- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-05
- Bylos Nr.
- I-5408-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00066-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- T. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. U. 2016-01-07 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės mėn. buvo perkeltas į Lukiškių TI-K atlikti bausmės dalį. Teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo teikiamas karštas vanduo nuo 4 iki 5 savaičių. Pabrėžė, kad kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, todėl patyrė galvos skausmus, naktimis buvo paliekamos šviesos kamerose. Nurodė, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas. Teigia, kad išduodamas nepakankamas higienos priemonių komplektas. Pabrėžė, kad kamerose neįrengtas tinkamas inventorius. Teigia, kad buvo laikomas po 22 valandas per parą kamerose, todėl pažeista jo teisė pasivaikščioti. Nurodė, kad Lukiškių TI-K neužtikrina įdarbinimo sąlygų, todėl pareiškėjas negalėjo pasirūpinti asmeniniais poreikiais bei higienos priemonėmis (b. l. 1).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo 1,98 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Paaiškino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Paaiškino, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad kiekvienam kalinimo įstaigoje esančiam asmeniui išduodamas tinkamas higienos priemonių komplektas mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje. Dėl nuteistųjų darbo paaiškino, kad nuteistieji, kurie pageidauja dirbti Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ turi parašyti prašymą ir jį įteikti kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, o, atsižvelgus į Nuteistųjų komisijos išvadą, asmuo priimamas arba nepriimamas dirbti. Pažymėjo, kad pareiškėjo 2015-07-01 ir 2015-10-26 prašymų pateikimo metu nebuvo laisvų darbo vietų. Teigia, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais nusiskundimais (b. l. 5–12).
Pareiškėjas teismo posėdyje patikslino, kad pareiškėjas negalėjo gauti karšto vandens gėrimui. Nurodė, kad Lukiškių TI-K šviesos būdavo įjungtos visą dieną, maistas laikomas priešais tualetą. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K atvyko 2015-05-26, higienos priemones gavo 2015-06-01. Paaiškino, kad 2016 m. balandžio mėn. pakartotinai prašė suteikti pareiškėjui darbo vietą, dirba nuo 2016 m. liepos mėn.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2015 m. gegužės mėn.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina dėl to, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo tiekiamas šiltas vanduo, teismo posėdyje patikslino, kad nebuvo tiekiamas šiltas vanduo atsigerti. Pažymėtina, kad pagal Higienos normos 21 p. reikalavimus kamerose turi būti užtikrinamas šalto vandens tiekimas sanitariniuose mazguose. Teisės aktuose nenustatyta, kad kasdienėms reikmėms asmenims, laikomiems kamerose, turi būti užtikrintas karšto vandens tiekimas. Teismas konstatuoja, kad šalto vandens tiekimas kasdienėms reikmėms atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K administracija pareiškėjui išdavė tik 1 tualetinio popieriaus ruloną, tačiau neišdavė skutimosi putų, dantų pastos, paaiškino, kad nebuvo išduodama pakankamai muilo. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, nustatyta, kad nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį turi būti išduodamas patalynės komplektas, 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo. Pareiškėjas teismo posėdyje patikslino, kad į Lukiškių TI-K jis atvyko 2015-05-26, tačiau higienos priemones gavo 2015-06-01. Atsakovės atstovas byloje nepateikė duomenų apie tai, kad pareiškėjui, atvykus į Lukiškių TI-K, t. y. 2015-06-26, jam buvo išduotos higienos priemonės. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose, pareiškėjo teiginiai dėl jo netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis laikytini įrodytais.
Pareiškėjas savo žalą kildiną ir iš to, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas, todėl patyrė diskomfortą, teismo posėdyje patikslino, kad turėjo maistą laikyti priešais neatitvertą tualetą. Higienos normos 24 p. nustatyta, jog sanitariniame mazge tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. LVAT praktikoje yra nustatęs, kad sanitarinio mazgo tinkamas atitvėrimas turi užtikrinti minimalų asmens privatumą, o 1,5 m aukščio sienelė nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas (LVAT nutartis administracinė byloje Nr.A-1018-624/2016). Atsižvelgiant į bylos duomenis, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nustatyti.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos Kauno TI pasivaikščioti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo išleidžiamas pasivaikščioti ne daugiau kaip 1 valandą per parą. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Leidžiant pareiškėjui kasdien pasivaikščioti gryname ore vieną valandą, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K kamerose apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismo posėdyje nurodė, kad nakties metu apšvietimas nebuvo išjungiamas. Pažymėtina, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos, yra svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektai. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato Higienos normos 22 ir 23 p. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad minėtos sąlygos pareiškėjui nebuvo užtikrintos, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl netinkamo natūralaus apšvietimo ar kondicionavimo sąlygų. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių jo teiginius dėl prasto apšvietimo. Nenurodė, kokiu pagrindu jis padarė minėtas išvadas. Pareiškėjas teismui taip pat nepateikė jokių medicininių duomenų, patvirtinančių jo galvos skausmus ar regos būklės pakitimą dėl netinkamo apšvietimo.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir dėl baldų trūkumo Lukiškių TI-K kamerose. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kameroje nebuvo stalo, buvo įrengtas vienas lango sluoksnis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti stalas (1 vnt.) ir taburetės arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukai, langų savybės nereglamentuotos. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad visose kamerose yra po vieną stalą ir lentyną maisto produktams laikyti, atsižvelgiant į kameros dydį. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių. Pareiškėjas nenurodė, kad prašė Lukiškių TI-K administracijos išduoti jam papildomų baldų, o ši atsisakiusi tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai nenustatyti.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina dėl to, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinta darbo vieta, todėl pareiškėjas negalėjo įsigyti asmeninių daiktų. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. balandžio mėn. pakartotinai prašė suteikti pareiškėjui darbo vietą, dirba nuo 2016 m. liepos mėn. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015-07-01 (b. l. 16) ir 2015-10-26 (b. l. 18) pateikė prašymus dėl įsidarbinimo Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K 2015-07-28 rašte Nr. 96-2011 ir 2015-11-10 rašte Nr. 96-3052 pareiškėjui nurodė, kad laisvų darbo vietų nėra, todėl pareiškėjo 2015-07-01 ir 2015-10-26 prašymų netenkino (b. l. 15, 17). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 125 str. 1 d. kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra nustatyta pareiga dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad negali pareiškėjui suteikti darbo, kadangi nėra laisvų darbo vietų. Teisės aktuose laisvės atėmimo vykdymo įstaigoms nenustatyta pareiga užtikrinti visiems suimtiesiems/nuteistiesiems darbo vietas. Iš minėtų Lukiškių TI-K 2015-07-28 rašto Nr. 96-2011 ir 2015-11-10 rašto Nr. 96-3052 turinio matyti, kad nuteistieji į darbą priimami, vadovaujantis priėmimo į darbą kriterijais. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad Lukiškių TI-K 2015-07-28 rašte Nr. 96-2011 ir 2015-11-10 rašte Nr. 96-3052 pateikti priėmimo į darbą kriterijai pažeidžia jo teises, minėtų Lukiškių TI-K raštų pareiškėjas Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir teismui neskundė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2015-07-01 ir 2015-10-26 prašymų pateikimo metu Lukiškių TI-K nebuvo laisvų darbo vietų, ir atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.
Kitų galimai netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nekonkretizavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgtina į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nė karto nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais dėl netinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos sutrikimus. Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (LVAT 2016-08-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016, LVAT 2016-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-947-492/2016, LVAT 2016-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2016, LVAT 2016-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2068-502/2016; LVAT 2016-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2015-624/2016), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 200 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl pareiškėjo prašoma 3 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Lukiškių TI-K atsiliepime prašė priteisti 1,98 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas. Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 52 A4 formato lapai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 p. ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informacinį pranešimą Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“ vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos kaina yra 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 33 x 0,06, t. y. 1,98 Eur.
Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 str. nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė, vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 str. 3 d. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. U. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.