Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-10-22 · Civilinė byla Nr. e2-550-604/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
e2-550-604/2019
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00683-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marjan Gerasimovič
Ieškovas
AB ,,Lietuvos draudimas“
Atsakovas
UAB „Šalčininkų autobusų parkas“
Trečiasis asmuo
V. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-550-604/2019Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00683-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.; 3.2.6.1.; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 22 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,sekretoriaujant Renatai Botkinai,dalyvaujant ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovui V. P.,atsakovo UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ atstovui Bogdanui Jermak,trečiajam asmeniui V. D.,vertėjai Oksanai Ivaškienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teisme ieškinį prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ ieškovo naudai 6023,4 Eur žalai atlyginti, 6 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (6023,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-07-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur žyminį mokestį.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ pateiktu atsiliepimu su ieškovo reikalavimu nesutinka visiškai, prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo V. D. pateiktu atsiliepimu ieškovo ieškinį prašo tenkinti.

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje nurodė, teisme jo atstovas paaiškino, kad 2015-08-27 Vilniuje, Kauno g, įvykusios avarijos metu (atsidarius dešinės pusės šoniniam daiktadėžės dangčiui) buvo sužalotas B. J.. Avarija įvyko dėl transporto priemonės MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimo. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Įvykusios avarijos metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimas sutarties pagrindu išmokėjo 19 774,22 EUR dydžio draudimo išmoką. AB „Lietuvos draudimas“ 2016-10-19 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti 13750,81 EUR išmokėtos draudimo išmokos iš UAB „Šalčininkų autobusų parkas“. 2018-01-31 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-38-419/2018, kuriuo buvo visiškai patenkintas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys. Atsakovas nesutikdamas su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, tačiau Vilniaus apygardos teismas sprendimą paliko nepakeistą. Po 2016-10-19 ieškinio pateikimo teismui dienos, AB „Lietuvos draudimas“ papildomai išmokėjo 6023,41 EUR draudimo išmoką. Atsakovui teiktos pretenzijos, tačiau žala atlyginta nebuvo. Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2015-12-29 pažyma Nr. 10-S-321861 V. D., vairuodamas UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ priklausantį autobusą MAN SKLO S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Vilniuje, Kauno g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 15 punkto reikalavimus, numatančius, kad „... motorinės transporto priemonės < > vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, <...> taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę“, tai yra važiuodamas Kauno gatve link Švitrigailos gatvės, ties Kauno g. 36, atsidarius dešinės pusės šoniniam daiktadėžės dangčiui, šiuo dangčiu kliudė ir sužalojo ant šaligatvio stovintį pėsčiąjį B. J., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tokios transporto priemonės eksploatavimas įvykio dieną buvo draudžiamas pagal Kelių eismo taisykles. Apie gedimą atsakovas turėjo žinoti iki eismo įvykio, jis buvo nustatytas seniai, tai nebuvo netikėtas gedimas. Atsakovas tik formaliai pasitikėdamas techninės apžiūros aktu sukėlė pavojų kitiems asmenims, dėl to buvo sužalotas asmuo. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimus, trečiasis asmuo eismo įvykio dieną pirmą kartą valdė šią transporto priemonę, atsižvelgiant į tai, kad jam gali kilti teisinės pasekmės, mano, kad ši aplinkybė yra svarbi. Nepalaiko ieškinio teisinio pagrindo dalyje, kad atsakovo darbuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ yra atsakingas už savo darbuotojų padarytą žalą, padarytą jiems atliekant darbines funkcijas. Dėl atsakovo argumento, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, gali pasakyti, kad baudžiamai atsakomybei reikia surinkti žymiai daugiau neginčijamų įrodymų dėl asmens kaltės, tuo tarpu civilinė atsakomybei kilti užtenka įrodyti, kad labiau tikėtina, kad faktas buvo, nei nebuvo. Dangčio trūkumas buvo paslėptas po metalinėmis sąvaržomis, jeigu dangtis neatsidaro, tikėtina, kad autobusas galėjo praeiti techninę apžiūrą. Po techninės apžiūros autobusas buvo išvažiavęs į Baltarusiją, todėl tikėtina, kad pasienyje bagažo skyrius turėjo būti patikrintas, tai reiškia, kad būklė techninės apžiūros metu galėjo pasikeisti. Be to, faktinis pagrindas nustatytas jau ankstesnėje civilinėje byloje. Jeigu atsakovas nesutiko su baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, galėjo teikti savo įrodymus kokie buvo atlikti autobuso remonto darbai ir tai būtų vertinama. Šiuo atveju atsakovas tik neigia ankstesnėse bylose pateiktas išvadas, bet jokių įrodymų neteikia.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, teisme jo atstovas paaiškino, kad ieškovas tyčia klaidina teismą nenurodant visų svarbių bylos faktinių aplinkybių, nepateikiant teismui visų būtinų rašytinių įrodymų arba traktuoja jas sau naudinga prasme. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-127-908-2017 2017- 04-07 paskelbtu nuosprendžiu V. D. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukė, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, neskiriant užstato, laiduotoja paskiriant D. D., priteisė nukentėjusiajam B. J. iš UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pabrėžtina, kad nurodytoje baudžiamojoje byloje nebuvo atliktas joks transporto priemonės tyrimas remiantis kuriuo galima būtų padaryti išvadą, kad eismo įvykio metu kaltinamojo V. D. vairuojamas autobusas buvo techniškai netvarkinga, neišaiškinta, remiantis kokiais rašytiniais įrodymais, surašytų atitinkamų srities specialistų buvo nustatyta, kad kaltinamojo vairuojamo autobuso bagažinės dangtis atsidaro dėl neveikiančios spynos, tai yra kad autobusas eismo įvykio metu buvo techniškai netvarkingas. Pirmos instancijos teismas baudžiamosios bylos tyrimo metu remiasi faktiškai vien paties kaltinamojo V. D. parodymais, kuris pateikė savo galimą eismo įvykio atsiradimo mechanizmą, tačiau šios versijos nepatikrino jokiais kitais įrodymais. Mano, kad nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje negali būti vertinamas kaip prejudicinis šioje civilinėje byloje, kadangi baudžiamojoje byloje kadangi LAT yra išaiškinęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatyti padariniai, o teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Kaip matyt, baudžiamojoje byloje kaltinamuoju buvo patrauktas V. D., atsakovas buvo patrauktas kaip civilinis atsakovas. Siekdamas pateikti prieštaravimus dėl pateikto kaltinimo kaip jis buvo suformuluotas, atsakovas teikė įvairius prašymus, tačiau jam buvo aiškinta, kad jis neturi teisės teikti tokius prašymus. Baudžiamojoje byloje yra 2015 m. rugpjūčio 27 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, surašytas 9.25-9.40 val., dalyvaujant autobuso vairuotojui kaltinamajam V. D., kuriame nėra jokių pastabų dėl neveikiančios daiktadėžės spynos arba kitų nustatytų techninių trūkumų. Tą pačią dieną, tik jau 12.15-12.30 val. autobusas buvo apžiūrėtas pakartotinai, tačiau dėl neaiškių priežasčių be vairuotojo arba kito transporto priemonės savininko įgalioto asmens dalyvavimo ir protokole buvo užfiksuota: „daiktadėžės spyna nenaudojama, atrakintoje padėtyje. Daiktadėžės dangtis kampuose pritvirtintas plastikinėmis sąvaržomis. Daugiau užraktų ir fiksatorių nėra“. Pabrėžtina, kad nėra jokių pastabų dėl to, kad daiktadėžės spyna yra neveikianti, neatitinka techninių reikalavimų. Be to, po transporto priemonės apžiūros autobusui buvo leista važiuoti be jokių draudimų arba saugumo priemonių, tai yra policijos pareigūnai po transporto priemonės apžiūros neturėjo apžiūrėtai transporto priemonei dėl jos techninės būklės pretenzijų ir leido dalyvauti eisme. Byloje yra ir 2016 m. sausio 5 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kurio turinys prieštarauja Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolui, surašytam 2015 m. rugpjūčio 27 d. nuo 12.15 val. iki 12.30 vai., o būtent: užfiksuota, kad daiktadėžėje yra metaliniai fiksatoriai (antrame TPTBPAP pažymėta, kad užraktų ir fiksatorių nėra). Apžiūrą atliekantis policijos pareigūnas vizualiai nustatė, kad daiktadėžės spyna yra techniškai netvarkinga, neveikianti, paveikta korozijos. Deja, pirmos instancijos teismas šių duomenų nepatikrino, nepasidomėjo, ar apžiūrą atliekantis policijos pareigūnas turi atitinkamos techninės srities kvalifikacijos laipsnį duoti faktiškai specialisto išvadą, kad spyna yra neveikianti, kodėl dėl nustatytų trūkumų, kurių nenurodyta ankstesnėse protokoluose, nebuvo apklausti transporto priemonės savininko atstovai. Byloje taipogi yra pateiktos dvi UAB „Tuvlita“ surašytos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) 2015-08-18 Nr. 015-0049247 ir 2015-08-20 Nr. 015-0049326 dėl autobuso MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų. Nurodytose kortelėse absoliučiai jokių pastabų arba priekaištų susijusių su neveikiančiomis autobuso daiktadėžės dangčių spynomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad autobuso būklė buvo ištirta specialistų, tai leidžia abejoti, kad per savaitę bagažinės dangtis galėjo sugesti. Nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad spyna buvo sugedusi. Pirmos instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal galutinį kaltinimą turėjo patikrinti ar suformuotas kaltinimas pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau baudžiamosios bylos tyrimo metu to padaryta nebuvo. Asmuo buvo sužalotas, kai važiuojant atsidarė bagažinės dangtis, žmogus stovėjo prie pėsčiųjų perėjus ir atsidarius dangčiui, buvo kliudytas žmogus ir padaryti sužalojimai. Bagažinė nebuvo naudojama, kadangi vykstant į tarptautinius maršrutus vairuotojai galėtų padėti savo daiktus ir pašaliniai asmenys negalėtų prie jų prieiti, greičiausiai bagažine naudojamasi buvo retai. Atsižvelgiant į visas paminėtas bylos aplinkybes, prašo ieškinį atmesti arba mažinti prašomą priteisti sumą 50 procentų.

Trečiasis asmuo V. D. atsiliepime nurodė, teisme paaiškino, kad buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kadangi vairavo techniškai netvarkingą autobusą. Pravažiavo 150 kilometrų, bagažinė buvo uždaryta, po įvykio bandė jį uždaryti, bet dangtis nesifiksavo. Pas atsakovą šiuo metu nedirba, jam žalos nėra atlyginęs. Atsakovo atstovai dalyvavo nagrinėjant tiek baudžiamąją bylą, tiek civilinę. Po įvykio autobusą apžiūrinėjo policijos pareigūnai. Po eismo įvykio autobusu su policijos palyda nuvažiavo iki stoties, po eismo įvykio nebuvo drausta eksploatuoti autobusą. Vėliau žiemą apžiūrint policijos pareigūnams autobusą dalyvavo, iki šios apžiūros ar buvo taisoma spyna, nežino, nes šio autobuso daugiau nevairavo, tuo metu taip dalyvavo ir autobusų parko direktorius. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovui priklausanti transporto priemonė MAN SKL S2 eismo įvykio metu (2015-08-27) buvo techniškai netvarkinga, todėl pripažintina, jog ieškovė turi regreso teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-34-656/2019 buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas tarp tų pačių ginčo šalių. Toje byloje kilęs ginčas yra kildinamas iš tų pačių draudimo teisinių santykių, susijusių su 2015-08-27 įvykusiu eismo įvykiu ir todėl byloje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniai sprendimais yra konstatuoti neteisėti atsakovės veiksmai, susiję su aplinkybe, jog atsakovei priklausanti transporto priemonė MAN SKL S2 eismo įvykio metu (2015-08-27) buvo techniškai netvarkinga, pripažintina, jog šioje byloje teisiškai aktualus yra tik ieškovo patirtos ir iš atsakovo prašomos priteisti žalos dydis. Trečiasis asmuo neturi pagrindo abejoti ieškovo patirtų nuostolių (6 023,41 Eur) dydžiu. Byloje nėra ginčo, kad transporto priemonė MAN SKL S2 yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl atsižvelgiant į teismų praktiką, atsakovas privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-08-19 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/22085427, kuria buvo apdrausta transporto priemonė MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2015-08-27 Vilniuje, Kauno g, įvykusios avarijos metu atsidarius autobuso MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės šoniniam daiktadėžės dangčiui buvo sužalotas B. J..

2017-04-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovo darbuotojas trečiasis asmuo V. D. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuosprendžiu nustatyta, kad V. D., dirbdamas UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ vairuotoju – konduktoriumi, 2015 m. rugpjūčio 27 d. apie 5.15 val. pažeidė UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ įmonės vairuotojo – konduktoriaus pareiginės instrukcijos Nr. 4, patvirtintos UAB „Šalčininkų autobusų parko“ direktoriaus 2012-06-15 įsakymu Nr. DĮV-12, 13.5 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas dirbti, vairuotojas – konduktorius turi: atlikti kasdienę autobuso priežiūrą, patikrinti autobuso techninę būklę, t. y. prieš pradėdamas dirbti ir išvykdamas iš UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ nepilnai patikrino UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ priklausančio autobuso MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninę būklę, apie 9.04 val., vairuodamas šį autobusą ir važiuodamas Vilniuje, Kauno g., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 15 punkto reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę, t. y. važiuodamas Kauno gatve link Švitrigailos gatvės, ties Kauno g. 36, atsidarius techniškai netvarkingam autobuso dešinės pusės šoniniam daiktadėžės dangčiui, kuris buvo uždarytas techniškai netvarkinga spyna, neveikiančiais fiksatoriais bei plastikinėmis sąvaržomis, šiuo dangčiu kliudė ir sužalojo ant šaligatvio stovintį pėsčiąjį B. J., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

2018-01-31 Vilniaus regiono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-38-419/2018 ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ tenkino visiškai, priteisė ieškovui 13750,81 Eur žalos atlyginimo. 2019-01-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Ieškovo reikalavimą atsakovo atžvilgiu reglamentuoja deliktinės civilinės atsakomybės teisės normos (CK 6.245 str. 4 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinas sąlygų visetas – neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys, žala (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Civiliniame procese galioja rungimosi principas, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 12 str., 178 str.).

Taigi, konstatuoti atsakovo prievolę atlyginti žalą ieškovui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negalima (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2008).

Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Bendriausia prasme ji suprantama kaip asmens elgesio neatitikimas teisei. Taikant civilinę atsakomybę neteisėti veiksmai yra tie, kurie neatitinka ne tik civilinės teisės, bet ir kitų teisės šakų teisinių aktų reikalavimų, teisės principų (LAT nutartis civ. byloje 2002-06-13 Nr. 3K-7-645/2002).

Kasacinis teismas, yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklė reiškia, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje, taip pat nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir kurioje sutapo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

Taigi, šiuo atveju, 2017-04-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad eismo įvykio metu atsidarė techniškai netvarkingas autobuso dešinės pusės šoninis daiktadėžės dangtis, kuris buvo uždarytas techniškai netvarkinga spyna, neveikiančiais fiksatoriais bei plastikinėmis sąvaržomis, dėl šių priežasčių nuosprendyje nustatyta, kad žala atsirado dėl to, kad civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudęs asmuo – atsakovo darbuotojas, vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia įstatymai. 2019-01-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad labiausiai tikėtina, kad daiktadėžės dangtis atsidarė dėl techniškai netvarkingos užrakto būklės, o ne tik dėl to, kad vairuotojas neužrakino dangčio. Taigi, šiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį šioje civilinėje byloje, todėl teismui juos pakartotinai vertinti nebereikia, nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas, 3 punktas).

Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo jo išmokėtas išmokas kelia tų pačių aplinkybių pagrindu, tai yra dėl 2015-08-27 eismo įvykio. Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog būtent dėl atsakovo kaltės 2015-08-27 įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiam asmeniui buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo išmokos (netekto darbingumo pensija), padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu papildomai per kelis kartus išmokėjo 6023,41 Eur dydžio draudimo išmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tarp patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie nustatyti įsiteisėjusiu 2017-04-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2018-01-31 Vilniaus regiono apylinkės teismas sprendimu, kuris 2019-01-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas, yra priežastinis ryšys. Kadangi eismo įvykio metu autobuso MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudikas išmokėjo išmokas patirtai žalai atlyginti ir įgijo regreso teisę į atsakovą (Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad egzistuoja visos atsakovo UAB „Šalčininkų autobusų parkas” deliktinei civilinei atsakomybei kilti sąlygos (CK 6.246 str. – 6.248 str., 6.263 str.), todėl iš atsakovo UAB „Šalčininkų autobusų parkas” priteistina ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 6023,41 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka (CK 6.263 str. 2 d., CK 6.280 str.).

Atsakovo atstovas prašo mažinti prašomą priteisti žalos atlyginimą. Deliktinę atsakomybę reglamentuojančiose įstatymo nuostatose numatoma, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo reikalavimą pagrindė tinkamais įrodymais, atsakovas yra juridinis asmuo, pateiktais duomenimis nėra įrodyta, jog atsakovo finansinė padėtis sunki, atsakovas nepateikė duomenų apie turimą turtą, transporto priemones, turimus įsipareigojimus, priteista skolos suma, atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, nėra laikytina neproporcingai didele, kuri atsakovui būtų laikoma neįvykdoma, todėl atsakovo prašymas mažinti priteistą žalos atlyginimą, netenkinamas.

Atsakovui išaiškintina, jog atsakovas turi teisę teismui pateikti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Prašymas turi būti motyvuotas bei pagrįstas rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas turi pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius būtinybę išdėstyti skolą, t. y. įrodymus, patvirtinančius gaunamas pajamas, turimą turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį), sunkią finansinę padėtį, turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir kt. Be to, pareiškėjas turi nurodyti kokiam laikotarpiui jis prašytų išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Iš atsakovo taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareikšdamas ieškinį teisme ieškovas sumokėjo 136 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo.

Iš atsakovo priteistinų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš UAB „Šalčininkų autobusų parkas“, įmonės kodas 174919318, AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai 6023,41 (šeši tūkstančiai dvidešimt trys Eur 41 ct) Eur žalos atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y nuo 2018-07-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136 (vienas šimtas trisdešimt šeši) Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Marjan Gerasimovič