Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. atstovo advokato Lino Blažulionio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutarties, kuria netenkintas K. B. atstovo advokato Lino Blažulionio skundas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-41-ANR_N-46-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucijos) 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimu K. B. pripažintas kaltu pagal ANK 360 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 300 Eur bauda.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartimi K. B. atstovo advokato L. Blažulionio skundas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimo netenkintas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu K. B. atstovas advokatas L. Blažulionis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartį, Institucijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną K. B. nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ginčo pastatai, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, nėra pripažinti avariniais. Institucijos atstovas patvirtino K. B. poziciją, kad būtent pati Institucija, kaip laikiną sprendimą, pasiūlė pastatus ir angas aptverti „Stop“ juosta, taip ir buvo padaryta. K. B. paaiškino, kad organizavo visų angų ir įvažiavimo keliuko užtvėrimą „Stop“ juosta, tačiau galimai tretieji asmenys šiuos aptvėrimus pašalino. Šie paaiškinimai nėra paneigti kitomis leistinomis priemonėmis.

1.2. Aplinkybė, kad K. B. neva nesiėmė priemonių atlikti remonto darbus, neatitinka tikrovės. Siekdamas remontuoti pastatus K. B., kaip ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, 2023 m. vasario 10–13 d. pateikė prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriui (toliau – ir NŽT), prašydamas parduoti 1,9400 ha, 0,5300 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 0,15 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypai) prie bendrovei nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatai – kiaulidės, esančios (duomenys neskelbtini)); Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas – karvidė, esanti (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas – bulvių saugykla, esantis (duomenys neskelbtini)). Tačiau NŽT 2023 m. kovo 31 d. rašte nurodė, kad žemės sklypų, kuriuose nėra išlikusių funkcionuojančių statinių, o likę tik jų griuvėsiai, suformavimas ir pardavimas negalimas. K. B. su šiuo sprendimu nesutiko ir pateikė skundą, tačiau Lietuvos administracinių nusižengimų ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė bylą nutraukti. K. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau teismas atsisakė priimti skundą. Taip pat K. B. dėl 2023 m. kovo 31 d. sprendimo pateikė skundą Žemės ūkio ministerijai, tačiau iki šiol atsakymo negavo. Šiuo atveju K. B. ėmėsi veiksmų, kad būtų pradėtas ir vykdomas pastatų remontas, tačiau neturėdamas teisės į žemės sklypą, ant kurio yra pastatai, jis neturi galimybės realizuoti savo kaip statytojo teisių, nes net paprastam remontui yra būtina turėti statybą leidžiantį dokumentą, o jo gavimui asmuo turi turėti teisę į žemės sklypą.

1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesureikšmino aplinkybės, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokių teisių į žemės sklypą ir dėl to negali šiuo metu vykdyti statinių remonto ar rekonstrukcijos. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nėra žemes sklypo, ant kurio pastatyti pastatai, savininkė. Bendrovei nuosavybės teise priklauso tik pastatai, pastatyti ant valstybei priklausančios žemės.

1.4. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad K. B. buvo įpareigotas imtis priemonių iki balandžio 4 d., nes pastatai „Stop“ juostomis buvo užtverti tik birželio mėnesį. K. B. paaiškino, kad iki balandžio pabaigos buvo išvykęs iš Lietuvos ir ši aplinkybė nebuvo paneigta, be to, Statinių techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 80 buvo surašytas 2023 m. kovo 3 d., o K. B. buvo išsiųstas tik 2023 m. birželio 2 d. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad Pareiškėjo atstovas teismui pateikė „Stop“ juostos ir ženklo „Draudžiama įeiti“ įsigijimo dokumentus, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog įsigytos priemonės tikrai buvo panaudotos, siekiant aptverti aptariamus pastatus.

1.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl argumentų, kad nurodytoje vietoje nėra gyvenamųjų namų, viešų pastatų, mokyklų ir pan. Nėra jokių veiklą vykdančių subjektų, todėl „Stop“ juosta kaip laikinas sprendimas vertintinas kaip pakankamas užtvaras ir pakankama informacija asmenims neiti į pastatus. Pastatęs ženklus „Įeiti draudžiama“, K. B. aiškiai informavo visus, kad įeiti į teritoriją ir joje esančius pastatus ar jų dalis įeiti draudžiama. Vis tik, šiuo metu pastatai nėra eksploatuojami, naudojami ir saugomi, galimai tretieji asmenys šiuos aptvėrimus pašalino.

1.6. Administracinio nusižengimo nutarimas ir protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies nuostatų, bylos medžiagos trūkumai yra esminiai, užkertantys kelią tolesnei teisenai, dėl ko negalima spręsti asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn, kaltės klausimo. Skundžiamame Institucijos nutarime pažeidimo padarymo data nurodyta 2023 m. kovo 3 d. Kita vertus, tame pačiame nutarime nurodyta, kad Statinių techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 80 buvo surašytas 2023 m. kovo 3 d., o 2023 m. birželio 2 d. jis buvo išsiųstas K. B.. Nėra aišku, kada pažeidimas buvo padarytas ir už kokį pažeidimą K. B. yra nubaustas. Pažeidimo padarymo data nurodyta 2023 m. kovo 3 d., o nutarime teigiama, jog 2023 m. birželio 2 d. išsiuntus aktą asmuo nesiėmė akte nurodytų veiksmų. Be to, nutarime nėra detalizuota, kuo pasireiškė Pareiškėjo padarytas Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalies pažeidimas. Protokole nurodyta, jog pažeidimas pasireiškė tuo, kad asmuo nesiima priemonių pastatams suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti. Tuo tarpu nutarimu skirta nuobauda už tai, kad asmuo nesiima visų reikalingų priemonių žmonėms apsaugoti kaip reikalaujama Akte, tačiau konkrečios priemonės nei Akte, nei protokole nedetalizuojamos.

Atsiliepimu į skundą Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad vienas iš apelianto keliamų klausimų yra susijęs su K. B. Institucijos surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir priimto nutarimo neatitikimu ANK 609 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina, kad analogiškas klausimas buvo keliamas ir apylinkės teismui pateiktame skunde dėl Institucijos nutarimo, tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nesutiko su apelianto pozicija. Apylinkės teismas pažymėjo, kad tiek K. B. surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta, kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimų pažeidimai buvo nustatyti ir jų pagrindu nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 360 straipsnio 5 dalį. Apygardos teismas, susipažinęs su Institucijos K. B. surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir priimto nutarimo turiniu, nesutinka su apylinkės teismo išvada.

ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, turi būti nurodyti administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, taip pat ANK straipsnis, jo dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, t. y. svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalyje ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019). Administracinio nusižengimo esmė ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-6-628/2019).

K. B. surašytame administracinio nusižengimo protokolo dalyje „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodyta, kad „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. 48SD-2339-(14.48.136E) gauto prašymo atlikti pastatų, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (karvidė), (duomenys neskelbtini) (kiaulidė), (duomenys neskelbtini) (kiaulidė) ir (duomenys neskelbtini) (veršidė), esančių (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Pastatai) naudojimo priežiūros patikrinimą bei išduoti pažymą, patvirtinančią Pastatų naudojimą pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį pagrindu, š. m. kovo 3 d. buvo atliktas Pastatų techninės (naudojimo) priežiūros patikrinimas (apžiūra), kurio metu nustatyta, kad kiaulidės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiaulidės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sienų mūrinės konstrukcijos yra smarkiai pažeistos korozijos, dalis pastatų sienų ir stogo gelžbetoninių plokščių (perdangos) konstrukcijų sugriuvusios, pastatų visos angos atviros, ant pastatų stogų auga jauni medžiai, pastatų konstrukcijos turi akivaizdžių avarinės būklės požymių. Pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (karvidė) likę tik dalis mūrinių sienų, betoninės grindų konstrukcijos, šalia šio pastato yra požeminis rezervuaras, kurio liukas yra neuždengtas, kelia pavojų, nes galima įkristi į rezervuarą. Pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (veršidė), likusi tik dalis betoninių pamatų. Teritorija aplink pastatus nenušienauta, auga krūmai, jauni medžiai, privežta šiukšlių (komunalinės ir statybinės atliekos, padangos ir kt.). ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas K. B. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1996 m. kovo 19 d. Nr. 1-1240 47 str. 1 d. 2 ir 4 p., 48 str. 6 d.: nesilaikyta Statybos įstatyme ir normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 11 p. numatytas tikslas: užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai) statinių naudotojo pareigų ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; nesiimta priemonių pastatams suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti; Atsakomybė už šį nusižengimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 360 str.“ Protokolo dalyje „ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnis, dalis“ nurodyta, kad „360 str. 5 d.“.

ANK 360 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio naudotojo pareigų nevykdymą ir statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Pažymėtina, kad ANK 360 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą. Kaip matyti, ANK 360 straipsnio 5 dalyje administracinė atsakomybė numatyta ne tiesiog už statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, o būtent už statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytų priemonių netaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimą ar Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymą įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Visų pirma, ši norma yra blanketinė ir aiškinantis joje įtvirtintos nusižengimo sudėties požymius reikia remtis kitų teisės aktų, reglamentuojančių statinio naudotojo pareigas ir statinių techninę priežiūrą, nuostatomis. Antra, šis administracinis pažeidimas gali būti padaromos keliomis alternatyviomis veikomis. Taigi, administracinio nusižengimo protokole turi būti aiškiai nurodyta už kokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens konkrečią veiką (neveikimą) taikytina administracinė atsakomybė pagal ANK 360 straipsnio 5 dalį.

K. B. surašytame administraciniame protokole nurodyta: 1) 2023 m. kovo 3 d. atlikto minėtų pastatų techninės (naudojimo) priežiūros patikrinimo (apžiūros) metu nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. aprašyta pastatų ir teritorijos aplink pastatus būklė; 2) teisės aktų, kurių reikalavimai pažeisti, pavadinimai, straipsniai, dalys, punktai, t. y. Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 48 straipsnio 6 punktas, statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 11 punktas. Tačiau nusižengimo esmė nėra išgryninta. Iš protokolo turinio matyti, kad minėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimai pasireiškė tuo, kad nesilaikyta Statybos įstatyme ir normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (apygardos teismo pastaba – protokole pateikta nuoroda į minėto statybos techninio reglamento 11 punktą, kuriame pateiktas statinio priežiūros tikslas) statinių naudotojo pareigų ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (apygardos teismo pastaba – protokole pacituota dalis Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos), nesiimta priemonių pastatams suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti (apygardos teismo pastaba – protokole pacituota dalis Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos teisės normos). Kuo pasireiškė protokole nurodytas Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalies pažeidimas, neatskleidžiama. Šioje teisės normoje nustatyta, jog, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. Ši norma įpareigoja statinio naudotoją, kai statinio būklė kelia pavojų žmonėms, imtis priemonių žmonėms apsaugoti, tačiau K. B. protokole suformuluotas kaltinimas tuo, kad jis: 1) nesilaikė teisės aktų reikalavimų išlaikyti pastatų savybes; 2) nesiėmė priemonių pastatams suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti. Kaltinimas tuo, kad K. B. nesiėmė priemonių žmonėms apsaugoti, administracinio nusižengimo protokole nėra suformuluotas. Apygardos teismas atkreipia į tai dėmesį, nes iš Statinio techninės priežiūros patikrinimo 2023 m. kovo 3 d. akto Nr. 80 (toliau – ir Aktas) (juo remiantis administracinio nusižengimo protokole nurodytos šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės) matyti, kad K. B. įpareigojamas, visų pirma, imtis visų reikalingų priemonių užtikrinti, jog į pastatus negalėtų pateikti pašaliniai asmenys, antra, spręsti pastatų remonto, rekonstrukcijos ar nugriovimo klausimus. Tai, kad aptariamas protokole nesuformuluotas kaltinimas yra aktualus šiai bylai, patvirtina ir Institucijos 2023 m. rugsėjo 26 d. priimto nutarimo turinys. Jame nurodyta, kad po pakartotinio patikrinimo nustatyta, jog situacija iš esmės nepasikeitė, pastatų savininkas tik kelias angas vieno pastato aptaisė „Stop“ juosta ir nesiėmė priemonių žmonėms apsaugoti, neužkertas laisvas patekimas į pastatus, pastatų angos atviros, neužaklintos, dauguma pastatų net neapjuostos „Stop“ juostomis. Po šių aplinkybių nurodymo nutarime vėl atkartojama Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad statinio naudotojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti.

Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas sutinka su apelianto skundo argumentais, kad minėti administracinio nusižengimo trūkumai (netinkamas kaltinimų suformulavimas) yra esminiai, užkertantys kelią tolesnei teisenai, dėl ko negalima spręsti asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn, kaltės klausimo.

Apygardos teismas taip pat konstatuoja, kad Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, priimtas nutarimas taip pat neatitinka jam keliamų turinio reikalavimų. ANK 618 straipsnyje, reglamentuojančiame ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad nutarime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas ANK straipsnis, jo dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, ir nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Iš Institucijos 2023 m. rugsėjo 26 d. priimto nutarimo turinio matyti, kad į jo dalį „Pažeidimo esmė“ pažodžiui perkelta jau minėta administracinio nusižengimo protokolo dalis „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“. Toliau nutarimo dalyje „Pažeidimo esmė“ dėstomi motyvai, kodėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ neturi prievolės šienauti aplink pastatus, šalinti neteisėtai privežtų šiukšlių, esančių ne pastatų viduje, konstatuojama, kad Lavoriškių seniūnija uždengė rezervuarą lauke ir tai, kad jo priežiūros negalima priskirti pastato savininkui. Šiame kontekste pažymėtina, kad K. B. surašytame administraciniame protokole nebuvo pareikšti kaltinimai, susiję su minėtais dalykais (šienavimas aplink pastatus, šiukšlių išvežimas, rezervuaro uždengimas). Jame, kaip minėta, buvo tik išvardytos 2023 m. kovo 3 d. patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės (aprašyta teritorijos aplink pastatus būklė). Iš Institucijos 2023 m. rugsėjo 26 d. priimto nutarimo turinio taip pat matyti, kad, remiantis 2023 m. rugsėjo 8 d. pakartotinu patikrinimu ir pateiktomis nuotraukomis, padaryta išvada, jog situacija iš esmės nepasikeitė, pastatų savininkas tik kelias angas vieno pastato aptaisė „Stop“ juosta, K. B. nesiėmė priemonių žmonėms apsaugoti, neužkertas laisvas patekimas į pastatus, pastatų angos atviros, neužkaltos, dauguma pastatų net neapjuostos „Stop“ juostomis. Darytina išvada, kad Institucijos nutarimu asmuo pagal ANK 360 straipsnio 5 dalį pripažintas kaltu dėl to, kad nesiėmė priemonių žmonėms apsaugoti, kai pastatų būklė kelia pavojų jų viduje ar arti jo esantiems žmonėms, nors, kaip minėta, tiesiogiai toks kaltinimas administracinio nusižengimo protokole K. B. nebuvo pareikštas. Pažymėtina, jog vien nuorodos į Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalies nuostatų (reglamentuojančių statinio naudotojų pareigas užtikrinti žmonių saugumą) pažeidimą šiuo atveju nepakanka, kad asmuo suprastų, kuo kaltinamas, ir galėtų gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Institucijos nutarime taip pat nurodyta, kad K. B. nesiėmė visų reikalingų priemonių žmonėms apsaugoti, kaip reikalaujama Akte. Visų pirma, administracinio nusižengimo protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas, toks kaltinimas nėra nurodytas. Antra, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Institucijos nutarime nusižengimo data nurodyta – 2023 m. kovo 3 d., t. y. kai buvo surašytas Aktas. Kaip K. B. 2023 m. kovo 3 d. galėjo įvykdyti tą pačią dieną priimto Akto reikalavimus, neaišku. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nėra aišku, kada nusižengimas yra padarytas ir už ką K. B. yra nubaustas. Be to, apeliantas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad K. B. negalėjo pažeisti ANK 360 straipsnio 5 dalies, kaip nurodyta Institucijos nutarime. ANK 360 straipsnio 5 dalis yra blanketinė atsakomybę numatanti teisės norma, kurios asmuo negali pažeisti. Nutarime turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, ir ANK straipsnis, jos dalis, kuriuose numatyta atsakomybė už šį pažeidimą.

ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017, 2AT-10-693/2018). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas tinkamai neatkreipė dėmesio į administracinio nusižengimo protokolo ir Institucijos nutarimo trūkumus. Kita vertus, priešingu atveju apylinkės teismas nebūtų galėjęs keisti administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo turinio, nes tai būtų pažeidę K. B. įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis. Dėl šios priežasties administracinio nusižengimo byla negrąžinama apylinkės teismui.

Konstatavus, kad šioje byloje K. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jo turiniui keliamų ANK 609 straipsnio reikalavimų, šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes turėjo įtakos neteisėto Institucijos nutarimo, kurio turinys taip pat neatitinka jam keliamų ANK 618 straipsnio reikalavimų, priėmimui. Vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiama nutartis naikintina ir priimtina nauja nutartis – Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Kadangi administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, apeliacinio skundo argumentai dėl administracinio nusižengimo požymių nebuvimo K. B. veiksmuose nenagrinėjami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą šiai institucijai iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.