Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2024-10-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-9361-399/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-31
Bylos Nr.
e2YT-9361-399/2024
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02664-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Zaržeckienė
Pareiškėjas
A. N.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonės “Turto bankas”, Valstybės įmonei Turto bankas
Advokatai
Stanislova Staniukyienė
Civilinė byla nr. e2YT-9361-399/2024Proceso Nr. 2-28-3-02664-2024-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.2.6.5.; 3.4.5.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2024 m. spalio 31 d.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,sekretoriaujant Reginai Knezevičienei,dalyvaujant pareiškėjo A. N. atstovei advokatei Stanislovai Staniukyienei,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybės įmonės “Turto bankas” atstovui

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. N. (toliau pareiškėjas) pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę rteikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po motinos S. N. (toliau motinos) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas motinos turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad motina mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Motinos sutuoktinis (pareiškėjo tėvas) A. N. mirė (duomenys neskelbtini) Tėvo palikimą priėmiau jis (pareiškėjas). S. N. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį santuokoje įsigyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-02-10 Įsakymu Nr.DV177 nekilnojamajam turtui buvo suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties liko palikimas: ½ dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (toliau nekilnojamasis turtas). Įstatymo nustatytu laiku notarų biurui nepadavė pareiškimo dėl motinos palikimo priėmimo, dėl ko negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į motinai priklausiusį turtą. Motinos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Jis gyvena netoli, tame pačiame kaime. Po mamos mirties perėmėvaldyti pastatus, juos prižiūri ir jais naudojasi iki dabar. Vėjas buvo nuo gyvenamojo namo nuplėšęs kelis šiferio lapus, tai remontavo stogą. Ūkinį pastatą naudoja kaip sandėlį, laiko įvairius daiktus. Prižiūri ir naudojasi sodu, kuriame yra 6 obelys, 4 slyvos, keletas vyšnių. Prižiūri aplinką – pjauna žolę. D. S. N. palikimo į notaro biurą niekas nesikreipė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta Ginčų dėl palikimo priėmimo nėra. Jis vienintelis paveldėtojas, nes daugiau vaikų nėra. Kitaip nėra galimybės įrodyti, kad motinos palikimą priėmė jis ( pareiškėjas), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Esant tokioms aplinkybėms, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą teisme.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė S. Staniukynienė (toliau atstovė) prašė pareiškimą tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais pareiškime bei vadovautis rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų. Šiuo būdu du priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687- 690/2015). 6. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe. .Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. N. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. N. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškėjo A. N. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d., 443 str. 1 d. ir 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo motina, mirė (duomenys neskelbtini), daugiau vaikų neturėjo, jos palikimo paduodant pareiškimą notarui nepriėmė nei vienas asmuo. Palikėja turėjo asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, tai yra ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkio statinių į kuriuos jai buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas po sutuoktinio A. N., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties. Kitą ½ dalį minėto turto paveldėjo pareiškėjas po tėvo mirties. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Palikimui įgyti įpėdinis (įpėdiniai) turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.).Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas po motinos mirties aktyviais veiksmais rūpinosi jos palikimu, tai yra valdo ir naudojasi po jos mirties likusiu turtu, o būtent pareiškėjas nors ir negyvena motinai ir jam pačiam bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame name , tačiau jį valdo, prižiūri ir esant poreikiui remontuoja, naudojasi vaismedžių duodamu derliumi, prižiūri aplinką – pjauna žolę ūkinį pastatą naudoja įvairių daiktų sandėliavimui. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai V. S. bei J. M.. Byloje ginčo, kad palikimą pradėdamas turtą valdyti priėmė pareiškėjas po motinos mirties nėra.

Suinteresuotas asmuo fakto nustatymui neprieštarauja, savarankiškų reikalavimų nereiškė.

Teismas nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus (CPK 5 str., 135 str., 443 str. 1 d.).

Kitu būdu gauti dokumentų patvirtinančių palikimo priėmimo faktą pareiškėjas negali ir nustačius, kad šio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes pareiškėjui, tai yra jis galės realizuoti paveldėjimo teisę į motinos turtą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įrodytas faktas nustatomas ( CPK 444 str. 2 d. 8 p.) .

CPK 442 str. 2 d. 8 p. pagrindu teismas gali nustatyti faktą priėmė asmuo ar asmenys palikimą pradėdami turtą faktiškai valdyti jeigu byloje esantys įrodymai tai patvirtina arba atmeta pareiškimą jeigu jis yra nepagrįstas ir/ar neįrodytas (CPK 443 str. 1 d., 178 str., 185 str., 448 str. 1 d.). Be to CK 5.51 str. 1 d. reglamentuoja, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą ir esant tokiam, teismas neišvardina kokį turtą konkrečiai sudaro palikimas. Tuo pačiu teismas pasisako, kad notaro kompetencijoje yra patikrinti iš ko susideda palikimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 448 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdamas turtą ir turtines teises faktiškai valdyti, pareiškėjas A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti byloje suinteresuotam asmeniui per tris dienas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Janina Zaržeckienė