- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1681-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11964-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „B2Kapital“
- Atsakovas
- E. Š.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „B2Kapital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „B2Kapital“ ieškinį atsakovei E. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė UAB „B2Kapital“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. Š. 500 Eur negrąžintą kreditą, 299,03 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2020 m. kovo 27 d., 69,25 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 500 Eur sumos nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo, 59,72 Eur delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog pirminė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ 2019 m. vasario 1 d. su atsakove sudarė paskolos sutartį Nr. 2917209, kuria atsakovei buvo suteiktas 500 Eur kreditas. Atsakovė įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas ir visą suteiktą paskolą grąžinti per 24 mėnesius. Laiku nesumokėjusi eilinės įmokos, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,05 proc. netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų už kiekvieną pradelstą dieną. 2017 m. spalio 31 d. susitarimu dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210 pirminė kreditorė perleido savo reikalavimo teisę į atsakovę ieškovei. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku pranešimu.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės E. Š. 500 Eur negrąžintą kreditą, 117 Eur palūkanas, 55,53 Eur delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (672,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 14,88 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
4.1. byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su pirmine kreditore ar ieškove, todėl iš atsakovės priteistinas 500 Eur negrąžintas kreditas;
Šalies argumentai
4.2. ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 299,03 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2020 m. kovo 27 d., 69,25 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 500 Eur sumos nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo. Naujai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuluojamą praktiką bei į 2017 m. spalio 31 d. tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties Nr. PR-17-210 aktą Nr. 22, kuriame nurodytas perleidžiamo reikalavimo dydis, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 117 Eur palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2019 m. rugpjūčio 2 d.);
4.3. atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl palūkanų, paskaičiuotų nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. kovo 27 d., kaip ieškovės negautų pajamų, priteisimo šioje byloje reiškiamas nebuvo, ieškovės reikalavimas dėl likusių 182,03 palūkanų, paskaičiuotų nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. kovo 27 d., priteisimo atmetamas. Reikalavimas dėl 69,25 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 500 Eur sumos nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki visiško kredito gražinimo dienos, taip pat atmetamas;
4.4. Sutarties 9.1 punktu šalys susitarė, kad jeigu atsakovė negrąžins kredito ir/ar nesumokės palūkanų ir/ar neatliks kitų mokėjimų, mokėtinų pagal sutartį, iki mokėjimo dienos pabaigos, atsakovė privalės sumokėti 0,05 proc. netesybas nuo laiku negrąžinto kredito ar jo atitinkamos dalies ir/ar laiku nesumokėtų palūkanų ir/ar kitų laiku nesumokėtų mokėjimų pagal sutartį sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė nurodė, kad apskaičiavo dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės atsakovei mokėtinus 59,72 Eur delspinigius (už kiekvieną pradelstą dieną buvo skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai nuo 663,60 Eur sumos, kurią sudaro 500 Eur negrąžintas kreditas ir 163,60 Eur palūkanos, apskaičiuotos nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 29 d., už pradelstas 180 dienų). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal naujai formuluojamą kasacinio teismo praktiką turi teisę reikalauti 117 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., yra pagrindas perskaičiuoti sumą, nuo kurios yra skaičiuojami delspinigiai, ir pačius delspinigius. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovės priteisiant 55,53 Eur dydžio delspinigius (617 Eur (500 Eur negrąžintas kreditas + 117 Eur palūkanos, paskaičiuotos iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.) x 0,05 procentai / 100 procentų x 180 dienų).
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovė UAB „B2Kapital“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant ieškovę patikslinti ieškinį, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. teismo sprendimas tenkinti ieškinį iš dalies motyvuojamas tuo, kad po to, kai buvo pateiktas ieškinys (2020-04-24), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų;
5.2. ieškinys buvo pateiktas dar iki Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suformulavus nurodytą teisės aiškinimo taisyklę, todėl ieškovė negalėjo prašyti taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, kadangi tokia taisyklė dar nebuvo suformuluota. Kitose analogiškose bylose ieškovei pirmos instancijos teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti ieškinį (pavyzdžiui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-19752-1089/2020). Nagrinėjamu atveju teismas nesiūlė patikslinti ieškinio, nors motyvuojamojoje dalyje atkreipė dėmesį, kad ieškovė neprašo atsakovei taikyti civilinės atsakomybės;
5.3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Šia teise nagrinėjamu atveju apeliantė negalėjo pasinaudoti, nes ieškinys priimtas 2020-05-05 rezoliucija, pranešimas atsakovei per 14 dienų pateikti atsiliepimą į priimtą ieškinį išsiųstas 2020-05-05, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo taisyklė suformuluota 2020-05-25. Apeliantė dėl objektyvių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo pasinaudoti teise pakeisti ieškinio pagrindą.
6. Atsakovė E. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovė 2019 m. vasario 1 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2917209, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 500 Eur paskola. Sutartimi atsakovė įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais, dalimis per dvidešimt keturis mėnesius, grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas. Atsakovė sutartį vykdė netinkamai, todėl pradinė kreditorė 2019 m. rugpjūčio 2 d. vienašališkai sutartį su atsakove nutraukė. Atsakovė apie sutarties nutraukimą buvo informuota 2019 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2017 m. spalio 31 d. sudarė susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210, pagal kurį pirminė kreditorė perleido savo reikalavimo teisę ieškovei (buvęs pavadinimas – UAB „Skolų valdymo centras“) bei pasirašė aktą Nr. 22, kurių pagrindu pradinė kreditorė ieškovei perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis).
10. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės 500 Eur negrąžintą kreditą, 117 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2019-08-02), 55,53 Eur delspinigius, kitus ieškovės reikalavimus teiamas atmetė.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškinį dėl 182,03 Eur palūkanų, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo iki 2020-03-27, bei 69,25 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų už 500 Eur sumą nuo 2020-04-24 (kreipimosi į teismą dienos) iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
13. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo bei negautų pajamų dydžio neįrodinėjo, pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkino tik iš dalies – priteisė 117 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, o reikalavimą dėl 182,03 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki 2020-03-27, bei 69,25 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo), atmetė.
14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių, nurodydama, jog ieškinys nagrinėjamoje buvo pateiktas iki Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suformuojant teisės aiškinimo taisyklę, todėl ieškovė, rengdama ieškinį, negalėjo į naujai suformuluotą taisyklę atsižvelgti ir prašyti taikyti atsakovei civilinę atsakomybę – priteisti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Apeliantės teigimu, sprendimas už akių turi būti panaikintas ir byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant ieškovę patikslinti ieškinį, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą už akių bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
15. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
16. Apeliantės nurodomas argumentas, jog ji, atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, negalėjo patikslinti ieškinio reikalavimų, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ar aiškino procesines ir (ar) materialines teises normas, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos ar neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Priešingai, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika (CPK 4 straipsnis).
17. Apeliacinio skundo teiginiai, jog ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pakeisti ieškinio pagrindą, yra nepagrįsti. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovės procesinė teisė, kuria ji savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas taip, kad būtų aiškios bylos teisminio nagrinėjimo ribos ir būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama, iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant, yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, nes teismas nagrinėja ginčą, neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.
18. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
19. Nagrinėjamu atveju ieškinio dalyką ir pagrindą ieškovė suformulavo aiškiai ir nedviprasmiškai, taip pat aišku, kokių teisinių pasekmių ieškovė siekė pareikštu ieškiniu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs termino ieškinio trūkumams pašalinti, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuluotą naują teisės aiškinimo taisyklę, būtų pažeidęs civilinio proceso įstatyme numatytas ieškinio priėmimo ar bylos nagrinėjimo proceso nuostatas.
20. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė neturėjo galimybės pasinaudoti savo teise, įtvirtinta CPK 141 straipsnio 1 dalyje, keisti ieškinio pagrindą ar dalyką. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė 2020 m. balandžio 17 d. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. balandžio 30 d. teisėjo rezoliucija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 buvo priimta 2020 m. gegužės 25 d. Apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių buvo priimtas 2020 m. liepos 13 d., t. y. daugiau kaip po mėnesio nuo naujo kasacinio teismo suformuoto precedento sukūrimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, per nurodytą laikotarpį ieškovė objektyviai turėjo visas galimybes susipažinti su nauju kasacinio teismo precedentu, jį įvertinti bei patikslinti ieškinio reikalavimus.
21. Šiuo atveju bylos grąžinimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, siekiant ieškovei sudaryti galimybę pateikti pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ar dalyko keitimo, kuomet pati ieškovė CPK 141 straipsnio nustatyta tvarka tokio pareiškimo nebuvo teikusi, neatitiktų CPK 141 straipsnio tikslų bei sudarytų prielaidas pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), juo labiau, kad apeliantė nenurodė jokių argumentų, jog sprendimo už akių priėmimas apribotų jos teisę pateikti naują ieškinį dėl civilinės atsakomybės skolininkei (atsakovei) taikymo.
22. Taigi aplinkybė, jog apeliantė negalėjo reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus nuostolių – negautų pajamų, atlyginimo, neužkerta kelio apeliantei pareikšti naują ieškinį dėl tokių nuostolių atlyginimo. Apeliantė nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, jog ginčijamu teismo sprendimu už akių būtų apribota jos teisė CPK nustatyta tvarka ir sąlygomis reikšti naują ieškinį, kuriame, atsižvelgiant į naujausią kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), būtų formuluojamas naujas ieškinio pagrindas ar dalykas.
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Apeliantės nurodytas argumentas, jog ji, atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, negalėjo patikslinti ieškinio reikalavimų, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ar aiškino procesines ir (ar) materialines teises normas, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, ar nebuvo atskleista bylos esmė, dėl ko būtų pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismu teismui (CPK 327 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės UAB „B2KAPITAL“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.