Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-500-273/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2012-03-22
Bylos Nr.: 2A-500-273/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-00985-2011-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė (pirm.), Galina Blaževič, Neringa Venckienė
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas: AB „Kauno energija“
Trečiasis asmuo: D. K.

Kategorijos

25.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A-500-273/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00985-2011-6

Pirmosios instancijos teismo teisėja Valdonė Račiūnienė

Procesinio sprendimo kategorija: 25.3.6; 45.5; 121.14; 121.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Neringos Venckienės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui D. K. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB „Kauno energija“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 12017,78 Lt skolą už patiektą šilumą, 608,41 Lt skolą už sistemų aptarnavimą, bylinėjimosi išlaidas – 379,00 Lt žyminį mokestį, 5,90 Lt išlaidas už duomenų gavimą. Nurodė, kad AB „Kauno energija" butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiekia šilumą. Už patiektą šilumą atsakovas turi atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas. Buto savininkas yra Kauno miesto savivaldybė. Su atsakovu atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis nėra sudaryta, tačiau šalių veiksmai rodo, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo-vartojimo) santykiai. Atsakovo butui šiluma yra tiekiama, tačiau už ją nemokama. Atsakovui naudojant patiektą šilumą, atsiranda pareiga už patiektą šilumą mokėti sąskaitoje nustatytais terminais. Tačiau atsakovas mokesčių nemokėjo ir ieškovui liko skolingas už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, ieškovo, AB „Kauno energija“ naudai 12626,19 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidas – 384,90 Lt. Priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, trečiojo asmens, D. K. naudai bylinėjimosi išlaidas – 900,00 Lt. Priteisė valstybei iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 50,91 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti ieškovui AB „Kauno energija“ 47,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b.l. 7-8), D. K. nuo 1998-03-18 iki 2007-05-04 gyveno deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 43), D. K. 2010-10-25 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 2011-02-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriuje gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nėra (b.l. 67). 2009-08-31 Kauno miesto apylinkės teismas nusprendė D. K. iškeldinti iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 72-73), Kauno apygardos teismas 2010-03-24 nutartimi nutarė D. K. apeliacinį skundą atmesti (b.l. 74-82). Pagal 2011-01-04 Gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos davinius (duomenys neskelbtini)., nėra gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą (b.l. 85). Šalys byloje neginčija aplinkybių, kad ginčo butui ieškovas tiekė šilumos energiją. Teismas konstatavo, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas-šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas-buitinis šilumos vartotojas, todėl nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtino, kad ginčo buto savininkas yra Kauno miesto savivaldybė (b.l. 7). Atsakovas byloje nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčo butas būtų buvęs išnuomotas ar kitu teisiniu pagrindu perleistas valdyti ar naudotis trečiajam asmeniui, be to byloje nėra pateikta duomenų, kurie teismui leistų daryti išvadą, kad tretysis asmuo tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, kadangi tretysis asmuo nesudarė šios sutarties ir neprisiėmė tokių sutartinių įsipareigojimų, nors tai yra cond?tio sine qua non, tam, kad atsirastų pagrindas ieškovui reikšti reikalavimui D. K.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ir įvertinus tai, kad pats atsakovas nepasirašė šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugų sutarties, ši sutartis nebuvo pasirašyta nei su trečiuoju asmeniu, todėl teismas laikė, kad patalpų savininkas, t.y. atsakovas buvo tiek neapdairus ir nerūpestingas, jog nesidomėjo apmokėjimu už jam nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiamą šilumos energiją ir skolomis, su ieškovu nesudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, todėl laikė, kad atsakomybė, už tiektą ir sunaudotą šilumos energiją tenka patalpų savininkui Kauno miesto savivaldybei, kuri nesilaikė aukščiau nurodytų bonus pater familias elgesio reikalavimų. Nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, teismas laikė, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko Kauno miesto savivaldybės nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovas nemokėjo už jam nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiamą šilumos energiją, nepakeičia ir nenutraukia ieškovo bei atsakovo sutarties dėl šilumos tiekimo atsakovo patalpoms, ir susidariusi skola už savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam būstui tiektą šilumos energiją yra priteistina iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti 2011 m. lapkričio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti. Teigiama, kad 2011-02-17 pažymoje apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu pažymima, kad pagal Gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-01-04 davinius (duomenys neskelbtini), nėra gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų. Nors ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai ir įsiteisėję teismo sprendimas ir nutartis, kurie patvirtina, jog ginčo gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) buvo savavališkai užėmęs tretysis asmuo D. K.. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai nustatė, kad trečiojo asmens D. K. atsakomybės dėl susidariusios skolos nėra, kadangi visi byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei įsiteisėję teismų procesiniai dokumentai neginčijamai patvirtina, kad skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2002-10-01 iki 2010-09-01) tretysis asmuo D. K. gyveno ginčo gyvenamosiose patalpose ir atitinkamai naudojosi į šias patalpas teikiamomis paslaugomis, tame tarpe ir šilumos energija. Byloje yra pateiktas AB „C. S." 2008-11-25 raštas Nr. 1173, kuriame nurodoma, kad gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), be teisinio pagrindo gyvena D. K.. 2008-11-25 gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros akte Nr. DI-130. kuris taip pat yra byloje, nurodoma, kad apžiūros metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), gyvena patalpas savavališkai užėmęs D. K., kuris su aktu susipažino pasirašytinai. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2009-08-31 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5384-658/2009, kuriuo buvo patenkintas Kauno miesto savivaldybės ieškinys dėl D. K. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini0, ir atmestas D. K. priešieškinys dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties gyvenamosioms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), sudarymo. Taip pat pirmosios instancijos teismui buvo pateikta įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2010-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-99-527/2010, kuria buvo nuspręsta D. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2009-08-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5384-658/2009. Tretysis asmuo D. K. Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 2002 metų iki 2010 metų rugsėjo mėnesio ir atitinkamai naudojosi šioms patalpoms teikiamomis paslaugomis, tame tarpe ir šilumos energija. Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybė ėmėsi visų teisinių priemonių tokiam neteisėtam ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimuisi užkirsti kelią: įspėjo tretįjį asmenį atlaisvinti ginčo gyvenamąsias patalpas gera valia, jam neišsikėlus gera valia, kreipėsi į teismą dėl jo iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų, teismui priėmus trečiajam asmeniui nepalankius sprendimą ir nutartį, tačiau trečiajam asmeniui neišsikėlus iš ginčo gyvenamųjų patalpų gera valia įsiteisėjus teismo sprendimui ir nutarčiai, pateikė juos vykdyti antstoliui, todėl mano, kad Kauno miesto savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už piktavališkų trečiojo asmens D. K. veiksmų padarinius, tuo labiau, kad šių veiksmų egzistavimas pagrįstas aukščiau nurodytais įrodymais, o aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nutartimi kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įrodinėti nereikia. Tretysis asmuo D. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, neteisėtai užvaldė Kauno miesto savivaldybės nuosavybę. Byloje tretysis asmuo D. K. yra fizinis asmuo - šilumos energijos vartotojas ir jo, kaip vartotojo, įrenginiai buvo prijungti prie tiekimo tinklų ir naudojosi jam tiekiama šilumos energija ir karštu vandeniu nuo 2002-10-01 iki 2010-09-01, t. y. visą laikotarpį už kurį ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą. Mano, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens D. K., apsigyvenusio savavališkai užimtose gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) susiklostė prievoliniai santykiai, nes ieškovas tiekė laikotarpiu nuo 2002-10-01 iki 2010-09-01 gyvenamosioms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), kuriose tuo metu gyveno savavališkai jas užėmęs tretysis asmuo, šilumos energiją ir karštą vandenį, o tretysis asmuo ta šilumos energija ir karštu vandeniu naudojosi, tačiau nemokėjo už ją, todėl ieškovo ir trečiojo asmens valia tiekti ir gauti šilumos energiją ir karštą vandenį buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais. Kadangi tretysis asmuo D. K. gyveno prašomu priteisti laikotarpiu savavališkai užsiėmęs gyvenamąsias patalpas ir naudojosi ieškovo tiekiama šilumos energija ir karštu vandeniu, todėl nesutinka su pirmosios instancijos motyvu, kad gyvenamųjų patalpų savininkas, o ne tretysis asmuo privalo atsiskaityti už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Teismas privalėjo nustatyti ne tik atsakovo veiksmus ginčo santykių atžvilgiu, bei ir ieškovo, kaip šilumos tiekėjo veiksmus, tiekiant šilumą į gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), jo atidumą bei rūpestingumą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ieškovo veiksmų dėl šilumos tiekimo į ginčo gyvenamąsias patalpas, o tik vertino atsakovo, kaip buto savininko veiksmus. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, jog informavo atsakovą, kad jis yra gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos energijos tiekėjas, nors tokia šilumos tiekimo įmonės pareiga yra numatyta LR Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, jog pareiga pasidomėti, kad jam priklausantis butas šildomas centralizuotai turėjo pats atsakovas. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo perkėlė atsakovui Kauno miesto savivaldybei pareigą domėtis, kas tiekia šilumos energiją, nes tokios atsakovo pareigos teisės aktai nenumato, priešingai, kaip jau nurodė, ieškovo pareiga informuoti apie teikiamas paslaugas. Ieškovas nesikreipdamas į ginčo gyvenamųjų patalpų savininką dėl sąskaitų apmokėjimo arba skolos padengimo tik patvirtina, kad ieškovas visą laikotarpį nelaikė Kauno miesto savivaldybės atsakingos už šilumos naudojimą ginčo gyvenamosiose patalpose. Taip pat pažymėtina, kad pirminis ieškinys Kauno miesto apylinkės teismui taip pat buvo pareikštas ne Kauno miesto savivaldybei, bet D. K., o teismui pateiktose išklotinėse eilutėje „gyventojų skaičius" nurodoma, jog ginčo gyvenamosiose patalpose gyvena 2 asmenys. Pažymėtina, jog ieškovas nepateikė įrodymų, jog Kauno miesto savivaldybei buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti bei, kad ieškovas siekė sudaryti su atsakovu šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo D. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias šilumos pirkimą-pardavimą, tinkamai nustatė šilumos vartotoją ir asmenį, turintį padengti skolą AB „Kauno energija". Apeliaciniame skunde apeliantė siedama teismų sprendimų nustatytas aplinkybes su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4229-774/2011, tik patvirtina, kad patalpų savininkas (Kauno miesto savivaldybė) neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko (bonus pater familias) elgesio reikalavimų, elgėsi neapdairiai ir rūpestingai, nes nesidomėjo apmokėjimu už butui tiekiamą šilumos energiją ir skolomis. Apeliantės išvada, kad AB „Kauno energija" teikiamų paslaugų vartojas yra ne patalpų savininkas - Kauno miesto savivaldybė, bet - trečiasis asmuo, taip pat neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. AB „Kauno energija" nėra sudariusi rašytinės sutarties su šilumos vartotoju Kauno miesto savivaldybe dėl jai nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kai nėra sudarytos rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Kauno mieto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo AB „Kauno energija" ir buto, kuriam tiekiama šiluma, savininko Kauno miesto savivaldybės nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos iki šalys nesudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal individuliai aptartas sąlygas. Kadangi byloje nėra duomenų, kad buto savininkas per laikotarpį nuo 2002-10-01 - 2010-09-01 laiką būtų mokėję už ieškovo suteiktas paslaugas (patiekta šiluma buto šildymui, karštam vandeniui paruošti ir sistemų aptarnavimas), tad mokestis už šilumos energiją ir sistemų aptarnavimą išieškotinas iš buto savininko (savivaldybės).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių šilumos energijos pirkimo-pardavimo ir atsiskaitymo už pateiktą šilumos energiją teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokios kategorijos bylas ir aiškindamas šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančias CK normas, Šilumos ūkio įstatymą, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, ne kartą yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalimis yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilimos vartotojas ar pastato būtų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas: įtvirtintas teisinis reglamentavimas lemia, jog nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Tai reiškia, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas nekliudomai gali susitarti dėl to, jog būtent nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Tačiau nesant tokio susitarimo, šilumos energijos sutarties šalimi (pirkėju) išlieka patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje 3K-3-549/2009; 2009-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-432/2009; 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3/2008, kurioje suformuota pirmiau nurodyta teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, paskelbta Teismų praktika 29, p. 169-181). Teismų nuostatos šiuo klausimu yra nuoseklios, jos išdėstytos aukščiau paminėtose kasacine tvarka priimtose nutartyse. Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus teisės taikymo aiškinimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas, todėl nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Byloje esatys įrodymai patvirtina, kad ginčo buto savininkas yra Kauno miesto savivaldybė (b.l. 7 ). Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad ginčo butas būtų buvęs išnuomotas ar kitu teisiniu pagrindu perleistas valdyti ar naudotis trečiajam asmeniui, be to, byloje nėra pateikta duomenų, kurie būtų leidę teismui padaryti išvadą, kad tretysis asmuo tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, kadangi tretysis asmuo nesudarė šios sutarties ir neprisiėmė tokių sutartinių įsipareigojimų, kad atsirastų pagrindas ieškovui reikšti reikalavimus D. K.. Nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko Kauno miesto savivaldybės nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nustačius, kad tarp ieškovo ir atsakovo ir (ar) tarp ieškovo ir trečiojo asmens nėra sudarytos sutarties dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė mokestį už šilumos energiją išieškoti iš buto savininko - Kauno miesto savivaldybės.

Teisėjų kolegija nesivadovauja apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 06 23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004, kadangi paminėta byla buvo nagrinėjama kitokių faktinių aplinkybių pagrindu, be to, aukščiau nurodyta vėlesnė kasacinio teismo praktika suformavo taisyklę, kad „tuo atveju, kai nėra sudaryta individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas jose nurodytų šalių, t.y. tiekėjo ir pastato savininko- šilumos vartotojo ar pastato, buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009 ).

Be to, pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybė, būdamas patalpų savininke neatitiko rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nes nesidomėjo apmokėjimu už butui tiekiamą šilumos energiją ir skolomis.

Esant aukščiau išvardintiems duomenims teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, todėl iš atsakovo priteistina trečiojo asmens naudai 800 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319 D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidas – 800( aštuonis šimtus) litų.

Kolegijos pirmininkė Izolda NėnienėKolegijos teisėjai Galina BlaževičNeringa Venckienė