Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Algirdo Auruškevičiaus ir Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Č. ieškinį atsakovams A. G., uždarajai akcinei bendrovei „Geoksis“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys sodininkų bendrija „Periodika“, E. G. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1.Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad apelianto žemės sklypas Nr.272 viršija maksimaliai leistinus 12 arų. 2010 m. atliekant apelianto žemės sklypo geodezinius matavimus pagal privatizuoto žemės sklypo ribas, buvo nustatyta, kad tikslus sklypo plotas yra 1 242 kv.m. Paklaida susidarė ne dėl to, kad sklypo riba būtų pasislinkusi į atsakovės A. G. žemės sklypo Nr.268 pusę, o todėl, kad matavimas buvo atliekamas tikslesnių prietaisų pagalba. Paklaida nėra didesnė nei maksimali leistina paklaida, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.695 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose.

2.Atsakovės A. G. žemės sklypo Nr.268 kadastriniai matavimai buvo atlikti apeliantui nedalyvaujant, o žemės sklypus Nr.268 ir Nr.272 skirianti riba pažymėta kitaip, nei buvo faktiškai naudojama. Po tokio pažymėjimo dalis apelianto žemės sklypo ir jame esantys vaismedžiai pateko į sklypo Nr.268 ribas, šio sklypo riba yra greta apeliantui priklausančio pastato ir nebuvo nustatytas servitutas šiam pastatui eksploatuoti, nepažymėta 10 kW elektros linijos apsaugos zona. Teismas pats konstatavo, kad pasikeitė žemės sklypų Nr.266, Nr.267 ir Nr.268 išmatavimai pagal vėliau įregistruotus dokumentus lyginant su SB „Periodika“ generaliniu planu, nors manė, kad kraštinių ilgių pasikeitimas 0,70 m yra nežymus. Tai patvirtina, kad atsakovės A. G. žemės sklypo Nr.268 plane nurodyti matavimų duomenys neatitinka SB „Periodika“ generalinio plano.

3.Apeliantas teismui pateikė įrodymus, kad SB „Periodika“ generaliniame plane yra faktinių matavimo klaidų, dėl ko atsakovė A. G. ir apeliantas ir nesutaria dėl žemės sklypų Nr.268 ir Nr.272 ribos, ši riba nėra aiški iš esamų dokumentų, todėl ribą privalėjo nustatyti teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribą ir kitus įrodymus. Tačiau teismas tik formaliai nurodė, kad atsakovė A. G. veikė ne tik savo, bet ir kaimynų interesais, kurie įregistravo žemės sklypų plotus ir vykdė poįstatyminių aktų reikalavimus, nes žemės sklypo Nr.268 kadastrinių matavimų planas savo dalimis, kurios ribojasi su kaimynais, iš esmės yra identiškas SB „Periodika“ 1999 m. generaliniam planui, yra tikslesnis ir atitinka kaimynų interesus. Taip pat teismas konstatavo, kad apeliantas neįrodė, jog, palikus žemės sklypų Nr.268 ir Nr.272 ribą pagal atsakovo UAB „Geoksis“ parentą planą, apelianto interesai būtų pažeisti. Tačiau, palikus sklypų ribą pagal atsakovo UAB „Geoksis“ parengtą planą, akivaizdžiai pakis apelianto žemės sklypo ir žemės sklypo Nr.271 bendra riba, ir apelianto sklypo plotas sumažės maždaug 99 kv.m. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, susijusios su apelianto ir atsakovės A. G. faktiškai valdomų žemės sklypų riba, galimybe eksploatuoti apeliantui priklausantį pastatą, nustačius sklypų ribą pagal sklypo Nr.268 kadastrinių matavimų planą. Netirta aplinkybė, ar, nustatant sklypų Nr.268 ir Nr.272 ribą, ši riba nebuvo pastumta į sklypo Nr.272 pusę ir ar dėl to nesumažėjo sklypo Nr.272 bendras plotas.

1.Apeliantas nustatyta tvarka neginčijo SB „Periodika“ generalinio plano, šis teritorijų planavimo dokumentas yra galiojantis, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai apie klaidas šiame plane.

2.Žemės sklypų Nr.268 ir Nr.272 riba yra aiški, ji nurodyta teritorijų planavimo dokumente (SB „Periodika“ 1999 m. generaliniame plane) ir šių žemės sklypų privatizavimo planuose, apeliantas nepateikė įrodymų, kad žemės sklypų riba nesutampa su faktiškai naudojama riba.

3.Žemės sklypų Nr.266, Nr.267 ir Nr.268 išmatavimai pagal vėliau įregistruotus duomenis (atliktus kadastrinius matavimus) pasikeitė, tačiau šie išmatavimai pasikeitė atsakovės A. G. žemės skypo Nr.268 nenaudai ir apelianto žemės sklypo Nr.272 naudai, kadangi žemės sklypų bendra riba pastumta į sklypo Nr.268 vidų.

4.Apeliantas nesiekia laikytis savininkų interesų pusiausvyros, nes, nustačius žemės sklypų ribą pagal apelianto pateiktą UAB „Geokristal“ parengtą planą, apelianto žemės sklypas padidėtų nuo 1 200 kv.m. iki 1 242 kv.m., o atsakovės A. G. žemės sklypas sumažėtų nuo 914 kv.m. iki 858 kv.m.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 str. 1 d.) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita. Pagal CK 4.45 str. ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje. Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas).

Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais. Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 str. nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-35/2011) .

Atsakovei A. G. nuosavybės teise priklausantis 914 kv.m. ploto žemės sklypas Nr.268 buvo privatizuotas pradinio savininko J. S. 1999-12-17 pagal 3 t., 22 b.l. esantį šio žemės sklypo planą (3 t., 24, 25 b.l.). Apeliantui priklausantis 1 200 kv.m. ploto žemės sklypas Nr.272 buvo privatizuotas 1999-12-27 pagal 1 t., 9 b.l. esantį šio žemės sklypo planą (2 t., 49 b.l.). Žemės sklypų Nr.268 ir Nr.272 privatizavimo planuose nurodyti žemės sklypų plotai ir konfigūracijos atitinka SB „Periodika“ 1999 m. generaliniame plane nurodytus šių sklypų plotus ir konfigūracijas (1 t., 26 b.l.). Pagal žemės sklypų privatizavimo metu galiojusios Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260, redakcijos 2.2. p. parduodamo sodo sklypo ribos buvo nustatomos pagal sodininkų bendrijos sodo planą. SB „Periodika“ 1999 m. generalinis planas yra teritorijų planavimo dokumentas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 41 d.), šis dokumentas nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl atmestini apelianto teiginiai apie tai, kad SB „Periodika“ 1999 m. generalinio plano schemoje yra faktinių matavimo klaidų.

2007 m. spalio mėn. UAB „Geoksis“ atliko atsakovės A. G. žemės skypo Nr.268 kadastrinius matavimus (1 t., 109 b.l.). Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522, 11 p. nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę medžiagą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus 2009-07-22 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr.6.18-39 konstatuota, kad žemės sklypo Nr.268 kadastriniai matavimai atitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotas žemės sklypo ribas (1 t., 94 b.l.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009-08-25 rašte Nr.3B-(8.5)-Č-483-849 konstatuoti UAB „Geoksis“ atlikti neesminiai žemės sklypo Nr.268 kadastrinių matavimų pažeidimai nėra susiję su šio žemės sklypo ir apelianto žemės sklypo Nr.272 ribos nustatymu (1 t., 96-98 b.l.). Atlikus kadastrinius matavimus, atsakovės žemės sklypo plotas (914 kv.m.), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (1 t., 92-93 b.l.), nepakito. Atlikus kadastrinius matavimus, atstumai tarp riboženklių 6 - 7 ir tarp 7- 8 nustatyti mažesni nei nurodyti SB „Periodika“ 1999 m. generaliniame plane ir žemės sklypo Nr.268 privatizavimo plane: kadastrinių matavimų plane šie atstumai yra 6,75 m ir 7,61 m, o generaliniame plane – 9 m ir 8 m. Jei būtų išlaikyti SB „Periodika“ generaliniame plane nurodyti atstumai, tuomet žemės sklypo Nr.268 riba kirstų žemės sklype Nr.272 apelianto pastatytą pastatą. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad pagal SB „Periodika“ 1999 m. generalinį planą žemės sklypų Nr.266, Nr.267 ir Nr.268 pietinių linijų ilgių suma yra 116,50 m. o natūroje šių linijų ilgis yra 116,27 m (1 t., 99 b.l.), tačiau šis neatitikimas nėra apelianto nenaudai.

Iš atsakovės A. G. paaiškinimų matyti, kad, atliekant žemės sklypo Nr.268 kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog ant šio žemės sklypo yra 2006 m. pastatytas apeliantui priklausantis ūkinis pastatas. Siekiant išvengti ginčų su apeliantu, žemės sklypo Nr.268 riba buvo nustatyta ties šiuo pastatu. Taigi, nustatant žemė sklypo Nr.268 ribas kadastrinių matavimų metu, buvo atsižvelgta į apelianto interesus. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad, atlikus žemės sklypo Nr.268 kadastrinius matavimus, dalis šio žemės sklypo užėmė apelianto teisėtai faktiškai iki privatizavimo naudotą žemės sklypo Nr.272 dalį ir jame buvusius apelianto pasodintus vaismedžius. Nei SB „Periodika“ 1999 m. generaliniame plane, nei žemės sklypo Nr.272 privatizavimo plane nėra duomenų apie pastatą, esantį ant žemės sklypo Nr.268 ties riba su žemės sklypu Nr.272. Atsakovės A. G. nurodytos aplinkybės, kad šis pastatas buvo pastatytas 2006 m., apelianto nėra paneigtos. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti apie šio ūkinio pastato statybos teisėtumą bei apie Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. nustatytų reikalavimų pastato atstumui iki žemės sklypo ribos laikymąsi. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Geokristal“ 2010-11-03 parengtame apelianto žemės sklypo Nr.272 kadastrinių matavimų plane jau nėra nurodytas sklype Nr.272 ties riba su sklypu Nr.268 esantis pastatas (3 t., 108 b.l.). Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad dėl atsakovės A. G. žemės sklypo Nr.268 kadastrinių matavimų realiai sumažėjo apelianto žemės sklypo Nr.272 plotas (CPK 178 str.).

Pranešimas apeliantui dalyvauti paženklinant žemės sklypo Nr.268 ribas buvo išsiųstas registruotu laišku kaip ir numatyta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 27 p. (3 t., 20, 21 b.l.). Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad apeliantas atsisakė pasirašyti aktą be aiškios motyvaticijos. Tai paneigia apelianto teiginį, kad žemės sklypo Nr.268 kadastriniai matavimai buvo atlikti neteisėtai, nes juose nedalyvavo apeliantas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė žemės sklypo Nr.272 ribų pagal 2010-11-03 UAB „Geokristal“ parengtą planą (3 t., 108 b.l.). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2011-05-20 nutarime pratėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad buvęs UAB „Geokristal“ darbuotojas A. J. paaiškino, jog sudarant 2010-11-03 planą jis nebuvo nenuvykęs į apeliantui priklausantį žemės sklypą, o tik padėjo sudaryti planą pagal apelianto pateiktą pavyzdį paties apelianto nubraižytame plane (4 t., 128-129 b.l.). Tai prieštarauja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 15.1 – 15.5 p. reikalavimams. Planas nesuderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 16.5 p.). Plane nenurodyti visi su žemės sklypu Nr.272 besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių žemės sklypų plotus bei kitus CK 4.45 str. taikymui reikšmingus duomenis (Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-26 nutartis Nr.3K-3-189/2011).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Tretysis asmuo E. G. už atsilepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1 500 Lt (5 t., 19 b.l.). Iš apelianto trečiajam asmeniui priteistina 1 200 Lt šių išlaidų (neviršijant Rekomensacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11p. numatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 str.)).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. Č. trečiojo asmens E. G. naudai 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidas.