Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių A. S. ir R. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Noble group“ ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovių A. S. ir R. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Nurodė šiuos esminius argumentus:Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ ir ieškovė UAB „Noble Group“ sudarė 2014 m. gruodžio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. NOBLE/PM1/14/12/22 ir Nr. NOBLE/PM2/14/12/22, kurių pagrindu Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ perleido visas reikalavimo teises į atsakoves.Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovės, apgaule klastodamos tikrus dokumentus ir juos panaudodamos UAB „Baltfela“ ir UAB „Pajūrio mediena“ buhalterinėje apskaitoje, padidindavo medienos kiekį, kurį pristatydavo tiekėjas UAB „Baltfela“ į Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ sandėlius, esančius Liepų g.85 a, Klaipėdoje. Atsakovė A. S. padidino medienos kiekį 5 439,08 m³, o R. Ž. – 1 593,189 m³. Žalą įrodinėjo specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad šiais neteisėtais veiksmais atsakovės UAB „Pajūrio mediena“ padarė 170 495,41 Eur ir 53 113,01 Eur žalą, kurią prašė teismo priteisti. Atsakovės A. S. ir R. Ž. su ieškiniu nesutiko. Nurodė šiuos nesutikimo motyvus:Ieškovės reikalavimas nepagrįstas, nes yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Taip pat baudžiamoji byla nutraukta, atsakovių kaltė dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu jos buvo kaltinamos, neįrodyta. Apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo nuteistas P. P. dėl UAB „Pajūrio mediena“ didelės vertės turto įgijimo. Kadangi atsakovių kaltė baudžiamojoje byloje neįrodyta, todėl ji negali būti įrodinėjama bendraisiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytais pagrindais. Nesutiko su byloje specialisto išvada ir teigė, jog ji neįrodo, kad atsakovės padarė žalą UAB „Pajūrio mediena“, nes medienos kiekio skirtumai specialisto išvadoje yra apskaičiuoti tarp UAB „Pajūrio mediena“ priimtų ir užpajamuotų medienos kiekių bei UAB „Baltfela“ vairuotojų sąsiuvinių, kuriuose jie žymėjosi medienos kiekius. Apie tokių sąsiuvinių egzistavimą ir jų turinį atsakovės, priimdamos medieną, nežinojo, sužinojo tik baudžiamosios bylos eigoje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Dėl ieškinio senaties

Pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškinio senaties taikymo taisykles, nes neteisingai nustatė ieškinio senaties pradžią – 2007 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvados pateikimo data. Ieškinyje pripažino, jog žala padaryta už laikotarpį nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. gegužės 25 d., baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys buvo pateiktas 2008 m. liepos 17 d.; UAB „Pajūrio mediena“ 9507,001 m³ rąstų trūkumą nustatė 2003 m. gruodžio 31 d. bei patvirtino Komisijoje 2004 m. sausio 14 d. bei šia aplinkybe rėmėsi baudžiamojoje byloje pareikštame ieškinyje. Šioje byloje ieškovė remiasi 2007 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvada, kurioje medienos kiekio skirtumas sudaro 9059,577 m³, t. y. šioje išvadoje nustatytas medienos kiekio trūkumas yra mažesnis, nei UAB „Pajūrio mediena“ yra konstatavusi trūkumų nustatymo dokumentuose. Medienos rąstų trūkumų per 2004 m. nenustatyta. Teigia, jog ieškinio senaties terminas buvo suėjęs iki pareiškiant ieškinį baudžiamojoje byloje ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, nes apie ikiteisminį tyrimą UAB „Pajūrio mediena“ sužinojo 2004 m. gruodžio 2 d. ir nuo to momento aktyviai dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Apeliančių nuomone, apie galimai padarytą žalą UAB „Pajūrio mediena“ vėliausiai sužinojo 2005 m. sausio 12 d., kai Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nutartimi atmetė UAB „Pajūrio mediena“ skundą ir pasibaigė 2008 m. sausio 12 d.UAB „Pajūrio mediena“ yra verslininkas, jam keliami didesni atidumo reikalavimai, todėl ieškinio senaties praleidimo priežastimi laikyti paaiškinimus, kad neturėjo pakankamai duomenų apie žalos mastą, žalos dydį sužinojo iš specialisto išvados, negalima. Dar kartą pažymi, jog UAB „Pajūrio mediena“ rąstų trūkumą nustatė 2003 m. gruodžio 31 d. ir šį faktą 2004 m. sausio 14 d. patvirtino Komisija ir nurodė, kad medienos trūkumas sudarė 9507,00 m³, 2004 m. medienos trūkumų nenustatė, o 2007 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje medienos trūkumas nustatytas mažesnis. Mano, jog UAB „Pajūrio mediena“ neturėjo kliūčių pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, nes medienos kiekių trūkumus buvo fiksavusi ir jų dydis buvo apibrėžtas. Pažymi ir tai, jog minėta specialisto išvada pateikta nepraleidus ieškinio senaties termino, tačiau UAB „Pajūrio mediena“ šia išvada baudžiamojoje byloje nesirėmė ir civilinio ieškinio nepareiškė.

Dėl reikalavimo pagrįstumo

Dėl žalos dydžio mažinimo

Dėl ieškinio senaties

Dėl reikalavimo pagrįstumo

Dėl žalos mažinimo

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ (pradinė kreditorė) bei ieškovė UAB „Noble group“ sudarė 2014 m. gruodžio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. NOBLE/PM1/14/12/22, kurios pagrindu pradinė kreditorė atlygintinai perleido reikalavimo teisę į A. S. pagal šiuos dokumentus: 1) Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2007 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvados kopiją, 2) 2008 m. balandžio 8 d. kaltinamojo akto kopiją, 3) 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio kopiją, 4) civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, procesinis Nr. 38-1-00031-06, kopiją (t. I, b. l. 102 – 104). Apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovė informavo A. S. 2014 m. gruodžio 22 d. pranešimu (t. I, b. l. 105, 112).Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ (pradinė kreditorė) bei ieškovė UAB „Noble group“ sudarė 2014 m. gruodžio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. NOBLE/PM2/14/12/22, kurios pagrindu pradinė kreditorė atlygintinai perleido reikalavimo teisę į R. Ž. pagal šiuos dokumentus: 1) Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2007 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvados kopiją, 2) 2008 m. balandžio 8 d. kaltinamojo akto kopiją, 3) 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio kopiją, 4) civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, procesinis Nr. 38-1-00031-06, kopiją (t. I, b. l. 107 – 109). Apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovė informavo R. Ž. 2014 m. gruodžio 22 d. pranešimu (t. I, b. l. 110, 112).Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ 2004 m. sausio 16 d. gamybinio pasitarimo protokole Nr. 1 konstatuotas nustatytas metinės inventorizacijos metu medienos trūkumas lentpjūvės ceche – 9507,001 m³; vyr. buhalterė pageidavo, kad trūkumas vietoje 95507,001 m³, būtų nurodytas 9601,07 m³ (t. I, b. l. 151–152).Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ 2004 m. sausio 14 d. akte konstatuota, jog 2003 m. gruodžio 31 d. lentpjūvės ceche atliktos metinės inventorizacijos metu buvo nustatytas 9507 m³ rąstų trūkumas, todėl 2004 m. sausio 14 d. buvo sudaryta Komisija, kuriai buvo pavesta išanalizuoti inventorizacijos metu nustatyto rąstų trūkumo susidarymo priežastis (t. I, b. l. 153 –154).Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2007 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(7171)–ISI-6736 (toliau – Specialisto išvada) konstatuota, jog pagal UAB „Baltfela“ sąsiuviniuose „507“, „508“, „509“, „510“, „511“, „512“, „513“, „514“, „517“, „518“ fiksuotus duomenis, iš viso laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. gegužės 25 d. UAB „Baltfela“ vardu buvo įsigyta 97320,3815 m³ medienos iš įvairių tiekėjų, o priduota į UAB „Pajūrio mediena“ 106379,959 m³ medienos už 16 683 829,26 Lt, t. y. priduota 9059,5772 m³ dagiau nei fiksuotas sąsiuviniuose medienos įsigijimas; įvertinus šį 9059,5772 m³ medienos kiekį mažiausiomis pardavimo kainomis (pagal mažiausias III rūšies medienos kainas) šis skirtumas sudarytų 995 794,08 Lt (t. I, b. l. 6 – 31).Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ pateikė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorei 2008 m. liepos 17 d. prašymą Nr. 2008/574 dėl pripažinimo civiline ieškove baudžiamojoje byloje, teisminio proceso Nr. 38-1-00031-09 (baudžiamosios bylos Nr. 1-1-674/2014) bei pareiškė civilinį ieškinį, kuriame atsakovais nurodyti A. P., A. S., R. B., D. A., R. Ž., A. S.. Savo reikalavimus atlyginti nuostolius baudžiamojoje byloje įrodinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktais dokumentais, 2004 m. sausio 16 d. gamybinio pasitarimo protokolu Nr. 1, 2004 m. sausio 14 d. aktu, 2003 m. gruodžio 31 d. lentpjūvės cecho inventorizacijos aktu ir jo priedais bei UAB „Pajūrio mediena“ darbuotojų (atsakovų) pareiginėmis instrukcijomis (t. I, b. l. 148–150).Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-674/2014, suėjus senaties terminui nutraukė baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž. ir A. S. (bei kt. kaltinamieji asmenys) buvo kaltinamos padariusios nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje; civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą (t. I, b. l. 65 – 100). Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-674/2014, kaltinamasis P. P. pripažintas katu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį; Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – priteista iš P. P. 170 792,36 Lt turtinės žalos atlyginimo suma (t. I, b. l. 32–63). Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nusprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-140-282/2015, Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeitė: P. P. suformuluotą kaltinimą patikslinti, vietoj kaltinime nurodytų kitų organizuotos grupės narių pavardžių nurodyti, jog P. P. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai; patikslino P. P. paskirtų baudų piniginių išraiškų dydžius; P. P. paskirtas bausmes subendrino ir paskyrė galutinę bausmę; į bausmės laiką įskaitė sulaikyme išbūtą laiką ir laikė, kad P. P. yra atlikęs dalį bausmės; nuosprendžio dalį dėl 16 420 Lt (4755,56 Eur) ir 70 Eur konfiskavimo ir jų perdavimo Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ civilinio ieškinio padengimui panaikino ir iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo paliko Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-07-23 nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas 16 420 Lt (4755,56 Eur) ir 70 Eur, paimtas iš P. P. ir saugomas Lietuvos Kriminalinės policijos Biuro Finansų skyriuje; kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-156-788/2016, nuteistojo P. P. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio atmetė. Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų.

Dėl ieškinio senaties

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi Specialisto išvada, kurioje nustatyta ieškovės pažeistų teisių apimtis, pateikta 2007 m. rugsėjo 26 d., tuo tarpu, kaip nurodė ieškovė, ieškinį baudžiamajame procese pateikė 2008 m. liepos 17 d. Apeliantės su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, jog apie medienos kiekio trūkumą Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ sužinojo 2003 m. gruodžio 31 d. bei 2004 m. sausio 14 d., bet ne vėliau kaip 2005 m. sausio 12 d., kai Vilniaus miesto 2 napuylinkės teismas atmetė UAB „Pajūrio mediena“ skundą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliančių argumentus vertinti kritiškai, nes jų veiksmai buvo pripažinti tyčiniais.Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais.Byloje nustatyta, jog Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ buvo pateikusi Generalinei prokuratūrai 2008 m. liepos 17 d. prašymą dėl pripažinimo civiline ieškove ir buvo pareiškusi civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-647/2014. Iš į bylą pateikto Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ civilinio ieškinio, pareikšto atsakovams A. P., A. S., R. B., D. A., R. Ž. ir A. S., matyti, jog savo reikalavimą priteisti žalą ieškovė grindė ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, 2004 m. sausio 16 d. gamybinio pasitarimo protokolu Nr. 1, 2003 m gruodžio 31 d. aktu ir jo priedais bei darbuotojų pareigybinėmis instrukcijomis (t. I, b. l. 149–150). Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-674/2014, buvo nutraukta baudžiamoji byla, kurioje R. Ž. ir A. S. (bei kt. asmenys) buvo kaltinamos padariusios nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, suėjus senaties terminui; UAB „Pajūrio mediena“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu (t. I, b. l. 65–100). Iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-674/2014, kuriuo kaltinamasis P. P. pripažintas katu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, nustatyta, jog Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ žalą įrodinėjo 2007 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvada Nr. 140-(7171)–ISI-6736, kurią teismas vertino, priteisdamas žalos dydį (t. I, b. l. 36). Taigi, apie padarytos žalos faktą Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ sužinojo atlikusi 2003 m. gruodžio 31 d. metinę inventorizaciją, kurios metu buvo nustatytas rąstų trūkumas bei Komisijos pateiktos 2004 m. sausio 14 d. akte išvados dėl nustatytų rąstų trūkumų, t. y. būtent nuo šių datos skaičiuotina ieškinio senaties termino pradžia (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tačiau CK 1.130 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje teismui palikus ieškinį nenagrinėtą, prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose laikomasi pozicijos, kad teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, byloje pareikštą civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327/2008). Tokia pozicija grindžiama tuo, kad baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o ieškinio dalykas – reikalaujamos atlyginti turtinės ar (ir) neturtinės žalos dydis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties esmė ta, kad, konstatavus jos buvimą, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nekyla jokių baudžiamųjų teisinių padarinių. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas reikalavimas nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, iš esmės reiškia ir reikalavimą nutraukti byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimą. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl, šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas baudžiamojoje byloje. Tad nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2006; 2008 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327/2008). Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, daro išvadą, jog Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-674/2014, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, todėl prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau (CK 1.130 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškinys dėl žalos atlyginimo Klaipėdos apygardos teisme gautas 2014 m. gruodžio 23 d., o priimtas 2014 m. gruodžio 31 d. (t. I, b. l.1), teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė nėra praleidusi trijų metų ieškinio senaties termino. Pažymėtina ir tai, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato, jog teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Esant nustatytai aplinkybei, kad ieškinys teismui pateiktas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą – teismas privalo svarstyti ar yra pagrindas taikyti CK 1.131 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamos bylos atveju, jei vertinant termino praleidimo trukmę nuo ieškovės sužinojimo apie žalos faktą momento, atkreiptinas dėmesys dar kartą į tai, kad ieškovė buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, todėl nėra atsakinga nei dėl ikiteisminio tyrimo, nei teisminio proceso trukmės operatyvumo. Todėl apeliančių argumentai dėl ieškinio senaties taikymo atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju priimta Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis, dėl baudžiamosios bylos nutraukimo suėjus senaties terminui, neeliminuoja galimybės teismui, esant tam teisiniam pagrindui, spręsti dėl civilinės deliktinės atsakomybės apeliantėms taikymo.

Dėl reikalavimo pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas įrodinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga: 1) Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutraukti ikiteisminį tyrimą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kurioje nurodyta, jog atsakovės buvo kaltinamos tuo, kad veikdamos organizuotoje grupėje, pristatomuose medienos krovinio važtaraščiuose padidindavo medienos kiekius; 2) 2007 m. liepos 26 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog atsakovė A. S. padarė 170 495,41 Eur, o atsakovė R. Ž. 53 113,01 Eur žalą; 3) Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu. Šių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys yra ir gali būti įrodymai, civilinėje byloje sprendžiant atsakovių civilinės atsakomybės klausimą. Apeliantės teigia, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą grindė ne ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais (ne baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais), o baudžiamojoje byloje priimtais procesiniais sprendimais, kurie nėra įrodymai civilinėje byloje.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį (nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės, kaip antai, fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, turi prejudicinę galią civilinėje byloje ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Taip pat kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punktą, yra suformulavęs teisės taikymo taisyklę, pagal kurią teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).Nagrinėjamu atveju dėl apeliančių (buvusių kaltinamųjų R. Ž. ir A. S.) buvo priimtas ne nuosprendis, o nutartis, kurios pagrindu baudžiamoji byla dėl jų buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje Nr. N1-1-674/2014 byloje apeliančių kaltumo klausimas nebuvo sprendžiamas, apeliacinio skundo argumentas dėl prejudicinės galios ribojimo laikytinas pagrįstu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovė nėra atleista nuo CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jai tenka pareiga įrodyti civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius) bei kaltę. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas apskritai negalimas.Apibendrinus išdėstytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis ir šių aplinkybių pagrindu padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė žalos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje K Nr. 3K-3-190/2008). Pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovių ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-647/2014) surinktos medžiagos duomenų, nevertino į bylą pateiktų įrodymų viseto: liudytojų apklausos protokolo (t. I, b. l. 133–140), Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ 2004 m. sausio 16 d. gamybinio pasitarimo protokolo Nr. 1 (t. I, b. l. 151–152), Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ 2004 m. sausio 14 d. akto (t. I, b. l. 153 –154), Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2007 m. kovo 15 d. specialisto išvados Nr. 140-(6856)-ISI-2007 (t. I, b. l. 157–160), Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2007 m. birželio 22 d. specialisto išvados Nr. 140-(2938)–ISI-4762 (t. I, b. l. 161–165). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Dėl byloje tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pažymėtina ir tai, jog ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovių A. S. ir R. Ž., kurios buvo Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ darbuotojos ir ieškovė įrodinėja, jog dėl buvusių darbuotojų netinkamo medienos matavimo (už piniginį atlygį padidindavo medienos kiekį) ieškovė patyrė nuostolių.Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ ir atsakoves siejo darbo teisiniai santykiai. Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 245 straipsnis). DK 245 straipsnyje nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas konstatuojamas tada, kai nustatoma šio teisės pažeidimo elementų – materialinės atsakomybės sąlygų, išvardintų DK 246 straipsnyje, - visuma. Akcentuotina dar ir tai, kad net ir nustačius visas materialinės atsakomybės sąlygas, atsakomybė gali būti taikoma ir ne visa apimtimi, nes yra materialinės atsakomybės ribos, kurios numatytos DK 254 straipsnyje, jeigu nėra išimčių nustatytų DK 255 straipsnyje. Tačiau šių svarbių aplinkybių pirmos instancijos teismas nenustatinėjo.

Dėl žalos dydžio

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovių padaryta turtinė žala yra apskaičiuota 2007 m. liepos 26 d. Specialisto išvados 26–27 puslapiuose. Apeliantės teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė tikrojo žalos dydžio, kadangi pagal Specialisto išvados duomenis negalima apskaičiuoti kiekvieno matavimo paklaidos, nes nėra nurodyti matavimo duomenys, tačiau galima apskaičiuoti bendrą paklaidą: 1) R. Ž. priėmė 25838,6827 m³ medienos, o pagal sąsiuviniuose nurodytus kiekius – 24245,4938 m³, skirtumas – 1593,189 m³; paskaičiuotas skirtumas sudaro 6,36 proc. nuo viso tūrio, kas yra leistina paklaida; 2) A. S. priėmė 59700,412 m³ medienos, o pagal sąsiuviniuose nurodytus kiekius – 54261,3317 m³, skirtumas – 5439,08 m³; paskaičiuotas skirtumas sudaro 9,54 proc. nuo viso tūrio, kas yra leistina paklaida. Be to byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantės rašė neteisingus duomenis apie medienos kiekius, netinkamai matavo ir pan. priešingai, 2003–2004 m. medienos trūkumų nebuvo, tačiau teismas dėl šių argumentų nepasisakė. Taip pat apeliantės teigia, jog medienos rastų trūkumas (9507,001 m³), kurį nustatė Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ 2003 m. gruodžio 31 d., ir kurį patvirtino Komisija 2004 m. sausio 14 d. neatitinka Specialisto išvadoje nurodyto medienos rąstų kiekio skirtumo (9059,277 m³). CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant byloje kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Taigi ekspertizė skiriama tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, iškyla klausimų, kuriems išsiaiškinti reikia specialių žinių. Teisėjų kolegijos vertinimu, Specialisto išvada nagrinėjamojoje byloje pripažįstama vienu iš įrodymų, tačiau joje nėra pateiktos konkrečios išvados tiriamuoju klausimu. Kadangi apeliantės byloje kelia 2007 m. liepos 26 d. Specialisto išvadoje pateiktų duomenų (žalos masto, t. y. medienos rastų kiekio ir apvaliosios medienos matavimo paklaidos dydžių, nustatytų Aplinkos ministerijos 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintose Apvaliosios medienos bei nukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse) teisingumo klausimą, kurio pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir skundžiamajame sprendime nepasisakė, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl perduoda bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, jų paskirstymo šalims klausimą išspręs išnagrinėsiantis bylą pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.