Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. J. ir J. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotasis asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų motina V. Z. priėmė palikimą po sutuoktinio F. Z., mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Šį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjos prašo nustatyti turto, likusio po motinos V. Z., mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo reikalu. Dėl paveldėjimo į notarą pareiškėjų motina V. Z. nesikreipė, pradėjo faktiškai valdyti turtą ir toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi butu, mokėjo mokesčius.

Suinteresuotasis asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo F. Z. palikimo perėjimą valstybei. Pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 str. 5 d. str.). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjos L. J. ir J. F. yra sutuoktinių V. Z. ir F. Z. dukros. (duomenys neskelbtini) V. Z. ir F. Z. sudarė santuoką. 1994 m. sausio 24 d. sutuoktiniai įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas F. Z., po jo mirties niekas neįformino palikimo priėmimo. Po F. Z. mirties pareiškėjų motina V. Z. toliau gyveno, valdė ir naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nurodytas aplinkybes patvirtino pateiktas mirties liudijimas, pareiškimas apie palikimo priėmimą, komunalinių paslaugų sutartys, UAB „Mano būstas“ pažyma, buto pirkimo-pardavimo sutartis. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Pareiškėjų motina V. Z., pradėjusi valdyti ir rūpintis F. Z. turtu iškart po jo mirties (duomenys neskelbtini) nepraleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti. Iš aukščiau nurodytų faktų daroma išvada, kad pareiškėjų motina V. Z. pradėdama faktiškai valdyti turtą, likusį po sutuoktinio F. Z. mirties, priėmė palikimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 5.51 straipsnyje nurodytu būdu. Šis faktas reikšmingas, sprendžiant turto, likusio po V. Z. mirties, paveldėjimo klausimą. Kitokia tvarka pareiškėjai negali gauti turto, likusio po motinos V. Z. mirties, palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiškėjų prašomas nustatyti juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjų L. J. ir J. F. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio F. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, per 3 mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto, likusio po V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo reikalu.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo patvirtintą kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.