- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- e2-10617-371/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01025-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Brazauskienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Janina Brazauskienė, rašytinio proceso tvarka nepranešus šalims išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, pareikštą atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti jo naudai iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 841,38 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 19 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Atsakovas (duomenys neskelbtini) be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ieškinys su priedais įteiktas 2019 m. spalio 30 d. teisininkei I. P., ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 123 str. 4 d., 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalotas B. J.. Avarija įvyko dėl transporto priemonės MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gedimo, šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“.
2017-04-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovės darbuotojas V. D. pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuosprendžiu nustatyta, kad V. D., dirbdamas (duomenys neskelbtini) vairuotoju-konduktoriumi, 2015 m. rugpjūčio 27 d. apie 5.15 val. pažeidė (duomenys neskelbtini) įmonės vairuotojo – konduktoriaus pareiginės instrukcijos Nr. 4, patvirtintos (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012-06-15 įsakymu Nr. DĮV-12, 13.5 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas dirbti, vairuotojas-konduktorius turi: atlikti kasdienę autobuso priežiūrą, patikrinti autobuso techninę būklę, t. y. prieš pradėdamas dirbti ir išvykdamas iš (duomenys neskelbtini) nepilnai patikrino (duomenys neskelbtini) priklausančio autobuso MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninę būklę, apie 9.04 val., vairuodamas šį autobusą ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 15 punkto reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę, t. y. važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), atsidarius techniškai netvarkingam autobuso dešinės pusės šoniniam daiktadėžės dangčiui, kuris buvo uždarytas techniškai netvarkinga spyna, neveikiančiais fiksatoriais bei plastikinėmis sąvaržomis, šiuo dangčiu kliudė ir sužalojo ant šaligatvio stovintį pėsčiąjį B. J., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad remiantis 2014-08-19 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 03/220851427 AB „Lietuvos draudimas“ atlygino minėto autoįvykio metu padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl nukentėjusio įvykio metu B. J. gydymo (bendrai 4653,15 Eur sumai), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už B. J. išmokėtą netekto darbingumo pensiją (bendrai 2956,84 Eur sumai), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai B. J. išmokėtą 340,00 Eur ligos pašalpą, B. J. už patirtą neturtinę žalą (5000 Eur) bei gydymo paslaugas ir medikamentus, kelionės išlaidas bei negautas pajamas (800,82 Eur), tai yra draudikas iš viso atlygino 13750,81 Eur turtinės ir neturtinės žalos, dėl to šiuo nuosprendžiu šios padengtos išlaidos iš AB „Lietuvos draudimas“ nepriteistos.
2016-10-19 AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti 13750,81 Eur išmokėtos draudimo išmokos iš (duomenys neskelbtini). 2018-01-31 Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-38-419/2018, kuriuo ieškinys visiškai patenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2019-01-08 nutartimi civilinėje byloje Ne. E2A-34-656/2019 paliko 2018-01-31 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl papildomai išmokėtos 6023,41 Eur sumos avarijos metu padarytai žalai atlyginti iki 2018-06-30, 2019 m. spalio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-550-604/2019 ieškinį tenkino visiškai, šis sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Po 2018 m. liepos 4 d. ieškinio pateikimo, AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. rugsėjo 27 d. papildomai išmokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 841,38 Eur draudimo išmoką už B. J. išmokėtą netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., atsakovui teiktos pretenzijos, tačiau žala atlyginta nebuvo.
LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš atsakingo už žalos padarymą asmens (tarp jų ir iš draudėjo) grąžinti išmokėtas sumas (regresas). Remiantis minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą, turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusio asmens, kuris vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį kitą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Pagal CK 6.263 straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Kasacinis teismas, yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklė reiškia, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje, taip pat nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir kurioje sutapo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.
Taigi, šiuo atveju, 2017-04-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad eismo įvykio metu atsidarė techniškai netvarkingas autobuso dešinės pusės šoninis daiktadėžės dangtis, kuris buvo uždarytas techniškai netvarkinga spyna, neveikiančiais fiksatoriais bei plastikinėmis sąvaržomis, dėl šių priežasčių nuosprendyje nustatyta, kad žala atsirado dėl to, kad civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudęs asmuo – atsakovo darbuotojas, vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia įstatymai. 2019-01-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad labiausiai tikėtina, kad daiktadėžės dangtis atsidarė dėl techniškai netvarkingos užrakto būklės, o ne tik dėl to, kad vairuotojas neužrakino dangčio. Taigi, šiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį šioje civilinėje byloje, todėl teismui juos pakartotinai vertinti nebereikia, nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas, 3 punktas). Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad ieškovas turi regreso teisę į atsakovą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs padarytą žalą ieškovui, todėl, iš atsakovo priteistinas 841,38 Eur žalos atlyginimas ieškovo naudai.
Iš atsakovo taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Ieškovas, paduodamas ieškinį į teismą, sumokėjo 19 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 19 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.2 str., 6.38 str., 6.280 str., CPK 93 str. 1 d., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 285-287 str.,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ieškovo AB „Lietuvos draudimas”, į. k. 110051834, J. Basanavičiaus g. 12, LT-03600, Vilnius, atsisk. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), naudai 841,38 Eur (aštuoni šimtai keturiasdešimt vienas Eur 38 ct) žalos atlyginimo, 19 Eur (devyniolika Eur) žyminio mokesčio, iš viso: 860,38 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt Eur 38 ct).
Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 841,38 Eur (aštuoni šimtai keturiasdešimt vienas Eur 38 ct) priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo apskųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, o per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovas, kurio prašymu priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.
Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.