Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos biuro (toliau – Institucija) viršininko V. Mačėno – apeliacinį skundą dėl 2014 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2014-08-30, 15.59 val., vairuodamas automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, po to grįždamas į pirmą eismo juostą, nerodė įspėjamojo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalų; (duomenys neskelbtini) gatvėje įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą bei išvažiuodamas iš jos, atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, važiuodamas kirto plačią ištisinę liniją ir važiavo eismo juosta, pažymėta horizontaliuoju ženklinimu raide “A“ bei kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“; (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sukdamas į kairę, nerodė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo. Tokiais savo veiksmais vairuotojas paeiliui padarė pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 88 p., 88.2. p., 113 p., 186 p., 3 priedo 524 ž; 3 pr. 1.2 p., 1.21 p. ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.

Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas tenkino Pažeidėjo skundą, panaikino Institucijos Nutarimą, perkvalifikavo Pažeidėjo veiksmus ir nutarė, jog Pažeidėjas padarė ne vieną ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą, o tris atskirus ATPK 124¹ str. 2 d., numatytus pažeidimus. Šiuo nutarimu Pažeidėjui pagal ATPK 124¹ str. 2 d. (už įspėjamųjų posūkio signalų nerodymą (duomenys neskelbtini) gatvėje) skirta 220 Lt dydžio bauda; pagal ATPK 124¹ str. 2 d. (už kelio ženklinimo nesilaikymą) skirta 230 Lt dydžio bauda; pagal ATPK 124¹ str. 2 d. (už įspėjamojo posūkio signalo nerodymą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sukant į kairę) skirta 210 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintos jas iš dalies sudedant, ir Pažeidėjui paskirta galutinė nuobauda – 300 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 124² str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimą, sukėlusi pavojingą situaciją, tai yra privertusi kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. ATPK 124¹ str. 2 d. numatyta, jog kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2014-08-30, 15.59 val., vairuodamas automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, po to grįždamas į pirmą eismo juostą, nerodė įspėjamojo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalų. Po to, (duomenys neskelbtini) gatvėje įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą bei išvažiuodamas iš jos, atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje. Važiuodamas kirto plačią ištisinę liniją ir važiavo eismo juosta, pažymėta horizontaliuoju ženklinimu raide “A“ bei kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sukdamas į kairę, nerodė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo. Tokiais savo veiksmais vairuotojas iš tiesų pažeidė KET 88 p., 88.2. p., 113 p., 186 p., 3 priedo 524 p; 3 pr. 1.2 p., 1.21 p. Šiuo atveju ginčo dėl faktinių aplinkybių nekyla, t. y. byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad Pažeidėjas išties padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus.

Esminis nagrinėjamos bylos aspektas, dėl ko ir yra paduotas apeliacinis skundas, yra šių pažeidimų teisinis vertinimas ir jų kvalifikavimas. Institucija, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, priimdama Nutarimą bei pateikdama apeliacinį skundą tvirtina, jog Pažeidėjo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti būtent pagal ATPK 124² str. 1 d., t. y. kad jis padarė KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas vertino, jog Pažeidėjo padaryti KET pažeidimai nekėlė grėsmės eismo saugumui, dėl ko jo veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 124¹ str. 2 d. (trys pažeidimai). Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, Institucijos Nutarimą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei apeliacinį skundą, sprendžia, jog Pažeidėjo atlikti veiksmai visiškai pagrįstai buvo perkvalifikuoti iš ATPK 124² str. 1 d. į ATPK 124¹ str. 2 d. (trys pažeidimai).

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui konstatavimui nėra būtinas asmens, kuris dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų turėjo staigiai keisti judėjimo kryptį ar greitį, pranešimas. Šio fakto konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, jog esant tokiai situacijai, kai asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal skirtingus ATPK straipsnius, kurių vienas yra griežtesnis, grėsmės eismo saugumui sudėties požymis turėtų būti aiškiai ir konkrečiai nurodomas, motyvuojant, kodėl būtent šioje situacijoje asmens veiksmai turėtų būti vertinami griežčiau, t. y. pagal ATPK 124² str. 1 d., o ne pagal ATPK 124¹ str. 2 d., kuri numato atsakomybę tik už tai, kad buvo padaryti KET pažeidimai. Nagrinėjamu atveju, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos Nutarime, nei administracinės bylos medžiagoje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog Pažeidėjas padarydamas aukščiau paminėtus KET reikalavimų pažeidimus realiai sukėlė grėsmę eismo saugumui. Vien pačių KET pažeidimų nustatymas, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, automatiškai negali būti pripažintas grėsme eismo saugumui.

Be to, bylos dokumentai patvirtina, kad Pažeidėjas nusižengė šviesiu paros metu, esant geram matomumui, kai eismas nebuvo intensyvus ir aplinkiniai aiškiai matė Pažeidėjo atliekamus manevrus. Pažeidėjo padaryti KET pažeidimai buvo atlikti ne vienu metu, t. y. juos skyrė laiko tarpas ir atstumas, kurie, nors ir buvo nedideli, tačiau šiuo atveju kartu su kitomis bylos aplinkybėmis leidžia vertinti, jog Pažeidėjo veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad juos būtų galima kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 1 d., nors jie ir neigiamai charakterizuoja Pažeidėjo asmenybę bei rodo nepakankamą jo vairavimo kultūrą. Pirmiau nurodytos išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, jog dalis KET pažeidimų buvo padaryti kelio atkarpoje, kurioje dirbo kelininkai ir buvo atliekami kelio darbai. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su aplinkybe, kad Pažeidėjas važiavo nemažu greičiu, nėra nagrinėjami, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad Pažeidėjas būtų viršijęs leistiną greitį.

Atsižvelgiant į visa tai, apygardos teismas sprendžia, kad Pažeidėjo veiksmai pagrįsti kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ str. 2 d. (trys pažeidimai), kadangi nėra įrodytas grėsmės eismo saugumui sukėlimo faktas, dėl ko skundžiamo apylinkės teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

2014 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos biuro viršininko V. Mačėno apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.