Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.2. Atsakovės nuomone, nepaisant to, kada buvo suteikta sveikatos priežiūros paslauga, šioje byloje įrodinėjama ta pati žala ieškovės sveikatai dėl tos pačios priežasties (netiksliai nustatytų diagnozių ir ilgesnio gydymo laikotarpio), dėl kurios jau yra priimtas teismo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo nepriėmimo

16. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237-684/2019).

17. Ieškovė atskirajame skunde nepareiškė prašymo apeliacinės instancijos teismui priimti prie skundo pridėto įrodymo, neįrodinėjo CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kartu su atskiruoju skundu pateiktas naujas įrodymas neturi esminės reikšmės teisingam byloje nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl naują įrodymą atsisakoma priimti.

Dėl bylos nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo

19. Vienas iš atvejų, kada procesas negali vykti – kai asmuo kreipiasi į teismą, prieš tai jau realizavęs teisę į teisminę gynybą. Jeigu ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį ir jį teismas išsprendė, ieškovas praranda teisę kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu pakartotinai. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu ši aplinkybė paaiškėja po civilinės bylos iškėlimo, teismas bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

20. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023).

21. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad dėl tapataus ieškinio yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2504-643/2024. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus ieškiniui, dėl kurio priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2‑2504‑643/2024.

22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu suformuotos tokios pagrindinės taisyklės: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).

23. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovė jos sveikatai kilusią žalą grindžia asmens sveikatos priežiūros įstaigos UAB ,,Idemus“ gydytojos ortopedės – traumatologės galbūt netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo atsakovės procesiniu statusu dalyvauja valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos (PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis, Valstybinės ligonių kasos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-35, 3 punktas). Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-2504-643/2024 ginčų šalys tapačios, tačiau vien šis kriterijus nėra pakankamas ieškinių tapatumui konstatuoti.

24. Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Ieškinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021).

25. Kartu su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-2504-643/2024 ieškovė pateikė Komisijos 2024 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. Ž4-130, kuriuo Komisija konstatavo, kad žala atitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos atlyginimo sąlygas – teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Santaros klinikose ieškovei padaryta žala ir jos buvo galima išvengti. Ieškovės prašymas atlyginti žalą tenkintas iš dalies, nustatant 3,99 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Komisija, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti prašymą, nusprendė kreiptis papildomos nuomonės į ekspertą gydytoją ortopedą traumatologą A. V. M., kuris, retrospektyviai įvertinęs ieškovei 2023 m. gegužės 19 d. – 2024 m. balandžio 17 d. suteiktas asmens sveikatos priežiūras paslaugas, pateikė ekspertinę išvadą, nurodydamas, jog Santaros klinikose pateiktų diagnozių įvairovė reiškia, kad tarpdisciplininis gydytojų bendradarbiavimas, nustatant diagnozę ir skiriant gydymą, buvo nepakankamas. Formaliai pacientė (ieškovė) visuose etapuose buvo apžiūrėta, atliktos rentgenogramos, skirtas gydymas, tačiau, tebesitęsiant pacientės skundams ir esant neaiškiai diagnozei, turėjo būti organizuoti gydytojų konsiliumai konkrečiam atvejui aptarti.

26. Apeliacinės instancijos teismas iš civilinės bylos Nr. e2-2504-643/2024 medžiagos nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, 877,01 Eur turtinės ir 25 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, nesutikdama su Komisijos 2024 m. birželio 25 d. sprendime Nr. Ž4-130 nustatytu žalos dydžiu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2023 m. gegužės 19 d. kreipimosi į šeimos gydytoją iki 2024 m. vasario 13 d. kreipimosi į plastikos chirurgą konsultacijos Santaros klinikose jai buvo netinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Nurodė, kad netinkamas paslaugų teikimas nustatytas prie ieškinio pridėtame Komisijos sprendime ir ekspertinėje išvadoje. Teigė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, žaizdai tvarstyti (3,99 Eur), išlaidos dėl atlikto MRT (30 Eur tyrimas, 7 Eur vaizdų įrašymas ir rūbai tyrimui), išlaidos vaistų įsigijimui po gydytojo ortopedo – traumatologo konsultacijos (2,49 Eur), išlaidos už 2024 m. liepos 24 d. gydytojo ortopedo – traumatologo konsultaciją (80 Eur), negautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (753,53 Eur). Ieškovė prašė atlyginti neturtinę žalą, nurodydama, kad ilgai trukęs traumos diagnozavimas ir gydymas sukėlė daug nepatogumų buityje: ieškovė negalėjo skambinti pianinu, buvo sunku pasigaminti valgį, negalėjo dirbti, kankino nemiga.

27. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑2504‑643/2024 ieškovės E. M. ieškinį dėl žalos sveikatai atlyginimo patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 877,01 Eur turtinės žalos atlyginimą, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 677,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas apskųstas nebuvo.

28. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, 50 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad Komisija 2024 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. Ž4-130 nusprendė, jog ieškovė, gaudama asmens sveikatos priežiūros paslaugas Santaros klinikose dėl patirtos (duomenys neskelbtini) traumos, patyrė žalą. Nesutikdama su nustatytu žalos atlyginimo dydžiu, ieškovė Komisijos sprendimą apskundė teismui ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2504-643/2024 priteisė ieškovės naudai 877,01 Eur turtinės žalos ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovei atlikus MRT, (duomenys neskelbtini) aptikta (duomenys neskelbtini), dėl kurios šalinimo ieškovei numatyta atlikti dar vieną operaciją. Ieškovė dėl UAB „Idemus“ ortopedės – traumatologės 2023 m. gegužės 25 d. suteiktų paslaugų kreipėsi Komisiją, tačiau Komisija 2025 m. kovo 14 d. sprendime Nr. Ž2-663 konstatavo, jog žala ieškovės sveikatai nepadaryta. Ieškovė, nesutikdama su Komisijos sprendimu, nurodo, kad UAB „Idemus“ ortopedė – traumatologė 2023 m. gegužės 25 d. konsultacijos metu neskyrė papildomų tyrimų, nors Santaros klinikų rentgeno specialistė, prieš tai apžiūrėjusi ieškovę, diagnozę buvo parašiusi su klaustuku, taip pat neprašė pateikti rentgeno nuotraukų vertinimui. Ieškovė prašo atlyginti 50 Eur išlaidas (turtinę žalą) dėl 2024 m. liepos 24 d. kelionės į (duomenys neskelbtini) pas gydytoją ortopedą – traumatologą A. V. M. konsultacijai, taip pat 5 000 Eur neturtinę žalą dėl patirtų išgyvenimų, nepatogumų, skausmo, nemigos.

29. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė Komisijos 2025 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. Ž2-663. Sprendime nurodyta, kad Komisijos surinkta medicininė dokumentacija ir įvairiapusė su vertinamu atveju susijusi informacija rodo, jog įstaigoje (UAB ,,Idemus“) pacientei skirtas tinkamas ir pakankamas dėmesys, kai ji kreipėsi jai reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Komisija savo 2024 m. birželio 13 d. sprendime Nr. Ž4-130 jau yra pasisakiusi ir išnagrinėjusi pacientės žalos sveikatai, patirtos dėl (duomenys neskelbtini) traumos, atvejį bei jo aplinkybes. Ieškovės skundžiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos susijusios su ta pačia pacientės patirta (duomenys neskelbtini) trauma. Komisija nustatė, kad įstaiga tinkamai surinko anamnezę ir įvertino pacientės skundus, organizavo reikalingas paslaugas pagal jos išsakytas sveikatos problemas bei skyrė adekvatų, pacientei tinkamą asmens sveikatos priežiūrą ir gydymą, vadovaudamasi dieną prieš kreipimąsi kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje atlikto rentgenologinio tyrimo aprašymu. Įstaiga teikė ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal kompetenciją ir pagal nacionalinius teisės aktų reikalavimus, profesionaliai, rūpestingai ir tinkamai prižiūrėjo pacientę, laiku vertino jos būklę, parinko tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimo taktiką, siekiant tinkamai išspręsti pacientės turimas sveikatos problemas ir gauti optimalų bei sėkmingą rezultatą. Komisija nusprendė, kad: 1) teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas UAB „Idemus“ E. M. sveikatai žala nebuvo padaryta; 2) pareiškėjos E. M. prašoma atlyginti žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nustatytų žalos atlyginimo sąlygų, todėl jos prašymas atlyginti žalą netenkinamas.

30. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktas; 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022 27 punktas).

31. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tiek šioje, tiek civilinėje byloje Nr. e2‑2504‑643/2024 ieškovė pareiškė reikalavimus dėl sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas po (duomenys neskelbtini) traumos, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abejose bylose pateiktus ieškinius, neturi pagrindo sutikti, kad ieškinių dalykai ir faktiniai pagrindai yra tapatūs.

32. Visų pirma, nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, įrodinėdama, kad žalos dydis yra ieškovės kelionės į (duomenys neskelbtini) pas gydytoją ortopedą – traumatologą kaina (50 Eur). Šių išlaidų, kaip turtinės žalos, ieškovė ankstesnėje byloje neprašė priteisti ir jos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu nebuvo priteistos.

33. Antra, nors abejose bylose pareikšti reikalavimai atlyginti žalą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų po ieškovės patirtos (duomenys neskelbtini) traumos, nagrinėjamoje byloje nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. e2‑2504‑643/2024.

34. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kilusią žalą grindžia UAB „Idemus“ ortopedės – traumatologės 2023 m. gegužės 25 d. netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, o ankstesnis ginčas kilo dėl Santaros klinikose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Komisijos 2024 m. birželio 25 d. sprendime Nr. Ž4-130 pripažinta, kad žala ieškovei kilo dėl konkrečiai Santaros klinikose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Aplinkybė, kad gydytojo ortopedo – traumatologo A. V. M. ekspertinėje išvadoje, kuria rėmėsi Komisija priimdama 2024 m. birželio 25 d. sprendimą, prie ligos ir diagnozių eigos aprašymo paminėta, jog ieškovei 2023 m. gegužės 25 d. UAB „Idemus“ ortopedė – traumatologė suteikė konsultaciją, nesuteikia pagrindo išvadai, jog ši paslauga kompleksiškai įvertinta kartu su Santarų klinikose suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Iš Komisijos 2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. Ž4-130 ir civilinėje byloje Nr. e2‑2504‑643/2024 esančio ieškovės prašymo Komisijai turinio matyti, jog ieškovė skundė tik Santaros klinikose suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, Komisija duomenų ir atsiliepimo į ieškovės prašymą pareikalavo tik iš Santaros klinikų, ekspertui klausimus uždavė, o ekspertas pateikė išvadą tik dėl Santaros klinikose suteiktų paslaugų, o sprendime pripažinta, jog žala kilo dėl Santaros klinikose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2‑2504‑643/2024 nusprendė dėl tik žalos, kilusios dėl Santaros klinikose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo dydžio.

35. Pažymima ir tai, kad kartu su ieškiniu nagrinėjamoje byloje pateiktas Komisijos 2025 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. Ž2-663, kuriame Komisija, nors ir nurodė, jog savo 2024 m. birželio 13 d. sprendime Nr. Ž4-130 jau yra pasisakiusi ir išnagrinėjusi pacientės žalos sveikatai, patirtos dėl (duomenys neskelbtini) traumos, atvejį bei jo aplinkybes, tačiau, pareikalavusi atsiliepimo ir duomenų iš UAB ,,Idemus“, iš esmės įvertino UAB ,,Idemus“ suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumą. Komisija, nustačiusi, kad įstaiga tinkamai suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nusprendė, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas UAB „Idemus“ E. M. sveikatai žala nebuvo padaryta, o pareiškėjos E. M. prašoma atlyginti žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nustatytų žalos atlyginimo sąlygų. Komisijos sprendimas ir jame nustatytos aplinkybės yra naujos, nenagrinėtos civilinėje byloje Nr. e2‑2504‑643/2024.

36. Galiausiai, ieškovės ieškinys grindžiamas naujomis, civilinėje byloje Nr. e2‑2504‑643/2024 nenagrinėtomis, aplinkybėmis dėl (duomenys neskelbtini) nustatytos (duomenys neskelbtini) ir dėl to reikalingų operacijų, kito ieškovės nedarbingumo laikotarpio.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors abejose bylose pareikštuose ieškiniuose žala kildinama iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų (duomenys neskelbtini) traumos, laiku nenustačius tinkamos diagnozės bei nepaskyrus reikalingų tyrimų, neturtinė žala grindžiama aplinkybėmis dėl atsakovės išgyvenimų, laiku nenustačius tinkamos diagnozės, sunkumų buityje, nemigos, o šios aplinkybės įrodinėjamos ta pačia gydytojo ortopedo – traumatologo A. V. M. ekspertine išvada, dalies ieškinių pagrindo sutapimas nesudaro pagrindo vertinti ieškinių kaip visiškai tapačių. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, tik gali sukelti padarinius pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą – atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 39 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 21 punktas).

38. Aptarti argumentai nesudaro pagrindo vertinti nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2‑2504‑643/2024 pateiktų ieškinių kaip tapačių, nes iš dalies skiriasi ieškinių dalykas bei įrodinėjimo dalyko apimtis (faktinis pagrindas), kuriuo grindžiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

39. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino civilinėje byloje Nr. e2‑2504‑643/2024 ir nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinių tapatumą, todėl nepagrįstai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o civilinė byla grąžinama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teism o Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.