Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1882-413/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
2A-1882-413/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01633-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Gintautas Koriaginas (pran.)
Atsakovas
D. K.
Ieškovas
Kauno miesto savivaldybės
Civilinė byla Nr. 2A-1882-413/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01633-2013-9
Pirmosios instancijos teismo teisėja Edita Šliumpienė
Procesinio sprendimo kategorija: 38; 45.5; 121.18; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas), Egidijaus Tamašausko, Arvydo Žibo (pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4738-775/2013 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-4229-774/2011) tenkino AB „Kauno energija“ ieškinį dėl skolos priteisimo, priteisė iš Kauno miesto savivaldybės 12 626,19 Lt skolą už tiektą šilumos energiją ieškovės butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto savivaldybė, atlyginusi šilumos tiekėjui nuostolius, kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama regreso tvarka priteisti minėtą 12 626,19 Lt sumą, kaip žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo D. K..

Ieškovo reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad atsakovas savivaldybei priklausančiame bute apsigyveno 2002 metais be teisėto pagrindo. Iš minėtų patalpų jis buvo iškeldintas remiantis Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-5384-658/2009). Dėl atsakovo kaltės ieškovas turėjo atlyginti žalą AB „Kauno energija“ bei negavo už buto nuomą pajamų. Ieškovui atlyginus teismų sprendimais priteistą sumą AB „Kauno energija“, jis įgijo regreso teisę į žalą padariusį atsakovą.

Šalies argumentai

Atsakovas D. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad prašomi priteisti iš jo nuostoliai susidarė dėl paties ieškovo kaltės. Kauno miesto savivaldybė dėl atsakovo iškeldinimo kreipėsi į teismą tik 2009 m., nors teisėta buto nuomininkė (Z. K.) iš buto išvyko dar 1982 m. Po to bute apsigyveno jo dėdė A. K. ir pragyveno jame iki savo mirties 2007 m. kovo 16 d. Atsakovas padėjo savo dėdei, tačiau kartu su juo negyveno, bendro ūkio nevedė, todėl jam neatsirado pareiga mokėti buto komunalinius mokesčius. Savivaldybė, išvykus buto nuomininkei, butu nesirūpino, nesidomėjo jame gyvenančiais asmenimis, mokamais mokesčiais. Skola susidarė dėl ieškovo, kaip buto savininko, nerūpestingumo.

II. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo D. K. ieškovui Kauno miesto savivaldybei 8 547,44 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 547,44 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-02-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš ieškovo atsakovui D. K. 448 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo D. K. valstybei 258 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Įvertinęs bylos įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas D. K. nuo 2002 metų iki 2010 metų rugsėjo mėnesio gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be teisėto pagrindo. Neteisėti atsakovo veiksmai buvo nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais dėl atsakovo iškeldinimo iš šių patalpų. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas žinojo, jog neteisėtai gyvena ginčo bute, naudojosi butui teikiamomis šildymo paslaugomis, už kurias nemokėjo, teismas konstatavo, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų susidarė skola už komunalines paslaugas AB „Kauno energija“, kurią sumokėjo ieškovas Kauno miesto savivaldybė. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovas įrodė visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka pripažino iš esmės pagrįstu. Iš byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, kad skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2007 m. kovo 16 d. šiame bute be teisinio pagrindo gyveno ir atsakovo dėdė A. K.. Todėl skolos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2007 m. kovo 16 d., teismas padalino per pusę, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 8547,44 Lt nuostolių atlyginimo, iš kurių 4185,64 Lt už patiektą šilumą patalpų šildymui, 4057,59 Lt pateiktą šilumą karštam vandeniui ruošti ir 304,21 Lt už sistemų aptarnavimą. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš savivaldybės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (b. l. 83-87). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino vienpusiškai. Teismas nevertino prijungtoje apžiūrai civilinėje byloje Nr. 2-4229-774/2011 neginčijamai nustatyto fakto, kad D. K. nuo 1998 m. kovo 18 d. iki 2007 m. gegužės 4 d. gyveno deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), po to jis buvo išvykęs dirbti į užsienį ((duomenys neskelbtini) ir grįžęs gyvenamąją vietą vėl deklaravo 2010 m. spalio 25 d., adresu (duomenys neskelbtini)

2. Nei 2009 m. rugpjūčio 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-5384-658/2009, nei 2011 m. lapkričio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4229-774/2011 nėra nustatytas laikotarpis, kada apeliantas realiai galėjo gyventi ginčo patalpose (duomenys neskelbtini), ar tas laikotarpis sutampa su skolos už šildymą laikotarpiu.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad būtent dėl apelianto neteisėtų veiksmų susidarė skola už komunalines paslaugas AB „Kauno energija“. Teismas nesivadovavo įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuose buvo nustatytos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. Kauno miesto savivaldybės elgesys, kai ši, žinodama, kad jau 1982 metais buto nuomos sutartis su Z. K. nutrūko jai išvykus ir be teisinio pagrindo ten gyvenant A. K., nesidomėjo apmokėjimu už jai nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiamą šilumos energiją ir skolomis, su AB „Kauno energija“ nesudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, dėl ko atsakomybė, už tiektą ir sunaudotą šilumos energiją teko patalpų savininkei Kauno miesto savivaldybei. Priimdamas priešingą sprendimą dėl to paties teisinio santykio (dėl Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, dėl kurių susidarė skola), kuris buvo išnagrinėtas 2011 m. lapkričio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4229-774/2011, 2012 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 2A-500-273/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3/519/2012, teismas pažeidė teisinio tikrumo principą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 93-98). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovo nuomone, teismas nepadarė jokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje pateiktomis pažymomis apie atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimą ir konstatavo, jog skolos susidarymo laikotarpiu atsakovas gyveno ginčo gyvenamosiose patalpose. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas, Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-99-527/2010, D. K. raštas miesto savivaldybei, AB „City Service” patikrinimo aktas neginčijamai patvirtina, kad atsakovas faktiškai gyveno gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) be jokio teisinio pagrindo, prieš šio turto savininko Kauno miesto savivaldybės valią.

3. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skola susidarė ne dėl D. K., bet dėl Kauno miesto savivaldybės nerūpestingumo. Ieškovo nuomone, būtent apeliantui neteisėtai gyvenant ginčo gyvenamosiose patalpose ir naudojantis joms tiekiamomis paslaugomis, susidarė skola AB „Kauno energija”, kurią sumokėjo ieškovas, nors ši skola susidarė ne dėl turto savininko – Kauno miesto savivaldybės, o dėl neteisėtų D. K. veiksmų. Tai, kad už susidariusį įsiskolinimą atsakingas apeliantas, patvirtina ir CK 6.384 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, gyvenant ginčo gyvenamosiose patalpose, laikytina, kad tokiais jo veiksmais buvo sudarytas sandoris su AB „Kauno energija”.

4. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisinio tikrumo principą. Priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, teismas panaikino galimybę atsakovui D. K. piktnaudžiauti savo teisėmis ir nepaisyti Kauno miesto savivaldybės, kaip ginčo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkės, teisės savo nuožiūra valdyti, naudoti jai nuosavybės teise priklausančias patalpas ir jomis disponuoti.

5. Ieškovo nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas įrodė visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti buvo nustatytos visos būtinos sąlygos: 1) D. K. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovas ginčo patalpose gyveno savavališkai, naudojosi teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, tačiau už jas nemokėjo; 2) žala – 12 626,19 Lt skolą už gyvenamosioms patalpoms tiektą šilumos energiją, kurią naudojo atsakovas D. K., AB „Kauno energija” sumokėjo Kauno miesto savivaldybė. 3) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų – neteisėtų veiksmų atlikimo metu atsakovas D. K. naudojosi gyvenamosiomis patalpomis savavališkai, o už teikiamą šioms patalpoms AB „Kauno energija” šilumos energiją (paslaugas) nemokėjo, ko pasėkoje ir susidarė nurodyta skola, kurią kaip atsakingas, neteisėtai užimtų gyvenamųjų patalpų savininkas, turėjo atlyginti ieškovas; 4) kaltė – atsakovas D. K. savavališkai užėmė aukščiau nurodytas gyvenamąsias patalpas ir gera valia iš jų neišsikėlė, prieš savininko valią naudojosi tiek patalpomis, tiek joms teikiamomis paslaugomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Civilinė atsakomybė yra civilinės teisės instituto – prievolių teisės – sudėtinė dalis. Civilinės atsakomybės taikymu siekiama kompensuoti vienai šaliai (arba abiem šalims) padarytus teisės pažeidimu nuostolius. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovas yra gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) savininkas. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu akcinei bendrovei „Kauno energija“ buvo priteista iš ieškovo 12 626,19 Lt nuostolių atlyginimo už ieškovo gyvenamosioms patalpoms suteiktas šildymo paslaugas per laikotarpį nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nurodytu laikotarpiu ginčo patalpose gyveno atsakovas D. K.. Už buto šildymo paslaugas atsakovas nemokėjo, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, atlyginęs žalą AB „Kauno energija“, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą tokia dalimi, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kurių pagrindu buvo konstatuotos visos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo 2008 m. gruodžio 2 d. pareiškime nurodyta aplinkybė apie jo apsigyvenimą ginčo patalpose nuo 2002 m. (b. l. 19), Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo buvo tenkintas miesto savivaldybės ieškinys dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), ir atmestas atsakovo priešieškinis dėl pripažinimo šeimos nariu bei įpareigojimo sudaryti su juo nuomos sutartį, konstatuotos aplinkybės apie atsakovo savavališką apsigyvenimą ginčo patalpose ir atsakovo nurodyti motyvai, reikalaujant sudaryti su juo nuomos sutartį, reiškia atsakovo ginčijamo fakto pripažinimą ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą šių faktų prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, todėl iš naujo nagrinėjamojoje byloje neturi būti įrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 187 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, atsakovo neteisėti veiksmai – savavališkas apsigyvenimas ginčo patalpose, yra nustatyti kitoje byloje, o jam gyvenant ginčo patalpose ir nemokant mokesčių už šilumos energiją, dėl ko ieškovas patyrė žalą (nuostolius), yra pagrindas teigti, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas nuo 1998 m. kovo 18 d. iki 2007 m. gegužės 4 d. galėjo gyventi deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), o po to buvo išvykęs į užsienį. Kaip teisingai nurodo atsiliepime į skundą ieškovas, gyvenamosios vietos deklaravimas gali nesutapti su faktine asmens gyvenamąja vieta, be to, šie apeliacinio skundo argumentai nebuvo byloje patvirtinti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis).

Įstatymas įpareigoja savivaldybes jų turimą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais; tai reiškia, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, siekiant maksimalios naudos visuomenei, turtą tausojant ir racionaliai tvarkant tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnis). Sutiktina su apelianto argumentais, kad nuo 2002 m. iki 2008 m. ieškovas netinkamai ir nerūpestingai vykdė pareigą rūpintis savo turtu, šis faktas konstatuotas ir kasacinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012. Taigi konstatavus ieškovo nerūpestingumą, atsakovas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas ginčo patalpose gyveno ilgą laiką, per ginčijamą laikotarpį mokesčių už šilumos energiją nemokėjo, po teismo sprendimo gera valia iš buto neišsikėlė ir buvo pradėta priverstinė sprendimo vykdymo procedūra (b. l. 12-13), teisėjų kolegija sprendžia, kad atleisti atsakovą nuo žalos atlyginimo nebuvo jokio pagrindo, todėl atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą. Remiantis nurodytu ir atsižvelgdama į atsakovo neteisėtų veiksmų pobūdį, jų trukmę ir pasekmes, įvertinusi ieškovo nerūpestingumą prižiūrint jai nuosavybės teise priklausantį turtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 8 547,44 Lt žalos atlyginimo dydis atitinka proporcingumo principą, neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, todėl paliktinas nepakeistas (CK 1.5 straipsnis, 6.253 straipsnio 5 dalis). Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su teismo argumentais nustatant tokio dydžio kriterijus. Nustačius, kad ginčo patalpose nuo 2002 m. iki 2007 m. be teisėto pagrindo gyveno du asmenys (atsakovas ir jo dėdė), šie asmenys dėl padarytos žalos atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Todėl teismo motyvai dėl žalos atlyginimo dydžio nustatymo iš teismo motyvuojamosios dalies pašalintini, nustatant, kad iš atsakovo priteistina žala (nuostoliai) mažintina remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kadangi šis pažeidimas neturi įtakos iš esmės teisingam ir pagrįstam teismo sprendimui, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasEgidijus TamašauskasArvydas Žibas