Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Reiz Tech“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl nuostolių atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25.5. Atsakovė nenurodė objektyvių aplinkybių apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byla pakartotinai bus nagrinėjama apeliacine tvarka ir atsakovė anksčiau nebuvo pareiškusi prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

32. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės naujai pateikto įrodymo turiniu, nusprendžia, kad atsakovė nepagrindė šio įrodymo pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė, susipažinusi su specialisto S. S. 2023 m. gegužės 5 d. ekspertizės akto Nr.1 išvadomis ir nesutikdama su jomis, turėjo laiko pateikti įrodymus (byla iš esmės buvo baigta nagrinėti 2023 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu), kurie patvirtintų arba paneigtų ekspertizės akto išvadas. Taip pat pateiktas naujas įrodymas neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, jo priėmimas pažeistų CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje, 181 straipsnyje įtvirtintą pareigą laiku pateikti įrodymus bei CPK 301, 314, 320 straipsniuose įtvirtintą draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje taisyklę, todėl atsakovės pateiktą įrodymą atsisakoma priimti.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

33. Atsakovė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino šalių pateiktus įrodymus, dėl to yra pagrindas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovės vertinimu, atsakovė nenurodė objektyvių aplinkybių apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla pakartotinai bus nagrinėjama apeliacine tvarka ir atsakovė anksčiau nebuvo pareiškusi prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

35. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28–29 punktai).

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ši apeliacinė byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl atsakovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

38. Ieškovė ir atsakovė 2014 m. spalio 24 d. sudarė paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VS-165, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti JAREP informacinės sistemos priežiūros ir vystymo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už tinkamai suteiktas paslaugas atlyginti ieškovui sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (1.1 papunktis). Ieškovė įsipareigojo sukurti sistemą, kuri turėjo palengvinti duomenų, susijusių su juridiniais asmenimis, teikimo bei gavimo procedūras. Šalys sutarties 11.2 papunktyje susitarė, kad ši sutartis yra terminuota ir galioja 36 mėnesiams nuo jos sudarymo dienos. Sutarties terminas – 2017 m. spalio 24 d.

39. Ieškovė ir atsakovė 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VPS-180, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei JADIS vystymo ir techninės priežiūros paslaugas, o atsakovė – priimti suteiktas paslaugas ir apmokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (1.1 papunktis). Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo sukurti sistemą, kuri turėjo palengvinti duomenų, susijusių su juridinių asmenų dalyviais, teikimą bei gavimą. Šalys susitarė, kad sutartis galioja 36 mėnesiams nuo sutarties sudarymo dienos (15.2 papunktis). Sutarties terminas – 2017 m. lapkričio 14 d.

40. Ieškovė ir atsakovė 2016 m. gegužės 11 d. sudarė sutartį Nr. VPS-80, susijusią su JADIS veikimu, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti sutarties priede Nr. 1 (techninė specifikacija) nustatytus reikalavimus atitinkančias juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos vystymo ir priežiūros paslaugas (sutarties 1.1.1 papunktis). Sutarties priede Nr. 1 detalizuota, kad tai yra paslaugos, susijusios su sistemos priežiūra ir taikomos programinės įrangos klaidoms šalinti, programinės įrangos plėtrai ir modernizavimui, atsakovės darbuotojų konsultavimui telefonu ir elektroniniu paštu, ir kt. Sutarties 13.1, 13.2 papunkčiuose nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja 12 mėn. arba iki visiško pagal sutartį prisiimtų prievolių įvykdymo, kai pagal sutartį suteikiama paslaugų už sumą, nurodytą sutarties 5.3 papunktyje, arba iki sutarties nutraukimo sutartyje ar galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka; sutartis dar gali būti pratęsta 2 kartus po 12 mėn. Maksimalus šios sutarties galiojimo terminas buvo 2019 m. gegužės 11 d.

41. Ieškovė ir atsakovė 2018 m. sausio 18 d. sudarė JAREP vystymo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VPS-7, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti JAREP funkcionalumo paslaugas, kurios apėmė sutarties 1.2 – 1.2.5 papunkčiuose nurodytų papildomų funkcijų įdiegimo darbus, o 1.3 papunktyje įsipareigojo nedelsiant atlikti arba ištaisyti sutarties galiojimo metu paaiškėjusius kitus darbus ar klaidas, susijusius su JAREP funkcionavimu. Sutarties 3.5 papunktyje nurodyta, kad sutarties 1.3 papunktyje įvardytos paslaugos teikiamos pagal paslaugų gavėjo raštišką užsakymą 6 mėnesiams nuo sutarties įsigaliojimo dienos (iki 2018 m. liepos 18 d.). Sutarties 12.1 papunktyje nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.

42. 2020 m. liepos 20 d. atsakovės patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dėl smarkios liūties buvo užlietos duomenų centro patalpos (serverinė), dėl to buvo sutrikdytas duomenų sistemos darbas ir atsakovė buvo priversta operatyviai šalinti serverinės techninius gedimus.

43. Pagal ieškovės ir darbuotojų susitarimus dėl darbo sutarčių pakeitimo nustatyta, kad:

43.1. (duomenys neskelbtini).

43.2. (duomenys neskelbtini).

43.3. (duomenys neskelbtini).

43.4. (duomenys neskelbtini).

43.5. (duomenys neskelbtini).

43.6. (duomenys neskelbtini).

43.7. (duomenys neskelbtini).

43.8. (duomenys neskelbtini).

43.9. (duomenys neskelbtini).

43.10. (duomenys neskelbtini).

43.11. (duomenys neskelbtini).

43.12. (duomenys neskelbtini).

43.13. (duomenys neskelbtini).

43.14. (duomenys neskelbtini).

43.15. (duomenys neskelbtini).

43.16. (duomenys neskelbtini).

43.17. (duomenys neskelbtini).

43.18. (duomenys neskelbtini).

43.19. (duomenys neskelbtini).

43.20. (duomenys neskelbtini).

43.21. (duomenys neskelbtini).

43.22. (duomenys neskelbtini).

43.23. (duomenys neskelbtini).

43.24. (duomenys neskelbtini).

43.25. (duomenys neskelbtini).

44. 2020 m. liepos 23 d. atsakovės darbuotoja R. K. 16.05 val. el. laišku kreipėsi į ieškovę dėl konsultacijos, kaip atstatyti JAREP sistemos veiklą. Ieškovės darbuotojas D. D. 2020 m. liepos 23 d. 17.02 val. el. laišku pateikė konsultaciją, kokius reikia atlikti veiksmus siekiant atstatyti JAREP sistemą. Taip pat ieškovės darbuotojas R. K. 2020 m. liepos 23 d. 17.15 val. el. laišku papildomai informavo atsakovės darbuotoją A. P. dėl veiksmų, kuriuos reikia atlikti siekiant atstatyti JAREP sistemos veiklą.

45. Ieškovės darbuotojas (programuotojas) D. D. 2020 m. liepos 24 d. 9.28 val. el. laišku informavo atsakovės darbuotoją A. P., kokius veiksmus reikia atlikti siekiant atstatyti JAREP sistemą. Ieškovės darbuotojas R. K. 2020 m. liepos 27 d. 12.41 val. el. laišku informavo atsakovės darbuotoją A. Š., kad JADIS sistemos atstatymui reikia atlikti tokius pat veiksmus, kaip ir JAREP sistemos atstatymui. Atsakovės darbuotojas A. P. 2020 m. liepos 27 d. 13.22 val. el. laišku kreipėsi į ieškovės darbuotoją D. D. dėl konsultacijos atstatant JADIS sistemos veiklą. Ieškovės darbuotojas D. D. 2020 m. liepos 27 d. 14.26 val. el. laišku suteikė konsultaciją atsakovės darbuotojui A. P., kokius reikia atlikti veiksmu siekiant atstatyti JADIS sistemos veiklą.

46. Ieškovė 2021 m. liepos 9 d. raštu paprašė atsakovės sumokėti 107 782,76 Eur už ieškovės suteiktas specialistų kompetencijų (27 250 Eur) ir darbų atlikimo paslaugas (66 556 Eur be PVM). Nurodė, kad tiek iki ieškovės specialistų įdarbinimo, tiek po ieškovės suteiktų specialistų grįžimo iš atsakovės pas ieškovę, teikė atitinkamas paslaugas (atliko darbus), o būtent:

46.1. 2020 m. rugpjūčio mėn. darbuotojas „EG“ dirbo 1 darbo dieną (8 val.) teikiant atsakovei konsultacijas atstatant JAREP po atsakovės duomenų centro užliejimo, darbų kaina – 472 Eur be PVM (valandos įkainis – 59 Eur be PVM).

46.2. 2020 m. rugpjūčio mėn. darbuotojai „DD“ ir „RK“ dirbo 1 darbo dieną (8 val.) teikiant atsakovei konsultacijas atstatant JADIS po atsakovės duomenų centro užliejimo, darbų kaina – 472 Eur be PVM (valandos įkainis – 59 Eur be PVM).

46.3. 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. darbuotojai „RK“, „MT“, „AA“ ir „RG“ dirbo 8 darbo dienas (64 val.) atstatant NETSVEP dėl greitaveikos problemų, darbų kaina – 3 776 Eur be PVM (valandos įkainis – 59 Eur be PVM).

46.4. 2020 m. vasario – kovo mėn. darbuotojas „EG“ dirbo 24 darbo dienas (192 val.) teikiant atsakovei JAREP ir JADIS paslaugas, darbų kaina – 11 328 Eur be PVM (valandos įkainis – 59 Eur be PVM).

46.5. 2020 m. vasario mėn. darbuotojas „RG“ dirbo 19 darbo dienų (152 val.) teikiant atsakovei JAREP ir JADIS paslaugas, darbų kaina – 8 968 Eur be PVM (valandos įkainis – 59 Eur be PVM).

46.6. 2020 m. vasario mėn. darbuotojas „JN“ dirbo 15 darbo dienų (120 val.) teikiant atsakovei JADIS paslaugas, darbų kaina – 5 400 Eur be PVM (valandos įkainis – 45 Eur be PVM).

46.7. 2020 m. vasario mėn. darbuotojas „RG“ dirbo 15 darbo dienų (120 val.) teikiant atsakovei JADIS paslaugas, darbų kaina – 5 400 Eur be PVM (valandos įkainis – 45 Eur be PVM).

46.8. 2020 m. vasario mėn. darbuotojas „JŠ“ dirbo 15 darbo dienų (120 val.) teikiant atsakovei JADIS paslaugas, darbų kaina – 5 400 Eur be PVM (valandos įkainis – 45 Eur be PVM).

46.9. 2020 m. vasario mėn. darbuotojas „GG“ dirbo 15 darbo dienų (120 val.) teikiant atsakovei JADIS paslaugas, darbų kaina – 5 400 Eur be PVM (valandos įkainis – 45 Eur be PVM).

46.10. 2020 m. vasario – kovo mėn. darbuotojas „RK“ dirbo 2 darbo dienas (16 val.) teikiant atsakovei administravimo paslaugas, darbų kaina – 720 Eur be PVM (valandos įkainis – 45 Eur be PVM).

46.11. 2020 m. vasario mėn. darbuotojas „DA“ dirbo 10 darbo dienų (80 val.) teikiant atsakovei JAREP ir JADIS paslaugas, darbų kaina – 7 420 Eur be PVM (valandos įkainis –59 Eur be PVM).

46.12. 2020 m. vasario mėn. darbuotojas „RK“ dirbo 15 darbo dienų (120 val.) teikiant atsakovei JAREP, JADIS ir JANGIS paslaugas, darbų kaina – 7 080 Eur be PVM (valandos įkainis –59 Eur be PVM).

46.13. 2020 m. vasario mėn. darbuotojas „DD“ dirbo 10 darbo dienų (80 val.) teikiant atsakovei JAREP ir JADIS paslaugas, darbų kaina – 4 720 Eur be PVM (valandos įkainis –59 Eur be PVM).

47. Atsakovė 2021 m. liepos 22 d. raštu nesutiko su ieškovės prašymu sumokėti už suteiktas paslaugas. Nurodė, kad nurodytus darbus atliko atsakovės darbuotojai, kurie dirbo pagal terminuotas darbo sutartis.

48. Ieškovė 2022 m. sausio 24 d. pateikė atsakovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą dėl 80 532,76 Eur.

49. Ieškovės ieškiniu reikalaujamą priteisti 107 782,76 Eur sudarė tokios dalys: 1) 1 142,24 Eur plius PVM už konsultacijas ir kitą pagalbą po to, kai 2020 m. liepos mėnesį buvo užlietos atsakovės patalpos (nutarties 43.1-43.2 papunkčiai); 2) 4 568,96 Eur plius PVM už konsultacijas ir kitą pagalbą 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais; 3) 27 250 Eur darbuotojų išlaikymo išlaidos darbo pas atsakovę metu (nuo kada iki kada, koks darbuotojų kokių specialistų skaičius); 4) 74 821,56 Eur plius PVM už konsultacijas ir pagalbą 2021 m. vasario – kovo mėn., kuomet ieškovės darbuotojai grįžo dirbti pas ieškovę (nutarties 43.4-43.13 papunkčiai).

50. Specialisto S. S. 2023 m. gegužės 5 d. ekspertizės, atliktos pagal ieškovės užsakymą, akto Nr. 1 „Dėl JAREP ir JADIS papildomų paslaugų apimties ir vertės nustatymo“, išvadose nurodyta, kad: 1) JAREP ir JADIS paslaugų apimtis valandomis realizavus nurodytas JAREP, JADIS užduotis būtų 1 440 valandų; 2) vidutinė rinkos paslaugų kaina yra 60 Eur plius PVM už valandą, todėl suteiktų JAREP ir JADIS paslaugų bendra kaina yra 86 400 Eur plius PVM (1 440 val. X 60 Eur); 3) ieškovės konsultacijų ir kitos pagalbos JAREP sistemai apimtis yra iki 20 valandų, ieškovės konsultacijų ir kitos pagalbos JADIS sistemai apimtis taip pat yra iki 20 valandų; 4) ieškovės konsultacijų ir kitos pagalbos VĮ Registrų centrui dėl duomenų užliejimo 2020 m. liepos mėn. kaina JAREP sistemai yra 1 200 Eur plius PMV ir JADIS sistemai yra 1 200 Eur plius PVM (iš viso – 2 400 Eur plius PVM).

Dėl nepagrįsto praturtėjimo, ginčo dalyko ir ribų

17. Šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra įvertinimas ne tik ieškovės suteiktų atsakovei paslaugų pagal pripažintus negaliojančiais sandorius kiekis, bet ir nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų visetas, kiek tai susiję su ieškovės 2020 m. rugpjūčio mėnesį bei 2021 m. vasario–kovo mėnesiais suteiktomis paslaugomis, kurias ji pati įvertino 75 963,80 Eur bendra suma, t. y. ar atsakovė yra nepagrįstai praturtėjusi (sutaupiusi) ieškovės sąskaita, todėl įrodinėtinos CK 6.242 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymo sąlygos.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-99-464/2023 38 punktą, kuriame konstatuota, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio mėnesį bei 2021 m. vasario–kovo mėnesiais suteikė atsakovei paslaugas, peržengiančias šalių sudarytų sutarčių ribas, padarė išvadą, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, nesumokėdama 1 142,24 Eur už 2020 m. rugpjūčio mėn. ir 74 821,56 Eur už 2021 m. vasario–kovo mėn. suteiktas paslaugas, atsakovė šias paslaugas priėmė ir jomis pasinaudojo. Teismas, vadovavosi S. S. 2023 m. gegužės 5 d. ekspertizės akto Nr. 1 išvadomis, kuriose nurodyta, kad tokio pat pobūdžio darbų rinkos įkainis už valandą – 60 Eur plius PVM.

22. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė atsakovės nepagrįsto praturtėjimo ieškovės sąskaita egzistavimą ir ieškovės reikalavimus dėl 1 142,24 Eur už 2020 m. rugpjūčio mėn. ir 74 821,56 Eur už 2021 m. vasario–kovo mėn. suteiktas paslaugas, tenkino. Atsakovė nesutinka su šiomis teismo išvadomis ir ginčija iš esmės visų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti egzistavimą, todėl teisėjų kolegija, vertindama skundo argumentus, pasisako dėl kiekvienos iš jų atskirai.

25. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo ekspertizės aktas buvo pateiktas teismui kaip įrodymas dėl paslaugų apimties ir vertės nustatymo ieškovės iniciatyva, pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jame nurodyta, kokiais remiamasi ekspertizės šaltiniais – tarp jų ir byla, apeliacinės instancijos teismui nutartimi grąžinus nagrinėti dalį ginčo iš naujo. Ekspertas yra nurodęs atitinkamus duomenis apie savo kvalifikaciją, patirtį bei kad yra įspėtas dėl atsakomybės „pagal Lietuvos Respublikos CPK 215 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio“. Duomenų, kad ekspertizės aktas neatitinka ekspertizės aktui keliamų imperatyvių teisės normų reikalavimų, byloje nėra.

26. Nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo sumą ieškovė kildino iš kelių dalių (faktų): 1 142,24 Eur plius PVM dėl 2020 m. liepos 20 d. įvykio teiktų konsultacijų ir 74 821,56 Eur už konsultacijas ir pagalbą 2021 m. vasario – kovo mėnesiais, kuomet ieškovės darbuotojai grįžo dirbti pas ieškovę.

27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-99-464/2023 padarytas išvadas, t. y. kad nors ieškovės sutartinės prievolės konsultuoti atsakovę dėl JAREP ir JADIS sistemų pasibaigė 2018 m. liepos 8 d. ir 2019 m. gegužės 11 d., tačiau ieškovė toliau 2020 m. rugpjūčio mėnesį ir 2021 m. vasario–kovo mėnesiais teikė atsakovei paslaugas, susijusias su šių sistemų veiklos atkūrimu ir administravimu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovės pateiktu ekspertizės aktu (nutarties 50 punktas), kuriame nurodyta, kad: 1) JAREP ir JADIS paslaugų apimtis valandomis realizavus nurodytas JAREP, JADIS užduotis būtų 1 440 valandų; 2) vidutinė rinkos paslaugų kaina yra 60 Eur plius PVM už valandą, todėl suteiktų JAREP ir JADIS paslaugų bendra kaina yra 86 400 Eur plius PVM (1 440 val. X 60 Eur); 3) ieškovės konsultacijų ir kitos pagalbos JAREP sistemai apimtis yra iki 20 valandų, ieškovės konsultacijų ir kitos pagalbos JADIS sistemai apimtis taip pat yra iki 20 valandų; 4) ieškovės konsultacijų ir kitos pagalbos VĮ Registrų centrui dėl patalpų užliejimo 2020 m. liepos mėnesį kaina JAREP sistemai yra 1 200 Eur plius PMV ir JADIS sistemai yra 1 200 Eur plius PVM (iš viso 2 400 Eur plius PVM).

28. Teismas nustatė, kad pagal ekspertizės aktą, ieškovė 2020 m. rugpjūčio mėnesį ir 2021 m. vasario – kovo mėnesiais suteikė atsakovei paslaugas, susijusias su sistemų JADIS ir JAREP administravimu, už didesnę vertę, negu nurodyta ieškinyje, t. y. 2020 m. rugpjūčio mėnesį ieškovės suteiktų atsakovei konsultavimo paslaugų dėl JADIS ir JAREP šalinimo gedimų, atsiradusių po serverinių užliejimo, kaina yra 2 400 Eur plius PVM, 2021 m. vasario – kovo mėnesiais ieškovės suteiktų atsakovei konsultavimo paslaugų, susijusių su JAREP ir JADIS sistemų veikimu, kaina yra 86 400 Eur plius PVM. Kaip teisingai pažymėjo teismas, šioje byloje nagrinėtų ieškovės reikalavimų dydis yra 1 142,24 Eur ir 74 821,56 Eur, t. y. mažesnis nei nurodytas ekspertizės akte. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės argumentus dėl ekspertizės akte nurodytų programuotojų išdirbtų valandų atstatant JADIS ir JAREP sistemas, nurodė, kad ekspertizės akto 12 ir 13 puslapiuose darbo valandų kiekiai, kurie buvo apskaičiuoti pagal darbų apimtis, vidutinius įkainius, atlikto programuotojų darbo požymius (pėdsakus) konkrečiose užduotyse, sutampa su ieškinyje nurodytomis darbų atlikimo laiko sąnaudomis.

29. Teisėjų kolegija vertina tai, kad ekspertizės akte nurodytos didesnės laiko sąnaudos atliekant JADIS ir JAREP sistemų atkūrimo darbus nei ieškinyje. Ieškovė nurodė ieškinyje suvestinės lentelėje (skyriuje dėl serverinės užpylimo) duomenis, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį darbuotojai „DD“ ir „RK“ dirbo po 1 darbo dieną (po 8 val. – 16 val.) teikiant atsakovei konsultacijas atstatant JAREP ir JADIS po atsakovės duomenų centro užliejimo, kartu nurodydama faktines aplinkybes, kad apie atsakovės serverinės užliejimą tapo viešai žinoma 2020 m. liepos 21 d. ir ji dėl buvusių sutartinių santykių buvo suinteresuota situacija, todėl reagavo konsultavimo būdu ne tik atsakydama į atsakovės skirtingų darbuotojų liepos mėnesio elektroninius laiškus, bet ir teikdama paaiškinimus žodžiu ir telefoninio pokalbio metu. Pateikti ieškovės susirašinėjimo duomenys patvirtina, kad konsultacijos buvo teiktos faktiškai 2020 m. liepos mėnesį, todėl ieškovės įvardijimas, kad paslaugos buvo teiktos rugpjūčio mėnesį, vertinamas faktinių aplinkybių ir įrodymų kontekste, kad reikalaujama suma iš esmės yra už liepos mėnesį suteiktas paslaugas. Atskirai pažymėtina, kad ekspertas tiriamojoje akto dalyje ir motyvuotai nurodė, kad darbai – problemos suradimas (konsultacijos) dėl abiejų sistemų atkūrimo galėjo būti teikiamos bendrai vertinant po 1 darbo dieną, po 8 val. ir esant sėkmingam rezultatui (tokio rezultato atsakovė neginčijo), tačiau esant imitacinei ir testavimo situacijai – reikėtų iki 20 val. kiekvienai sistemai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės nurodomu formaliu šalių elektroninio susirašinėjimo laiko skaičiavimu, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl teiktų paslaugų laiko.

30. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2021 m. vasario – kovo mėnesiais darbuotojai „EG“, „RG“, „JN“, „RG“, „JŠ“, „GG“, „RK“, „DA“, „RK“ ir „DD“ dirbo iš viso 140 darbo dienų (1 1484 val.) teikiant atsakovei paslaugas atstatant JAREP ir JADIS, aiškiai nurodydama duomenis dėl darbuotojų skaičiaus (pavienių ar darbo komandoje), darbo valandų, darbo užduočių ir apimties, pagal ekspertizės akto išvadas ginčo laikotarpiu ieškovės paslaugų apimtis valandomis realizavus JAREP, JADIS užduotis būtų 1 440 valandų. Atsakovė nesutiko su šiuo pagrindu pareikšto ieškinio dalimi, teigdama, kad tai buvo tęstinio pobūdžio darbai, kilę iš atsakovės su ieškovės darbuotojais sudarytų savarankiškų darbo sutarčių, ir tęsti joms pasibaigus. Iš to galima daryti išvadą, kad atsakovė pripažįsta, jog faktiškai ieškovės nurodomi darbai buvo atlikti.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pasibaigus ieškovės ir atsakovės sutartiniams santykiams (nutarties 38-40 punktai) ir nesant teisinio pagrindo atsakovei naudotis ieškovės paslaugomis, taip pat pasibaigus atskiroms darbo (projektinėms) sutartims, atsakovė tik deklaratyviai nurodė, tačiau leistinais, atitinkamus darbo ar paslaugos teikimo teisinius santykius patvirtinančiais įrodymais neįrodė, kad ieškovės nurodomi darbuotojai 2021 m. vasario-kovo mėn. turėjo teisę veikti ir veikė ne kaip ieškovės darbuotojai–specialistai. Teisėjų kolegija laikosi šioje byloje pirmosios apeliacijos metu teismo padarytų išvadų, kad atsakovė privalėjo skelbti naują viešąjį pirkimą, tačiau, įvertinusi poreikį užtikrinti viešųjų paslaugų prieinamumą, atsakovė kreipėsi į ieškovę, kuri ankstesnių sutarčių pagrindu teikė JADIS ir JAREP vystymo ir techninės priežiūros paslaugas, todėl darytina išvada, jog atsisakydama sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas, nepagrįstai be teisinio pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė po 2020 m. liepos 20 d. patalpų užliejimo 2020 m. liepos 23 d. ir 2023 m. liepos 27 d. el. laiškais kreipėsi į ieškovę ne dėl ieškovės netinkamai suteiktų paslaugų vykdant ankstesnes sutartis, o dėl naujų paslaugų suteikimo, kurias ieškovė, siekdama atlygintinai padėti atsakovei, suteikė gera valia.

32. Atsakovė nurodo, kad ieškovė neįrodė suteiktų paslaugų kainos už valandą (60 Eur plius PVM), nes ieškovė, dalyvaudama atsakovės 2020 m. gruodžio 31 d. paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose, pateikė pasiūlymą, kurio kaina tiek dėl JAREP, tiek dėl JADIS vystymo ir priežiūros – 27,12 Eur plius PVM už valandą. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais abejojama dėl ieškovės įrodymų, kuriais ji grindė prašomos priteisti sumos pagrįstumą, pakankamumo ir įrodomosios reikšmės, daro išvadą, kad atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateikto ekspertizės akto išvadas, t. y. nurodyti argumentai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo laikyti neįrodytu atsakovės praturtėjimo ieškovės sąskaita fakto ir naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą.

33. Ekspertizės akte nurodyta, kad: „ekspertizei buvo pateikta dokumentacija, išvardinta ekspertizės užsakymo aprašymo apimtyje. Ši dokumentacija yra ekspertizės užsakovo informacijos šaltinis, kuri naudojamas šiame tyrime. Be šios pateiktos dokumentacijos, ekspertas tyrimo metu naudojosi ekspertinėmis žiniomis ir įvykdytų IT projektų sukaupta patirtimi ir technologinėmis žiniomis. Tyrime nagrinėjami tik ekspertui užduoti klausimai, kurie nurodyti išvardinti ekspertizės užsakyme. Siekiant atsakyti į ekspertizės užduoties klausimus, dėmesys kreipiamas į užduočių vertinimo ir atlikimo metodikas. Ekspertas vertina ir vadovaujasi Reiz Tech naudojama iteracinio-inkrementinio projektų vystymo ir priežiūros įgyvendinimo praktika <...>. Siekiant kuo objektyviau nustatyti JAREP ir JADIS vystymo ir priežiūros apimtis bei kainą, vertintos faktinių išteklių pastangos sąveikoje su pastangomis, kurios reikalingos įvykdyti JIRA užduotis. Ekspertizės akte nagrinėjamų klausimų atsakymui taikomi iteracinio-inkrementinio vertinimo rezultatai“. Ekspertas apskaičiuodamas ieškovės paslaugų teikimo kainą ir terminus, konstatavo, kad „atsižvelgiant į užduočių sudėtingumą ir reikiamą narių kompetenciją Lietuvoje, programavimo / produkto kūrimo ir vystymo paslaugų, remiantis eksperto praktika, vidutinės kainos rėžis yra: 50 – 70 eur / val. be PVM. Laikoma, kad vidutinė rinkos paslaugų kaina yra 60 Eur + PVM. Taip pat daroma prielaida, kad tai yra trumpalaikis paslaugų teikimo poreikis, ko pasėkoje tai turi įtakos galutiniam kainos vertinimui. Programavimo pagal kliento poreikius kaina iš esmės nesiskiria ar paslaugos teikiamos privataus, ar viešojo sektoriaus įmonėms. Pagal pateiktą analizės lentelę matoma, kad dviems dviejų savaičių sprintams su fiksuota 9 narių komanda reikės 1.440 val, kur atsižvelgiant į vidutinį valandinį įkainį atliktų darbų suma būtų 86.400 eurų“. Pažymėtina, kad ieškovė, teikdama paslaugas viešajam sektoriui, dėl jos teikiamų paslaugų specifikos (viešasis sektorius teikia viešąsias prekes ir paslaugas, dėl kurių nėra konkuruojama ir kurios prieinamos kiekvienam), gali nustatyti teikiamų paslaugų kainas, kurios nebūtų tapačios privačiam sektoriui teikiamų paslaugų įkainiams, tačiau, ieškovės pasirinkta pozicija atsakovei skaičiuoti prašomas priteisti sumas už suteiktas paslaugas rinkos kaina, nepaneigia jos reikalavimo pagrįstumo ir teisės apskaičiuoti prašomą priteisti sumą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė, neatlygintinai naudodamasi ieškovės paslaugomis, sutaupė ieškovės sąskaita. Toks sutaupymas, kai nėra teisinio pagrindo teikti paslaugas atsakovei neatlygintinai, laikytinas nepagrįstu, o atsakovė – nepagrįstai praturtėjusi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčo laikotarpiu (2020 m. rugpjūčio mėn. ir 2021 m. vasario – kovo mėn.) negavo užmokesčio už atsakovei suteiktas paslaugas, atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl tarp atsakovės sutaupymo ir ieškovės turtinės naudos negavimo egzistuoja priežastinis ryšys.

34. Nustatyta aplinkybė dėl atsakovės teisinio statuso (valstybės įmonė) bei tai, kad ieškovė, paaiškėjus faktui, jog atsakovė išnykus teisiniam pagrindui (pasibaigus sutartiniams teisiniams santykiams) naudojosi ieškovės paslaugomis, patvirtina, kad ieškovė neprisiėmė nuostolių atsiradimo rizikos bei neturi galimybių apginti savo teises kitais teisių gynimo būdais. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja visos sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą palieka nepakeistą.

36. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje esanti 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LIT-553 ir 2024 m. vasario 29 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 3 557,40 Eur advokato pagalbos išlaidas.

37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

38. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2024 m. sausio mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2023 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 018,2 Eur. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 punktas). Apskaičiavus maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. III ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 3 027,30 Eur (2 018,20 Eur x 1,5). Kadangi ieškovės prašomos priteisti 3 557,40 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 027,30 Eur išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Reiz Tech“, juridinio asmens kodas 300067863, iš atsakovės valstybės įmonės Registrų centro, juridinio asmens kodas 124110246, 3 027,30 Eur (tris tūkstančius dvidešimt septynis eurus ir trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.