Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. atstovės advokatės Olgos Siominos (toliau – ir pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriuo J. K. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 500 Eur dydžio bauda.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „H“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies ir UAB „H“ naudai iš J. K. priteista 816 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. UAB „H“ atstovas advokatas Deividas Poška 2023 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti UAB „B“ vadovę J. K. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai baudą; pripažinti UAB „B“ akcininko UAB „H“ patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms proceso išlaidomis ir jas priteisti iš UAB „B“ vadovės J. K. Pareiškime nurodoma, kad UAB „H“ yra UAB „B“ akcininkė, turinti 25 vnt. akcijų, suteikiančių 25 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. UAB „H“, įgyvendindama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą savo, kaip akcininkės teisę gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, 2023 m. birželio 12 d. prašymu kreipėsi į UAB „B“ vadovę, reikalaudama pateikti šių dokumentų kopijas (nuo bendrovės įkūrimo dienos): 1) UAB „B“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai; 2) UAB „B“ metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius. Šis 2023 m. birželio 12 d. prašymas 2023 m. birželio 12 d. buvo išsiųstas UAB „B“ registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laiškas grįžo neįteiktas. UAB „H“ 2023 m. liepos 5 d. parengė UAB „B“ vadovei dar vieną prašymą pateikti bendrovės dokumentų, nurodytų 2023 m. birželio 12 d. prašyme, kopijas, šį prašymą UAB „B“ vadovei 2023 m. liepos 10 d. įteikė antstolis. UAB „B“ vadovė J. K. per ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytą 7 kalendorinių dienų terminą nepateikė UAB „H“ prašomos informacijos: neišsiuntė akcininkui ar jo įgaliotam atstovui prašomos informacijos paštu, neinformavo UAB „H“ ar šios bendrovės atstovo apie tai, kur ir kada bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma pateikti informacija, neišreiškė aiškiai motyvuoto atsisakymo pateikti prašymu prašomos informacijos, taip pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus, 18 straipsnio 1 dalį ir padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nutarė pradėti administracinio nusižengimo bylą UAB „B“ vadovei J. K. dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad ji, būdama UAB „B“ vadove, nuo akcininkės reikalavimo dėl informacijos gavimo per įstatyme nustatytą terminą nepateikė UAB „H“ reikalaujamos informacijos.

3. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimu J. K. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 500 Eur dydžio bauda, be to, UAB „H“ naudai iš J. K. priteista 816 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. atstovė advokatė O. Siomina prašo: 1) panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) priteisti iš UAB „H“ visas J. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai teismui bus pateikti vėliau. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. UAB „H“ neįrodė, kad yra UAB „B“ akcininkė ir atitinkamai turi teisę ABĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka susipažinti su UAB „B“ dokumentais. ANK 567 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-23-719/2023, 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). UAB „H“ buvimą bendrovės UAB „B“ akcininku gali patvirtinti tik išrašas iš UAB „B“ asmeninės vertybinių popierių sąskaitos, patvirtinantis 25 proc. bendrovės UAB „B“ akcijų įgijimą. Visgi, UAB „H“ niekada nebuvo atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita ir niekada nebuvo išduotas bendrovės UAB „B“ buvimą akcininku patvirtinantis dokumentas – išrašas iš nurodytos asmeninės vertybinių popierių sąskaitos. Sutiktina, jog šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas nėra potencialaus bendrovės UAB „B“ akcininkų ginčo dėl akcijų nuosavybės išsprendimas. Tačiau negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu paminti teisinio reguliavimo pagrindus ir konstatuoti, kad UAB „H“ turi bendrovės UAB „B“ akcininkė teises vien todėl, kad kurį laiką per klaidą buvo laikoma bendrovės UAB „B“ akcininke. Pirmosios instancijos teismas faktiškai paneigė J. K. nekaltumo prezumpciją ir perkėlė J. K. pareigą įrodyti, jog UAB „H“ nėra bendrovės UAB „B“ akcininkė, t. y., skundžiamą nutarimą priėmęs pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 566 straipsnio 1 dalies bei 567 straipsnio 3 dalies nuostatas.

4.2. UAB „H“ nesant bendrovės UAB „B“ akcininke, J. K. neturėjo pareigos nei pateikti bendrovei UAB „H“ dokumentus, nei raštu įforminti atsisakymą tai padaryti, nes tokią pareigą pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį turi tik akcininkai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatavo, kad J. K. turėjo pateikti bendrovei UAB „H“ rašytinį atsisakymą pateikti bendrovės UAB „B“ dokumentus.

4.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. K. turėjo informuoti UAB „H“ apie tai, jog buvo panaikinti neteisingi (teisiškai nepagrįsti) Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – ir JADIS) duomenys apie tai, kad UAB „H“ priklauso 25 proc. bendrovės UAB „B“ akcijų. Tokią savo išvadą pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįsti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, tačiau skundžiamame nutarime tokio pagrindimo nepateikė (o nepateikė todėl, kad joks teisės aktas nenumato bendrovės vadovui pareigos informuoti asmenį, nesantį bendrovės akcininku, apie neteisingų JADIS duomenų anuliavimą). Pažymima, kad UAB „H“ pareiškimu nereikalavo J. K. skirti baudą už tai, kad ji neinformavo bendrovės UAB „H“ apie neteisingų JADIS duomenų anuliavimą. Pirmosios instancijos teismas negalėjo išeiti iš pareiškimu suformuluotų bylos nagrinėjimo ribų ir vertinti tų J. K. veiksmų/neveikimo, kuriais UAB „H“ negrindė savo pareiškimo.

5. Atsiliepimu UAB „H“ atstovas advokatas D. Poška prašo: 1) skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą; 2) priteisti iš J. K. UAB „H“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. UAB „H“ yra bendrovės UAB „B“ akcininkė, turinti 25 vnt. akcijų, suteikiančių 25 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Akcijas įsigijo iš H. V. 2020 m. kovo 2 d. ir 2020 m. kovo 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimis. 2020 m. kovo mėn. UAB „H“ sužinojo, kad yra įtraukta į JADIS kaip UAB „B“ akcininkė, kuriai priklauso 25 proc. akcijų. Aplinkybę, kad UAB „H“ buvo išbraukta iš akcininkų sąrašo, UAB „H“ sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu. Nesutiktina su J. K. pozicija, kad 2020 m. kovo 2 d. ir 2020 m. kovo 3 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartys laikytinos vientisu sandoriu. Pažymima, kad tai dvi atskiros sutartys, jos yra galiojančios, nėra nuginčytos ar ginčijamos teismine tvarka, joms netaikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti reikalavimai dėl notarinės formos. Šiuo atveju ne J. K., o teismas civilinėje byloje (kurioje būtų ginčijamos tokios sutartys) gali įvertinti, ar dvi akcijų perleidimo sutartys yra vienas sandoris, ar du atskiri sandoriai.

5.2. J. K. klaidina teismą teigdama, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo aplinkybę, jog UAB „H“ yra bendrovės akcininkė ir turi bendrovės akcininkės teises vien todėl, kad UAB „H“ kurį laiką per klaidą buvo laikoma bendrovės akcininke. Akcentuotina, kad teismas išvadą, jog UAB „H“ yra bendrovės UAB „B“ akcininkė, padarė įvertindamas šias aplinkybes: 1) pateiktus akcijų perleidimo sutarčių originalus; VĮ „Registrų centras“ duomenis ir J. K. pateiktus prašymus anuliuoti UAB „H“ kaip UAB „B“ akcininkės statusą; 3) susirašinėjimą tarp UAB „H“ atstovų ir J. K., iš kurio matyti, kad UAB „H“ bendrovės UAB „B“ veikloje aktyviai dalyvavo, naudojosi visomis akcininkės teisėmis, priiminėjo sprendimus, taigi buvo laikoma pilnaverte bendrovės UAB „B“ akcininke.

5.3. J. K. savavališkai ir neteisėtai išregistravo UAB „H“ iš bendrovės UAB „B“ akcininkų sąrašo, apie tai net neinformuodama bendrovės UAB „H“. Be to, ji be jokio teisinio pagrindo įtraukė į bendrovės UAB „B“ akcininkų sąrašą trečiąjį asmenį – N. V.

5.4. Nesutiktina su J. K. teiginiu, kad UAB „H“ nebuvo bendrovės UAB „B“ akcininke, kadangi UAB „H“ niekada nebuvo atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita ir niekada nebuvo išduotas bendrovės UAB „H“ buvimą bendrovės UAB „B“ akcininke patvirtinantis dokumentas – išrašas iš nurodytos asmeninės vertybinių popierių sąskaitos.

5.5. Nesutiktina su skundo teiginiais, nurodytais šio nutarimo 4.3 papunktyje, ir pažymima, kad teikiant pareiškimą šioje byloje bendrovei UAB „H“ nebuvo žinoma aplinkybė, jog J. K. išregistravo jos, kaip akcininkės, duomenis iš JADIS. Ši aplinkybė paaiškėjo tik šios bylos nagrinėjimo eigoje. UAB „H“, sužinojusi šią aplinkybę, visos bylos nagrinėjimo eigoje akcentavo ją kaip dar vieną pažeidimą, kurį atliko J. K. J. K. pareiga informuoti akcininkus apie visus svarbiausius įvykius, turinčius reikšmę bendrovės veiklai, numatyta ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 15 ir 16 punktuose.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. atstovės advokatės Olgos Siominos skundas tenkinamas.

7. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis).

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.).

9. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams. Šio administracinio nusižengimo dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neteisėtu neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta viena iš akcininko turimų neturtinių teisių – gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Taip pat šioje straipsnio dalyje nurodyta, kad bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą.

10. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. K. atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimą, kuriuo J. K. nubausta pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas paneigė J. K. nekaltumo prezumpciją ir įrodinėjimo pareigą perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pažeisdamas ANK 566 straipsnio 1 dalies ir 567 straipsnio 3 dalies nuostatas, be to, savo sprendimą grindė prieštaringomis ir teisiškai nemotyvuotomis išvadomis, išeidamas iš bylos nagrinėjimo ribų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, jog nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

11. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 1 d. priimto nutarimo turinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, nustatytų ANK 636 straipsnio 3 dalyje, nes skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje neaprašyta veika, kurią, anot pirmosios instancijos teismo, padarė J. K., ir todėl iš skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies nėra aišku, už kokius konkrečius veiksmus J. K. nubausta pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, t. y. nėra aišku, kokias faktines J. K., anot teismo, padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes nustatė teismas. Atsižvelgiant į tai, kad nutarimo aprašomojoje dalyje nėra aprašyta veika, kurią, anot pirmosios instancijos teismo, padarė J. K., iš skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies galima tik numanyti, kad J. K. nubausta už tai, kad jai „dėl akcininko UAB „H“ prašymo buvo kilusi pareiga, nustatyta ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje, tačiau ji tokios pareigos neįvykdė ir ne tik laiku, bet apskritai nepateikė UAB „H“ akcininko prašomos informacijos bei neinformavo pareiškėjo apie jo kaip akcininko išregistravimą iš sistemos, tokiais veiksmais realizuodama ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime išdėstydamas šias išvadas, be kita ko, išėjo už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje suformuluoto kaltinimo ribų, taip pažeisdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą.

12. Pažymėtina, kad pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų pradedama pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimus. Tokiu atveju administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Taigi, ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimo procedūra dėl ANK 119 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų. Įstatymų leidėjas, suteikdamas akcininkui, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvinės bendrovės (kooperatyvo) nario teisę kreiptis į teismą pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nenustatė reikalavimų pateikiamo pareiškimo turiniui, vis dėl to, teismų praktikoje pažymima, kad reikalavimai pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu turiniui negali būti mechaniškai prilyginami reikalavimams administracinio nusižengimo protokolo turiniui (ANK 609 straipsnis). Nors savo turiniu ir esme ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytas pareiškimas yra artimas administracinio nusižengimo protokolui, visgi pažymėtina, kad šis procesinis dokumentas nėra parengtas specialaus, ANK 589 straipsnyje nurodyto, subjekto, pareiškėjas neturi procesinių teisių efektyviai rinkti įrodymus, jo procesiniai įgaliojimai yra riboti, todėl teismas negali būti pasyvus proceso stebėtojas ir privalo imtis proporcingų veiksmų objektyviajai tiesai byloje nustatyti. Tais atvejais, kai administracinio nusižengimo tyrimas nėra atliekamas, akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario pareiškimą gavusio teismo aktyvumo reikalavimas aiškintinas dar plačiau. Tai reiškia, kad teismas turi pareigą spręsti ne tik dėl įrodymų pakankamumo ar nusižengimo kvalifikavimo, tačiau ir dėl kitų esminių bylos aplinkybių – tarp jų ir dėl konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymių aprašymo. Teismo veiksmai, kuriais yra suformuojamas konkretus galimai padaryto administracinio nusižengimo turinys (veikos aprašymas), nesuponuoja teismo nešališkumo, o priešingai – užtikrina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų jam pareikštus kaltinimus ir turėtų galimybę pasinaudoti efektyvia gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. priimtame nutarime yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismas, baudžiamojo proceso teisėje (taikytina ir administracinių nusižengimų bylų procesui), inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) bei priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus, asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis ar įgaliojimais, spręsti kitus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusius klausimus.

13. Pirmiau paminėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimai, taip pat sisteminė ANK 627 straipsnio 1 dalyje, 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių teismo veiksmus rengiantis nagrinėti bylą teisme bei įtvirtinančių bendrą teismo aktyvumo pareigą, analizė, kartu ir analogiškose bylose susiformavusi horizontali teismų praktika iš esmės leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gavęs akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario pareiškimą dėl galimo jo teisių pažeidimo, turi diskrecijos teisę spręsti, ar pagal šį pareiškimą pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, ar jos nepradėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau paminėta teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad gavęs ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatytą akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario pareiškimą ir priėmęs sprendimą pagal jį pradėti administracinio nusižengimo teiseną, apylinkės teismas, įgyvendindamas tiek ANK 567 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje akcentuojamą aktyvaus teismo vaidmenį, turi pats aiškiai ir konkrečiai apibrėžti bylos nagrinėjimo (kartu ir kaltinimo) ribas, t. y. aprašyti administracinio nusižengimo požymius, kitas esmines galimo nusižengimo faktines aplinkybes (padarymo laiką, vietą, esmę), taip pat ANK straipsnį, jo dalį, ar kitą atsakomybę numatantį teisės aktą, kadangi pareiškimą rengęs akcininkas, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys, nebūdamas ANK 589 straipsnyje numatytu subjektu ir neturėdamas procesinių įgaliojimų, ne visais atvejais tai gali padaryti kvalifikuotai ir tiksliai, o tai iš esmės riboja atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą. Pažymėtina, kad ANK nenustatyta, kaip turi būti įformintas apylinkės teismo sprendimas dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gautą kreditoriaus pareiškimą, tačiau siekiant užtikrinti ANK 577 straipsnyje numatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, taip pat ir teisę į gynybą, toks sprendimas turėtų būti konkretus ir tikslus. Susiklosčiusioje teismų praktikoje paprastai tai daroma apylinkės teismui priimant nutartį, kuria patikrinama, ar nėra aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima, taip pat suformuluojamas konkretus kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, iš dalies laikydamasis paminėtos praktikos, šį klausimą sprendė 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, kuria pradėjo J. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, būdama UAB „B“ vadove, nuo akcininkės reikalavimo dėl informacijos pateikimo gavimo per įstatyme nustatytą terminą nepateikė UAB „H“ reikalaujamos informacijos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime konstatavęs, kad J. K. realizavo ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, be kita ko, ir dėl to, kad ji „neinformavo pareiškėjo apie jo kaip akcininko išregistravimą iš sistemos“, išėjo už minėtoje nutartyje suformuluoto kaltinimo ribų. Duomenų apie tai, kad apie kaltinimo keitimą buvo pranešta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, byloje nėra, kas pripažintina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į gynybą pažeidimu. Šios išvados nepaneigia atsiliepime dėstomi teiginiai apie tai, kad aptariami J. K. veiksmai buvo akcentuojami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmiau aptarta pirmosios instancijos išvada yra neteisėta ir nepagrįsta ir dėl to, kad, pirma, ANK 119 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybė už asmens neinformavimą (nesant prašymo) apie tai, kad jis, kaip akcininkas, išregistruotas iš sistemos, antra, pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį atsakomybė uždarosios akcinės bendrovės vadovui kyla už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, o nagrinėjamu atveju šiuo metu nėra išspręstas civilinio teisinio pobūdžio ginčas, ar UAB „H“ laikytina ar nelaikytina bendrovės UAB „B“ akcininke, (apie tai bus pasisakyta vėliau).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje teismo priimtas procesinis sprendimas kiekvienu atveju turi būti motyvuotas, aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Šiuo atveju nustatyta, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimas šių reikalavimų neatitinka. Skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas tik lakoniškai konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, tačiau savo išvadų iš esmės nepagrindė ir nenurodė, kokiais įrodymais remiantis tokia išvada buvo padaryta.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl to, kad UAB „B“ vadovė J. K. nepateikė bendrovei UAB „H“ pagal 2023 m. birželio 12 d. ir 2023 m. liepos 5 d. prašymus reikalautų dokumentų kopijų (UAB „B“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai; UAB „B“ metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių) ir neatliko kitų veiksmų, numatytų ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. teigimu, ji to nepadarė, nes UAB „H“ nėra jos vadovaujamos bendrovės UAB „B“ akcininkė ir todėl UAB „H“ neturėjo tik akcininkams suteikiamos neturtinės teisės, numatytos ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Kitaip tariant, apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „B“ vadovė J. K. neturėjo pareigos pateikti UAB „H“ prašytos ir į ABĮ 18 straipsnio 1 dalies ribas patenkančios informacijos, nes UAB „H“ nėra J. K. vadovaujamos bendrovės akcininkė, todėl jos neveikimas nebuvo neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas, viena vertus, pažymėjo, kad nustatyti, ar pagrįstai bendrovės vadovė J. K. nepateikė atsakymo į UAB „H“ prašomą informaciją, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, kita vertus, konstatavo, kad UAB „B“ vadovei J. K. dėl akcininkės UAB „H“ prašymo buvo kilusi pareiga, nustatyta ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje, tačiau ji tokios pareigos neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados dviprasmiškos, prieštaringos ir teisiškai nemotyvuotos.

16. Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčas kilo iš esmės dėl to, ar UAB „H“ 2023 m. birželio 12 d. ir 2023 m. liepos 5 d. prašymų pateikti reikalaujamą informaciją pateikimo bendrovei UAB „B“ metu buvo pastarosios bendrovės akcininke, ar nebuvo, ir, atitinkamai, ar bendrovės UAB „B“ vadovei J. K. buvo kilusi pareiga pateikti prašomą informaciją arba informuoti, kad tokia informacija nebus pateikta. Pareiškėja UAB „H“ teigia, kad yra UAB „B“ akcininkė, nes 2020 m. kovo 2 d. ir 2020 m. kovo 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis yra įgijusi 25 paprastąsias vardines nematerialiąsias pastarosios bendrovės akcijas (b. l. 52-57), be to, iki 2022 m. spalio 25 d. kaip akcininkė buvo registruota VĮ „Registrų centras“ valdomoje JADIS bei tam tikrą laikotarpį naudojosi akcininkės teisėmis dalyvaudama bendrovės veikloje. Tuo tarpu UAB „B“ vadovė J. K. teigia, kad UAB „H“ nėra jos vadovaujamos bendrovės akcininke, nes pirmiau paminėtos sutartys sudarytos nesilaikant CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos privalomos notarinės tokio sandorio formos, todėl nuo sudarymo momento laikomos negaliojančiomis, o JADIS ši bendrovė kaip akcininkė registruota per klaidą. Taigi, tarp pareiškėjos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens yra kilęs civilinio teisinio pobūdžio ginčas, kurio jie civilinio proceso tvarka nėra išsprendę. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje J. K. administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį klausimas yra tiesiogiai susijęs su klausimo dėl akcininko teisių bendrovės atžvilgiu atsiradimo momento nustatymu, kas iš esmės yra ne šios bylos, o civilinio proceso metu spręstinas dalykas. Vis dėlto, pažymėtina, kad sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl įstatymo reikalaujamos informacijos akcininkui nesuteikimo, vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos teiginiai, jog tarp šalių kilęs civilinis ginčas, savaime negali paneigti galimybės taikyti jam administracinę atsakomybę pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, kadangi tokie teiginiai turi būti teisiškai motyvuoti ir sudaryti pagrindą manyti, jog toks gynybos teiginys nėra deklaratyvus. Atitinkamai bylą nagrinėjantis teismas turi bent preliminariai patikrinti, ar tokie gynybos argumentai turi logiškai ir įtikinamai argumentuotą teisinį ir faktinį pagrindimą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ABĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų, ir kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. ABĮ 3 straipsnio 1 dalis apibrėžia patį akcininką, kaip subjektą, kuris yra įsigijęs bendrovės akcijų, tačiau neriboja akcijų įsigijimo būdų ir nenustato nuosavybės teisės į akcijas įsigijimo momento. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad nuosavybės teisė į uždarosios akcinės bendrovės nematerialias akcijas įgyjama, ir kartu atsiranda akcininko teisės, atitinkamai akcijų nuosavybės teisė pereina tik nuo įrašų akcininkų vertybinių popierių sąskaitose padarymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-549/2010, 3K-3-457-686/2016). Pirmiausia nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „H“ nei pirminiu pareiškimu pirmosios instancijos teismui, nei atsiliepimu į J. K. atstovės apeliacinį skundą nepateikė išrašo iš UAB „H“ vertybinių popierių sąskaitos, kuris galėtų būti vertinamas kaip patvirtinantis UAB „B“ 25 paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, taigi nepaneigė apeliaciniame skunde dėstomų gynybos argumentų. Atitinkamai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai sprendė, kad UAB „H“ vien akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas bei iki 2022 m. spalio 25 d. periodinis dalyvavimas UAB „B“ veikloje pakankami tam, kad konstatuoti, jog ši bendrovė, ANK 119 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, neabejotinai įgijo akcininkės teises, tarp jų ir teisę gauti prašomą informaciją. Antra, administracinio nusižengimo byloje esantys VĮ „Registrų centras“ duomenys taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo kategorišką išvadą, kad UAB „H“ nagrinėjamos situacijos metu turėjo bendrovės UAB „B“ akcininkės teises. Pažymėtina, kad CK 4.262 straipsnyje yra nustatyta, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pabrėžiamas viešo registro duomenų reikšmingumas – nurodoma, kad viešo registro duomenys turi sprendžiamąją galią, kai dokumentų tekstas nesutampa su viešo registro duomenimis. Taip įtvirtinama viešo registro duomenų teisingumo prezumpcija (2016 m. sausio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-248/2016). Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „H“ prašymo dėl informacijos pateikimo surašymo metu nefigūravo VĮ „Registrų centras“ valdomoje JADIS kaip UAB „B“ akcininkė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Registrų centras“ užfiksuota informacija apie UAB „B“ akcininkus bylai aktualiu laikotarpiu nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, ji laikytina teisinga ir taip pat nepaneigta nei byloje esančiomis 2020 m. kovo 2 d. ir 2020 m. kovo 3 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių kopijomis, nei byloje apklaustų asmenų paaiškinimais.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog susiklosčiusioje situacijoje tarp UAB „H“ ir UAB „B“ išties kilęs civilinio teisinio pobūdžio ginčas, turintis keletą pagrindų: 1) paminėtų akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių teisėtumas dėl privalomos tokio sandorio formos nesilaikymo; 2) iš šių sutarčių (ne)teisėtumo bei duomenų apie turimas akcijas galimo (ne)įrašymo į UAB „H“ vertybinių popierių sąskaitas kildinamo akcininko teisių įgijimo ir pasibaigimo momentas; 3) duomenų apie įmonės UAB „B“ akcininkus VĮ „Registrų centras“ valdomoje JADIS (ne)savavališkas įregistravimas ir išregistravimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šie ginčai gali būti sprendžiami kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka. Atitinkamai šiuo metu esant tokiems pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą turintiems civilinio teisinio pobūdžio nesutarimams ir jų neišsprendus civilinio proceso tvarka, nėra nei teisinga, nei pagrįsta taikyti UAB „B“ vadovei J. K. administracinę atsakomybę pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, kadangi šiuo metu nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad J. K. neveikimas, t. y. UAB „H“ prašomos informacijos nepateikimas, buvo neteisėtas. Tuo tarpu vadovaujantis in dubio pro reo principu, nutarimas dėl asmens pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą negali būti grindžiamas prielaidomis. Atitinkamai sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės nepateikdamas jokių teisinių argumentų ir paneigdamas J. K. nekaltumo prezumpciją bei perkeldamas įrodinėjimo naštą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepagrįstai konstatavo, kad J. K. neteisėtai neįvykdė ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos akcininkės UAB „H“ atžvilgiu.

18. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. K. nepadarė veikos (neveikimo nepateikiant prašomų dokumentų), turinčios administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl ši administracinio nusižengimo byla J. K. nutrauktina ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje naikintinas (tiek dėl pripažinimo kalta pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį ir administracinės nuobaudos skyrimo, tiek dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš J. K. pareiškėjos UAB „H“ naudai) ir administracinio nusižengimo teisena J. K. nutrauktina.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

20. Tiek J. K. atstovė advokatė O. Siomina apeliaciniame skunde, tiek UAB „H“ atstovas advokatas D. Poška atsiliepimu prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. K. nepadarė administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, taigi ji turi įstatymu įtvirtintą teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliaciniu skundu J. K. atstovė advokate O. Siomina prašo priteisti iš UAB „H“ visas J. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai teismui bus pateikti vėliau, tačiau tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui nebuvo pateikti. Todėl, nesant byloje J. K. patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų, negalima nustatyti jų dydžio ir atitinkamai priteisti jų atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. K. atstovės apeliaciniame skunde pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-495/2023).

22. UAB „H“ atstovo pateiktame atsiliepime suformuluotas prašymas priteisti iš J. K. visas bylinėjimosi išlaidas, kuris taip pat nėra detalizuotas ir nėra pateikta bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Kaip jau minėta, pagal ANK 666 straipsnio 2 dalį, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas tik asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, tuo tarpu advokatas D. Poška nėra įgaliotu atstovu asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta. Dėl šios priežasties UAB „H“ atstovo advokato D. Poškos prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. atstovės advokatės Olgos Siominos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu J. K. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį nutraukti.

J. K. atstovės advokatės Olgos Siominos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Netenkinti UAB „H“ atstovo advokato Deivido Poškos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš J. K.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.