- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-445-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20056-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- N. Ž.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Pronuoma“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-31042-475/2019 pagal ieškovo N. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pronuoma“ dėl servituto požeminiams inžineriniams tinklams nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. Ž. teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) nustatyti atsakovei UAB „Pronuoma“ nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui, viešpataujančiojo daikto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal A. P. IĮ parengtą „Žemės sklypo planą servituto nustatymui M 1:500“ žemės sklypo, plane pažymėto SI ribose (servitutas atribotas taškais 14-15-16-17-18-19-20-21-22-23) 44 kv. m ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovui teisę tiesti, eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti 0,4 kV požeminę elektros kabelių liniją; 2) nustatyti vienkartinį 100 Eur dydžio atlyginimą už servitutą požeminių elektros kabelių tiesimui, eksploatavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir naudojimui; 3) priteisti iš atsakovės ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę leisti ieškovui ir elektros kabelių tvarkymo darbus atliekantiems asmenims patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat leisti sutvarkyti nutrauktą elektros kabelį, nutiestą į ieškovui priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) naudojantis technika ir kita reikalinga įranga; įpareigoti atsakovą nesiimti veiksmų, t. y. nenutraukti, nepažeisti elektros kabelių, kurie galėtų sutrukdyti ieškovui naudotis požeminiais elektros kabeliais elektros energijos tiekimui nutiestais per atsakovės žemės sklypą iki teismo sprendimo.
3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas tuo, kad susiklosčiusioje situacijoje yra pažeidžiami ieškovo lūkesčiai nevaržomai valdyti, naudoti ir disponuoti savo turtu, t. y. žemės sklypu ir ten esančiais statiniais, vykdyti ūkinę veiklą. Todėl, anot ieškovo, yra būtina apsaugoti jo asmeninius neturtinius interesus ir taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemonės, kurios neleistų daryti žalos įstatymo saugomiems asmenų interesams. Elektros energija elektros kabeliais į ieškovui priklausantį žemės sklypą per atsakovei priklausantį žemės sklypą buvo tiekiama nuo 2016 metų. Elektros kabeliai buvo nutiesti su atsakovės žinia ir sutikimu. Todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog savo turtu, t. y. žemės sklypu ir statiniais galės naudotis nevaržomai. Tikėjosi, jog galės vykdyti ūkinę veiklą, tačiau įgyvendinti savo teisių naudotis žemės sklypu pagal tiesioginę jo paskirtį negali, kadangi elektros energijos tiekimas buvo sustabdytas dėl tyčinių atsakovės atstovo veiksmų. Teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas neturėtų galimybių tinkamai ir pagal paskirtį naudotis savo žemės sklypu ir ten esančiais statiniais, būtų apsunkintos gyvenimo sąlygos. Ieškovas siekia, kad kol vyks civilinė byla dėl servituto nustatymo, jam nebūtų jokiomis priemonėmis trukdoma naudotis elektros kabeliais, kuriais tiekiama elektros energija į jo žemės sklypą ir nebūtų nutraukti elektros kabeliai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas nurodė, kad CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso principai reikalauja išlaikyti proceso šalių pusiausvyrą, o tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymo tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1331/2010).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atsakovę leisti ieškovui ir elektros kabelių tvarkymo darbus atliekantiems asmenims patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat leisti sutvarkyti nutrauktą elektros kabelį, nutiestą į ieškovui priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), naudojantis technika ir kita reikalinga įranga – neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties (CPK 12 ir 178 straipsniai).
7. Teismas sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimui, bet ne visų tarp šalių kylančių ginčų išsprendimui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 144 straipsnio 1 dalis). Kadangi laikinosios apsaugos priemonės taikomos teismo sprendimo vykdymui užtikrinti ir tik tada, kai laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia reiškiamą reikalavimą bei aplinkybes, jog nesiėmus tų priemonių teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, teismas konstatavo, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas N. Ž. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį, prijungti naujus rašytinius įrodymus, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantas į bylą pateikė eilę įrodymų, kurie patvirtina, jog ieškovo gyvenimo sąlygos jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra apsunkintos, kadangi į žemės sklypą nėra tiekiama elektros energija, kad ieškovas bandė susitarti su atsakove, jog ši leistų susitvarkyti nutrauktus elektros kabelius. Iš atsakovės gautas atsakymas tik patvirtina, jog ji tyčia neleidžia ieškovui susitvarkyti elektros kabelių, taip per ieškovą darydama spaudimą jo tėvams, šioje byloje dalyvaujantiems kaip tretieji asmenys, ir taip siekdama palankių sprendimų žemės naudojimo klausimais. Toks atsakovės elgesys yra visiškai nesuderinamas su sąžiningo elgesio standartu ir prilyginamas piktnaudžiavimui teise, nes akivaizdu, kad leidimas susitvarkyti ieškovui nutrauktus elektros kabelius yra neduodamas ne dėl galimai pažeidžiamų atsakovės teisių, o dėl kitų jos tikslų.
8.2. Ieškovo elektros kabelius nutraukė būtent atsakovės atstovas Ž. Š., neva vėlyvą vakarą įmonės teritorijoje vykdydamas darbuotojo funkcijas su ekskavatoriumi. Šios aplinkybės yra fiksuotos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas neturi galimybės ir negali pats savo iniciatyva gauti duomenų, pateiktų ikiteisminio tyrimo byloje, todėl esant šių aplinkybių neigimui ieškovas prašys teismo išreikalauti šią informaciją iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus. Dėl šių aplinkybių yra būtina taikyti draudimą atsakovui imtis bet kokių veiksmų, kurie galėtų sutrukdyti ieškovui naudotis elektros kabeliais.
8.3. Atsižvelgiant į ieškovo šioje byloje reiškiamus materialinius reikalavimus, spręstina, jog nagrinėjamu atveju taikymas procesinių priemonių, užtikrinančių padėties, esančios byloje jos nagrinėjimo metu, stabilumą ir išsaugojimą, yra būtinas, o prašomos taikyti apsaugos priemonės susijusios ne su bet kokių konfliktų tarp šalių kilimu, o būtent su ieškovo ieškinyje pareikštais reikalavimais. Todėl siekiant užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą iki bus išspręstas ginčas, yra tikslinga palikti iki ginčo buvusią padėtį – leisti ieškovui naudotis elektros kebeliais, nutiestais per prašomą nustatyti servitutą, kuriais ieškovas naudojosi nuo 2016 m. iki tol, kol jie atsakovės atstovo buvo nutraukti. Taigi, šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą bei prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 12 punktas).
Šalies argumentai
8.4. Nagrinėjamu atveju ginčo laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą bei užtikrinti padėties, buvusios iki ginčo, stabilumą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas, neturėdamas galimybės gauti elektros energijos, patiria didelius nuostolius, kurie ateityje gali tik didėti. Ieškovas negali pasinaudoti elektros generatoriais, dėl per didelės elektros energijos apkrovos kaista laidai, dažnai suveikia automatiniai elektros išjungėjai (saugikliai), kas gali sukelti gaisro tikimybę. Minėtiems argumentams patvirtinti apeliantas papildomai pateikia sudegusių ir išsilydžiusių elektros prietaisų fotonuotrauką.
8.5. Anot apelianto, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios tik su ieškovo ieškinyje pareikštais materialiniais reikalavimais, jos atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto paskirtį. Nutartyje teismas tinkamai nemotyvavo, kuo remdamasis jis daro išvadą, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neatitiktu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties. Nutartyje taip pat nepasisakoma nei dėl vieno ieškovo ieškinyje pateikto rašytinio įrodymo ar argumento, kurie patvirtina grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui kilimą.
9. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina atskirojo skundo argumentus, todėl prašo juos prijungti prie bylos.
11. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas gali atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti įrodymai – fotonuotraukos, statinių statybos pabaigą patvirtinantys dokumentai, yra glaudžiai susijusios su laikinųjų pasaugos priemonių (ne)taikymu.
13. Atsakovė UAB „Pronuoma“ su pateiktais įrodymais yra susipažinusi, kadangi jie buvo atsakovei išsiųsti kartu su atskiruoju skundu, atsiliepimo į atskirąjį skundą per nustatytą terminą nepateikė.
14. Teismo sprendžia, kad aptartu atveju naujų įrodymų prijungimas prie bylos šalių teisių nepažeis ir bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, todėl juos priima ir prijungia prie bylos (CPK 314 straipsnis).
15. Pažymėtina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo prijungti prie bylos ir juos įvertinti nagrinėjant ieškovo atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Iš rašytinių paaiškinimų turinio matyti, jog jis iš esmės atitinka atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, tačiau pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį atsiliepimai į atskirąjį skundą gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolikos dienų terminą nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Atsiliepimų į atskirąjį skundą priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 318, 338 straipsniai).
17. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad atsakovės atsiliepimas į atskirąjį skundą yra pateiktas tiesiogiai Kauno apygardos teismui pažeidžiant įstatymo reikalavimus bei praleidus įstatymo nustatytą terminą, todėl atsisakytinas priimti ir grąžintinas atsakovei (CPK 318 straipsnio 3 dalis).
Dėl atskirojo skundo
18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.), ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė.
19. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
21. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
22. Apelianto teigimu, jis į bylą pateikė eilę įrodymų, kurie patvirtina, jog ieškovo gyvenimo sąlygos jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra apsunkintos, kadangi į šį žemės sklypą nėra tiekiama elektros energija, taip pat įrodymus, kurie patvirtina, jog ieškovas bandė susitarti su atsakove, kad ši leistų susitvarkyti nutrauktus elektros kabelius, ir kad atsakovė tyčia neleidžia ieškovui susitvarkyti elektros kabelių.
23. Iš ieškinio ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad ieškovas ieškiniu siekia, jog būtų nustatytas servitutas požeminiams elektros tinklams, einantiems per atsakovės žemės sklypą, eksploatuoti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog prieš tai buvęs atsakovės žemės sklypo savininkas davė leidimą ieškovui tiesti elektros kabelius su tam tikromis išlygomis, t. y. kad ieškovas padengs pusę kabelio įvedimo išlaidų, o Ž. Š. bus leista tiesti požemines komunikacijas į kitus jam priklausančius žemės sklypus. Anot atsakovės, ieškovas šių susitarimų nesilaikė, todėl atsakovė ir neleidžia ieškovui tvarkyti (eksploatuoti) elektros kabelio. Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šalių kilo ginčas būtent dėl požeminių elektros kabelių, einančių per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, eksploatacijos teisėtumo.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad pareikštu ieškiniu ieškovas prašo nustatyti servitutą, suteikiantį teisę prižiūrėti požeminį elektros kabelį, tačiau nėra pareiškęs materialinio reikalavimo dėl pažeistų teisių, kurios nurodomos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gynimo (pvz., dėl įpareigojimo leisti ieškovui patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą; dėl leidimo sutvarkyti nutrauktą elektros kabelį ar pan.) ar prevencinio ieškinio, kaip tai numato CK 6.255 straipsnis.
25. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).
26. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas be preliminaraus ieškinio vertinimo, turi įvertinti ir būsimo galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 144 straipsnis). Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo minėtų priemonių taikymui.
27. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, jog negalėdamas sutvarkyti atsakovės sklype nutraukto elektros kabelio, jis negalės pilnavertiškai naudotis savo žemės sklypu ir jame esančiais statiniais. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo civilinėje byloje pareikštas materialinis reikalavimas dėl žemės servituto nustatymo nėra tiesiogiai susijęs su ieškovo prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemone – leisti ieškovui be atsakovės žinios (leidimo) sutvarkyti jos žemės sklype esantį požeminį elektros kabelį. Tenkinus tokį ieškovo prašymą, iš esmės būtų sprendžiamas ne procesinis klausimas, bet šalių ginčas dėl ieškovo pažeistos teisės gynimo jo nurodytu būdu, dėl kurio materialinis reikalavimas byloje nėra pareikštas. Tai reiškia, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra tiesiogiai susijusi su ieškovo materialiniu reikalavimu, taigi negali turėti ir įtakos šioje byloje priimto galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui.
28. Remiantis nurodytu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, taip pat tinkamai nepagrindė savo argumentų, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju ieškinyje nurodyto materialinio reikalavimo įgyvendinimui gali kilti grėsmė ar kitaip teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps iš viso neįmanomu.
29. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo prašymo netenkino. Tai sudaro pagrindą apelianto atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.