Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) atstovui Edward Zakrzewski,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B., gimusio 1964 m. balandžio 17 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Lino Blažulionio skundą dėl 2023 m. rugsėjo 26 d. Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-41-ANR_N-46-2023 (ROIK: 23214811251), (toliau – Skundžiamas nutarimas), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo K. B. atžvilgiu Vilniaus savivaldybės administracija 2023 m. liepos 17 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-SAVAD-41-ANR_N-46-2023 (ROIK: 23214811251) surašė administracinio nusižengimo protokolą už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 360 straipsnio 5 dalį. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. 48SD-2339-( 14.48.136E) gauto prašymo atlikti pastatų, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (karvidė), (duomenys neskelbtini) (kiaulidė), (duomenys neskelbtini) (kiaulidė) ir (duomenys neskelbtini) (veršidė), esančių (duomenys neskelbtini), (toliau ir - Pastatai) naudojimo priežiūros patikrinimą bei išduoti pažymą, patvirtinančią Pastatų naudojimą pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį pagrindu, š. m. kovo 3 d. buvo atliktas Pastatų techninės (naudojimo) priežiūros patikrinimas (apžiūra), kurio metu nustatyta, kad kiaulidės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiaulidės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sienų mūrinės konstrukcijos yra smarkiai pažeistos korozijos, dalis pastatų sienų ir stogo gelžbetoninių plokščių (perdangos) konstrukcijų sugriuvusios, pastatų visos angos atviros, ant pastatų stogų auga jauni medžiai, pastatų konstrukcijos turi akivaizdžių avarinės būklės požymių. Pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (karvidė) likę tik dalis mūrinių sienų, betoninės grindų konstrukcijos,/šalia šio pastato yra požeminis rezervuaras, kurio liukas yra neuždengtas, kelia pavojų, nes galima įkristi į rezervuarą. Pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (veršidė), likusi tik dalis betoninių pamatų. Teritorija aplink pastatus nenušienauta, auga krūmai, jauni medžiai, privežta šiukšlių (komunalinės ir statybinės atliekos, padangos ir kt.). ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas K. B. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1996 m. kovo 19 d. Nr. 1-1240 47 str. 1 d. 2 ir 4 p., 48 str. 6 d.: nesilaikyta Statybos įstatyme ir normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 1 1 p. numatytas tikslas: užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai) statinių naudotojo pareigų ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/201 1 nustatytus esminius statinių reikalavimus; nesiimta priemonių pastatams suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad už nusižengimą Pareiškėjui siūloma sumokėti 150 eurų baudą.

Vilniaus savivaldybės administracija 2023 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-SAVAD-41-ANR_N-46-2023 (ROIK: 23214811251), kuriuo Pareiškėjas nubaustas pagal ANK 360 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 300 Eur bauda. Institucijos nutarime nurodoma, kad susipažinus su bylos medžiaga, Komisija konstatuoja, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nevaldomas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to bendrovė neturi prievolės šienauti aplink pastatus, šalinti neteisėtai privežtų šiukšlių (komunalinių ir statybinių atliekų, padangų ir kt.), esančių ne pastatų viduje. Taip pat nurodoma, kad po Administracinių nusižengimų komisijos 2023 m. rugpjūčio 22 d. posėdžio Lavoriškių seniūnija uždengė rezervuarą lauke. Rezervuaras neįregistruotas, todėl pastato savininkui jo priežiūros priskirti negalima. Vilniaus rajono savivaldybės Statybos skyriaus vyr. specialistas T. B., gavus Administracinių nusižengimų Komisijos pavedimą, 2023 m. rugsėjo 8 d. pakartotinai atliko patikrinimą ir nustatė, kad situacija iš esmės nepasikeitė, pastatų savininkas tik kelias angas vieno pastato aptaisė „STOP“ juosta. Iš pateiktų Komisijai nuotraukų, matosi, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nesiėmė priemonių žmonėms apsaugoti, neužkirstas laisvas patekimas į pastatus, pastatų angos atviros, neužkaltos, dauguma pastatų neapjuostos „STOP“ juostomis. Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad „Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių“. Statinių techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 80 (toliau – ir Aktas) surašytas 2023 m. kovo 3 d. Pastatų savininkas (atstovas) tikrinime nedalyvavo, apie patikrinimą buvo informuotas 2023 m. vasario 24 d. raštu Nr. A33(1)-1831. 2023 m. birželio 2 d. (reg. Nr. A33(1)-5743) K. B. buvo išsiųstas minėtas aktas. Tačiau ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. B. nesiėmė visų reikalingų priemonių žmonėms apsaugoti kaip reikalaujama Akte. Vieno pastato kelių angų aptaisymas „STOP“ juosta negali būti vertinama kaip priemonė, užtikrinanti žmonių saugumą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. spalio 20 d. gautas Pareiškėjo atstovo advokato Lino Blažulionio 2023 m. spalio 12 d. skundas dėl Institucijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje AM- SAVAD-41-ANR_N-46-2023 (ROIK: 23214811251), kuriuo Pareiškėjas nubaustas pagal 360 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 300 Eur bauda, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 1).

Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Visų pirma skunde pažymima, kad, tiek Skundžiamas nutarimas, tiek administracinio nusižengimo protokolas, protokolo turinys neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies nuostatų, bylos medžiagos trūkumai yra esminiai, užkertantys kelią tolesnei teisenai, dėl ko negalima spręsti asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn, kaltės klausimo. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, E. pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas ar telefono numeris, darbo vieta ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. ANK 360 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytų priemonių netaikymas, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimas ar Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymas įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, užtraukia baudą statinio naudotojams ir (ar) statinio techniniams prižiūrėtojams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Pažymi, jog ANK 360 straipsnio 5 dalyje yra blanketinė atsakomybę numatanti teisės norma, todėl Pareiškėjas šios normos nei pažeidė nei galėjo pažeisti. Be to nurodoma, kad Skundžiamame nutarime nurodoma pažeidimo padarymo data yra 2023-03-03, kita vertus tame pačiame nutarime nurodoma, kad Statinių techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 80 buvo surašytas 2023-03-03. K. B. 2023 m. birželio 2 d. buvo išsiųstas minėtas Aktas, tačiau ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. B. nesiėmė visų reikalingų priemonių žmonėms apsaugoti. Pareiškėjo skunde teigiama, kad tokiu būdu iš nurodyto turinio bei argumentacijos nėra aišku, kada pažeidimas yra padarytas ir už ką (kokį pažeidimą) asmuo buvo nubaustas, nes pažeidimo padarymo data nurodoma, 2023-03-03, tuo tarpu nutarime teigiama, jog 2023-06-02 išsiimtus aktą, asmuo nesiėmė akte nurodytų veiksmų. Be to, pažymima, kad pareiškėjas gavęs Aktą užtvėrė visas angas ir pastatus STOP juosta, tačiau kadangi šiuo metu pastatai nėra eksploatuojami dėl žemiau nurodytų priežasčių, galimai tretieji asmenys šiuos aptvėrimus pašalino. Kadangi pastatai šiuo metu nenaudojami, jie nėra saugomi. Anksčiau nežinomi asmenys buvo uždegę pastatus, tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą, asmenys uždegę pastatus, nebuvo nustatyti. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. Pareiškėjas nurodo, kad Skundžiamame nutarime teigiama, kad asmuo pažeidė LR statybos įstatymą 48 straipsnio 6 dalį tačiau nedetalizuota kuo tai pasireiškė. Protokole nurodyta, jog pažeidimas pasireiškė tuo, kad asmuo nesiima priemonių pastatams suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti. Tuo tarpu nutarimu skirta nuobauda už tai, kad asmuo nesiima visų reikalingų priemonių žmonėms apsaugoti kaip reikalaujama Akte. Tačiau konkrečios priemonės nei Akte nei protokole nedetalizuojamos. Todėl Pareiškėjo nuomone, protokole nurodytas kaltinimas yra abstraktus ir nesutampa su nutarime nurodyta veika, už kurią skirta nuobauda.

Taip pat pastebima, kad asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie jam nustatytus terminus trūkumams pašalinti bei konkrečius veiksmus, kuriuos jis privalo atlikti siekiant įgyvendinti įpareigojimus. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai ar bylą nagrinėjantis teismas nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5- 489/2019). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Remdamasis šiais argumentais Pareiškėjas mano, kad administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nėra žemės sklypo ant kurio pastatyti pastatai savininku. Papildomai pažymi, kad šis žemės sklypas bendrovei nepriklauso jokia teise ir bendrovė į jį jokių teisių neturi. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantys pastatai yra pastatyti ant valstybei priklausančios žemės. LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo gali vykdyti statybos (remonto darbus). Atsižvelgiant į tai bei siekdamas pastatus remontuoti, K. B. kaip ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2023-02-10/13 pateikė prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriui (toliau - Skyrius), prašydamas parduoti 1,9400 ha, 0,5300 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir 0,15 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau - Žemės sklypai) prie bendrovei nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatai - kiaulidės, esantis (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas - karvidė, esantis (duomenys neskelbtini) ir Nr(duomenys neskelbtini) (pastatas - bulvių saugykla, esantis (duomenys neskelbtini)). Tačiau 2023-03-31 raštu „Dėl prašymų nagrinėjimo“ Skyrius nurodė, kad Žemės sklypų, kuriuose nėra išlikusių funkcionuojančių statinių, o likę tik jų griuvėsiai, suformavimas ir pardavimas negalimas. Pareiškėjas su nurodytu sprendimu nesutiko ir pateikė skundą prašydamas skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti pareiškėjo prašymus nagrinėti iš naujo. 2023-06-22 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė bylą pagal pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą nutraukti. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau teismas skundą priimti atsisakė. Pareiškėjas, taip pat, pateikė skundą Žemės ūkio ministerijai dėl 2023-03-31 sprendimo „Dėl prašymų nagrinėjimo“, tačiau iki šiol jokio atsakymo negavo.

Apibendrindamas Pareiškėjas teigia, kad buvo imtasi veiksmų, tam, kad būtų pradėtas ir vykdomas pastatų remontas, tačiau neturėdamas jokios teisės į žemės sklypą, ant kurio yra pastatai neturi galimybės realizuoti savo kaip statytojo teisių, nes netgi paprastajam remontui yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, o jo gavimui asmuo turi turėti teisę (nuosavybės, nuomos, panaudos) į žemės sklypą. Todėl, Pareiškėjo nuomone, teiginiai neva asmuo nesiėmė priemonių atlikti remonto darbus, neatitinka tikrovės, o Skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad Pareiškėjas padarė nusižengimą numatytą ANK 360 straipsnio 5 dalyje yra nepagrįsta.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas advokatas palaikė skundą. Pažymėjo, kad Prašė neužbaigti bylos nagrinėjimo pirmo posėdžio metu, nes administracinė nuobauda paskirta, dėl to, kad asmuo nesiėmė jokių veiksmų. Su tuo nesutiko ir pateiktame skunde. Atstovas advokatas teigė, kad buvo dvi analogiškos bylos, tik dėl pastatų skirtingose vietose, kurie priklauso ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Posėdžių metu buvo išsakyta pozicija, kad būtų pastatai užsandarinti ir aptverti juosta. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė asmenis, kurie apjuosė juosta ir užsandarino erdves, angas. Viena administracinė byla tuo pagrindu buvo nutraukta, o kitoje byloje, ten patikrino ir lygtais nėra užsandarinta. Pareiškėjo advokato teigimu, kažkas yra nepatenkintas, kad bankrutuojančios įmonės fermos yra nupirktos. Prieš tai buvo padegę tas fermas, tačiau kaltininkai nebuvo nustatyti. Buvo pasamdyti asmenys, apjuosė juosta ir sandarino angas, darbai atlikti birželio mėnesį. Atstovas advokatas nurodė, kad pasamdyti asmenys negyvena Vilniuje, todėl prašė leisti juos apklausti nuotoliniu būdu, nurodė jų asmens duomenis. Taip pat negalėjo atsakyti ar čia įmonė buvo samdyta, ar pagal individualią veiklą dirbantys asmenys. Tvirtino, kad tikrai nebuvo taip, jog nebuvo imtasi jokių veiksmų. Pirmiausia buvo kreiptasi, kad susitvarkyti su žemės sklypu, nes tuomet galima vystyti statybas. Taip pat buvo pateiktas skundas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui. Nurodė, kad neparduoda tos žemės, kurioje yra aptariami pastatai. Pardavimo ir nuomos sąlygos yra vienodos, todėl kadangi neparduoda, tai ir nenuomos, dėl nuomos nesikreipė. Pažymėjo, kad visur kreipėsi ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, o ne fizinis asmuo K. B.. Taip pat nurodė, jog buvo dviejose teritorijose atlikti darbai (apjuosta STOP juosta ir užsandarintos angos), tačiau dėl vienos teritorijos viskas gerai, buvo nufotografuota, pateiktos nuotraukos ir byla nutraukta, o kitą patikrino praėjus trims mėnesiams po darbų atlikimo ir situacija jau buvo pasikeitusi. Galimai STOP juostos nuimtos, dar kažkas padaryta. Teigė, kad buvo liepta teritoriją apjuosti, nors ji jiems nepriklauso. Nuotraukose ar pakankamai padaryta, negalėjo sakyti, bet Pareiškėjas nubaustas, kad nesiėmė priemonių, o ne dėl to, kad priemonės nepakankamos. Galbūt jos ir nepakankamos, bet tai gali nustatyti tik specialistai. Taip pat paaiškino, kad šiuo metu Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra jokių jų pateiktų sprendžiamų prašymų. Pats atstovas advokatas į Nacionalinę žemės tarnybą nesikreipė, o kreipėsi K. B.. Taip pat teigė, kad Vilniaus rajono savivaldybėje buvo diskutuojama, kokių priemonių galima imtis, ir ten nurodė aptverti pastatus bent STOP juosta, kad žmonės negalėtų patekt. Tokie veiksmai ir buvo atlikti ir dar kartą tai ketina padaryti, bet kažkas nepatenkintas degina tas juostas. Tvirtino, kad dėl aptvėrimo STOP juostos, buvo tartasi su savivaldybės administracija, kad tai būtu laikoma kaip tinkama priemonė, tačiau atstovas advokatas negalėjo atsakyt ar buvo aptverti visi pastatai, kadangi pats K. B. fiziškai jų netvėrė, jis ėmėsi priemonių. Pareiškėjas kaltinamas, kad nesiėmė priemonių, tačiau atstovo advokato teigimu, Pareiškėjas skundu siekia įrodyti, kad priemonių buvo imtasi, kad tam tikri darbai padaryti, bet ar tinkamai darbai padaryti - teismas nuspręs. Akcentavo, jog buvo atlikti veiksmai, kuriuos nurodė savivaldybės administracija bei pažymėjo, jog aplink pastatus nėra gyvenamųjų namų, gatvių ir tai nėra tokios apylinkės, kur lankosi žmonės (b. l. 19-24, 45-47).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu parodė, kad jų įmonė 2009 m. nusipirko iš bankrutuojančios bendrovės „Lavoriškės“ pastatų kompleksus. Įmonės lėšomis buvo inicijuotas žemės sklypų formavimas. 2011 m. buvo sudarytos žemės nuomos sutartys. 2017 m. buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu išsipirkti sklypus, tačiau gavo pranešimą, kad žemės nuoma yra nutraukiama nuo 2018 m. Teigė, jog Nacionalinė žemės tarnyba dokumentus siuntė senu el. paštu ir jokia informacija Pareiškėjo nepasiekdavo. Per tą laiką daug bendravo su Lavoriškių seniūnu, bendrai tvarkė teritoriją, o kai nuomos sutartis nutraukė, neteko juridinio pagrindo naudotis žeme. Tvirtino, kad su tais griuvėsiais ką nors galėtų daryti, reikia paruošti rekonstrukcijos projektą, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba neduoda sutikimo. Pareiškėjo teigimu, dabar Nacionalinėje žemės tarnyboje vyksta reforma, todėl tikisi, kad su savivaldybe bus lengviau bendrauti. Nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba jau paskutinį pusmetį nenagrinėjo prašymų, dėl rekonstrukcijos. Pareiškėjas nurodė, kad tikslas išsipirkti žemę, nes fermas galima pertvarkyti į kitokius objektus, t. y. iš esmės būtų statomi nauji pastatai. Pareiškėjas teigė nesupratęs, už ką buvo nubaustas, nes kitame objekte ir aptariamame objekte buvo apvyniota juosta ir uždėti ženklai, net prie įvažiavimo uždėta STOP juosta, nors to negalėjo daryti. Su darbuotojais nusipirko STOP juostos ir ženklus, nuvažiavo ir visur sužymėjo ir aptvėrė bei užfiksavo nuotraukose. Pareiškėjo nuomone, yra suinteresuotų asmenų, kurie norėtų, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruotų savo turtą ir paliktų žemę tiems, kas norėtų ją nusipirkti. Šiuo metu neturi teisės net baslio įsmeigti šitoje žemėje, todėl negali nei tvoros dėti, gali tik prieiti prie pastatų. Pareiškėjo nuomone, STOP juostos, kaip laikina, priemonė gali apsaugoti, kad niekas ten neitų. Buvo tikėtasi susitarti su seniūnu, nes seniūnas planavo tą teritoriją tvarkyti, būtų dėję medinius užkalimus, nes kitoje teritorijoje tvarkėsi. Taip pat pažymėjo, kad nuo visko neapsisaugosi, vaikai atėję lipa ant stogo, taigi kol nebus užtverta teritorija tvoromis, pilnai apsisaugoti pastatų nebus galimybės. Datų tiksliai negalėjo prisiminti, kada pirmą kartą sužinojo, kad bus atliekamas patikrinimas ir ar buvo kviečiamas. Nedalyvavo patikrinime, nes buvo išvykęs iš Lietuvos, o dokumentų dėl patikrinimo negavo. Taip pat teigė, kad kovo 3 d. kai buvo atliekamas patikrinimas dar nebuvo STOP juostų, jas sudėjo tik birželį, nes gavo tokią rekomendaciją. Pareiškėjas akcentavo, jog pastatai atitraukti nuo gyvenvietės ir ta teritorija nebuvo patraukli kam nors vaikščioti, nes gyventojai ten buvo padarę sąvartyną. Pastatų būklė nesikeitė nuo 2009 m. Pareiškėjo nuomone, jei ten kas ir užklystų, nieko neatsitiktų, nes ten nėra perdangų kas galėtų užkristi. Mano, kad ten nepavojinga ir be STOP juostos ten būtų nepavojinga. Paaiškino, kad birželį, kai apjuosė STOP juosta, naudojo ir statybines medžiagas, kurias galėjo panaudoti toje vietoje, tačiau negali teigti, kad ten sandariai buvo užkalta, bet formaliai, kad atsirastų trukdymas ir žmogus suvoktų, kad eiti negalima, padaryta buvo.

Papildomai paaiškino, kad žemės nuomos sutartis nutraukta 2017-2018 m. Nurodė, kad 2011 m. sudarė žemės nuomos sutartį ir per tą laikotarpį nieko nebuvo padaryta, nes iki to laiko irgi nebuvo nieko padaryta, o Pareiškėjas įsigijęs pastatus perėmė tą patirtį, kuri buvo prieš tai. Po 2017 m. buvo teikiami prašymai žemę išsipirkti, o nenuomoti, nes su Nacionaline žemės tarnyba sudėtinga, yra siekis valstybės, kad niekas neprekiautų žemės nuoma. Pareiškėjas teigė, kad ateityje, t. y. vasario mėnesį planuoja savivaldybei teikti prašymą dėl išsipirkimo ir pradės projektuoti pastatus, remontuoti. Galutinai palaikė savo atstovo advokato nuomonę ir prašė skundą tenkinti (b. l. 41-44).

iii. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Institucija prašo Pareiškėjo skundą atmesti ir nurodo, jog nesutinka su Pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Institucija dėsto visas faktines aplinkybes ir nurodo, kad Pareiškėjas buvo raštu buvo informuotas apie planuojamą patikrinimą, tačiau jame nedalyvavo. Po aptariamų pastatų patikrinimo 2023 m. kovo 3 d. buvo surašytas patikrinimo aktas su Pareiškėjui išdėstytais reikalavimais ir kartu su šaukimu išsiųstas K. B.. Kadangi K. B. 2023 m. balandžio 6 d. neatvyko į Instituciją, jam pakartotinai 2023 m. birželio 2 d. išsiųstas šaukimas 2023 m. birželio 15 d. atvykti į Instituciją dėl galimai netinkamų Statinio naudotojo pareigų vykdymo ir statinių techninės priežiūros reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. 2023 m. birželio 14 d. Institucija el. paštu gavo Pareiškėjo atstovo advokato el. laišką, kuriame nurodyta, kad nei K. B., nei jo atstovas neturi galimybės dalyvauti 2023 m. birželio 15 d. posėdyje bei prašo sudaryti galimybę atvykti 2023 m. birželio 27 d. 2023 m. birželio 15 d. Institucija šaukimu atsižvelgdama į advokato prašymą paprašė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. B. 2023 m. birželio 27 d. atvykti į Instituciją procesiniam sprendimui administraciniame tyrime pagal ANK 360 straipsnį priimti. 2023 m. birželio 27 d. K. B. į Instituciją neatvyko, jį atstovavo advokatas L. Blažulionis. 2023 m. liepos 17 d. K. B. nedalyvaujant buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-41-ANR_P-152-2023 su administraciniu nurodymu, nurodant K. B. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėti 150 eurų (pusė minimalios sumos numatytos ANK 360 straipsnio 5 dalis). Kadangi administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas, 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo sušauktas Savivaldybės administracinių nusižengimų komisijos posėdis (toliau - Posėdis) bylai Nr. ANK 22/23 ROIK:23214811251 nagrinėti, kurioje K. B. traukiamas administracinėn atsakomybės pagal ANK 360 str. 5 d. nedalyvavo, jo interesus atstovavo advokatas L. Blažulionis. Posėdžio metu advokatas L. Blažulionis pateikė fotonuotraukas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. kovo 31 d. raštą „Dėl prašymų nagrinėjimo“, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2023 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 21RE4 bei žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 21 d. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus sprendimo. Visi dokumentai buvo prijungti prie bylos. Iš papildomai pateiktų nuotraukų bei dokumentų negalima buvo vienareikšmiškai priimti atitinkamo sprendimo, ar pastatų savininkas ėmėsi tinkamų priemonių, kad pastatai nekeltų pavojaus, kad pašaliniai asmenys negalėtų ten patekti, nes nebuvo aišku, kada darytos fotonuotraukos, kokia pastatų būklė buvo nagrinėjimo metu. Komisijos nariai atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrių dėl žemės pirkimo, o ne dėl nuomos ar panaudos. Posėdžio metu komisijos nariams trūko duomenų sprendimui priimti. Buvo nutarta pavesti Savivaldybės Statybos skyriui iki 2023 m. rugsėjo 15 d. pakartotinai patikrinti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, ar visi griuvėsiai apjausti STOP juostomis bei ar imtasi kitų saugumo priemonių, kad pašaliniai asmenys negalėtų patekti į minėtus pastatus. Buvo surašytas Savivaldybės administracinių nusižengimų komisijos posėdžio 2023 m. rugpjūčio 22 d. protokolas Nr. ANK 1-23. Savivaldybės Statybos skyriaus specialistai pakartotinai 2023 m. rugsėjo 8 d. patikrino pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), padarė fotonuotraukas. 2023 m. rugsėjo 26 d. buvo organizuojamas Savivaldybės administracinių nusižengimų komisijos posėdis, kuriame buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas, kuriame dalyvavo tik Pareiškėjo atstovas advokatas. Per pakartotinį apsilankymą 2023 m. rugsėjo 8 d. nustatyta, kad situacija iš esmės nepasikeitė. Iš padarytų fotonuotraukų darytina išvada, kad K. B. nesiėmė priemonių žmonėms apsaugoti, neužkirto laisvo patekimo į pastatus, pastatų angos atviros, neužkaltos, dauguma pastatų net neapjuostos STOP juostomis. Šių aplinkybių pagrindu buvo surašytas Skundžiamas nutarimas. Institucija su Pareiškėjo skundo argumentais nesutinka ir nurodo, jog, jos nuomone, Savivaldybės administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-41-ANR_P-152-2023 surašytas laikantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Protokole nurodoma nusižengimo vieta, laikas ir esmė, atsakomybę už nusižengimą nurodantis teisės aktas. Protokolo Pareiškėjas nepasirašė, kadangi nedalyvavo nei viename organizuotame Savivaldybėje susitikime bei posėdžiuose. Taip pat teigiama, kad savivaldybės administracinių nusižengimų komisijos nariai vadovaudamiesi ANK 567 straipsniu, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą visapusiškai ir objektyviai tyrė veikos aplinkybes, ragino Pareiškėją ir jo atstovą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei siūlė pateikti paaiškinimus. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 47 straipsnis apibrėžia statinių naudotojų pareigas. Jame nurodyta, kad statinių naudotojai privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas); suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Statinio naudotojas privalo organizuoti statinio techninę priežiūrą, kurios metu statinio techninis prižiūrėtojas (arba Statybos įstatymo nustatytais atvejais pats naudotojas) vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę (Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių (Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalis). Institucija pažymi, jog Pareiškėjas tvirtina, kad negali tinkamai rūpintis jam priklausančiais pastatais, nes jie stovi ant valstybinės žemės, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrius priėmė spendimą neparduoti pareiškėjui K. B. minėtų sklypų. Atsiliepime į Pareiškėjo skundą akcentuojama, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą savo nutartyse konstatavo, kad žemės sklypo pardavimui ir nuomai be aukciono būtina sąlyga yra tai, kad žemės sklypas turi būti reikalingas jame esančio statinio ar įrenginio eksploatacijai. Svarbu, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią ar kitokią veiklą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad įvertinus (duomenys neskelbtini) pastatus buvo nustatyta, kad jie nenaudojami pagal funkciją, liko tik jų griuvėsiai, dėl to Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrius nesutiko suformuoti ir parduoti sklypus. Tačiau Institucija pažymi, jog dėl to pareiga tinkamai rūpintis ir naudotis savo turtu pagal paskirtį neišnyko. Be to nurodo, jog savivaldybės administracinių nusižengimų komisija neturi duomenų, ar Pareiškėjas K. B. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrių su prašymu išnuomoti (duomenys neskelbtini) pastato. Institucija savo atsiliepime teigia, kad Pareiškėjas K. B. neįvykdė administracinio nurodymo, nepateikė Savivaldybės administracinių nusižengimų komisijai savo argumentų, o tuo tarpu Savivaldybės administracinių nusižengimų komisija visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo protokolą, suteikė pakankamai laiko pateikti komisijai dokumentus bei paaiškinimus, paskyrė minimalią baudą numatytą pagal ANK 360 straipsnio 5 dalį, todėl skundo tenkinti nėra pagrindo (b. l. 9-12).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas savo atsiliepimą palaikė ir paaiškino, kad Pareiškėjas buvo raginamas dalyvauti kartu aiškinantis aplinkybes, institucija norėjo bendradarbiauti, buvo suderintas laikas, tačiau nebuvo jo noro. Teigė, kad visą laiką atvykdavo Pareiškėjo atstovas advokatas, kuris į ne visus klausimus galėjo atsakyt. Pažymėjo, kad STOP juostos buvo siūlytos laikinai, kol buvo sprendžiamas klausimas su Nacionaline žemės tarnyba, o dabar paaiškėjo, kad daugiau kitų prašymų nėra. Taip pat pažymėjo, kad langų angos turėjo būt užkaltos mediena, tačiau jos (teismo pastaba – medienos) nebuvo rasta, nebent viską išvežė, priešingu atveju viskas būtų nufotografuota. Institucijos atstovas teigė, jog savivaldybė tikrino mažiausiai du kartus ir tik STOP juostas rado, nerado medienų, kad būtų užkalti langai, ant langų STOP juosta vietoje medienos. Paaiškino, kad kovo mėnesį buvo patikrinta pirmą kartą, tada ir turėjo imtis priemonių, o ėmėsi tik po 4-5 mėnesių. Tvirtino, jog Pareiškėjui siuntė raštus balandžio mėnesį, bet niekas neatvyko. Antrą kartą tikrinimas buvo atliekamas rugpjūtį, o liepos mėnesį tikrino viešos tvarkos skyrius, bet protokolo nebuvo. Nurodė, kad antro tikrinimo metu STOP juosta buvo dalinai, prie langų ir daugiau ant pastatų, kurie dar turi likutinę vertę. Institucijos atstovo nuomone, visi pastatai galėjo būti aptverti, bet tai nebuvo padaryta. Ant langų ar įėjimo ertmių dalinai aptverta STOP, todėl Institucija iš dalies laiko, kad savininkas ėmėsi priemonių. Pareiškėjas buvo nubaustas, nes buvo gautas signalas, kad niekas nevyksta. Taip pat teigė, jog žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, nes pastatai nenaudojami pagal paskirtį. Institucijos atstovo nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo tinkamai informuota, ką Pareiškėjo įmonė ketina daryti su pastatais, o buvo nurodyta tik, kad pastatai priklauso įmonei. Galutinai Institucijos atstovas pažymėjo, kad Pareiškėjas nesiėmė priemonių žmonėms apsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose aptariamuose avarinės būklės pastatuose ir buvo pavojus. Pažymėjo, kad Pareiškėjas apie tai buvo tinkamai informuotas bei prašė teismo Pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 22-23, 47).

1. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 360 straipsnio 5 dalį administracinė atsakomybė kyla dėl statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytų priemonių netaikymo, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimo ar Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymo įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Šiuo atveju, K. B. administracinė nuobauda – 300 Eur bauda – paskirta už tai, kad įmonei ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose pastatuose, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, būdamas šios įmonės vadovu, nesiėmė priemonių žmonėms apsaugoti, neužkirto laisvo patekimo į pastatus, neužsandarino atvirų pastatų angų, jų neužkalė, daugumos pastatų neapjuosė STOP juosta.

Statybos įstatymo 47 straipsnyje nustatyta, kad statinių naudotojai privalo:1) naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką; 2) laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; 3) šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; 4) suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; 5) leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų pareigūnams, atliekantiems savo funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka patekti į naudojamą statinį, butą ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti juos; pateikti šiems pareigūnams su statinio, buto ir kitų gyvenamųjų patalpų naudojimu ir jų technine priežiūra susijusius dokumentus; 6) šio įstatymo 34 straipsnio 4 ir 41 dalyse nustatytais atvejais užsakyti statinio ekspertizę. Taip pat to paties įstatymo 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių (priemonės įvykus statinio avarijai).

2. Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono savivaldybės Statybos skyriaus specialistas 2023 m. kovo 3 d. atliko pastatų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) (karvidė), (duomenys neskelbtini) (kiaulidė), (duomenys neskelbtini) (kiaulidė) ir (duomenys neskelbtini) (veršidė)), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, techninės priežiūros patikrinimą ir šio patikrinimo pagrindu surašė patikrinimo aktą. Patikrinimo akte konstatuota, kad Pastatų mūras smarkiai pažeistas, sugriuvę dalis sienų ir stogo konstrukcijų, pastatų angos atviros ir pastatai yra avarinės būklės bei gali kelti pavojų aplinkiniams, taip pat į pastatus gali netrukdomai patekti pašaliniai asmenys. Patikrinimo akte nurodoma neatidėliotinai, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 4 d. imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad į pastatus negalėtų patekti pašaliniai asmenys; spręsti šių pastatų rekonstrukcijos, remonto arba nugriovimo klausimus; apie priimtas priemones ir terminus raštu informuoti Vilniaus rajono savivaldybės Statybos skyrių.

3. Iš bylos duomenų matyti, kad apie šį patikrinimą K. B. buvo informuotas, tačiau jame nedalyvavo. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu buvo ne Lietuvoje, bendrovės atstovo dalyvauti patikrinime nepaskyrė. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjui 2023 m. kovo 6 d. buvo išsiųstas Vilniaus rajono savivaldybės raštas, kartu su minėtu patikrinimo aktu bei šaukimu (įteikimo šaknelė medžiagos b.l. 32).

4. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nesutinka su tuo, jog po patikrinimo akto surašymo nebuvo imtasi jokių priemonių, kad pašaliniai asmenys negalėtų patekti į aptariamus pastatus ir tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, jog atžvelgiant į tai, kad žemės sklypas, kuriame stovi pastatai, nepriklauso ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat bendrovė neturi jokių teisių į jį, todėl neturi galimybės vykdyti pastatų remonto, rekonstrukcijos darbų. Taip Pareiškėjo skunde pažymima, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti, tai yra gavęs patikrinimo aktą, Pareiškėjas organizavo visų angų ir įvažiavimo keliuko užtvėrimą STOP juosta, tačiau galimai tretieji asmenys šiuos aptvėrimus pašalino. Kaip ir teigiama institucijos atliepime, taip pat teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, jog atlikus pakartotinį pastatų patikrinimą, buvo nustatyta, kad tik vieno iš pastatų angos pažymėtos STOP juostomis, pastatų angos neuždengtos. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokių teisių į žemės sklypą, kuriame yra pastatai, nelaikytina atsakomybę šalinančia aplinkybe, nes sutiktina su Institucijos nuomone, kad pastatų angos galėjo būti užkaltos, nors Pareiškėjas akcentavo, kad neturėdamas teisių į žemės sklypą negali pastatų aptverti tvora ar pradėti jų remontą. Taip pat teismas mano, kad Pareiškėjo argumentas, jog STOP juostas nuo kitų pastatų galėjo pašalinti tretieji asmenys tik parodo, jog buvo pasirinkta netinkama priemonė siekiant apsaugoti žmones ir užtikrinti, kad į avarinės būklės pastatus negalėtų pateikti pašaliniai asmenys. Šiuo atveju Pareiškėjas veiksmų ėmėsi formaliai ir iš esmės neįvykdė patikrinimo akte nurodytų reikalavimų.

5. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog Pareiškėjas buvo įpareigotas priemonių imtis nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki balandžio 4 d., tačiau kaip patvirtino ir pats Pareiškėjas, pastatai STOP juostomis buvo užtverti tik 2023 m. birželio mėnesį. Pareiškėjo atstovas advokatas teismui pateikė STOP juostos bei ženklo „Draudžiama įeiti“ įsigijimo dokumentus, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog įsigytos priemonės tikrai buvo panaudotos siekiant aptverti aptariamus pastatus, kitų dokumentų apie atliktus darbus byloje nepateikta, o vaizdo medžiaga, esanti byloje, patvirtina Institucijos teiginius, kad viename pastate angos buvo užtvertos STOP juosta, kiti pastatai nebuvo apsaugoti nuo pašalinių patekimo jokiomis priemonėmis. Nors Pareiškėjas tvirtino, kad su darbuotojais buvo nuvykęs prie pastatų ir juos aptvėrė STOP juostomis bei tai užfiksavo fotonuotraukose, tačiau iš byloje esančių fotonuotraukų darytina išvada, kad STOP juostomis buvo pažymėtos tik vieno pastato angos.

6. Teismas atkreipia dėmesį, jog duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu K. B. tvirtino, kad jo nuomone, pastatų būklė nekelia pavojaus žmonėms, todėl ir be STOP juostos pastatuose nebūtų pavojinga bei sutiko, kad pastatų angos nebuvo sandariai užkaltos, tačiau uždėjus STOP juostas atsirado formalus trukdymas ir informacija apie tai, kad eiti negalima. Tokia Pareiškėjo pozicija patvirtina tai, jog Pareiškėjas priemonių ėmėsi tik formaliai ir savo, kaip statinio savininko (valdytojo), pareigos neįvykdė.

7. Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, jog tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek Skundžiamas nutarimas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas nesutinka su tokia Pareiškėjo pozicija. Pritartina, kad ANK 360 straipsnio 5 dalyje numatyta teisės norma yra blanketinė, tačiau pažymėtina, kad tiek K. B. surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Skundžiamame nutarime yra aiškiai nurodyta, kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimų pažeidimai buvo nustatyti ir jų pagrindu nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 360 straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, kad Skundžiamame nutarime aprašant nusižengimą iš esmės yra perkeltos aplinkybės, kurios išdėstytos ir administracinio nusižengimo protokole, tačiau taip pat papildomai patikslinamos aplinkybės išaiškintos atliekant administracinio nusižengimo bylos tyrimą ir konkretizuojama, kokie K. B., kaip bendrovės vadovo, veiksmai buvo atlikti ir kad jie negali būti vertintini kaip priemonė žmonėms apsaugoti, kad nebūtų galimybės pateikti į avarinės būklės pastatus.

8. Be kita ko Pareiškėjas akcentuoja, kad nėra aiškus pažeidimo padarymo laikas, tačiau teismo vertinimu, Institucija tinkamai nustatė, kad pažeidimas buvo padarytas būtent 2023 m. kovo 3 d., t. y. tuomet, kai buvo surašytas pastatų techninės būklės patikrinimo aktas. Ta aplinkybė, jog Institucija faktiškai Pareiškėjo veiksmų dėl patikrinimo akte išdėstytų reikalavimų laukė žymiai ilgiau nei iki balandžio 4 d. ir tik 2023 m. liepos 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, o vėliau padarius pertrauką bylos nagrinėjime ir nuvykus papildomai patikrinti aplinkybių, buvo priimtas ir Skundžiamas nutarimas, parodo, jog Institucija nesiekė formaliai nubausti K. B., tačiau buvo siekiama, kad patikrinimo akte nustatyti reikalavimai būtų įvykdyti ir į avarinės būklės pastatus negalėtų patekti pašaliniai asmenys. Pareiškėjui nurodytų reikalavimų neįvykdžius ir nesiėmus priemonių konstatuota, kad padarytas administracinis nusižengimas.

9. Kaip ir nurodoma Skundžiamame nutarime Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka ir jos 11 punktas numato, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus [9.5] [9.1] per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę [9.5], maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Teismas pažymi, kad per visą laiką, t. y. kaip nurodo pats Pareiškėjas nuo 2009 m., kai įsigijo aptariamus pastatus, turėjo šią pareigą kaip ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tačiau iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad šios pareigos nevykdė.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-41-ANR_N-46-2023 (ROIK: 23214811251) yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nėra pagrindo, todėl Pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjo K. B. skundo netenkinti.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-41-ANR_N-46-2023 (ROIK: 23214811251), palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui grąžinti K. B. administracinio nusižengimo medžiagą ROIK: 23214811251.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.