Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato teikimą dėl nuteistajam A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos paieškos vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis) ir per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos (BK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 90 parų arešto bausmę, įsiteisėjo 2011 m. liepos 19 d.

Pagal BK 96 straipsnio 3 dalies nuostatas jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę po nuosprendžio įsiteisėjimo, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Pažymėtina, kad vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pavyzdžiui, slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją vietą, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Tokiu būdu, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kurią pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis.

Nuteistojo A. R. atstovas advokatas R. Garlauskas prašyme dėl asmens paieškos nutraukimo teigia, kad A. R. tapo žinoma, jog jis ieškomas tik 2021 m. kovo mėn. Lietuvos ambasadoje registruojant vaiko gimimą.

Visgi, apie tai, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu buvo nuteistas, A. R. žinojo, dalyvavo teisiamajame posėdyje. Bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 3 dalies redakcijoje (galiojusioje aktualiu nuosprendžio įsiteisėjimo metu – nuo 2010-07-01 iki 2011-07-05 bei nuo 2011-07-05 iki 2012-07-01) buvo nustatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti nuosprendį priėmusiam teismui arba šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą, o to paties kodekso 49 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, jog vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu šią bausmę pakeičia areštu.

Nuo 2011 m. rugpjūčio 12 vykdoma A. R. paieška (paieškos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). A. R., žinodamas, kad jo atžvilgiu yra priimtas ir vykdomas nuosprendis dėl laisvės apribojimo bausmės paskyrimo, išvykdamas gyventi į užsienį apie savo išvykimą už bausmės vykdymą atsakingos institucijos neinformavo, savo naujosios gyvenamosios vietos adreso nepranešė, taigi suprato, kad dėl tokio jo poelgio nuosprendžio įvykdymas neįmanomas. Tai, kad A. R. jau ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo atveju neturi jokios reikšmės ir neatleidžia nuteistojo nuo pareigos pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis siekiant įvykdyti nuosprendžiu skirtą bausmę (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartis Nr. 1S-139-366/2019).

Kai asmuo, žinodamas, jog jo atžvilgiu yra priimtas nuosprendis ir paskirta bausmė, išvyksta gyventi į užsienį, su bausmę vykdančia institucija nesusiekia, nesidomi savo baudžiamojo proceso eiga, teismų praktikoje laikoma, jog jis savo neapdairiais bei nerūpestingais veiksmais, abejingumu bausmės vykdymui apsunkina netrukdomą nuosprendžio įvykdymą ir siekia išvengti jam paskirtos bausmės, todėl nuosprendžio vykdymo senatis sustoja, ir teigti, kad nuosprendis nebuvo įvykdytas per trejus metus nuo jo įsiteisėjimo, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis Nr. 1S-693-397/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 1S-115-361/2020).

Konstatuotina, kad A. R. vengia atlikti bausmę, taigi senaties eiga yra sustojusi. Nesant suėjus senaties terminui, priežastys, nurodytos teikime (kai jis Lietuvoje neturi socialinių ryšių ir gyvena (duomenys neskelbtini)), nesudaro pagrindo nutraukti teismo nutarties vykdymą. A. R. vis dar Lietuvos Respublikos pilietis, taigi, A. R. gali atvykti į Lietuvą, bus surastas ir tada atliks jam paskirtą bausmę.

Be to, Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos turi pareigą informuoti atitinkamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) institucijas apie jo paiešką LR teritorijoje, juo labiau, kad tapo žinomas jo gyvenamosios vietos minėtoje valstybėje adresas.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra priežasčių nutraukti A. R. paiešką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

netenkinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato teikimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nutarties Nr. T-271-387/2011 vykdymo nutraukimo ir nuteistojo A. R. paieškos nutraukimo.

Nutartį išsiųsti vykdymui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariatui; taip pat nutartį išsiųsti nuteistajam A. R. ir jo gynėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.