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. gegužės 28 d. teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažyma Nr. TP-46. Planavimo organizatorius UAB „Glass market“ neprivalėjo priimti pareiškėjos pasiūlymų dėl detaliojo plano sprendinių, bet turėjo pareigą dėl jų iš esmės pasisakyti. Šią pareigą jis ir atliko. Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius savo kompetencijos ribose patikrino ir skundžiamu 2014 m. sausio 24 d. administraciniu aktu pripažino, jog planavimo organizatorius aptartą pareigą įvykdė tinkamai. Tiek planavimo organizatoriaus, tiek ir atsakovo atsakymai, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, yra išsamūs, argumentuoti, motyvuoti, pagrįsti teisės aktais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad planavimo organizatorius ar atsakovas pažeidė TPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir tuo pačiu pripažinti, kad šis pareiškėjų reikalavimas pagrįstas. Skundžiamas raštas yra motyvuotas ir pagrįstas, pasirašytas tam įgaliojimus turinčio pareigūno, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 8 straipsnių nuostatas. Apibendrinant tai, kas pasakyta, padaryta išvada, jog tik nustačius, kad pagal TPĮ 32 straipsnio 2 dalį buvo pateikti nemotyvuoti atsakymai, kas prieštarautų kartu ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, būtų galimas viešojo administravimo sistemos subjektų (ginčo atveju Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus) sprendimo naikinimas.
Teismas, pasisakydamas dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmų pripažinimo neteisėtais, nurodė, kad pareiškėjos, prašydamos Alytaus RAAD veiksmus, kuriais nemotyvuotai suderinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai ataskaita bei sprendinių poveikio sklype esantiems konkretiems vertingiems želdiniams vertinimas, pripažinti neteisėtais, pateikė reikalavimą, susijusį su faktų ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) konstatavimu. Teismas pabrėžė, jog reikalavimas dėl veiksmų pripažinimo neteisėtu negali būti nagrinėjamas teisme kaip savarankiškas reikalavimas (skundo dalykas), kadangi administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr. LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). LVAT savo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti. Veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiamas žalos atlyginimas ar pan.) (žr. LVAT 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010, 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). Remiantis nurodytais išaiškinimais, atsižvelgus į nurodytą LVAT praktiką, padaryta išvada, kad administracinės bylos dalis dėl šio pareiškėjų pateikto reikalavimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Teismas, pasisakydamas dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. DV-645 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalusis planas, nurodė, kad Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294, 2.3 punkte yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada regiono aplinkos apsaugos departamentas turi išduoti planavimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju pagal rengiamo detaliojo plano planavimo tikslus tokios sąlygos nėra privalomos. Pareiškėjos nurodo, kad planavimo organizatorius privalėjo inicijuoti Alytaus RAAD įtraukimą į atliekant detalųjį planavimą į planavimo sąlygas išduodančių institucijų sąrašą ir remiasi Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. bei 2012 m. liepos 5 d. įsiteisėjusiais sprendimais. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje esantis Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimas patvirtina, kad jau buvo sprendžiamas Alytaus RAAD neįtraukimo į detaliojo planavimo procedūrą, kaip institucijos, išduodančios planavimo sąlygas, teisėtumo klausimas. Šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad „Alytaus RAAD 2008 m. gruodžio 15 d. planavimo sąlygos (patikslintos) Nr. ARST-5-442 teisme nebuvo nuginčytos, privalomumas jomis vadovautis, atliekant detaliojo planavimo procedūras šiuose sklypuose buvo įtvirtintas ne tik minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bet ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T-38 patvirtinta specialiojo plano korektūra, kuri galiojo planavimo sąlygų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sujungimui ir jų paskirties pakeitimui išdavimo metu, todėl į detaliojo planavimo procedūrą, kaip institucija, išduodanti planavimo sąlygas ir kompetentinga spręsti dėl želdinių ir medžių, kurie patenka į planuojamą teritoriją, kuriai Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano korektūroje nustatytos specialios apsaugos sąlygos šioje teritorijoje augantiems medžiams, privalėjo būti įtrauktas Aplinkos apsaugos departamentas, Alytaus RAAD 2008 m. gruodžio 15 d. planavimo sąlygas (patikslintas) Nr. ARST-5-442 nurodant rengiamo detaliojo plano sąvade, todėl akivaizdu, jog atsakovo išvada ginčijame sprendime dėl planavimo sąvado teisėtumo nepagrįsta, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 16 str. 2 d.“ Teismas taip pat pažymėjo, kad Alytaus RAAD kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau Alytaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai atsisakė jį įtraukti į planavimo procesą. Nagrinėjamo ginčo kontekste teismas pažymėjo, kad tokia prievolė, išduodant planavimo sąlygas, buvo numatyta Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T-38, korektūroje, būtent kuria 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I-50-422/2012 ir buvo remiamasi, nustatant, jog neįtraukus Alytaus RAAD 2008 m. gruodžio 15 d. planavimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) į Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. kovo 4 d. išduotas planavimo sąlygas, buvo pažeistas TPĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatos. Vėlesnėje Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-288 „Dėl Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano korektūros tvirtinimo“, korektūroje tokio reikalavimo dėl Alytaus RAAD 2008 m. gruodžio 15 d. planavimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) neliko, tik įtvirtinta nuostata, kad detaliojo plano sprendinių vertinimo ataskaita pateikiama nagrinėjimui bei sprendinių poveikio sklype esantiems konkretiems vertingiems želdiniams vertinimas derinamas su Alytaus RAAD (Aiškinamojo rašto 7.1.4.1 p.). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos nagrinėjamoje byloje būtent šio 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo T-288 dalį dėl prekybos centro statybos vietos 12 P ir 2011 m. lapkričio 15 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-2379-(14.4), kuriuo minėto specialaus plano korektūrai buvo duota teigiama tikrinimo išvada, skundė teismui, tačiau teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi skundo dalis dėl šių reikalavimų buvo atsisakyta priimti (I t., b. l. 2–5). LVAT 2014 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjų atskirasis skundas atmestas. Taigi Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. T-288 nenuginčytas. Pareiškėjos nurodo, kad detaliojo plano tikrinimo ir tvirtinimo metu galiojo Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-63 patvirtinta Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano korektūra. Pareiškėjos, grįsdamos savo argumentus dėl privalomo Alytaus RAAD įtraukimo į planavimo dokumento sąlygų rengėjus, pateikė šio sprendimo su priedais nepatvirtintas kopijas ir teigia, kad Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano korektūros Aiškinamojo rašto 4.1 punkte būtent tai yra nustatyta ir nurodyta, jog „plėtros teritorijose rengiamiems žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams įtraukti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą į sąlygų rengėjus, parengtus teritorijų planavimo dokumentus ir jų poveikio vertinimo ataskaitą pateikti Alytaus RAAD nagrinėjimui“. Atsakovo atstovai su šia pareiškėjų pozicija nesutiko, nurodė, kad pareiškėjų pateiktas dokumentas nėra originalus ir teismo posėdžio metu pateikė to paties sprendimo originalą bei tinkamai patvirtintas sprendimo, aiškinamojo rašto ir brėžinio kopijas. Iš šių dokumentų kolegija nustatė, kad pareiškėjų nurodyto Aiškinamojo rašto 4.1 punkto, kuriuo jos grindžia savo argumentus, redakcija yra kita (III t., b. l. 44) ir jame nustatyta, kad „Plėtros teritorijose parengtų žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų poveikio vertinimo ataskaita pateikiama Alytaus RAAD nagrinėjimui“. Aiškinamojo rašto 4.1 punkte „Suplanuotos prekybos įmonės“ taip pat nustatyta, kad, įvertinus esamą situaciją Alytaus mieste, anksčiau suplanuotą prekybos įmonių kiekį ir jų aptarnavimo zoną bei Alytaus miesto bendrojo plano sprendinius, suplanuojami trys nauji prekybos centrai. Anksčiau nustatyti sprendiniai, suplanuoti Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano korektūroje, paliekami galiojantys (I t., b. l. 168). Teismas konstatavo, kad iš interneto svetainės pareiškėjų pateikto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T-63 kopija nėra tinkamai patvirtinta ir šis dokumentas nepripažintinas leistinu rašytiniu įrodymu, todėl jis nepatvirtina pareiškėjų nurodytų aplinkybių, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus (ABTĮ 57 str.). Teismas rėmėsi Alytaus miesto savivaldybės administracijos pateiktu sprendimu ir sprendė, kad jo pagrindu ginčo detaliojo plano rengimui į sąlygų rengėjus įtraukti Alytaus RAAD, priešingai nei nurodo pareiškėjos, nereikėjo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus RAAD 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (5.33)-02-1493 „Dėl detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“, išnagrinėjęs kompetencijos ribose pateikto teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą bei sprendinių poveikio sklype esantiems konkretiems vertingiems želdiniams vertinimą, ataskaitą bei vertinimą suderino, taigi su želdinių vertinimu sutiko. Šis sprendimas priimtas įvertinus jau minėto 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. T-288 Aiškinamojo rašto dalies „7.1.4.1 suplanuotos prekybos vietos“ išdėstytus reikalavimus, kuris neprieštarauja ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-63 patvirtintai Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano korektūrai. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintas Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas. Vadovaujantis paminėto Tvarkos aprašo nuostatomis, ginčo atveju plano organizatorius UAB „Glass market“ žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detaliojo plano procese strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atlikti neprivalėjo. Pareiškėjos taip pat teigia, kad detaliuoju planu nebuvo nustatytas tikslus automobilių stovėjimo vietų skaičius. Šie pareiškėjų argumentai nepagrįsti. Detaliojo plano aiškinamajame rašte „Susisiekimo sistemos organizavimas“ nurodyta, jog detaliuoju planu planuojamame žemės sklype pagal specialųjį prekybos centrų išdėstymo planą bei išduotas planavimo sąlygas numatomas vieno aukšto prekybos centras. Numatoma įrengti 37 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Apie 37 antžemines automobilių stovėjimo vietas, kurios bus skirtos planuojamo prekybos centro lankytojams, nutolusias nuo artimiausio gyvenamojo namo 35 m. atstumu, kalbama ir sprendinių poveikio vertinimo ataskaitoje. Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, galiojusio iki 2015 m. sausio 1 d., patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61, 10 lentelės 3 punkte nustatyta, kad automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius priklauso nuo prekybos salės ploto. Kaip teisingai nurodo atsakovas, tik parengus statinio projektą, bus aiškus tikslus prekybos salės plotas, todėl tik tuomet bus galimybė tiksliai nustatyti automobilių stovėjimo vietų skaičių. Pareiškėjos tvirtina, kad nuolatinės statybos komisijos 2014 m. rugpjūčio 29 d. kompleksinio derinimo protokolas N-12 yra niekinis, nes iš dalyvavusių 16 komisijos narių protokolą pasirašė tik 6 komisijos nariai. Šie pareiškėjų argumentai taip pat nepagrįsti. Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos (toliau – ir komisija) 2014 m. rugpjūčio 29 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. N-12 nutarta derinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalųjį planą. 2011 m. vasario 24 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-47 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės komisijos sudarymo, jos nuostatų ir darbo reglamento tvirtinimo“ patvirtinti Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės komisijos nuostatai (1.1 p.), Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės komisijos darbo reglamentas (1.2 p.) ir sudaryta Alytaus miesto nuolatinė statybos komisija (2 p.). Pagal Nuostatų 11 punktą, komisijos posėdį šaukia ir jam vadovauja komisijos pirmininkas, ginčo atveju komisijos posėdžiui pirmininkavo savivaldybės vyriausiasis architektas M. M. Komisijos pirmininkas paskiria komisijos posėdžio laiką ir nustato, kurie komisijos nariai privalo dalyvauti komisijos posėdyje. Iš protokolo matyti, tai patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovas vyriausiasis architektas M. M., kad į nuolatinės statybos komisijos posėdį iš į šią komisiją įtrauktų 18 narių pagal kompetenciją dėl ginčo detaliojo plano derinimo privalomai buvo kviečiama dalyvauti 11 komisijos narių. Pagal Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės komisijos nuostatų 7 punktą, komisijos narių – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir institucijų (subjektų), parengusių (dalyvavusių parengiant) teritorijų planavimo sąlygas, įrašytas į planavimo sąlygų, įgaliotojų atstovų dalyvavimas komisijos darbe yra privalomas. Nustatyti, kurie komisijos nariai privalo dalyvauti komisijos posėdyje – komisijos pirmininko kompetencija (Nuostatų 12.1 p.). Visi tokie komisijos nariai (įgalioti atstovai), kurie rengė teritorijų planavimo sąlygas ir įrašyti į planavimo sąlygų sąvadą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti, komisijos pirmininko kvietimu komisijos posėdyje dalyvavo ir, išnagrinėjus planavimo organizatoriaus pateiktus dokumentus, visi yra pasirašę kaip įgalioti asmenys, taigi yra raštiškai pritarę teritorijų planavimo dokumento derinimui, protokolas taip pat pasirašytas komisijos pirmininko ir sekretorės. Alytaus RAAD raštu pateikta nuomonė yra pridėta prie komisijos protokolo ir tai neprieštarauja Nuostatų 7 punkte ir 14 punkto 2 dalyje (Reglamento 9 p.) išdėstytiems reikalavimams. Tai, kad komisijos darbe nedalyvavo planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo, o parengtą detalųjį planą pristatė ir informavo komisijos narius apie dokumento atitiktį išduotoms planavimo sąlygoms komisijos pirmininkas, nėra esminis pažeidimas, leidžiantis kompleksinio derinimo protokolą pripažinti neteisėtu. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad ginčijamas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. DV-645, kuriuo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalusis planas, yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Pareiškėjos apeliaciniu skundu (III t., b. l. 89; 94–99) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai ištyrė įrodymus, neatskleidė bylos esmės, nesilaikė suformuotos teismų praktikos.
2. LVAT suformuotoje praktikoje pripažįstama, jog teritorijos plano sprendinių keitimas, darantis įtaką ar galintis turėti įtakos asmenų teisėms bei pareigoms, po viešojo svarstymo procedūros pabaigos yra negalimas. Išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A14-54/2005 teisėjų kolegija nurodė, jog apeliantų teiginys, kad detaliojo plano sprendinių keitimas po viešojo svarstymo procedūros pabaigos yra teisėtas, prieštarauja ginčo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms. Nagrinėjamoje byloje po viešojo susirinkimo vyko esminis detaliojo plano keitimas, o toks iš esmės pakeisto turinio detalusis planas buvo patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. DV-645. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad detalusis planas parengtas vadovaujantis planavimo sąlygų sąvadu, patvirtintu 2014 m. kovo 28 d. Detaliojo plano viešasis svarstymas vyko 2013 m. spalio 7 d., todėl akivaizdu, kad detaliojo plano aiškinamasis raštas, kaip kad jame nurodoma, parengtas pagal vėliau, t. y. 2014 m. kovo 28 d. išduotas planavimo sąlygas, negalėjo būti pateiktas viešajam svarstymui. Detalusis planas, kuris buvo pateiktas viešam svarstymui 2013 m spalio 7 d., skiriasi ir savo apimtimi: viešajam svarstymui pateiktas aiškinamasis raštas sudarė 5 lapus (A4 formato popieriaus), o patvirtinto detalaus plano aiškinamasis raštas sudaro jau 6 lapus teksto. Patvirtintame detaliajame plane yra pateiktas papildomas skyrius „Alternatyvų, gretimų teritorijų analizė“, o sprendinių poveikio vertinimo lentelėje netgi suformuluotos išvados pateiktai alternatyvai (teritorijos vystymo darnai, ekonominei aplinkai, socialinei aplinkai, gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui). Viešajam svarstymui pateikto plano aiškinamajame rašte nebuvo skyriaus „Alternatyvų, gretimų teritorijų analizė“, o sprendinių poveikio vertinimo lentelė buvo pateikta neužpildyta, be išvadų.
3. LVAT yra suformavęs praktiką, kad tinkamas informavimas apie rengiamus teritorijų planavimo dokumentus aprėpia ne tik visuomenės informavimą spaudoje ir suinteresuotų asmenų informavimą raštu, bet ir tinkamą bei aiškų pačios teikiamos informacijos turinį, leidžiantį aiškiai suprasti, kokia teritorija yra planuojama, rengiamo projekto tikslus, terminus ir kitą informaciją, kuri yra reikalinga, jog suinteresuotieji asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti įstatymuose ir kituose teisės aktuose garantuojamomis teisėmis teritorijų planavimo procese. Kadangi viešam svarstymui pateikto detaliojo plano aiškinamajame rašte nebuvo pateikta jokia informacija apie siūlomas alternatyvas, o patvirtinto detaliojo plano aiškinamajame rašte jau yra pateikta alternatyvios teritorijos analizė su galimu alternatyviojo varianto sprendinių poveikio išvadomis, pareiškėjos nebuvo informuotos ir negalėjo tinkamai pasinaudoti teisės aktuose garantuojamomis teisėmis teritorijų planavimo procese ir pateikti pasiūlymus šiuo klausimu. Be to, pagal byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, galima padaryti išvadą, kad Inspekcija ir Nuolatinė statybų komisija laiku taip pat nebuvo informuota apie detaliojo planavimo procese padarytus detaliojo plano pakeitimus bei viešojo svarstymo procedūrų netinkamą organizavimą, todėl pritarė detalaus plano variantui, kuris iš esmės skyrėsi nuo pateikto viešajam svarstymui.
4. UAB „Glass market“, detaliojo planavimo organizatorius, tik vėliau, jau nagrinėjant bylą, t. y. 2015 m. sausio 20 d. teismo posėdžiui, pateikė 2014 m sausio 21 d. sprendimą, o teismas su šiuo sprendimo turiniu supažindino proceso šalis. Alytaus miesto savivaldybė pateikė į bylą detaliojo plano medžiagą, tačiau UAB „Glass market“ 2014 m. sausio 21 d. sprendimo teismui pateikto detaliojo plano sudėtyje nebuvo. Darytina išvada, kad 2014 m. sausio 21 d. sprendimas savalaikiai neįtrauktas į detaliojo plano sudėtį, detalųjį planą tikrinančios ir tvirtinančios institucijos bei suinteresuota visuomenė savalaikiai nebuvo supažindinti su planavimo organizatoriaus 2014 m sausio 21 d. sprendimo turiniu. Planavimo organizatorius 2014 m. sausio 21 d. sprendime nutarė detaliojo plano, svarstyto 2013 m. spalio 7 d. viešajame susirinkime, rengimą nutraukti. Atsakovai Inspekcija bei Alytaus miesto savivaldybė neturėjo šio sprendimo nei tikrindama, nei tvirtindama detalųjį planą, nes jokie byloje surinkti rašytiniai įrodymai tokio fakto nepatvirtina. Planavimo organizatoriaus 2014 m. sausio 21 d. sprendime nėra suformuluota, koks detaliojo plano variantas bus teikiamas Nuolatinei statybos komisijai svarstyti, planavimo organizatorius nedalyvavo ir nepristatė detaliojo plano komisijai, kaip tai nustatyta Nuolatinės komisijos darbo reglamento 8 punkte. Minėtų svarbių detaliojo plano rengimo procedūrų ir jų rengimo aplinkybių teismas nevertino.
5. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad procedūrų pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus neteisėtais (pvz., 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1828/2006; 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-627/2008; 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009). Pareiškėjai iki 2015 m. sausio 20 d. teismo posėdžio nebuvo informuoti, koks detaliojo plano variantas buvo teiktas atsakingoms institucijoms tikrinti ir tvirtinti. Inspekcija tikrinimo metu neobjektyviai tikrino ir vertino detaliojo planavimo procesą, nes aplinkybė, kad viešam svarstymui buvo teiktas 2012 m. rugsėjo 17 d. viešai svarstytas detaliojo plano variantas patikrinimo išvadai gauti, išaiškėjo tik teisminio proceso metu – 2015 m. sausio 20 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje. Asmenų subjektines teises dalyvauti detaliojo plano viešame svarstyme valdžios institucijos turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų realios, o ne iliuzinės (2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007; 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009).
6. Planavimo organizatorius nedalyvavo Nuolatinės statybos komisijos posėdyje svarstant klausimą dėl siūlymo derinti detalųjį planą, nors, vadovaujantis komisijos darbo reglamento 8 punktu, privalėjo posėdyje dalyvauti ir pristatyti svarstomą klausimą. Iš Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole N-12 nurodomo svarstomo klausimo formuluotės nėra aišku, koks detaliojo plano variantas buvo svarstytas ir suderintas komisijos 2014 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje. Kaip nurodoma kompleksinio derinimo protokole N-12, nuolatinę statybos komisiją sudaro 16 narių, o iš protokole nurodomų 16 komisijos narių protokolo nepasirašė 9 komisijos nariai arba protokolo nepasirašė daugiau kaip pusė kompleksinio derinimo protokole nurodomų komisijos narių. Esant nurodytoms aplinkybėms, kyla pagrįstos abejonės, ar komisijos kompleksinio derinimo protokolo išvada yra priimta teisėtai, ar dėl neįtraukimo į komisijos sudėtį organizacijų (pvz. neįgaliųjų organizacijos) ir jų atstovų, nesusidarė situacija, kad komisijoje buvo tik inscenizuojamas formalus nagrinėjamo klausimo svarstymas, svarstomas klausimas buvo pateiktas komisijai, kuri neatitinka 2011 m. vasario 24 d sprendimo Nr. T-47 2 punkto reikalavimų, o 2014 m rugpjūčio 29 d. posėdis vyko ir kompleksinio derinimo protokolo nutarimas priimtas nesant komisijos narių kvorumo.
7. Planavimo procesas vykdytas ignoruojant Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. ir 2012 m. liepos 5 d. sprendimus, kuriais yra įtvirtintas įpareigojimas įtraukti Alytaus RAAD į sąlygų rengėjus bei įvykdyti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T-50 patvirtintą reikalavimą „Išsaugoti esamus želdinius, išlaikyti normatyvinius atstumus iki želdinių.“
8. Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 1.1 punktas nustato, kad rengiant detaliuosius planus turi būti taikomas šis reglamentas. Šio reglamento VI skyriaus 2 straipsnyje nurodoma, kad rengiant detaliuosius planus privalu nustatyti automobilių stovėjimo vietų skaičių, o 3 straipsnis reglamentuoja stovėjimo vietų išdėstymą. Reglamento VI skyriaus 2.8 straipsnis reikalauja, kad rengiant detaliuosius planus prie visuomeninių pastatų ir prekybos centrų turi būti numatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir išlipti, kroviniams pakrauti ir iškrauti nepriklausomai nuo numatytų stovėjimo vietų prie šių objektų. Inspekcija planavimo organizatoriui nustatė kitokius reikalavimus dėl automobilių sustojimo vietų žmonėms įlipti ir išlipti, vietų kroviniams pakrauti ir iškrauti nustatymo sąlygų (krovinių rampų), automobilių sustojimo vietų skaičiaus detaliajame plane nustatymo, negu nurodo STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“. Rengiant detalųjį planą nemotyvuotai atsisakoma nustatyti tikslų automobilių stovėjimo skaičių, kuris turi būti nustatomas ribose nuo 40 iki 200 vietų. Todėl nemotyvuotas Inspekcijos 2014 m. sausio 24 d. administracinis sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 104–108) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų teisė dalyvauti viešame svarstyme buvo įgyvendinta tinkamai, todėl jų argumentas, jog Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. DV-645 buvo patvirtintas iš esmės pakeisto turinio detalusis planas, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovas pažymi, kad remiantis Alytaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos darbo reglamento 8 punktu parengtą teritorijų planavimo dokumentą komisijai pristato planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo, kuris informuoja apie dokumento atitiktį išduotoms planavimo sąlygoms bei kitiems teritorijų planavimo dokumentams. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas – tai, kad komisijos darbe nedalyvavo pats planavimo organizatorius, o parengtą detalųjį planą pristatė ir informavo komisijos narius apie dokumento atitiktį išduotoms planavimo sąlygoms komisijos pirmininkas, nėra esminis pažeidimas, leidžiantis kompleksinio derinimo protokolą pripažinti neteisėtu. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad kompleksinio derinimo protokolo N-12 nepasirašė daugiau kaip pusė kompleksinio derinimo protokole nurodomų komisijos narių. Remiantis komisijos nuostatų 11 punktu, komisijos posėdį šaukia ir jam vadovauja komisijos pirmininkas. Iš komisijos protokolo turinio matyti, kad į komisijos posėdį ir į šią komisiją įtrauktų 18 narių pagal kompetenciją dėl ginčo detaliojo plano derinimo privalomai buvo kviečiama dalyvauti 11 komisijos narių. Visi komisijos nariai (įgalioti atstovai), kurie rengė teritorijų planavimo sąlygas ir įrašyti į planavimo sąlygų sąvadą, posėdyje dalyvavo ir, išnagrinėjus pateiktus dokumentus, visi pasirašė, tai yra raštiškai pritarė teritorijų planavimo dokumento derinimui. Todėl pareiškėjų argumentas, jog kompleksinio derinimo protokolas priimtas nesant komisijos narių kvorumo, taip pat yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pareiškėjos patikslintame skunde taip pat klaidingai nurodo ir teigia, jog planavimo organizatorius privalėjo inicijuoti, kad atliekant detalųjį planavimą į planavimo sąlygas išduodančių institucijų sąrašą būtų įtrauktas Alytaus RAAD. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas yra tinkamas, motyvuotas ir pagrįstas.
Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 109–114) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Sprendime padarytos išvados yra pagrįstos ištirtų ir įvertintų byloje surinktų įrodymų duomenimis, todėl nėra teisinio pagrindo sprendimą naikinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjos visiškai nepasisako, kodėl nepagrįsta sprendimo dalis, kuria teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Inspekcijos raštas yra motyvuotas ir pagrįstas, pasirašytas tam įgaliojimus turinčio pareigūno, atitinkantis VAĮ 3 ir 8 straipsnių nuostatas, be to, Inspekciją visuose apeliacinio skundo argumentuose, kurie niekuo nesusiję su Inspekcijos raštu, įvardija kaip atsakovu. Pareiškėjų pateikti pasiūlymai ir jų priėmimo bei atmetimo motyvai vertinami teisės aktų reikalavimams atitikimo požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose. Nagrinėjamu atveju Inspekcija teritorijų planavimo dokumentų atitikimo teisės aktams vertinimą atliko, kai nustatyta tvarka buvo pateiktas tikrinti teritorijų planavimo dokumentas išvadai dėl jo tvirtinimo gauti. Tik teritorijų planavimo dokumento patikrinimo metu buvo išnagrinėta, kaip įvertinti visuomenės (ir pareiškėjų) pasiūlymai planavimo organizatoriui ir kartu priežiūros institucijų atsakymai į skundus dėl atmestų planavimo pasiūlymų. Ginčo atveju galutinis sprendimas, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė pareiškėjų rašytinius pasiūlymus, priimtas tik 2014 m. rugsėjo 25 d. patikrinus detalųjį planą ir surašius teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPl-2084-(14.4), kai detalusis planas teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateiktas Inspekcijai tikrinti. Pareiškėjos patikrinimo akto neginčija TPĮ ir ABTĮ nustatyta tvarka. Kadangi ginčijamo sprendimo priėmimo metu Inspekcija dar nebuvo gavusi detaliojo plano tikrinti, pareiškėjų keliami klausimai dėl konkrečių detaliojo plano sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams ateityje negalėjo būti sprendžiami ir buvo sprendžiami kitoje teritorijų planavimo proceso stadijoje. Be to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms – Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2014 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. DV-645 patvirtinus detalųjį planą, skundžiamo atsakymo panaikinimas pareiškėjoms nesukelia jokių teisinių pasekmių. Materialinio pobūdžio teisines pasekmes sukelia detaliojo planavimo proceso galutinis rezultatas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas (LVAT 2010 m. kovo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1285/10; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-12/2011; 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje AS756-868/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-360/2012). Inspekcijos Alytaus skyriaus skundžiamas sprendimas pareiškėjoms nesukelia jokių teisinių pasekmių dar ir dėl to, kad planavimo organizatorius pateikė tikrinti ir tvirtinti detaliojo plano sprendinius, dėl kurių svarstymo vyko viešas susirinkimas 2012 m. rugsėjo 17 d., kurio metu pareiškėjos dalyvavo ir teikė pasiūlymus planavimo organizatoriui ir atsakymo į jų pasiūlymus net neskundė Inspekcijos Alytaus skyriui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Rivona“ (toliau – ir UAB ,,Rivona“) atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 122–123) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjos nenurodė jokio konkretaus detalaus plano sprendinio, kuris aiškiai pažeistų asmeniškai jų teises ir/ar teisėtus interesus, taip pat nenurodė, kaip jų teisės yra pažeistos. Pareiškėjos akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis. Dėl pareiškėjų nepagrįsto skundo bus patirti didžiuliai nuostoliai bei pažeistas viešasis interesas. Pareiškėjos, teikdamos skundą, turėtų įvardyti konkrečius aiškius detalaus plano sprendinius, kurie aiškiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir asmeniškai jų teises ir teisėtus interesus, ir kurių svarba yra didesnė nei viešasis interesas pritraukti į regioną nurodyto dydžio investicijas, sukurti naujas darbo vietas ir padidinti konkurenciją mažmeninės prekybos srityje. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Glass market“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 137–138) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. DV-645 patvirtino žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo detalųjį planą. Šio detaliojo plano sprendiniai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, parengti ir patvirtinti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Patvirtinto detaliojo plano sprendinių variantą papildomai analizavo ir jam raštu pritarė biomedicinos mokslų daktaras ekspertas, šis dokumentas buvo pateiktas derinančioms organizacijoms, institucijoms. Atkreiptinas dėmesys į Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole įsivėlusią techninę klaidą. Posėdžio sekretorė ir pirmininkas nenurodė, kad posėdžio metu dalyvavo ir detalųjį planą pristatė planavimo organizatoriaus atstovas Ž. T. bei detalųjį planą rengęs architektas A. U. Šią aplinkybę, kilus būtinumui tai patikslinti, galėtų patvirtinti visi posėdžio dalyviai. Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdyje dalyvavo, detaliojo plano sprendiniams pritarė visi planavimo sąlygas išdavusių organizacijų, institucijų atstovai, komisijos narių sudėtį, kaip numato komisijos nuostatai, savo kompetencijos ribose nustatė komisijos pirmininkas. Kaip numatė detaliojo plano rengimo ir derinimo metu galiojusi Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialaus plano redakcija, detaliojo plano sprendiniai suderinti su Alytaus RAAD. Derinančioms institucijoms, organizacijoms buvo pateikta visa detaliojo plano sprendinių medžiaga, jos buvo informuotos apie pradėtą ir nebaigtą bei derinimui ir tvirtinimui pateiktą detaliojo plano sprendinių variantus. Dėl patvirtinto detaliojo plano sprendinių varianto pareiškėjos buvo teikę pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos išsamiai atsakė, o pareiškėjos pateiktus atsakymus įstatymų nustatyta tvarka ir terminu neskundė Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui. Pareiškėjos nesutinka su detaliajame plane nustatytais sprendiniais dėl automobilių parkavimo vietų, pėsčiųjų judėjimo, krovinių pakrovimo vietų nustatymo, tačiau šie konkretūs sprendiniai privalomai bus nustatyti kitame projektavimo etape – rengiant statinio techninį projektą. Detaliojo plano sprendiniais nustatytas parkavimo vietų skaičius, pėsčiųjų judėjimo, krovinių pakrovimo vietų nustatymas nepažeidžia šiai projektavimo stadijai taikomų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjos (apeliantės) pasinaudojusios teisminės gynybos teise pateikė tris reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, skundo dalį dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmų, kuriais nemotyvuotai suderinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai ataskaita bei sprendinių poveikio sklype esantiems konkretiems vertingiems želdiniams vertinimas, pripažinimo neteisėtais nutraukė. Likusius du reikalavimus atmetė.
Apeliaciniame skunde prašoma tenkinti pareiškėjų skundą, tačiau iš esmės yra išskiriama argumentacija tik dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. DV-645 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ neteisėtumo procedūriniu aspektu bei nesuderinamumu su aukštesnės galios teisės aktais, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija iš principo ir pasisakys tik dėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo, t. y. trečiojo reikalavimo atžvilgiu, taip apsibrėžiant ir apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas - dėl reikalavimo, kaip esminio reikalavimo, panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. DV-645 ,,Dėl detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalusis planas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti (žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo bei pobūdžio keitimo (iš visuomeninės paskirties teritorijos / mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos į komercinės paskirties objektų teritorijos / prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos) ir tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detalusis planas) buvo išduotas 2011 m. kovo 4 d. Nr. 001113000950 ir galiojo iki 2014 m. kovo 4 d. (2 T, b. l. 64 - 65), bet iki nustatyto laiko realizuotas nebuvo.
Administracinėje byloje yra ir kitas Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti (tų pačių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo bei pobūdžio keitimo (iš visuomeninės paskirties teritorijos / mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos į komercinės paskirties objektų teritorijos / prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos) ir tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detalusis planas), kuris buvo išduotas 2014 m. kovo 28 d. Nr. 000113001102 (2 T, b. l. 48 – 49).
Teismo posėdžio metu, iš atsakovų atstovų pusės tvirtinta, kad 2014 m. kovo 28 d. išduotu Planavimo sąlygų sąvadu buvo pratęstas Planavimo sąlygų sąvadas išduotas 2011 m. kovo 4 d.
Šio teiginio patvirtinimui ar paneigimui palygintas Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti, išduotas 2011 m. kovo 4 d. (toliau ir Sąvadas Nr. 1) ir Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti, išduotas 2014 m. kovo 28 d. (toliau ir – Sąvadas Nr. 2), iš ko matyti, kad:
Sąvade Nr. 2 nenurodyta, jog šiuo dokumentu pratęsiamos Sąvade Nr. 1 nurodytos sąlygos;
Sąvade Nr. 2 nurodomos ne tos pačios institucijos išduodančios sąlygas, kaip ir Sąvade Nr. 1;
Sąvade Nr. 2 nurodoma, kad institucijos išduodančios sąlygas jas išdavė 2014 metais, o ne pratęsė pirmiau išduotas;
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo savivaldybės vyr. architekto sąlygos Sąvade Nr. 1 ir Sąvade Nr. 2 nėra identiškos. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo savivaldybės vyr. architekto sąlygose, išduotose 2011 m. kovo 4 d., nurodoma, kad planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kurių tarpe specialiųjų planų nėra. Tuo tarpu Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo savivaldybės vyr. architekto sąlygose, išduotose 2014 m. kovo 28 d., nurodoma, kad planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių tarpe yra ir specialieji planai: Alytaus miesto kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas, 2007 m. sausio 25 d., TPD registracijos. Nr. 000112000362; Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialusis planas, 2010 m. vasario 25 d., TPD registracijos Nr. 000112000799 (4 T., b. l. 50-51).
Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, niekaip nepatvirtina teiginio, jog Sąvadu Nr. 2 buvo pratęstos Sąvade Nr. 1 nurodytos sąlygos.
Atkreiptinas dėmesys ir į kitą aspektą.
Sąvadas Nr. 1 galiojo iki 2014 m. kovo 4 d.
Sąvadas Nr. 2 išduotas 2014 m. kovo 28 d., t. y. jau nustojus galioti Sąvadui Nr. 1. Teisines pasekmes sukeliančio dokumento galiojimo pratęsimas, jei tokią galimybę numato teisėkūros subjektas, yra galimas tik nepasibaigus jo galiojimo terminui. Tokios principinės pozicijos Vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose bylose.
Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012 (2012 m. gruodžio 20 d. nutartis) yra nurodęs, kad „<...> taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta”.
Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatas dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), taip pat į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), teisėjų kolegija pažymi, kad ir nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota taisykle panašiose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų būti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Taigi darytina išvada, kad tam pačiam tikslui pasiekti buvo išduoti du atskiri planavimo sąlygų sąvadai – Sąvadas Nr. 1, o jam netekus galios ir Sąvadas Nr. 2. Pastarojo išdavimo metu jau galiojo kitas teisinis reguliavimas, nei išduodant Sąvadą Nr. 1.
Esant paminėtoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo tvirtinimas dėl teisinio poreikio taikyti iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusią tiek TPĮ redakciją, tiek ir Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto LR aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868, redakciją, pripažintinas nepagrįstu, nepaisant tos aplinkybės, jog, kaip spręstina pagal turimą medžiagą, pats ginčo teritorijos planavimo procesas buvo prasidėjęs 2011 m. (2011 m. vasario 3 d. sutartis Nr. SR-157 nurodoma kaip detaliojo plano rengimo pagrindas; 2 T, b. l. 84).
Vadinasi, išdavus Sąvadą Nr. 2 turėjo būti vadovaujamasi Teritorijų planavimo įstatymo redakcija pradėjusia galioti nuo 2014 m. sausio 1 d.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio TPĮ 31 straipsnyje buvo numatyta, kad teritorijų planavimas yra viešas, o teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo viešinimo procedūros susideda iš informacijos teikimo visuomenei apie teritorijų planavimo pradžią ir tikslus, susipažinimo su parengtais teritorijų planavimo dokumentais, konsultavimosi, pasiūlymų teikimo ir jų nagrinėjimo bei viešo svarstymo (TPĮ 32 str. redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 23 d.). Pagal TPĮ 38 straipsnį (redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 23 d.) viešo svarstymo metu planavimo organizatoriai turi pateikti parengtą teritorijų planavimo dokumentą, taip pat kitą su sprendiniais susijusią medžiagą. Viešo svarstymo metu planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo aptaria pagal pasiūlymus, gautus iki viešo svarstymo, padarytas pataisas, taip pat galimas naujas pataisas pagal viešo svarstymo metu gautus pasiūlymus ir paaiškina, kodėl ir kokie pasiūlymai yra nepriimtini.
Tikrinamoje administracinėje byloje nėra disputo dėl to, kad viešinimo procedūros, po 2014 m. kovo 28 d., t. y. išdavus Sąvadą Nr. 2, aiškiai nepaisyta. O viena iš pagrindinių sąlygų siekiant užtikrinti teritorijų planavimo proceso skaidrumą, asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei derinimą, yra visuomenės ir (ar) atskirų jos narių įtraukimas į šį procesą.
Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A3–64/2007 yra pažymėjęs, jog asmenų, kurių teisėms ir interesams turi įtakos teritorijų planavimas, dalyvavimas planuojant teritorijas yra itin svarbus teritorijų planavimo principas. Asmenų subjektines teises dalyvauti detaliojo plano viešame svarstyme valdžios institucijos turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų realios, o ne iliuzinės (2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A3–64/2007; taip pat žr. 2009 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556– 440/2009).
Vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad minėtų procedūrų pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus neteisėtais (pvz., 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8–1828/2006; 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502 –627/2008; 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556–440/2009).
Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A3– 64/2007 sprendžiant klausimą dėl planavimo organizatoriaus spaudoje paskelbtos informacijos apie planuojamą rengti detalųjį planą tinkamumo, teisėjų kolegija nurodė, kad, kaip matyti iš skelbimo turinio, jame nebuvo nurodyta rengiamo projekto tikslai, rengimo terminai, viešo svarstymo etapai ir tvarka, nebuvo nurodyti planavimo organizatoriaus adresas ir telefonų numeriai, sprendimas rengti detalųjį planą, o apie pradedamą rengti detalųjį planą spaudoje paskelbta, praleidus 10 dienų terminą po sprendimo rengti detalųjį planą priėmimo. Skelbime buvo nurodyta, kad detalusis planas ruošiamas teritorijos Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankirtoje, tačiau nekonkretizuota, kurioje sankirtos pusėje yra planuojama teritorija, planuojama teritorija nepakankamai detalizuota. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija įvertino, kad yra pagrįsti pareiškėjos argumentai, jog skelbimų tekstų formuluotės neleido jai suprasti, kad bus planuojama teritorija šalia jos gyvenamojo namo. Pareiškėja pagal skelbimo turinį negalėdama suprasti, kad yra planuojama gretima jos gyvenamosios aplinkos teritorija, negalėjo pateikti turimos reikšmingos informacijos apie tai, kad nebuvo priimtas miesto savivaldybės sprendimas, leidžiantis rengti detalųjį planą ginčo sklypui, todėl, teisėjų kolegijos teigimu, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai bei pareiškėjos subjektinė teisė dalyvauti jos skundžiamo detaliojo plano viešame svarstyme įstatymo numatytu būdu. Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino skundžiamo sprendimo dalį, kuria patvirtintas detalusis planas minėtam sklypui (2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3–64/2007). Administracinėje byloje A556–440/2009, kaip vieną iš pagrindų patvirtintam detaliajam planui panaikinti, teismas nurodė aplinkybę, jog nors skelbimas apie pradedamus rengti teritorijų planavimo dokumentus vietinėje spaudoje buvo, tačiau jame nenurodyta: 1) rengimo terminai; 2) pasiūlymų teikimo tvarka; 3) viešos ekspozicijos ir viešo susirinkimo vieta ir laikas; 4) planavimo organizatoriaus ir projekto rengėjo adresai, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresai. Be to, byloje nebuvo nustatyta duomenų apie šios informacijos pateikimą savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje. Teismas panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą patvirtinti atitinkamos teritorijos detalųjį planą (2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556–440/2009).
Turint omenyje nurodyto pobūdžio pažeidimus ką tik paminėtose administracinėse bylose ir šios bylos faktines aplinkybės – viešinimo procedūros nepaisymą išdavus Sąvadą Nr. 2, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. DV-645 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ buvo teisėtas bei pagrįstas, dėl ko jis turi būti panaikintas.
Naikinant Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. DV-645 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ pabrėžtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika), o nuo 2016 m. liepos 1 d. - taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas)) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ar gavo atitinkamus įgaliojimus.
Skundo reikalavimo atžvilgiu, dėl kurio byla pirmosios instancijos teismo buvo nutraukta, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija tiesiog pritaria pastarojo teismo padarytoms išvadoms ir jų nebeatkartoja.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo, pastarojo nurodytais motyvais, sprendimo dalimi, kuria paliktas galioti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. 2D-1352-(14.2). Pakartotina, kad dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies naikinimo iš esmės apeliaciniame skunde ir nebuvo pateikta jokių argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų D. S., R. Š., J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo dalį ta apimtimi, kuria pareiškėjų skundas dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. DV-645 ,,Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ panaikinimo buvo atmestas, panaikinti ir priimti kitą sprendimą.
Panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. DV-645 ,,Dėl detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalusis planas.
Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.