Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir Institucija) vyresniojo specialisto 2016 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 20N-31360945-15 administracinio teisės pažeidimo byloje I. L. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį 434 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių už tai, kad 2015 m. gegužės 13 d. 7.48 val. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) 7-ajame kilometre, vairuodama automobilį Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiuodama iš dešinės automobilių koloną, važiavo žvyruotu kelkraščiu, tokiu transporto priemonės vairavimu, iš chuliganiškų paskatų demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės, sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 18 ir 125 punktų reikalavimus.

I. L. nesutikdama su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. nutarimu padavė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs I. L. skundą dėl Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 19 d. nutarimo 2016 m. liepos 19 d., nutartimi patenkino I. L. skundą iš dalies, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 20N-31360945-15 administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitė ir I. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje padarymą paskyrė 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. (vieneriems metams). I. L. (toliau – ir apeliantė) skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo liepos 19 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantė nurodo, kad ji iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kiekvieną darbo dienos rytą važiuodama į darbą, nuveža savo mažametę dukrą V. L. į vaikų darželį „(duomenys neskelbtini) ", esantį (duomenys neskelbtini), taip pat sūnų ir vyresnius kaimynų vaikus, lankančius (duomenys neskelbtini) gimnaziją, esančią (duomenys neskelbtini). 2015 m. gegužės 13 d. ryte jai įsukus į kelią (duomenys neskelbtini) dukra V. L. pasakė, kad nori į tualetą, tačiau skundo autorė ties (duomenys neskelbtini), pateko į susiformavusį transporto priemonių kamštį. Stovint kolonoje ir po truputį judant į priekį pėsčiųjų perėjos į mokyklą ir vaikų darželio link, dukra pradėjo verkti, sakydama, kad jai skauda pilvą ir ji nebegalinti ilgiau kentėti. Pareiškėja tuomet suprato, kad stovint kolonoje ir laukiant, kol priartės iki pėsčiųjų perėjos, dukra nebespės nueiti iki darželio, todėl, įsijungus avarinį signalą, kaip atsiprašymą kitų eismo dalyvių, nusprendė įvažiuoti į kelkraštį iš dešinės pusės, ketindama sustoti kelkraštyje prieš įrengtą pėsčiųjų perėją, siekiant kuo greičiau pervesti vaikus per pėsčiųjų perėją į mokymosi įstaigas. Pažymi, kad važiavo lėtai, apie 20 km/h greičiu, byloje esanti filmuota medžiaga, patvirtina automobilio greitį, aplinkybes kaip ji važiavo. Skundo autorės nuomone nufilmuotas jos vairavimas 2015 m. gegužės 13 d. patvirtina, jog ji savo veiksmais nedemonstravo savo išskirtinumo ir nepagarbos aplinkiniams, nebuvo jokio realaus pavojaus ar eismo įvykio rizikos. Anot apeliantės, akivaizdu, jog tiek nutarimą priėmusios institucijos atstovas, tiek pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu netinkamai vertino byloje esantį tiesioginį įrodymą – filmuotą medžiagą. Akcentuoja, kad ji visą bylos nagrinėjimą pripažino, jog 2015 m. gegužės 13 d. pasukdama į kelkraštį, t. y. nesilaikydama kelio ženklinimo ir važiuodama neleistina kelio juosta, pažeidė KET 125 p. ir padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Atkreipia dėmesį į administracinę bylą Nr. ATP-429-491/2014, kurioje yra konstatuota, kad esant situacijai kada asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal skirtingus ATPK straipsnius, kurių vienas yra griežtesnis, t. y. ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį, grėsmės eismo saugumui požymis turi būti aiškiai ir konkrečiai konstatuotas, nurodant kaip pažeidimas sukėlė realią grėsmę eismo saugumui. Vien paties pažeidimo nustatymas negali būti automatiškai grėsme eismo saugumui. Todėl, skundo autorės teigimu, jos veiksmai pažeidimo padarymo dieną nebuvo tinkamai kvalifikuoti ir ji atsakomybėn buvo patraukta ne pagal tą teisės normą.Skunde nurodoma ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinio teisės pažeidimo ATPK 124² straipsnio 2 dalies sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Tvirtinama, kad tai, jog apeliantės veiksmuose nebuvo jokių chuliganiškų paskatų įrodo tai, kad 2015 m. gegužės 13 d. išvažiuodama į kelkraštį ji kaip atsiprašymą kitų eismo dalyvių, įjungė automobilio avarinį signalą, kuris eismo dalyvių yra suprantamas kaip atsiprašymo ar padėkos ženklas.Be to, skunde pabrėžiama, kad iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog laiko atžvilgiu apelentei būtų buvę greičiau nevažiuoti į kelkraštį, o daryti posūkį į kairę pusę, nes automobilių spūstis jau buvo gerokai sumažėjusi, kas įrodo, jog į kelkraštį ji įsuko vedina dukters noro šlapintis, turėdama tikslą nuvesti mergaitę į tualetą kelkraštyje, arba jei ji iškentės pervesti vaikus per perėją į mokymo įstaigą. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas neteisėtai byloje vadovavosi jos 2015 m. gegužės 13 d. pasiaiškinimu, nes 2015 m. gegužės 13 d. jai buvo surašytas protokolas už tai, kad neva ji pažeidė KET 4 ir 125 punktus, tačiau 2016 m. gegužės 19 d. jai buvo surašytas naujas protokolas, kuriame jai buvo inkriminuoti KET 4, 9, 18 ir 125 punktų pažeidimai, dėl ko ji protokolo surašymo metu pateikė pasiaiškinimą, jog su nurodytomis protokole aplinkybėmis nesutinka. Teigia, kad teismas, vertindamas jos pirminį pasiaiškinimą ir nevertindamas naujo pasiaiškinimo, netinkamai įsigilino į bylos medžiagą, faktines aplinkybes ir pažeidė jos teisę į gynybą. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog 2015 m. gegužės 13 d. ji pateikė institucijai ir dar vieną paaiškinimą, tačiau šio dokumento, nors jis ir buvo byloje, teismas nepagrįstai nevertino. Taip pat skundo autorė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos nepilnamečio sūnaus M. L. parodymus vertino kritiškai ir jais nesivadovavo, nors jis teisme buvo pirmą kartą ir dar apklausiamas liudytoju, dėl ko jai akivaizdu, jog vaikas pasakė teismui viską, kas jam, kaip tiesioginiam liudininkui, buvo žinoma. Taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantė sūnų į teismą liudytoju atsivedė ne savo iniciatyva, o paraginta bylą nagrinėjusio teismo.Anot skundo autorės, pirmosios instancijos teismas neteisingai prioritetą byloje suteikė liudytojų V. G. ir G. J. parodymams, nes šie liudytojai atvykę į teismą nieko apie 2015 m. gegužės 13 d. neatsiminė, išskyrus tai, jog kategoriškai nurodė, jog ji važiuodama avarinių šviesų įsijungusi nebuvo, kas yra paneigta byloje esančia filmuota medžiaga. Nesutinkant su skundžiamos nutarties teiginiais, jog šie liudytojai patvirtino, kad sustabdyta apeliantė jiems nurodė, jog vėluoja į darbą, pramiegojo į mokyklą, sūnus turi rašyti kontrolinį darbą, skundo autorė tvirtina, kad tai prieštarauja byloje esantiems šių liudytojų parodymams, kurie teismo posėdžio metu buvo pagarsinti. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, jog šie liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nes būtent dėl šių pareigūnų nekompetencijos surašant jai 2015 m. gegužės 13 d. protokolą ji priversta iki šios dienos bylinėtis.Skunde akcentuojama, kad apeliantė yra persekiojama nuo 2015 m. gegužės 13 d. ir pirmosios instancijos teismas, kreipimąsi į teismą vertindamas kaip jos padėtį sunkinančią aplinkybę, pažeidė lygiateisiškumo principą bei pažeidė teisę į teisingą teismą.Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie apeliantės sutuoktinio teisę vairuoti transporto priemonę, tačiau pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nustatė, kad jos sutuoktinis turi teisę vairuoti transporto priemonę, kas, anot teismo, irgi yra pagrindas skundo autorei neskirti švelnesnės nei įstatymas numato nuobaudos.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime prašoma netenkinti I. L. apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

I. L. skundas atmetamas.Apeliaciniu skundu ginčijamas pažeidėjos veiksmų pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį kvalifikavimas, todėl aukštesnysis teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas įrodymais, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos.ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog chuliganiškas vairavimas, tai yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų. Apeliantė savo kaltę dėl jos veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ginčija, teigdama, jog jos vairavimas nebuvo chuliganiškas, o ji, įvažiuodama į kelkraštį dešinėje pusėje ir lenkdama spūstyje esančius automobilius, tik bandė kuo greičiau pervesti vaikus per pėsčiųjų perėją į mokymosi įstaigas ir suspėti pristatyti mažametę dukrą, turinčią sveikatos sutrikimų, į tualetą atlikti gamtinių reikalų. Anot skundo autorės, tokie jos veiksmai neatitinka ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymių.Aukštesnysis teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. I. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: pažeidimą užfiksavusių pareigūnų V. G. ir G. J. parodymais (t. 1, b. l. 40-43, t. 2, 23-25 b. l.), liudytojo M. L. parodymais (t. 1, 101 b. l.), pačios I. L. paaiškinimais (t. 2, 21-23, 35 b. l.), vaizdo įrašu, Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kita rašytine medžiaga.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog I. L. 2015 m. gegužės 13 d., apie 7.48 val., vairuodama jai priklausantį automobilį, apvažiuodama iš dešinės transporto priemonių koloną važiavo žvyruotu kelkraščiu, tokiu transporto priemonės vairavimu demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams, taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės, sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET 4, 9, 18, 125 punktų reikalavimus. Šiuo atveju byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pažeidėja iš tiesų padarė jai inkriminuotus KET pažeidimus. Pati I. L. tiek paaiškinime, užfiksuotame 2016 m. gegužės 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek bylą nagrinėjant teisme pripažino, jog važiuodama kelkraščiu iš dešinės lenkė automobilių koloną, ir nors nesutiko, kad tokiu vairavimu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei demonstravo jiems nepagarbą ir savo išskirtinumą, tačiau nurodė, jog įjungė automobilio avarinį signalą, atsiprašydama eismo dalyvių, kas rodo, jog ji suprato savo veiksmų neteisėtumą bei galimą pavojingumą. Pastebėtina, kad tai, jog pažeidėja nepripažįsta dalies jai inkriminuotų KET punktų, ir kitaip (subjektyviai) interpretuodama bylos duomenis, savaip vertina savo veiksmus, neturi esminės reikšmės, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinei atsakomybei atsirasti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, be kitų būtinų šio pažeidimo konstatavimui reikšmingų požymių (vairavimo, keliančio pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, chuliganiškų paskatų) užtenka nustatyti faktą, jog asmuo padarė bent vieną KET pažeidimą (Kauno apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1127-290/2015). Nagrinėjamu atveju I. L. inkriminuotus KET pažeidimus pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai išanalizavo, pagrindė jų buvimą pažeidėjos veiksmuose, aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su pateikta teismo motyvacija.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo motyvuotas ir įrodytas veikos pavojingumas, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės teiginiai taip pat nepagrįsti, kadangi iš teismo sprendimo turinio matyti, jog grėsme buvo pripažinta būtent ta aplinkybė, jog inkriminuoti KET pažeidimai buvo padaryti ne tuščiame kelyje, bet gatvėje, vykstant intensyviam eismui prieš mokymo, ugdymo įstaigų, daugumos piliečių darbo pradžią, todėl minėtų KET reikalavimų nesilaikymas neabejotinai kėlė kitų eismo dalyvių, pačios vairuotojos ir jos vežamų keleivių – vaikų, saugumui. Be to, dėl transporto priemonių važiavimo kelkraščiu, aplenkiant lėtai važiuojančius automobilius ir keliant grėsmę eismo saugumui nurodytame kelio ruože, buvo gautas skundas iš Ringaudų seniūnijos, dėl ko nagrinėjamu metu buvo atliekamas policijos pareigūnų nurodytos vietos stebėjimas ir fiksuojama kaip vairuotojai laikosi KET reikalavimų. Apeliantės subjektyvus vertinimas, kad jos vairavimas nurodytu atveju niekam nekėlė pavojaus, nepaneigia, jog grėsmė, nesilaikant vairuotojams nustatytų reikalavimu, nebuvo sukelta. Ta aplinkybė, kad vairuotoja, neleistinu būdu apvažiuodama kitus – spūstyje buvusius – automobilius, įjungė avarinį signalą, nepaneigia to, kad kiti eismo dalyviai, tarp kurių buvo ir vaikų, galėjo nenumatyti tokių pažeidėjos veiksmų. Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, jau pats minėto manevro pobūdis kelia grėsmę eismo saugumui. Pažymėtina, kad grėsmės eismo saugumui sukėlimas netapatus pavojingos situacijos sudarymui. Sukelti grėsmę reiškia savo veiksmais sudaryti tokias sąlygas, kurioms esant gali kilti pavojinga situacija. Taigi šioje byloje nustatyti pareiškėjos padaryti KET pažeidimai pagrįstai pripažinti kėlę grėsmę eismo saugumui.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atmestinas apeliantės teiginys, jog jos veikoje nėra nustatyta jai inkriminuoto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės – chuliganiškų paskatų, požymio, nes šis argumentas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog I. L., vairuodama transporto priemonę, turėdama mažareikšmį tikslą ir motyvą, žinodama, kad draudžiama apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės važiuojant kelkraščiu, tyčia nepasirinko saugaus būdo pasiekti važiuojamo maršruto tikslo, t. y., lėčiau važiuojant judėti kartu su kolona važiuojančiais automobiliais, ir juos aplenkė, įvažiuodama į kelkraštį iš dešinės pusės. Nors apeliaciniame skunde, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tvirtinama, kad pažeidėja buvo priversta išsukti į kelkraštį ir juo važiuoti dėl dukters noro atlikti gamtinius reikalus, tokius paaiškinimus aukštesnysis teismas vertina kritiškai ir atmeta, kadangi byloje esantys įrodymai šią apeliantės versiją paneigia. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš pirminio nagrinėjamą administracinį teisės pažeidimą užfiksavusio dokumento – 2015 m. gegužės 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokole pateikto pačios I. L. paaiškinimo (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 16-17 b. l.) matyti, kad jame nurodytos aplinkybės dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažeidimo padarymo tikslo ir motyvo – skubėjimo, kas atitinka bylą nagrinėjant teisme liudytojais apklaustų pareigūnų V. G. ir G. J. parodymus, jog KET reikalavimų nesilaikymas buvo grindžiamas siekimu kuo skubiau nuvežti vaikus į mokyklą (t. 1, b. l. 40-43, t. 2, 23-25 b. l.), bei neprieštarauja policijos pareigūno V. G. tarnybiniame pranešime nurodytai informacijai (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 18 b. l.). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu nurodytose aplinkybėse nėra esminių prieštaravimų. Tai, kad 2015 m. gegužės 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo pakeistas, patikslinant pažeidėjai inkriminuojamus KET punktus, nepaneigia jame nurodyto ir pačios apeliantės ranka surašyto pažeidimo padarymo tikslo ir motyvo teisingumo. Tai, kad vėliau apeliantė teigė, jog ji įvažiavo į kelkraštį, atsižvelgiant į mažametės dukros norą atlikti gamtinius reikalus, yra apeliacinio skundo autorės niekuo nepagrįstas tvirtinimas, kurį paneigė abu pažeidimą užfiksavę pareigūnai (t. 1, b. l. 40-43, t. 2, 23-25 b. l.), todėl pagrįstai tokie teiginiai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip pažeidėjos gynybinė versija, siekiant išvengti jai gresiančios atsakomybės. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir tokiu atveju, kurį nurodo I. L., aplinkybės, kad buvo būtinumas įvažiuoti į kelkraštį dėl mažametei dukrai iškilusio fiziologinio poreikio, nepatvirtina apeliantės veiksmai, jog ji nesustojo nurodytu tikslu pakelėje, nors galėjo tai padaryti, taip pat pariegūnams fiksuojant pažeidimą, neprašė jų paskubėti dėl minėtos aplinkybės ar leisti palydėti dukrą atlikti gamtinius reikalus.Nors skunde keliamos abejondės dėl liudytojų V. G. ir G. J. parodymų patikimumo, prioriteto jiems suteikimo, taip pat pareigūno V. G. tarnybinio pranešimo vertinimo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad procesiniai veiksmai, kuriais užfiksuotas nagrinėjamas pažeidimas, atlikti nesuinteresuotų, nešališkų, kompetentingų asmenų – pareigūnų. Duomenų apie tai, kad pareigūnai, nagrinėjamo įvykio laiku, fiksavę kelių eismo taisyklių pažeidimus, būtų šališki, suinteresuoti bylos baigtimi ir veiktų priešingai apeliantės interesams nėra. Nurodyti asmenys įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su pažeidėja nėra susieti jokiais ryšiais, liudytojais apklausti V. G. ir G. J. davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi apeliantė nepateikė, todėl pagrindo teigti, kad V. G. ir G. J. paaiškinimai bei tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra neteisingi ar prieštaringi, nėra. Kiti skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė apeliantės atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, jog ji kreipėsi į teismą, taip pat, jog nėra duomenų, kad jos sutuoktinis vairuoja automobilį, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. liepos 19 d. nutartį I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamos nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.