- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-21
- Bylos Nr.
- e2-1422-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01315-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- G. P., A. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. P. ir A. K. (buvusi pavardė K.-P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2670-345/2018, kuria atmesti pareiškėjų G. P. ir A. K. prašymai patvirtinti jų finansinius reikalavimus bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hermistransas“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Hermistransas“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Stinkoma“. Bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Hermistransas“ administratorė 2018 m. sausio 22 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą patvirtinti BUAB „Hermistransas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Šiame prašyme bankroto administratorė, be kitko, nurodė, kad G. P. pateikė BUAB „Hermistransas“ finansinį reikalavimą bendrai 302 000 Eur sumai. Anot G. P., 300 000 Eur suma jam priklauso pagal jo ir BUAB „Hermistransas“ 2016 m. birželio 20 d. sudarytą sutartį dėl investavimo į gyvenamųjų namų statybos projekto vystymą Nr. 2016-01 (toliau – ir Investavimo sutartis), o 2 000 Eur – pagal jo ir BUAB „Hermistransas“ 2016 m. rugsėjo 5 d. sudarytą rezervacijos sutartį Nr. 2016/09/05 (toliau – Rezervacijos sutartis). Bankroto administratorės teigimu, G. P. turimas reikalavimo teises pagal Investavimo sutartį yra galimai perleidęs trečiajam asmeniui UAB „JVJ projektai“ pagal 2017 m. vasario 23 d. sudarytą teisių ir pareigų perėmimo prie Investavimo sutarties susitarimą (toliau – ir Trišalis susitarimas). Be to, bankroto administratorės nuomone, Investavimo sutartis gali būti vertinama kaip rizikos sutartis, kuria investuotojas, prisiimdamas investicijos negrįžtamumo riziką neatgauna investuotos pinigų sumos, todėl bendrovė neturi atsakyti negautų pajamų dydžiu, nes buvo sudaryta investavimo, o ne paskolos sutartis, o projektas bankrutavus įmonei nebaigtas. Bankroto administratorė taipogi atkreipė dėmesį, kad kvalifikuojant Investavimo sutartį kaip paskolos sutartį, turėtų būti įvertinta tai, kad šis sandoris buvo sudarytas nesilaikant privalomos notarinės formos. Anot bankroto administratorės, G. P. 2 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kildinamas iš Rezervacijos sutarties, taip pat neturėtų būti tvirtinamas, kadangi nėra įrodytas šios sumos sumokėjimo faktas. Be to, pačioje Rezervacijos sutartyje nėra numatyta tokio dydžio įmoka. Bankroto administratorė nurodė, kad BUAB „Hermistransas“ 13 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą A. K.-Petrikienė pareiškė, vadovaudamasi J. J. (J. J.) 2016 m. kovo 31 d. išduotu paprastuoju vekseliu bendrai 13 000 Eur sumai. Su šiuo finansiniu reikalavimu bankroto administratorė taip pat nesutiko, nurodydama, kad ši pareiškėja neįrodė bendrovės solidaraus laidavimo fakto, be to, vekselis turėjo būti notarinės formos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 5 dalis), todėl nesilaikant šios formos reikalavimo, jis yra negaliojantis (CK 1.93 straipsnio 3 dalis), atitinkamai, ir negaliojanti laidavimo sutartis (CK 6.67 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 34 straipsnio 2 dalis).BUAB „Hermistransas“ bankroto administratorė 2018 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl G. P. pareikšto (papildomo) reikalavimo BUAB „Hermistransas“, jame nurodydama, kad G. P. kreipėsi į bankroto administratorę su prašymu patvirtinti papildomą 14 500 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurio pagrįstumą įrodinėjo 2016 m. rugpjūčio 4 d. jam J. J. išduotu neprotestuotinu vekseliu, kurio įvykdymą laidavo UAB „Hermistransas“. Bankroto administratorės teigimu, G. P. neįrodė UAB „Hermistransas“ solidaraus laidavimo fakto, todėl neturi teisės būti pripažintas kreditoriumi bankroto byloje nurodyto reikalavimo apimtyje. Be to, šis vekselis yra negaliojantis, nes buvo sudarytas nesilaikant privalomos notarinės formos (CK 1.105 straipsnio 5 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.76 straipsnio 2 dalis, ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalis). G. P. ir A. K. pateikė Vilniaus apygardos teismui atsiliepimą į 2018 m. sausio 22 d. BUAB „Hermistransas“ bankroto administratorės prašymą, jame pareikšdami prašymus patvirtinti G. P. 316 000 Eur finansinį reikalavimą ir A. K. 13 000 Eur papildomą finansinį reikalavimą. Atsiliepime pareiškėjai nurodė, kad G. P. nėra perleidęs reikalavimo teisių į BUAB „Hermistransas“ pagal Investavimo sutartį trečiajam asmeniui UAB „JVJ projektai“. Nurodė, kad 2017 m. vasario 23 d. Trišalį susitarimą pasirašyti G. P. apgaulės būdu įtikino J. J., klaidingai nurodydamas, jog sutarties pagrindu mokėtinas lėšas G. P. sumokės UAB „JVJ projektai“, kad šią įmonę valdo pats J. J. ir ji yra projekto generalinė rangovė, o UAB „Hermistransas“ susiduria su finansiniais sunkumais. UAB „JVJ projektai“ nevykdant įsipareigojimų pagal Trišalį susitarimą, G. P. elektroniniu paštu pateikė J. J. prašymą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kadangi J. J. į pateiktą pretenziją nereagavo, G. P. 2017 m. liepos 24 d. raštu UAB „Hermistransas“ ir UAB „JVJ Projektai“ informavo apie vienašališką Trišalio susitarimo nutraukimą. Anot pareiškėjų, UAB „JVJ projektai“ Trišalio susitarimo vykdyti neketino ir apgaulės būdu sudarė sąlygas, kad ji neturėtų jokio turto. Nurodė, kad G. P. Trišalio susitarimo pagrindu negauna to, ko tikėjosi gauti – negavo nei Investavimo sutartyje nustatytos sumos, nei paties G. P. sumokėtos ir pagal Investavimo sutartį grąžintinos sumos. Taigi, UAB „JVJ projektai“ grubiai pažeidė Trišalį susitarimą, nes sutartyje nustatytais terminais neatliko mokėjimų. Pažymėjo, jog administratorės teiginiai, kad Investavimo sutartis kvalifikuotina kaip rizikos sutartis, nėra pagrįsti nei įstatymu, nei teismų praktika. Be to, 70 000 Eur G. P. BUAB „Hermistransas“ sumokėjo mokėjimo pavedimais, todėl jei sutartis būtų kvalifikuojama kaip paskolos sutartis, ji buvo sudaryta laikantis CK reikalavimų. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad jei ir būtų pripažinta, jog egzistuoja pagrindas Investicijos sutartį pripažinti negaliojančia dėl notarinės formos nesilaikymo, turėtų būti taikoma restitucija ir BUAB „Hermistransas“ įpareigotas sugrąžinti lėšas, kurias gavo negaliojančio sandorio pagrindu. Dėl A. K. finansinio reikalavimo nurodė, kad laidavimo sandoris neprivalo būti patvirtintas notaro, todėl A. K. išduotą neprotestuotiną vekselį vertinant kaip skolos raštelį, jame esantis BUAB „Hermistransas“ laidavimas yra galiojantis. Atkreipė dėmesį, kad papildomai turėtų būti patvirtintas ir G. P. 14 500 Eur finansinis reikalavimas, kildinamas iš 2016 m. rugpjūčio 4 d. neprotestuotino vekselio, išduoto J. J., kurio įvykdymą laidavo BUAB „Hermistransas“.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjų G. P. ir A. K. prašymus dėl jų finansinių reikalavimų tvirtinimo BUAB „Hermistransas“ bankroto byloje. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie 2017 m. vasario 23 d. tarp G. P., UAB „Hermistransas“ ir UAB „JVJ projektai“ sudaryto teisių ir pareigų perėmimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu ar kitokių pagrindų, leidžiančių daryti išvadą apie tai, kad šis susitarimas nesukuria teisinių pasekmių, egzistavimą. Šį susitarimą teismas kvalifikavo kaip reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesiją). Sprendė, jog G. P. 2017 m. liepos 24 d. pranešimas apie 2017 m. vasario 23 d. Trišalio susitarimo nutraukimą negali būti laikomas dokumentu, paneigiančiu 2017 m. vasario 23 d. Trišalio susitarimo galiojimą, nes minėto susitarimo 1 punkte buvo susitarta dėl neatšaukiamo ir besąlygiško investicijos perleidėjo UAB „Hermistransas“ teisių ir pareigų, kylančių iš 2016 m. birželio 20 d. sutarties, perdavimo investicijos perėmėjui UAB „JVJ projektai“, o investuotojas minėtam susitarimui neprieštaravo (2017 m. vasario 23 d. trišalio susitarimo 2 punktas). Taip pat atkreipė dėmesį, kad 2017 m. vasario 23 d. Trišaliame susitarime jo nutraukimo pagrindai nenustatyti. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad G. P. reikalavimo teisės pagal 2016 m. birželio 20 d. Investavimo sutartį BUAB „Hermistransas“ neturi, be kitko, pažymėdamas, kad UAB „Hermistransas“, 2017 m. vasario 23 d. Trišalio susitarimo pagrindu perleidęs visas turėtas teises ir įsipareigojimus pagal 2016 m. birželio 20 d. Investavimo sutartį UAB „JVJ projektai“, neturi jokio teisinio pagrindo prisiimti atsakomybės už UAB „JVJ projektai“ tolesnį (ne)tinkamą įsipareigojimų pagal 2016 m. birželio 20 d. sutartį vykdymą, nes G. P. teisę dėl iš 2016 m. birželio 20 d. sutarties kylančių reikalavimų turi teisę reikšti UAB „JVJ projektai“. Įvertinęs 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. rugpjūčio 14 d. neprotestuotinus paprastuosius vekselius, kurių pagrindu G. P. ir A. K. šioje byloje reiškia atitinkamai 14 500 Eur ir 13 000 Eur dydžio finansinius reikalavimus BUAB „Hermistransas“, teismas konstatavo, kad šie vekseliai pasirašyti nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų, nes turėjo būti sudaryti notarinės normos (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis), todėl neturi paprastųjų vekselių galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis) ir yra niekiniai bei negaliojantys nuo jų sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis), taigi, ir negali sukurti šalims jokių teisinių padarinių, t. y. pareiškėjai neturi teisinio pagrindo pagal šiuos vekselius reikalauti įsiskolinimo priteisimo. Pripažinęs ginčo vekselius negaliojančiais dėl imperatyvių įstatymo nuostatų nesilaikymo, teismas konstatavo esant pagrindui atitinkamai ir laidavimus, kaip akcesorines prievoles, laikyti negaliojančiais ir nesukeliančiais teisinių pasekmių. Teismas pritarė pareiškėjams, jog negaliojantis vekselis gali būti prilyginamas skolos rašteliui, įrodinėjant, jog egzistuoja paskolos teisiniai santykiai, tačiau konstatavo, kad tokio raštelio egzistavimas šiuo atveju nėra pakankamas įrodyti paskolos suteikimo faktą. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai savo finansinių reikalavimų nepagrindė, todėl jų prašymus dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo atmetė.Teismas nutarė dėl G. P. 2 000 Eur finansinio reikalavimo nepasisakyti, nurodydamas, kad pareiškėjai atsiliepime nuomonės dėl bankroto administratorės nurodytų aplinkybių, susijusių su šiuo finansiniu reikalavimu, neišdėstė.
Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjai G. P. ir A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį bei patvirtinti 316 500 Eur dydžio G. P. finansinį reikalavimą ir 13 000 Eur dydžio A. K. finansinį reikalavimą BUAB „Hermistransas“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Teismas nepasisakė dėl bankroto administratorės 2018 m. vasario 6 d. prašymo dėl G. P. pareikšto (papildomo) reikalavimo UAB „Hermistransas“, todėl liko neišspręsta dalis šio kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo.Teismas netinkamai aiškina sutarties „atšaukimo“ ir sutarties vienašališko nutraukimo institutus. Nagrinėjamu atveju G. P. trišalį susitarimą ne „atšaukė“, o vienašališkai nutraukė, vadovaudamasis CK 6.217 straipsnyje numatytu pagrindu – t. y. kai kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, nes skolos perkėlimo sutarčiai taikomi bendrieji sutarčių nutraukimo pagrindai. Be to, skolos perkėlimą reglamentuojančiame CK VIII skyriuje nėra taisyklių apie skolos perkėlimo sutarčių neatšaukiamumą. Teismas neanalizavo, ar skolos perkėlimo atveju tokio susitarimo neatšaukiamumas iš viso įmanomas. Dėl Trišalio susitarimo neatšaukiamumo susitarė tik UAB „Hermistransas“ ir UAB „JVJ projektai“. Tuo tarpu G. P. sutiko tik su skolos perkėlimu, bet ne su skolos perkėlimo neatšaukiamumu.Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, G. P. sprendimas vienašališkai nutraukti Trišalį susitarimą sukelia teisines pasekmes, nes jis nėra ginčijamas, taigi, yra galiojantis.Teismas, vertindamas vekselius, netinkamai aiškino ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalies nuostatą. Pagal šią teisės normą, fiziniams asmenims, kurie nesiverčia individualia veikla, vekselio notarinės formos sąlyga netaikoma. Kadangi J. J. individualia veikla nesiverčia, taigi, ir vekselių išdavimo metu apskaitos pagal supaprastintas apskaitos taisykles netvarkė, jo išduoti vekseliai negali būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, vadovaujantis CK 1.78 straipsniu. Atitinkamai, nesant pagrindo ginčo vekselius pripažinti negaliojančiais, nėra pagrindo ir laidavimus pripažinti negaliojančiais, todėl BUAB „Hermistransas“ laikytinas vekselių laiduotoju. Kita vertus, vekselius pripažinus negaliojančiais, jie laikytini skolos rašteliais su laidavimo sutartimis. Teismas neargumentavo, kodėl byloje esantys nenuginčijami paskolos rašteliai yra nepakankami įrodyti paskolos J. J. suteikimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl vekselio (skolos raštelio), kaip pakankamo įrodymo paskolos suteikimo faktui įrodyti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjų G. P. ir A. K. prašymai patvirtinti jų finansinius reikalavimus BUAB „Hermistransas“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).
Dėl apeliacijos ribų
Nagrinėjamu atveju apeliantai atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – BUAB „Hermistransas“ bankroto byloje patvirtinti G. P. 316 500 Eur dydžio ir A. K. 13 000 Eur dydžio finansinius reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. P. prašomas patvirtinti 316 500 Eur finansinis reikalavimas susideda iš 300 000 Eur finansinio reikalavimo, kildinamo iš 2016 m. birželio 20 d. sutarties dėl investavimo į gyvenamųjų namų statybos projekto vystymą Nr. 2016-01, 2 000 Eur finansinio reikalavimo, kildinamo iš 2016 m. rugsėjo 5 d. rezervacijos sutarties Nr. 2016/09/05 ir 14 500 Eur dydžio finansinio reikalavimo, kildinamo iš 2016 m. rugpjūčio 4 d. jam J. J. išduoto neprotestuotino vekselio, kurio įvykdymą laidavimu užtikrino BUAB „Hermistransas“.Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas nusprendė nepasisakyti dėl G. P. 2 000 Eur finansinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiškėjai (apeliantai) pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į bankroto administratorės pateiktą prašymą nepasisakė dėl bankroto administratorės prašymo netvirtinti šio finansinio reikalavimo. Taigi, skundžiama nutartimi teismas dėl G. P. 2 000 Eur finansinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakė, t. y. G. P. prašymo dėl šio reikalavimo tvirtinimo iš esmės neišnagrinėjo, o minėta nutarties motyvuojamojoje dalyje teismo išdėstyta argumentacija leidžia manyti, jog teismas klausimą dėl šio finansinio reikalavimo tvirtinimo ar netvirtinimo nutarė išspręsti atskirame teismo posėdyje ir atskirai priimta teismo nutartimi, kai pareiškėjai išdėstys savo nuomonę dėl bankroto administracijos išdėstytos pozicijos dėl šio reikalavimo, todėl ir apeliacija dėl šio reikalavimo kol nėra priimtas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo negalima (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija šioje nutartyje dėl G. P. 2 000 Eur finansinio reikalavimo atskirai nepasisakys, o klausimą dėl šio finansinio reikalavimo tvirtinimo ar netvirtinimo perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepasisakė dėl bankroto administratoriaus 2018 m. vasario 6 d. prašymo dėl G. P. pareikšto (papildomo) reikalavimo UAB „Hermistransas“, todėl liko neišspręsta dalis pareikšto finansinio reikalavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiame prašyme BUAB „Hermistransas“ bankroto administratorė pasisakė dėl G. P. prašymo patvirtinti 14 500 Eur finansinio reikalavimo, kildinamo iš 2016 m. rugpjūčio 4 d. neprotestuotino vekselio, kurį jam išdavė J. J. ir kurio įvykdymą laidavimu užtikrino UAB „Hermistransas“. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies, teismas dėl šio reikalavimo iš esmės pasisakė (teismas per klaidą nurodė neteisingą vekselio datą – vietoje 2016 m. rugpjūčio 4 d. nurodė 2016 m. rugpjūčio 14 d.), – nutarė, kad šio finansinio reikalavimo pagrįstumo pareiškėjas neįrodė ir jį atmetė, todėl nepagrįstai apeliantai teigia, jog teismas nepasisakė dėl bankroto administratorės 2018 m. vasario 6 d. prašymo.
Dėl G. P. 300 000 Eur finansinio reikalavimo
Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad 2016 m. birželio 20 d. tarp G. P. ir UAB „Hermistransas“ buvo pasirašyta sutartis dėl investavimo į gyvenamųjų namų statybos projekto vystymą Nr. 2016-01, pagal kurią G. P. įsipareigojo investuoti į UAB „Hermistransas“ vystomą projektą 100 000 Eur (į vystytojo banko sąskaitą pervesti ar grynais pinigais sumokėti iki 2016 m. birželio 23 d. – 50 000 Eur, iki 2016 m. birželio 30 d. – 50 000 Eur), o UAB „Hermistransas“ įsipareigojo grąžinti investuotą sumą ir sumokėti iš projekto gautą pelno dalį: iki 2017 m. birželio 20 d. į G. P. banko sąskaitą ar sumokėti grynais pinigais 200 procentų atitinkančią faktiškai investuotos sumos dalį, t. y. 200 000 Eur; iki 2018 m. birželio 20 d. G. P., pervedant į jo banko sąskaitą, sumokėti 100 000 Eur iš projekto gauto pelno. 2017 m. vasario 23 d. G. P., UAB „Hermistransas“ ir UAB „JVJ projektai“ pasirašė teisių ir pareigų perėmimo susitarimą prie sutarties dėl investavimo į gyvenamųjų namų statybos projekto vystymą Nr. 2016-01. Šiame susitarime nurodyta, kad nuo 2017 m. vasario 23 d. investicijos perleidėjas (UAB „Hermistransas“) neatšaukiamai ir besąlygiškai perdavė, o investicijos perėmėjas (UAB „JVJ projektai“) perėmė visas teises ir įsipareigojimus pagal tarp investuotojo (G. P.) ir investicijos perleidėjo 2016 m. birželio 20 d. sudarytą sutartį dėl investavimo į gyvenamųjų namų statybos projekto vystymą Nr. 2016-01. Šio Trišalio susitarimo 1 punkte nurodyta, kad teisių ir pareigų perėmimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos (susitarimo 1 punktas). Susitarimo 2 punkte nurodyta, kad investuotojas neprieštarauja dėl 1 punkte nurodytų investicijos perleidėjo teisių ir įsipareigojimų perleidimo investicijos perėmėjui. Taip pat šiuo susitarimu investicijos perėmėjas įsipareigojo investuotojui įvykdyti visas sąlygas pagal 2016 m. birželio 20 d. sudarytą sutartį dėl investavimo į gyvenamųjų namų statybos projekto vystymą Nr. 2016-01 (susitarimo 3 punktas). G. P. BUAB „Hermistransas“ atžvilgiu pareikšto 300 000 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą įrodinėja tuo, kad UAB „JVJ projektai“ nevykdant Investavimo sutartyje numatytų pareigų sumokėti jam atitinkamas sumas, jis, vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, vienašališkai nutraukė Trišalį susitarimą, todėl pinigines prievoles pagal Investavimo sutartį privalo įvykdyti BUAB „Hermistransas“, kaip pradinė skolininkė. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis neprieštaravo susitarimo sąlygai dėl neatšaukiamo ir besąlygiško investicijos perleidėjo UAB „Hermistransas“ teisių ir pareigų, kylančių iš 2016 m. birželio 20 d. sutarties, perdavimo investicijos perėmėjui UAB „JVJ projektai“. Pažymi, kad dėl susitarimo neatšaukiamumo susitarė tik UAB „Hermistransas“ ir UAB „JVJ projektai“, o jis sutiko tik su skolos perkėlimu. Taip pat atkreipia dėmesį, kad skolos perkėlimą reglamentuojančiame CK VIII skyriuje nėra taisyklių apie skolos perkėlimo sutarčių neatšaukiamumą, be to, skolos perkėlimo sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai sutarčiai, taikomi bendrieji sutarčių nutraukimo pagrindai. Todėl nutraukus Trišalį susitarimą, 300 000 Eur skolą privalo sumokėti BUAB „Hermistransas“.Teisėjų kolegija, įvertinusi Trišalio susitarimo nuostatas, sprendžia, jog šis susitarimas turi būti kvalifikuojamas kaip skolos perkėlimo sutartis, todėl turi būti taikomos CK VIII skyriaus „Skolos perkėlimas“ nuostatos, o ne reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančios nuostatos, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Kaip teisingai pastebėta apelianto, CK VIII skyriuje nenumatyta, kad skola gali būti perkeliama neatšaukiamai. Kadangi skolos perkėlimo sutartis bendrąja prasme yra sutartis (sandoris), ji, kaip ir bet kuri kita sutartis, gali būti nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, be to, jai taikomos CK II dalies bendrosios sutarčių teisės nuostatos, tarp jų ir CK XVIII skyrius „Sutarčių pabaiga“, tačiau šios nuostatos turi būti taikomos, atsižvelgiant į šios sutarties esmę ir turinį. Kaip jau minėta, G. P. Trišalį susitarimą vienašališkai nutraukė, vadovaudamasis CK XVIII skyriaus 6.217 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tačiau aptariamu atveju Trišalis susitarimas savo esme nereikalauja atskiro vykdymo. Šia sutartimi susitarta vieną iš Investavimo sutarties šalių pakeisti nauja šalimi, kuriai pereina visos Investavimo sutartimi pirmosios prisiimtos teisės ir įsipareigojimai. Vadinasi, pagal tokį susitarimą Investavimo sutarties vienos šalies pasikeitimas bei teisių ir pareigų pagal Investavimo sutartį perleidimas naujai šaliai laikomas įvykusiu, taigi, ir sutartis laikoma įvykdyta nuo trišalio susitarimo įsigaliojimo (pasirašymo) momento (žr. trišalio susitarimo 1 ir 5 dalys), todėl tokio sandorio, remiantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, nutraukti teisinės galimybės nėra. Dėl šios priežasties G. P., BUAB „Hermistransas“ ir UAB „JVJ projektai“ išsiųstas pranešimas apie vienašališką Trišalio susitarimo nutraukimą jokių teisinių pasekmių šio sandorio galiojimui ir šalims nesukelia. Kadangi Trišalis susitarimas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, jis yra galiojantis, todėl yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad G. P. reikalavimo teisės pagal Investavimo sutartį BUAB „Hermistransas“ neturi, nes visas pretenzijas ir reikalavimus dėl įsipareigojimų pagal Investavimo sutartį nevykdymo jis turi teisę reikšti UAB „JVJ projektai“, kuriai pagal Trišalį susitarimą ir perėjo visos BUAB „Hermistransas“ pagal Investavimo sutartį prisiimtos teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl G. P. 300 000 Eur finansinio reikalavimo išnagrinėjo iš esmės teisingai – t. y. pagrįstai jį atmetė, nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo reikalavimą panaikinti dėl šio G. P. finansinio reikalavimo pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl G. P. 14 500 Eur finansinio reikalavimo ir A. K. 13 000 Eur finansinio reikalavimo
A. K. 13 000 Eur dydžio finansinio reikalavimo BUAB „Hermistransas“ pagrįstumą įrodinėja jai J. J. 2016 m. kovo 31 d. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriame nurodyta, kad vekselio davėjo laiduotoja yra UAB „Hermistransas“. Šiame vekselyje nurodyta, kad J. J. vekselio gavėjai A. K. pareikalavus per 3 darbo dienas arba iki 2016 m. kovo 31 d. (jei vekselio gavėjas nepareikalaus anksčiau) įsipareigojo A. K. sumokėti 13 000 Eur. 14 500 Eur dydžio finansinio reikalavimo BUAB „Hermistransas“ pagrįstumą G. P. įrodinėja jam J. J. 2016 m. rugpjūčio 4 d. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriame vekselio davėjo laiduotoja nurodyta taip pat UAB „Hermistransas“. Šiuo vekseliu J. J. iki 2016 m. rugsėjo 4 d. (jei vekselio gavėjas nepareikalaus anksčiau) įsipareigojo G. P. sumokėti pinigus tokia tvarka: iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. – 6 000 Eur, iki 2016 m. rugsėjo 4 d. – 8 500 Eur. Taigi, pareiškėjai savo finansinius reikalavimus šioje byloje kildina iš laidavimo sutarčių.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie vekseliai neturi paprastųjų vekselių galios, nes remiantis ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalimi, jie turėjo būti notarinės formos, taip pat pripažino juos niekiniais ir negaliojančiais pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį, 1.80 straipsnio 1 dalį ir 1.95 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad pripažinus vekselius negaliojančiais dėl imperatyvių ĮPVĮ nuostatų nesilaikymo, laidavimas, kaip akcesorinė prievolė, taip pat laikytina negaliojančia ir nesukeliančia teisinių pasekmių.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ginčo vekseliai, atsižvelgiant į juose nurodytas sumas ir tai, kad vekselio davėjas yra fizinis asmuo, vadovaujantis ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti notarinės formos. Pažymi, kad apeliantai neteisingai aiškina ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalies nuostatą – nepagrįstai alternatyviai nurodytam fiziniam asmeniui priskyrė apibūdinimą „tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles“, kuriuo įstatymo leidėjas norėjo apibrėžti konkretų ūkio subjektų ratą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pagrindų pripažinti ginčo vekselius neturinčiais paprastųjų vekselių galios bei negaliojančiais ir niekiniais egzistavimo. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, negaliojančiu pripažintas vekselis gali būti prilyginamas skolos rašteliui ir juo gali būti įrodinėjama skolininko prievolė apmokėti joje nurodytą sumą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu atveju vekseliu pavadintame skolos raštelyje numatytas laidavimas galėtų būti laikomas paskolos pagal paskolos raštelį grąžinimo prievolės užtikrinimo priemonė. Dėl šios priežasties nors pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, kad pripažinus ginčo vekselius negaliojančiais dėl imperatyvių įstatymo nuostatų nesilaikymo, laidavimai taip pat laikytini negaliojančiais ir nesukeliančiais teisinių pasekmių, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad tokios teisinės pasekmės nagrinėjamu atveju atsiranda laidavimui kaip prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo prievolei, bet ne kaip prievolės pagal paskolos raštelį (jei tokia skolininko prievolė būtų įrodyta) įvykdymo užtikrinimo prievolei. Tokiu atveju kreditoriai (pareiškėjai) nepraranda teisės įrodinėti, jog jie turi teisę reikalauti iš laiduotojo (BUAB „Hermistransas“) įvykdyti už skolininką (J. J.) prievolę pagal paskolos raštelį. Nagrinėjamu atveju BUAB „Hermistransas“ laidavimais užtikrino ginčo vekseliuose nurodytų terminuotų piniginių prievolių įvykdymą. 2016 m. kovo 31 d. vekselyje nurodyta, kad A. K. 13 000 Eur suma vėliausiai turi būti sumokėta iki 2016 m. kovo 31 d. (jei vekselio gavėja nepareikalaus anksčiau). 2016 m. rugpjūčio 4 d. vekselyje buvo numatyta, kad G. P. iki 2016 m. rugsėjo 4 d. turi būti sumokėta 14 500 Eur suma tokia tvarka: 6 000 Eur iki 2016 m. rugpjūčio 12 d.; 8 500 Eur – iki 2016 m. rugsėjo 4 d. CK 6.88 straipsnio, kuriame reglamentuojama terminuoto laidavimo pabaiga, 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Vadinasi, A. K. reikalavimus BUAB „Hermistransas“, kaip laiduotojai, teisme galėjo pareikšti vėliausiai 2016 m. birželio 31 d., o G. P. 6 000 Eur dydžio reikalavimą – 2016 m. lapkričio 12 d., 8 500 Eur dydžio reikalavimą – 2016 m. gruodžio 4 d. Kadangi šia teise pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka nepasinaudojo, yra pagrindas konstatuoti, kad laidavimai, kaip terminuotų paskolų pagal paskolos raštelius (vekselius) grąžinimo užtikrinimo prievolės, šiuo atveju yra pasibaigę. Dėl šios priežasties nėra pagrindo A. K. 13 000 Eur dydžio finansinio reikalavimo ir G. P. 14 500 Eur finansinio reikalavimo patvirtinti BUAB „Hermistransas“ bankroto byloje. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nors ir kitais pagrindais, atmetė šių pareiškėjų prašymus patvirtinti minėtus finansinius reikalavimus, skundžiama teismo nutarties dalis, priimta dėl šių reikalavimų, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl apeliantų pareikštų finansinių reikalavimų (ne)tvirtinimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).Šioje nutartyje nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantai atskirajame skunde nurodytais motyvais nepaneigė pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo netenkinti pareiškėjų G. P. ir A. K. prašymus dėl jų atitinkamai 314 500 Eur ir 13 000 Eur finansinių reikalavimų tvirtinimo BUAB „Hermistransas“ bankroto byloje pagrįstumo, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Klausimą dėl G. P. 2 000 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo ar netvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hermistransas“ bankroto byloje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.