Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės AB „Baltijos laivų statykla“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Kemežienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Baltijos laivų statykla“ ieškinį atsakovui A. S. dėl netekto darbingumo kompensacijos indeksavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1998-09-29 Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos sprendimu dėl atsakovo profesinio susirgimo jam nustatytas nedarbingumo lygis. 2005-11-16 NDNT raštu R-171 Dėl netekto darbingumo procento paskirstymo nustatyta, kad atsakovo nedarbingumo lygis yra 70 procentų ir jis paskirstytas taip – 45 procentai netekto darbingumo priskirta (paskirstyta) ieškovei ir 25 procentai dirbant valstybės įmonei. 2021-09-06 Darbo ginčo komisija priėmė sprendimą (Darbo bylos Nr. APS-109-12758/2021), kuriuo tenkino atsakovo prašymą ir įpareigojo ieškovę indeksuoti 2005-11-15 atsakovui nustatytą periodinę netekto darbingumo kompensaciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 patvirtintu Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu. Taip pat sprendimu nutarta išieškoti iš AB „Baltijos laivų statykla“ A. S. neišmokėtos periodinės netekto darbingumo kompensacijos skirtumą nuo 2015 metų.

Dėl indeksavimo

7. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga civilinius teisinius santykius šiuo metu reglamentuoja Civilinis kodeksas, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas bei 1997 m. liepos 1 d. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas. Derinant šių įstatymų teisės normas buvo siekiama ginti nukentėjusiųjų asmenų, patyrusių nelaimingą atsitikimą darbe ar susirgusių profesine liga, civilines teises. Derinant šiuos įstatymus tarpusavyje buvo nustatytos įstatymų galiojimo nuostatos, viena iš jų – Laikinojo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostata, numatanti, kad šis įstatymas taikomas žalai atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, ir susirgimų profesine liga, kurie nustatyta tvarka buvo pripažinti profesinėmis ligomis iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai.

8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovui profesinis susirgimas nustatytas 1998-09-29 Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos sprendimu iki 1999-10-01. 2005 m. buvo tik paskirstytas nustatyto netekto darbingumo lygis tarp kompensacijas mokančių asmenų. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo ir priešingų įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, jog veiksniai, sąlygoję atsakovo susirgimą profesine liga atsirado iki 1998 m. rugsėjo 29 d., todėl ieškovės mokamai kompensacijai skaičiuoti pagrįstai taikomas 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (2003 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-846/2003).

9. Jeigu nukentėjusysis yra netekęs 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama periodinė netekto darbingumo kompensacija. Ji išmokama kas mėnesį, nepaisant kitų nukentėjusiojo gaunamų pajamų. Periodinei netekto darbingumo kompensacijai nustatyti reikalingi darbingumo netekimo koeficientas, kompensavimo koeficientas ir mokėjimo mėnesį galiojančios draudžiamosios pajamos. Periodinė netekto darbingumo kompensacija apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), kompensavimo koeficiento (k) (Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) ir 50,43 procento vidutinio šalies darbo užmokesčio (D) (Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), galiojančio šios kompensacijos mokėjimo mėnesį, sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 xdxkx 0,5043 x D.

10. Kompensacija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, apskaičiuojama ir mokama kiekvieną mėnesį pagal nustatytą formulę ir kiekvieną mėnesį jos dydis priklauso nuo tą mėnesį galiojančio vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio, t. y. didėja, didėjant draudžiamosioms pajamoms (vidutiniam šalies darbo užmokesčiui). Todėl kompensacijos apskaičiavimui naudojamos formulės dydžiai, kurie kiekvieną mėnesį gali būti kintantys, užtikrina šios kompensacijos indeksavimą.

11. Periodinių išmokų indeksavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą. Pagal minėtą aprašą indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos.

12. Nagrinėjamu atveju atsakovui mokama periodinė kompensacija nėra nustatyta fiksuotu dydžiu, nes yra perskaičiuojama kiekvieną mėnesį pagal Laikinojo įstatymo 13 straipsnyje nustatytą formulę, yra kintanti ir priklauso nuo kiekvieną mėnesį galiojančio vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio bei taikomų koeficientų. Atsižvelgiant į tai, kompensacijos apaskaičiavimo formulėje nurodyti dydžiai jau yra indeksuoti, todėl pagrįstai ieškovė papildomo indeksavimo atsakovui netaiko. Be to, iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovui kompensacija už 2022 m. sausio mėn. pagal Laikinajame įstatyme nustatytą formulę paskaičiuota 232,10 Eur, tuo tarpu už 2021 m. gruodžio ir ankstesnius mėn. ji siekė 209 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad už 2022 m. sausio mėn. atsakovui mokama kompensacija pasiketė, t. y. padidėjo, tai net jei ir būtų taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintas Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas, kompensacija negalėtų būti indeksuojama, nes neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas).

13. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovės mokama kompensacija yra per maža, tačiau nepateikė duomenų, kad ieškovė kompensaciją skaičiuoja neteisingai. Priešingai, ieškovė pateikė duomenis, kaip apskaičiuojama kompensacija. Darbingumo netekimo koeficientas (d) – vieneto dalimis reikštas dydis, apskaičiuojamas netekto darbingumo procentai dalijant iš šimto. Atsakovo atveju šis koeficientas yra 0,45, kadangi 45 procentai netekto darbingumo priskirta ieškovei. Kompensavimo koeficientas yra nukentėjusiojo vidutinio darbo užmokesčio, nustatyto pagal Laikinojo įstatymo 11 straipsnį, santykis su mėnesių, pagal kuriuos apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, draudžiamųjų pajamų vidurkiu. Minėtas koeficientas negali būti mažesnis nei 0,35 ir neturi būti didesnis negu 3. Atsakovo kompensavimo koeficientas yra 1,36, apskaičiuotas kaip jo vidutinio darbo užmokesčio (1 156,70 Lt (335 Eur)) santykis su draudžiamųjų pajamų vidurkiu (245 Eur). Pažymėtina, kad tokia tvarka nustatytas ir asmeniui apskaičiuotas koeficientas turi būti lyginamas su asmens draudžiamųjų pajamų koeficientu, nustatytu socialinio draudimo pensijos byloje ir taikomas tas koeficientas, kuris yra didesnis. Ieškovei apskaičiuojant kompensavimo koeficientą, atsakovas neteikė duomenų, kokio dydžio koeficientas nustatytas jo socialinio draudimo pensijos byloje. Atsakovui tokius duomenis pateikus, ieškovei kiltų pareiga šį koeficientą perskaičiuoti. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad atsakovui kompensacija būtų skaičiuojama neteisingai. Vidutinį šalies darbo užmokestis skelbiamas Lietuvos statistikos departamento.

14. Atsakovas kompensacijos indeksavimo reikalavimą kelia dar ir dėl to, kad, jo manymu, mokama išmoka nekompensuoja dėl susirgimo profesine liga patirtų išlaidų bei negautų pajamų; mokamos kompensacijos jam nepakanka pragyvenimui. Kaip minėta, atsakovui pagal Laikinojo įstatymo 13 straipsnyje nustatytą formulę paskaičiuota ir ieškovės mokama kompensacija papildomai neturi būti indeksuojama, tačiau įstatymo leidėjas numato galimybę pakeisti mokamos žalos atlyginimo dydį sveikatos pablogėjimo atveju. CK 6.283 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma. CK 6.286 straipsnyje numatyta, kad iš dalies netekęs darbingumo nukentėjęs asmuo turi teisę bet kada reikalauti iš atsakingo už žalą asmens atitinkamai padidinti žalos atlyginimą, jeigu jo darbingumas dėl sveikatos sužalojimo paskiau sumažėjo palyginti su tuo darbingumu, kuris jam buvo likęs tuo metu, kai priteistas (paskaičiuotas) žalos atlyginimas, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta priteisiant konkrečią vienkartinę pinigų sumą. Šios nuostatos aiškinamos sistemiškai su CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia visiško žalos atlyginimo nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo atveju principą. Įstatymas neriboja negautų pajamų, kaip žalos atlyginimo, priteisimo tam tikra pajamų rūšimi, todėl, taikant CK 6.283 straipsnio 2 dalį, atsakovas turi teisę iš kaltojo dėl sveikatos sužalojimo asmens, esant ir kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, reikalauti padidinti žalos atlyginimą, reikšdamas ieškiniu savarankiškus reikalavimus.

15. Teismo posėdžio metu teismas atkreipė atsakovo dėmesį, jog dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo jis turi teisę konsultuotis su advokatais ar advokatų padėjėjais, kurie padės tinkamai įforminti teismui skirtus procesinius dokumentus ir suteiks kitą būtiną teisinę pagalbą. Jei dėl savo materialinės padėties asmuo neturi galimybių kreiptis į advokatą, teismas išaiškino, kad LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais jis turi galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo.

16. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinus šalių paaiškinimus, visumą nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad darbo ginčų komisija neteisingai vertino faktines aplinkybes, todėl ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

17. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ir pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą iš esmės (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, nevykdo Darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, teismas Darbo ginčų komisijų sprendimų nei naikina, nei palieka galioti, o savarankiškai sprendžia darbo ginčą iš naujo, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

18. Vadovaujantis DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

19. Atsakovas prašo priteisti teismo nuožiūra iš ieškovės neturtinės žalos atlyginimą už nuolatinį stresą ir patirtą įtampą, kovojant už savo interesus. Atsakovas neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl susidariusios situacijos patyrė stresą, pažeminimą, nes negauna jam priklausančios tinkamai apskaičiuotos kompensacijos.

20. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

21. Teismo vertinimu, atsakovo išgyvenimai dėl susiklosčiusios situacijos buvo sąlygoti jo paties netinkamo kompensacijos skaičiavimo ir nepagrįsto siekio ją indeksuoti. Kaip jau minėta, išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad ieškovė netinkamai skaičiuoja kompensaciją pagal Laikinąjame įstatyme įtvirtintą formulę, kas mėnesį skaičiuojamai ir mokamai kompensacijai papildoma indeksacija netaikoma, todėl ieškovė negali būti atsakinga už atsakovo nepatogumus ar išgyvenimus, kuriuos jis patyrė turėdamas nepagrįstų lūkesčių dėl išmokos indeksacijos. Įrodymų, patvirtinančių apie atsakovo sveikatos sutrikimus, taikytą gydymą, nepateikta, kaip ir nepateikta įrodymų, kad jo nurodomi išgyvenimai atsirado dėl konkrečių ieškovės veiksmų, kadangi teismas nustatė, kad pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimų dėl indeksacijos nėra, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 17 Eur žyminį mokestį, kuris, tenkinus ieškinį visiškai, priteistinas iš atsakovo.

24. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 2 427,50 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato / advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) nustatyti būtinų išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis).

25. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

26. Nors ieškovės turėtas užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti ieškovei faktiškai turėtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, nes jos yra nepagrįstai didelės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės interesams advokato padėjėjas atstovavo tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Darbo ginčų komisijoje darbo bylos procese ieškovės interesams atstovavo jos darbuotojas – teisininkas. Darbo ginčų komisijai teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų turinys, nurodytos aplinkybės bei teisiniai argumentai atitinka dokumentus, teiktus teismui. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pareikšto reikalavimo pobūdį, advokato padėjėjo darbo sąnaudas, teisingumo bei protingumo principus, byloje nagrinėtus teisės klausimus, kurie nėra ypatingai sudėtingi, nustato, kad ieškovės, kurios interesams taip pat atstovavo ir įmonės teisininkas, pirmosios instancijos teisme patirtos advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos nebuvo būtinos ir pagrįstos, todėl iš atsakovo ieškovei neatlygintinos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atmesti A. S. prašymą įpareigoti akcinę bendrovę „Baltijos laivų statykla“ indeksuoti jam nustatytą periodinę netekto darbingumo kompensaciją.

Atmesti A. S. prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Priteisti iš atsakovo A. S. 17 Eur žyminio mokesčio ieškovės akcinės bendrovės „Baltijos laivų statykla“ naudai.

Ieškovės akcinės bendrovės „Baltijos laivų statykla“ prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.