Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Mildos Skersienės, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. L. ir atsakovės L. Z., trečiojo asmens M. G. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17-1145/2024 pagal ieškovės V. L. patikslintą ieškinį atsakovei L. Z. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, leidimo įregistruoti statinį ir kt. ir atsakovės L. Z. priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo, tretieji asmenys D. M., D. M., M. G., išvadas teikiančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

11.7. Kadangi teismas pripažino klėtį pastatyta teisėtai, tai ir vertino tą atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į šią prielaidą. Pripažindamas klėtį pastatyta teisėtai, teismas neturėjo pagrindo analizuoti ir vertinti atsakovės pateikto alternatyvaus projekto, parengto remiantis prielaida, kad klėtis stovi neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkintini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

13. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl atsisakymo įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus

14. Pirmosios instancijos teisme 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas trečiojo asmens M. G. pareiškimas įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, juo trečiasis asmuo prašė įpareigoti ieškovę pašalinti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pastatytos klėties statybos padarinius – per protingą terminą, bet ne vėliau nei per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patraukti klėtį nuo šio žemės sklypo ir jam priklausančio žemės sklypo bendros ribos ne mažesniu nei 3 m atstumu, o nuo jo žemės sklype esančio ūkinio pastato ne mažesniu nei 15 m atstumu. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatė trečiajam asmeniui 7 dienų terminą pašalinti pareiškimo trūkumus, be kita ko, pateikti įrodymus, jog kokia nors kompetentinga valstybės institucija būtų pripažinusi klėties neteisėtos statybos faktą. Teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė įtraukti M. G. trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, konstatavęs, kad trečiasis asmuo minėto pareiškimo trūkumo nepašalino, o iš jo 2023 m. rugsėjo 19 d. prašymo turinio akivaizdu, kad jokia kompetentinga institucija nėra priėmusi sprendimo pripažinti klėties neteisėtos statybos faktą. Dokumento, patvirtinančio klėties neteisėtos statybos faktą, nebuvimas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai pagal pareiškėjo, siekiančio būti įtrauktu į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, pareiškimo reikalavimus. Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas eliminavo trečiajam asmeniui teisę šioje byloje reikšti savarankiškus reikalavimus ieškovei. Nors trečiajam asmeniui liko teisė kelti savarankišką ieškinį, tačiau tai sąlygotų ne tik papildomą teismų darbą, tačiau kartu būtų neekonomiška, neracionalu visų suinteresuotų asmenų atžvilgiu. Teisėjų kolegija atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus.

15. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją.

16. CPK 46 straipsnio 1 dalis numato, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Todėl klausimas dėl asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 46 straipsnio 3 dalis).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti trečiojo asmens M. G. savarankišką reikalavimą, kuris savo esme yra tapatus atsakovės atsiliepimo į ieškovės ieškinį atsikirtimams, niekaip nepažeidžia trečiojo asmens teisių ir neturi jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi trečiasis asmuo M. G., gindamas savo galbūt pažeistas teises, turėjo teisę bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimus, susijusius su klėties galbūt neteisėtos statybos aplinkybėmis, klėties atstumu tiek iki trečiojo asmens sklypo, tiek iki jo ūkinio pastato, teikti su tuo susijusius įrodymus, todėl savarankiško reikalavimo pareiškimas nebūtų suteikęs jam daugiau procesinių teisių. Trečiasis asmuo M. G. taip pat pasinaudojo teise apskųsti teismo sprendimą, kas taip pat garantavo jo teisių apsaugą. Be to, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nenurodė jokių aplinkybių, kaip, jų manymu, pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti trečiojo asmens M. G. savarankišką reikalavimą lėmė skundžiamo sprendimo neteisėtumą, todėl šis atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Dėl teisės įregistruoti klėtį

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino ieškovei teisę be atsakovės sutikimo įregistruoti klėtį NTR ir pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis pagal matininko J. B. 2021 m. gruodžio 20 d. parengtą kadastrinių matavimų bylą, nustatęs, kad tiek atsakovė, tiek jos pusėje esantis trečiasis asmuo per įstatyme nustatytą terminą pretenzijų dėl statinio ieškovei nereiškė. Trečiasis asmuo M. G. dėl valstybinėje žemėje ieškovės pastatyto statinio į Statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą kreipėsi 2020 m. liepos 3 d., tai yra praėjus devyneriems metams nuo statybų pradžios. NŽT 2021 m. spalio 8 d. raštu nurodė ieškovei, jog neprieštarauja klėties įregistravimui NTR. Proceso dalyvių teikti paaiškinimai, ginčai dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos teismui leido manyti, jog ginčas tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų dėl klėties įregistravimo labiau keliamas dėl kitų tarpusavio nesutarimų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovės pagrįstą atsisakymą duoti sutikimą ir esminį atsakovės nuosavybės teisių pažeidimą.

19. Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniu skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, visų pirma teigdami, jog atsakovė iki 2021 m. rugpjūčio mėn. nebuvo ginčo žemės sklypo savininkė ir valdytoja, o tik naudotoja, todėl pretenzijos, kurią galėjo teikti tik savininkas ir (ar) valdytojas, pateikti negalėjo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentu. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.545 straipsnio 1 dalimi, pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Vadinasi, priešingai, nei teigiama atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniame skunde, atsakovė buvo ginčo žemės sklypo valdytoja valstybinės žemės nuomos pagrindais, todėl galėjo teikti ieškovei rašytines pretenzijas tiek klėties statybos metu, tiek ir po jos pastatymo.

21. Pagal byloje pateiktą Statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. birželio mėn. raštą, departamentas nustatė du ieškovės klėties statybos pažeidimus: klėties dalis pateko į paviršinių vandens telkinių apsaugos juostą ir ieškovė nebuvo gavusi NŽT sutikimo. Statybos inspekcija nenustatė nei atsakovės, nei trečiojo asmens M. G. teisių pažeidimo, o ieškovei gavus NŽT sutikimą ir nugriovus klėties dalį, kuri pateko į apsaugos juostą, padarė išvadą, kad klėties statybos pažeidimai buvo pašalinti. Vadinasi, nei nustatyti statybos pažeidimai, nei jų pasirinktas šalinimo būdas negalėjo atsakovei ir trečiajam asmeniui sukelti teisėto lūkesčio, kad ta klėties dalis, kuri nepateko į apsaugos juostą, taip pat bus nugriauta, juolab kad, pagal bylos duomenis, M. G. dėl galbūt savo pažeistų teisių į Statybos inspekciją pirmą kartą kreipėsi tik 2020 m. liepos 3 d., t. y. praėjus devyneriems metams nuo klėties statybos pradžios.

22. Atsakovės ir trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad NŽT neprieštarauja klėties registracijai, nes NŽT rašte nurodė neprieštaraujanti klėties registracijai ieškovės „naudojamojoje žemės sklypo dalyje“. Vis dėlto byloje pateiktame NŽT 2022 m. spalio 26 d. rašte nėra nurodyta, kad neprieštaraujama dėl klėties registracijos tik ieškovės naudojamojoje žemės sklypo dalyje. Šiame rašte NŽT išreiškė sutikimą dėl klėties registracijos žemės sklype, nekonkretizuojant ieškovės valdomos dalies. Taip pat atmestinas ir argumentas, kad sutikimą ieškovė turėjo gauti ne tik iš NŽT, bet ir iš atsakovės, kuri tuo metu jau buvo išsipirkusi žemės sklypo dalį. Kaip minėta, atsakovė, kaip žemės sklypo valdytoja, nereiškė rašytinių pretenzijų per vienerius metus nuo klėties statybos pradžios, todėl toks atsakovės leidimas statyti klėtį praėjus daugiau kaip dešimt metų ieškovei nebuvo būtinas.

23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

24. Bendraturčių nesutikimas turi būti pagrįstas, įrodytas ir protingai motyvuotas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė pagrįstų ir protingų argumentų, kodėl ir kaip ieškovės siekiama įregistruoti klėtis pažeidžia atsakovės kaip žemės sklypo bendraturtės teises. Atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama klėties neatitikčiai priešgaisriniams reikalavimams dėl gretimo sklypo ir jame esančio ūkinio pastato, dėl mažesnio nei 3 m atstumo iki gretimo sklypo ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo neaptartos eksperto A. Č. konsultacinės išvados. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra susiję su trečiojo asmens M. G. gretimu sklypu (kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), bet ne su pačios atsakovės teisėmis, kurių pažeidimo šie argumentai niekaip neatskleidžia. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovės pagrįstą atsisakymą duoti sutikimą ir esminį atsakovės nuosavybės teisių pažeidimą. Atsakovės atsisakymas trukdo savo kaip bendraturtės teises įgyvendinti būtent ieškovei, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė turi teisę atlikti teisinę klėties registraciją be atsakovės sutikimo.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimus nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jų pateiktus naudojimosi žemės sklypu planus, konstatavęs, jog tiek ieškovės, tiek atsakovės pateikti planai yra ydingi. Abejuose apeliaciniuose skunduose šalys nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdamos, kad teismas neturėjo suabsoliutinti esamos naudojimosi tvarkos. Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal jos siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą įvažiavimo vartų, atsiveriančių į atsakovei prašomą priskirti naudotis sklypo dalį, ieškovė jau seniai neatidarinėja ir neketina to daryti ateityje. Todėl nėra pagrindo manyti, kad prašoma nustatyti tvarka savaime reikš situaciją, kurstančią naujus konfliktus su atsakove. Ieškovė taip pat pažymi, kad tretieji asmenys prisiėmė riziką, kad šiltnamis gali atsidurti sklypo dalyje, priskirtoje naudotis kitam bendraturčiui, nes naudojimosi žemės sklypu planas buvo sudarytas anksčiau, nei jie pasistatė šiltnamį. Teisėjų kolegija nepritaria tokiems argumentams.

26. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).

27. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

28. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

29. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės siūlomą IĮ „Danvalda“ 2024 m. sausio 16 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka nėra racionali, iš esmės keičianti ilgalaikę faktinę nusistovėjusią naudojimosi tvarką tarp bendraturčių. Nors ieškovė teigia, kad tretieji asmenys D. ir D. M. patys prisiėmė riziką, kad jų šiltnamis gali atsidurti sklypo dalyje, priskirtoje naudotis kitam bendraturčiui, nes naudojimosi žemės sklypu planas buvo sudarytas anksčiau, nei jie pasistatė šiltnamį, vis dėlto viešai prieinamos aerofotografinės nuotraukos tinklalapyje geoportal.lt patvirtina priešingas aplinkybes (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šioje vietoje šiltnamis stovėjo visą 2015–2021 m. laikotarpį. Todėl tretieji asmenys toje pačioje vietoje pasistatydami naują šiltnamį, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad būtent šia žemės sklypo dalimi jie galės naudotis ir toliau.

32. Atsakovės ir trečiojo asmens įsitikinimu, savavališkai pasistačiusi statinį ieškovė neturėtų tikėtis dar ir bendraturčių suteikiamo ypatingo patogumo eksploatuoti klėtį, todėl atsakovės 2023 m. balandžio 13 d. planu siūlomas atstumas aplink klėtį, visiškai užtikrinantis galimybę šį statinį eksploatuoti, turėtų būti vertinamas, kaip visiškai pakankamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės argumentu. Kaip minėta, žemės sklypo bendraturtis turėtų nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų. Šiuo atveju atsakovės siekis prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka kiek įmanoma labiau apriboti ieškovės galimybes naudotis savo klėtimi ne tik kad panašesnis į bandymą keršyti ieškovei, bet ir, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka, kai ieškovės klėtis būtų įsprausta į atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį, sukeltų naujus šalių konfliktus.

33. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovės pateikti tvirtinti planai yra ydingi, todėl jie pagrįstai nebuvo patvirtinti.

Dėl naudojimosi namu

34. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo name savo lėšomis pašalinti pertvaras ir sugrąžinti patalpas į tokią būklę, kokia įregistruota NTR, o atsakovė pareikštu priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi namo patalpomis tvarką pagal 2023 m. kovo 30 d. planą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu abiejų šalių reikalavimus atmetė.

35. Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama, jog įrengti pertvaras ji nebuvo davusi sutikimo, o teismo posėdžio metu išsakė poziciją, kad jeigu atsakovė sutiktų dėl klėties registracijos, ieškovė vienokia ar kitokia forma galėtų toleruoti jos įrengtas pertvaras. Pagal Ignalinos rajono apylinkės teismas 2004 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą bendrai naudotis yra palikta virtuvė, plane pažymėta indeksu. 1-5. Atsakovei įrengus pertvarą patalpoje 1-6, ieškovė nebegali patekti į virtuvę 1-5, nes durys tarp šių dviejų patalpų yra atsakovės savavališkai atsitvertoje patalpos 1-6 dalyje. Teisėjų kolegija nepritaria tokiems ieškovės argumentams.

36. Remiantis namo NTR išrašu, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-319-03/2004 buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme šalys pripažino, kad teismo nustatyta naudojimosi namu tvarka šiuo metu yra iš esmės pasikeitusi ir tai buvo padaryta bendraturčių sutarimu. Pati ieškovė savo pradinio ieškinio antrame lape buvo nurodžiusi, kad jau po Ignalinos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo bendru bendraturčių sutarimu į namo patalpas Nr. 1-1 buvo įrengtos durys iš lauko šiaurinėje pusėje. Šiomis durimis naudojasi tik ieškovė, o į patalpas Nr. 1-2 įrengtos kitos atskiros durys, kuriomis naudojasi L. Z. ir jos mama A. G.. Namo viduje tarp patalpų 1-1 ir 1-2 įrengtos durys, kad iš L. Z. naudojamų patalpų galima būtų patekti i A. G. patalpas. A. G. atskyrė patalpas 1-1 ir naudojasi rytine šių patalpų dalimi, kuri ribojasi su L. Z. patalpa 1-2. Veranda ir durimis į ją naudojasi tik ieškovė, nes A. G. atskyrė 1-6 patalpų dalį ir naudojasi šiaurine šių patalpų dalimi ir vaikšto pro minėtose L. Z. patalpose 1-2 esančias lauko duris, o išėjimas per verandą jai tapo neaktualus. Ieškovei neaktualus patekimas iš patalpos 1-6 į bendrą virtuvę (1-5), kadangi ieškovė šia virtuve nesinaudoja. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir pačios ieškovės paaiškinimus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė neįrodė, kad jos kaip namo bendraturtės teisės atsakovės įrengtomis pertvaromis yra pažeistos, todėl toks ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas buvo atmestas pagrįstai.

37. Atsakovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad pagal jos siūlomą nustatyti naudojimosi namu tvarką kistų faktinė namo naudojimosi tvarka, t. y. išties dalis patalpos 1-1, šiuo metu naudojamos ieškovės, tektų naudotis atsakovei. Ieškovei dalis 1-1 patalpos yra kompensuojama kitu (ir dar šiek tiek didesniu) plotu, be to, būtent toks namo naudojimosi tvarkos variantas užtikrina maksimalų bendraturčių nuosavybės dalių atribojimą, leidžia racionaliai „išdalinti“ aplink namą esančias žemės sklypo teritorijas kiekvienam iš savininkų atskirai naudotis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai atsakovės nuomonei. Atsakovės siūloma naudojimosi namu tvarka neatitinka faktinės bendraturčių naudojimosi namu tvarkos, tokiems pakeitimams ieškovė nepritarė, taigi siūloma tvarka neatitinka visų bendraturčių interesų, todėl toks nusistovėjusios naudojimosi tvarkos keitimas, teisėjų kolegijos vertinimu, gali sukelti daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti šį atsakovės priešieškinio reikalavimą.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Netenkinus ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos rengiant apeliacinius skundus neatlygintinos.

41. Atsakovė L. Z. pateikė įrodymus apie 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, šios 600 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

42. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. rugpjūčio 5 d. pažymą dėl antrinės pagalbos išlaidų, teiktų ieškovei apeliacinės instancijos teisme, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 325 Eur. Vis dėlto nei iš pateiktos pažymos, nei iš prie pažymos pateikto ieškovei atstovavusio advokato 2024 m. rugpjūčio 4 d. prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo nėra galimybės nustatyti, kiek tiksliai išlaidų buvo patirta rengiant ieškovės apeliacinį skundą ir kiek išlaidų buvo patirta rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nėra išskirto atskiro užmokesčio dydžio koeficiento Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarime Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, mano, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisti pusę antrinės pagalbos išlaidų sumos, t. y. 162,50 Eur (325 Eur / 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. L. atsakovei L. Z. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės L. Z. 162,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą