- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- e2-1956-1052/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15445-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Bundonė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- AB „Volfui Engelman“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovei AB „Volfui Engelman“, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Kultūros sandėlis“ atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ultima optio“ dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių pripažinimo negaliojančiais dalyje dėl laidavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, jo teises ir interesus atstovavo atstovė advokatė D. V.. Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė prašė pripažinti nuo pasirašymo momento negaliojančiais J. D. išduotus vekselio laidavimus pagal penkis paprastuosius neprotestuotinus vekselius, 2016 m. balandžio 1 d. UAB „Kultūros Sandėlis“, išduotus AB „Volfas Engelman“, naudai bendrai 11 700,00 Eur sumai (keturis vekselio laidavimus po 2 500,00 Eur ir vietą vekselio laidavimą 1 700,00 Eur sumai). Ieškinyje nurodė, kad laidavimas pagal vekselį yra savarankiškas prievolės pagal vekselį užtikrinimo būdas, kuriam taikomas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Pagrindinė sutartis su atsakove buvo sudaryta dalyvaujant UAB „Kultūros sandėlis“ akcininkui J. D. ir direktoriui E. A.. Išduoti vekseliai nesukūrė naujos prievolės, o buvo išduoti kaip garantas, tai patvirtina ir jų galiojimo terminas, kuris nustatytas toks pats, kaip ir pagrindinės sutarties iki 2019 m. kovo 30 d. Ieškovas sudarė laidavimo sandorį dėl ekonominio spaudimo, dėl kurio negalėjo išreikšti savo laisvos ir realios valios. UAB „Kultūros sandėlis“, buvo įsteigta 2016 m. kovo 17 d., kaip neseniai įsteigta įmonė, aktyviai ieškojo partnerių, vekseliai pasirašyti po 2 savaičių. Atsakovė sutiko bendradarbiauti, tačiau pareikalavo, kad J. D. laiduotų už UAB „Kultūros sandėlis“ prievolę. Įstatymai nenumato, kad juridinio asmens dalyvis turėtų atsakyti savo asmeniniu turtu. Jei atsakovė nebūtų dariusi spaudimo, J. D. niekada nebūtų pasirašęs vekselių. Protestuotinas vekselis pasirašytas neturint galimybės derėtis dėl jo pasirašymo sąlygų, be to ieškovas jį pasirašė nesuvokdamas tikrųjų tokio vekselio pasekmių.
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas paaiškino, kad jis įkūrė įmonę, ieškojo partnerių, sutarė dėl reklamos paslaugų teikimo ir kitą susitarimą, suderino visas detales, bet atsakovė nurodė, kad sutarties nepasirašys, jei nebus pasirašyti vekseliai. Pradėjus dirbti jo verslą užvaldė kitas asmuo, jam trūko lėšų atsiskaityti su kreditoriais, dėl to buvo iškelta bankroto byla. Atsakovė prisiteisė sumą pagal pirminės sutartis, ir vėliau kreipėsi į teismą dėl skolos prisiteisimo iš jo pagal vekselis, t. y. siekia gauti dvigubą sumą. Dėl šios aplinkybės teko kreiptis į teismą ginčijant vekselius. Jis verslininkas, turtintis 8 metų verslo patirtį, yra turėjęs 3-4 įmones, teisinio išsilavinimo neturi, anksčiau yra tekę sudarinėti sutartis ir pasirašyti vekselius. Pasirašydamas vekselius tikėjosi, kad viskas pavyks. Jis pats derėjosi dėl sutarties su atsakove, jau ankščiau yra su ja sudarinėjęs sutartis. Atsakovė pervedė 20 000,00 Eur dydžio avansą, gal dėl to, kad avanso suma buvo didelė, atsakovė pareikalavo pasirašyti vekselius. Jis vekselius pasirašė įmonės naudai, pats jokių pinigų negavo, atnešė dokumentus direktorius ir jis neskaitė dokumentų, pasitikėdamas pasirašė. Kai pasirašinėjo vekselius jis manė, kad pakaks įmonės turto skoloms padengti. Tiekėjų sutartis ir vekselius parengė atsakovės teisininkai, jis rengiant dokumentus nedalyvavo. Atsakovė nesutiko pasirašyti pagrindinės sutarties, jei nebus pasirašyti vekseliai. Jis norėjo vykdyti verslą, gauti verslui marketingines lėšas. Sutartis atvežė liudytojas M. K., dėl to paskubomis, neskaitęs pasirašė vekselius, pasirašydamas matė, kad laiduotojas yra ir jis ir E. A.. Kadangi sutartis pasirašė neskaitęs, nelaiko, kad buvo apgautas. Spaudimas pasirašyti vekselius pasireiškė tuo, kad atsakovė nesutiko pasirašyti papildomo susitarimo, jei nebus pasirašyti vekseliai. Sutartis ir vekselių pasirašymas teikė naudą įmonei, jis asmeniškai naudos negavo. UAB „Kultūros sandėlis“ buvo reikalinga sutartis, nes jau buvo suplanuoti renginiai, todėl jis pasirašė visus vekselius, klausimo kodėl pasirašomas ne vienas vekselis pas notarą, o keli vekseliai, pasirašymo metu nekėlė. Šiuo atveju jis mano, kad kreditoriai gali lėšas išsiieškoti iš bankrutuojančios įmonės, o reikalauja iš jo, kaip laiduotojo.
Ieškovo atstovė paaiškino, kad palaiko ieškinio reikalavimus, dėl faktinių aplinkybių ginčo nėra. Prašo atkreipti dėmesį, jog atsakovė parengė visus sandorinio dokumentus, dokumentų rengime UAB „Kultūros sandėlis“ nedalyvavo. UAB „Kultūros sandėlis“ buvo naujai įsteigta įmonė, kuri aktyviai ieškovų partnerių. Būtent atsakovė, kuri yra akcinė bendrovė, nesutiko sudaryti bendradarbiavimo sutarties, kol nebus išduoti vekseliai. Be to, atsakovė Kauno apygardos teisme prisiteisdama sumą iš UAB „Kultūros sandėlis“ pagal pirminę sutartį, neįtraukė ieškovo J. D. trečiuoju asmeniu. Be to, ji sudarė keletą vekselių, kuriais užtikrintas pirminis sandoris, taip apeinant notaro instituciją. Ieškovas neturi teisinio išsilavinimo ir jausdamas spaudimą iš atsakovės pasirašė, jam nenaudingus vekselius.
Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas laidavimo sandorį sudarė laisva valia, nedarant jokio ekonominio spaudimo. Vadovas E. A., taip pat laidavęs pagal vekselius, vekseliuose nurodytas sumas atsakovei sumokėjo. Teismų praktikoje išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu (dėl apgaulės) sandorį galima pripažinti negaliojančiu, jei egzistuoja šių sąlygų visuma: kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį, grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų, sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis, nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Šio atveju, vekseliai buvo sudaryti ne atsakovės reikalavimu, o bendru ieškovo ir atsakovės susitarimu. Ieškovas buvo įmonės BUAB „Kultūros sandėlis“ akcininkas, todėl jis sutiko laiduoti už savo įmonės UAB „Kultūros sandėlis“ prievolių įvykdymą pagal sutartį. Pažymėtina, jog verslo praktikoje yra įprasta situacija, kai įmonės vadovas/akcininkas laiduoja už savo įmonės prievolių įvykdymą. Aplinkybė, jog atsakovė grasino ieškovei ekonominiais padariniais neįrodyta ir nepagrįsta. Ieškovas buvo laisvas nuspręsti, ar pasirašyti laidavimus vekseliuose ar ne. Ieškovas yra verslininkas, jis jau turėjo patirties sutarčių sudaryme ir vykdyme, todėl jis puikiai suvokė laidavimo pasekmes. Įmonės savininko laidavimas už įmonę yra įprasta praktika versle, todėl nėra visų būtinųjų sąlygų pripažinti sandoriui negaliojančiu.
Trečiojo asmens BUAB „Kultūros sandėlis“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovo, jo atstovo, atsakovės atstovo paaiškinimais, bylos rašytine medžiaga nustatyta, jog J. D. yra trečiojo asmens UAB „Kultūros sandėlis“ akcininkas (el. b. t. 2, 33-34). 2016 m. m. balandžio 1 d. tarp UAB „Kultūros sandėlis“, atstovaujamos direktoriaus E. A. ir AB „Volfas Engelman“ buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 1 „Dėl reklamos paslaugų (su avansu), prie didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties“ (el. b. t. 1, l. 9-11). Pagal susitarimą atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui 20 000 Eur plius PVM dydžio avansą, sutartis galiojo iki 2019 m. kovo 31 d., o sutartį nutraukus Kultūros sandėlis privalo per 10 d. nuo Atsakovo reikalavimo dienos grąžinti pardavėjui avansą (sutarties 3.2.1, 4.2.1 punktai). 2016 m. balandžio 1 d. UAB „Kultūros sandėlis“ išdavė atsakovei neprotestuotinus paprastuosius vekselius, o J. D. laidavo šiuos vekselius: 2016 m. balandžio 1 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 2500,00 Eur sumai, 2016 m. balandžio 1 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 2500,00 Eur sumai, 2016 m. balandžio 1 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 2500,00 Eur sumai, 2016 m. balandžio 1 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 2500 Eur sumai, 2016 m. balandžio 1 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 1700,00 Eur sumai (el. b. t.1, l. 12-16). Atsakovė įvykdė savo įsipareigojimą pagal papildomą susitarimą ir pervedė UAB „Kultūros sandėlis“ 24 200,00 Eur (el. b. t.1. l. 157). Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu už akių priteisti AB „Volfas Engelman“ iš atsakovės UAB „Kultūros sandėlis“ 54 353,58 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 54 353,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2017 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė AB „Volfas Engelman“ iš UAB „Kultūros sandėlis“ 1 032,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. t. 1, l.17-24). 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Kultūros sandėlis“ (el. b. t.1, l. 45-46). Pagal J. D. laiduotus vekselius buvo išduoti vykdomieji įrašai (el. b. t 1.l. 93, 95, 97, 99, 101), kuriuos vykdo antstolis R. B. (el. b. t.1, l. 58-67). UAB „Kultūros sandėlis“ vadovas pagal jo pasirašytus vekselius sumokėjo atsakovei skolą (el. b. t. 1. l. 144)
Prievolių įvykdymo užtikrinimą reglamentuojančiame CK šeštosios knygos I dalies V skyriuje pateikiamas užtikrinimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Prievolės užtikrinamos tiek šiame skyriuje reglamentuotais, tiek kitais sutartyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (CK 6.70 straipsnio 1 dalimi). Užtikrinimo būdai gali būti reglamentuoti ir kitų įstatymų. Vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas vis tik yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas kitame įstatyme, t. y. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau - ĮPVĮ) (ĮPVĮ 1 straipsnis). Tokią išvadą, atsižvelgdamas tiek į skirtingą užtikrinamų prievolių prigimtį, tiek ir į užtikrinimo būdą apibrėžiančią sampratą įstatyme, padarė kasacinis teismas. Laidavimas pagal CK inter alia (be visa kita) yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis), o vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienašalės laiduotojo valios išraiškos vekselyje. Pagal ĮPVĮ 33 straipsnį laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje išreiškiant žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu. Vekselio laidavimu pripažįstamas ir laiduotojo parašas pirmojoje vekselio pusėje, išskyrus vekselio mokėtojo arba jo davėjo parašus. Laiduojant būtina nurodyti, už kurį asmenį laiduojama. Jeigu to nenurodyta, laikoma, kad laiduota už vekselio davėją. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad pats vekselis atliko reikalavimo įvykdymo užtikrinimo pagal kitą sandorį, funkciją, o jame laiduota už vekselio davėją UAB „Kultūros sandėlis“. Vekselio laidavimą nuo CK reglamentuoto laidavimo skiria ir skirtingą šių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų esmę apibūdinantis požymis. Pagal CK laidavimas yra išimtinai papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnis 2 dalis). Vekselio laidavimo papildomas pobūdis yra santykinis. Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011).
Iš surinktų įrodymų visumos teismas sprendžia, jog pagrindinis sandoris, kuriam užtikrinti buvo išduoti vekseliai, buvo sudarytas siekiant užtikrinti naujai ieškovo įsteigtos įmonės UAB „Kultūros sandėlis“ įsipareigojimus pagal reklamos paslaugų teikimo susitarimą. Ieškovas, laiduodamas ginčo vekselius, jau buvo verslininkas, turintis patirtį sudarant sandorius, jau ankščiau buvo pasirašęs vekselius, todėl negalima sutikti su ieškovo atstovės nuomone, kad jis buvo silpnesnioji sandorio šalis ir nesuprato laidavimo padarinių. Iš teismo posėdžio metu ieškovo duotų paaiškinimų, matyti, kad jis nesijaučia apgautas, tačiau nesutinka su atsakovės veiksmais nukreipti išieškojimą į jį kaip laiduotoją. Sudarydamas laidavimo sandorius ieškovas tikėjosi, jog verslas pavyks ir vekseliai, jam kaip laiduotojui, jokių teisinių padarinių nesukels. Pažymėtina tai, jog derybose, dėl pagrindinės sutarties sudarymo, ieškovas dalyvavo asmeniškai, jam buvo žinoma, jog esminė pagrindinės papildomos susitarimo sudarymo sąlyga yra vekselių pasirašymas. Nors ieškovo atstovė nurodė, kad vekseliams pasirašyti buvo suteikta mažai laiko, tačiau šios aplinkybės nepaneigia, ieškovo teismo posėdžio nurodytos aplinkybės, jog ieškovas vekselius pasirašė asmeniškai, jų iš esmės neperskaitęs, taip elgėsi neapdairiai ir prisiėmė atsakomybę už savo veiksmų pasekmes. Be to, liudytojas M. K. taip pat parodė, jog jokio spaudimo dėl vekselių pasirašymo nedarė. Taip pat nesutiktina, su ieškovo atstovės nurodyta aplinkybe, jog vekselių pasirašymo sandoris buvo nenaudingas ieškovui. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turėjo verslo planą, kurio įgyvendinimui buvo reikalingas susitarimas su atsakove, gauti iš atsakovės marketingui skirtas lėšas. Apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis.). Šiuo atveju, byloje nėra nustatyta, aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovė nuslėpė nuo ieškovo aplinkybes, ar ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais siekė suklaidint ieškovą.
Taigi, ieškovo argumentai ir byloje pateikti įrodymai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti jo pasirašytus laidavimo įrašus vekseliuose negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnį (kaip pasirašytus dėl apgaulės).
Be to, teismas atsižvelgia į ieškovo paaiškinimus, jog jis į teismą dėl vekselių nuginčijimo kreipėsi dėl to, jog jam nepavyko verslas. Vertimas kitą asmenį sudaryti sutartį nesant tam teisinio pagrindo, reiškia to asmens laisvos valios ribojimą ir sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Todėl tokiu atveju, kai sutarties sudarymas ir tuo pagrindu išduoti vekseliai neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų nedelsdamas ginčyti vekselius, nelaukdamas, kada bus pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas ginčija išduotus vekselius, kai jau pradėti priverstinio vykdymo veiksmai (el. b. t. 1, l. 58-67), nėra pagrindo konstatuoti, jog vekseliai buvo išduoti akivaizdžiai ieškovui J. D. nenaudingomis sąlygomis, ar patiriant atsakovės spaudimą.
Atmestinas ir ieškovo atstovės argumentas, jog vekseliuose laidavimas pripažintinas negaliojančiu dėl to, jog vekseliai neatitinka formos reikalavimų. Ieškovo atstovė nurodė, jog visi penki vekseliai buvo pasirašyti vieną dieną, jais užtikrinant vieną sandorį, jie galioja iki tos pačios datos, jų bendra suma yra 11 700,00 Eur, dėl to turėjo būti pasirašytas vienas notarinės formos vekselis, o privalomos notarinės formos nesilaikymas daro šiuos vekselius negaliojančiais. Pažymėtina, jog ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais ne vekselius, o laidavimo sandorius, todėl vekselių galiojimo pagrįstumo klausimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas.
Pažymėtina, jog net negaliojantys vekseliai gali būti prilyginami skolos rašteliams ir juo gali būti įrodinėjama skolininko prievolė apmokėti joje nurodytą sumą. Tokiu atveju vekseliu pavadintame skolos raštelyje numatytas laidavimas galėtų būti laikomas prievolės užtikrinimo priemone. Dėl šios priežasties net pripažinus ginčo vekselius negaliojančiais dėl imperatyvių įstatymo nuostatų nesilaikymo, kai laidavimai taip pat būtų laikytini negaliojančiais ir nesukeliančiais teisinių pasekmių, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad tokios teisinės pasekmės atsiranda laidavimui kaip prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo prievolei, bet ne kaip prievolės pagal skolos raštelį (o tokia UAB „Kultūros sandėlis“ prievolė yra įrodyta) įvykdymo užtikrinimo prievolei. Tokiu atveju laidavimas būtų laikomas šalutine prievole sukuriančia teisę reikalauti iš laiduotojo – ieškovo J. D. įvykdyti už skolininkės UAB „Kultūros sandėlis“ prievolę pagal skolos raštelį, todėl ieškovo atstovės argumentai šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti laidavimo sandorius negaliojančiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1422-186/2018).
Kiti šalių argumentai esminės įtakos teismo sprendimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms ieškovo nurodytais argumentais ir įrodymais nėra pagrindo ieškinio tenkinti, todėl ieškinys atmestinas.
Bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestinas visiškai, iš ieškovės atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė iš viso 1 974,40 Eur (1 306,80 Eur + 667,60 Eur) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 7,50 Eur išlaidas už duomenis iš VĮ „Registrų centras“ (el. b. t.2, 1-5, 20-29), šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovei, nes šios išlaidos pagrįstos dokumentais, yra protingo dydžio, atsižvelgiant į bylos trukmę ir sudėtingumą, parengtų procesinių dokumentų kiekį (atsiliepimas į ieškinį, atskirasis skundas, prašymai dėl rašytinių įrodymų prijungimo), vykusių parengiamųjų ir teismo posėdžių kiekį, bei neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio nustatytų maksimalių dydžių nustatytų dydžių už advokato ir advokato teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių.
Be to, iš ieškovo valstybei priteistina 13,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti 1 981,90 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 90 ct) bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini), atsakovei AB „Volfas Engelman“, juridinio asmens kodas 133990589, buveinės adresas: Kauno m. sav. Kauno m. Kaunakiemio g. 2.
Priteisti 13,36 Eur (trylikos eurų 36 ct) išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą iš ieškovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini), valstybei. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.