Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovės G.V.L. atstovei advokato padėjėjai I.M., atsakovo D.L. atstovui advokatui O.M., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei K.J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G.V. L. ieškinį atsakovui D.L. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė G.V.L. 2021-03-09 pateiktu ir 2021-03-15 priimtu ieškiniu atsakovui D.L. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-05-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl bendravimo su vaiku bei nustatyti tokią jos siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M.L. tvarką:

1. D.L. kas antrą savaitgalį (porinės savaitės) pasiima sūnų M.L., gimusį (duomenys neskelbtini), iš vaiko ugdymo įstaigos penktadienį iki ugdymo įstaigos darbo pabaigos, bendrauja su juo visą savaitgalį ir grąžina sūnų į ugdymo įstaigą pirmadienį iki 8.00 val.

2. D.L. neporinės savaitės trečiadieniais pasiima sūnų M.L. iš ugdymo įstaigos iki ugdymo įstaigos darbo pabaigos, bendrauja su juo iki ketvirtadienio ir grąžina sūnų į ugdymo įstaigą ketvirtadienį iki 8.00 val.

3. D.L. vasaros laikotarpiu su vaiku bendrauja du kartus po dvi savaites nepertraukiamai kiekvienų metų birželio 1-14 dienomis, ir kiekvienų metų rugsėjo 15-31 dienomis.

Nurodo, kad sprendime nebuvo nustatyta konkreti bendravimo tvarka su vaiku. Šalys buvo susitarusios, kad abu rūpinasi vaiko auklėjimu, priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t.y. visapusiškai dalyvauja vaiko auklėjime. D.L. nesilaiko šalių susitarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, su vaiku bendrauja jam patogiu, bet ne vaikui tinkamu laiku.

2021-03-25 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka: atsakovas D.L. kas antrą savaitgalį (porinę savaitę) pasiima sūnų M.L. iš ugdymo įstaigos penktadienį iki ugdymo įstaigos darbo pabaigos, bendrauja su juo visą savaitgalį ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

Atsakovas D.L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2021-06-09 pateiktu procesiniu dokumentu, kuris 2021-06-10 protokoline nutartimi laikomas rašytiniais paaiškinimais, su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad dirba UAB „K.m.“ suvirintoju pagal nuolatinio darbo sutartį, darbo pradžia 7.00 val. Neturi galimybės grąžinti sūnų į jo ugdymo vietą (vaikų darželį) pirmadienį iki 8.00 val., nes šį ugdymo įstaiga prieš 7.00 val. dar nedirba. Prašo įvertinti vaiko interesus ir tokias reikšmingas aplinkybės kaip tėvų užimtumas, darbo grafikai bei galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų ir tėvų. Prašo nustatyti su vaiku bendravimo tvarką, kuri neprieštaraus vaiko interesams ir pagal kurią atsakovas su sūnumi bendraus: kas antrą savaitgalį (porinės savaitės) pasiima jį iš ugdymo įstaigos penktadienį, grąžindamas į gyvenamąją vietą iki sekmadienio vakaro 18.00 val.; vasaros laikotarpiu du kartus po dvi savaites nepertraukiamai. Bendravimas su vaiku yra tėvo teisė, bet ne pareiga, nes vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Jis dėl svarbių priežasčių (sugyventinės nėštumo ir komandiruočių) galimai neturės galimybės bendrauti su vaiku, todėl jam turi būti suteikiama teisė informuoti apie tai vaiko mamą iš anksto.

Šalys į bylos nagrinėjimą neatvyko ir nuotoliniu būdu nedalyvavo.

Ieškovės atstovė ieškinį palaiko ieškinyje išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka pagerino situaciją, šalys nebekonfliktuoja. Ieškovė šiuo metu studijuoja dieninėse studijose, lanko paskaitas, turi derinti paskaitų laiką bei savo asmeninį laiką. Paskaitos ne visada vyksta dienos metu. Mano, kad atsakovas vaiko pasiėmimo klausimus gali suderinti su darbdaviu. Mamai ir taip daugiau pareigų tenka, susijusių su vaiku. Turi būti užtikrintos lygios šalių pareigos vaikui. Vaiko tėvas turi tokias pačias pareigas kaip ir mama, nepriklausomai nuo to, su kuo vaikas gyvena. Prašo nediskriminuoti ieškovės ir ieškinį tenkinti.

Atsakovo atstovas su ieškiniu sutinka iš dalies rašytiniuose išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas sutinka su tokia bendravimo tvarka, kaip nustatyta pagal laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nori priversti atsakovą būti su vaiku, kai šis negali ar nenori, nes nori turėti laiko sau. Atsakovas nesutinka grąžinti vaiką į ugdymo įstaigą ir trečiadieniais vaiko pasiimti negali. Rašytiniuose paaiškinimuose per klaidą pateiktas siūlymas dėl nepertraukiamo bendravimo nustatytu laiku konkrečiu laiku. Mano, kad 14 dienų nepertraukiamas laikotarpis turėtų būti skiriamas atsakovo, o ne vaiko, atostogų metu. Atsakovas šiais metais yra išnaudojęs savo atostogas. Atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį apie savo atostogų laikotarpį.

Vaiko teisių apsaugos institucija 2021-03-31 pateiktoje išvadoje nurodo, kad ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarka iš esmės neprieštarauja vaiko interesams. Tačiau atsižvelgiant į atsakovo darbo laiką ir ugdymo įstaigos darbo laiką, bendravimo tvarka, kai vaikas grąžinamas į ugdymo įstaigą, tikėtina neatitiks jo geriausių interesų bei galimai jo įprastam kasdieniam rėžimui. Tikslinga būtų, kad tėvas sūnų grąžintų į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 19.00 val., trečiadieniais arba ketvirtadieniais tą pačią dieną iki 20.00 val.

Institucijos atstovė išvadą palaiko. Papildomai paaiškino, kad nustatant nepertraukiamą 14 dienų bendravimo laikotarpį, turi būti atsižvelgiama į vaiko atostogas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės.

Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei G.V.L. ir atsakovui D.L. gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M.L. Šalių D.L. ir G.V. L. santuoka nutraukta bendru sutikimu Klaipėdos apylinkės teismo 2019-05-23 sprendimu, įsiteisėjusiu 2019-06-26, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko M.L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina G.V.L. Patvirtinta skyrium gyvenčio tėvo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, pagal kurią abu tėvai rūpinasi vaiko auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja vaiko auklėjime pagal abipusį susitarimą, laikantis bendrųjų moralės nuostatų.

Šalių sūnus yra 3 metų ( (duomenys neskelbtini)sueis 4 metai), lanko Klaipėdos lopšelį draželį „R.“, yra sveikas, sutrikimų ir / ar specialių poreikių neustatyta. Ieškovė šiuo metu nedirba, studijuoja profesinėje mokykloje dieniniame skyriuje. Atsakovas dirba UAB „K.m.“ suvirintoju, 5 darbo dienų savaitė, darbo dienos pradžia 7.00 val., pabaiga – 16.00 val.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams bei tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.155 str., 3.156 str.). Vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (LR CK 3.161 str. 3 d.). Teismas, nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.). Nustatant bendravimo su vaiku tvarką tėvams gyvenant skyrium būtina prioritetiškai vadovautis vaiko interesais, tuo pačiu siekti tėvų interesų – būtent galimybės realizuoti savo teisę ir vykdyti pareigą auklėti ir prižiūrėti vaiką – protingos pusiausvyros.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Nustatant bendravimo tvarką teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (LAT nutartys civilinėse bylose e3K-3-82-687/2018, Nr. e3K-3-279-696/2019 Nr. 3K-3-412-916/2020 ir kt.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Klaipėdos apylinkės teismo 2019-05-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad abu tėvai rūpinasi vaiko auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja vaiko auklėjime. Konkreti skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo tvarka su vaiku nebuvo nustatyta. Dėl to tarp šalių kilo nesutarimų.

Ieškovė prašo nustatyti konkrečią ir griežtą bendravimo tvarką, taip pat ir tuo laiku, kai tėvas negali ir nepageidauja (nenori) bendrauti su vaiku. Atsakovas dėl darbo grafiko ir permainų šeimyniniame gyvenime dėl netrukus gimsiančio vaiko, pageidauja bendrauti su vaiku tik kas antrą savaitgalį ir savo atostogų metu.

Pažymėtina, kad tėvo bendravimas su vaiku yra ne tik teisė, bet ir pareiga.

Šiuo atveju, sprendžiant pagal į bylą pateiktų žinučių turinį, šalių santykiai konfliktiški. Pagrindinė problema yra vaiko tėvų nesugebėjimas susitarti ir nekonfliktuoti. Į konfliktinę situaciją įtraukiamas ir vaikas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, motyvuodami vaiko interesais, neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jiems. Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi atitikti vaiko režimą, būti stabili, kad vaikas jaustųsi saugus ir užtikrintas. Šalių nepilnamečiui vaikui šiuo metu yra 3 metai, (duomenys neskelbtini) sueis 4 metai. Tokio amžiaus vaikui taisyklės, rutina ir dėsningumai yra labai svarbu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, darytina išvada, kad vaiko interesus labiausiai atitiks, jei tėvas vaiką grąžins ne į ugdymo įstaigą, o į vaiko gyvenamąją vietą. Vaikui, ypač berniukui, yra svarbus reguliarus be didelių pertraukų bendravimas su tėvu. Atsakovo nurodytos priežastys – darbinė veikla ir būsimos permainos šeimoje, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis negali su sūnumi bendrauti kelias valandas po darbo po vieną dieną kas antrą savaitę. Priešingai, tokiu būdu bus užtikrinta ne tik vaiko teisė bendrauti su tėvu, bet ir vaiko teisė susipažinti ir bendrauti su artimu giminaičiu (broliuku ar sesute). Įvertinus ieškovės nurodytas ginčo dėl bendravimo su vaiku kilimo priežastis, atsakovui nustatytina informavimo apie negalėjimą dėl objektyvių priežasčių bendrauti nustatytu laiku savaitgaliais ir savaitės dienomis. Vaikas yra mažas. Tėvai išsiskyrė, kai jam nebuvo 2 metų. Po skyrybų vaikas nuolat gyveno su mama. Duomenų, kad ilgesnį nei savaitgalis laikotarpį būtų praleidęs su tėvu nėra. Tikėtina, kad vaiko ir mamos emocinis ryšys yra stipresnis. Vaiko saugumo jausmui užtikrinti jam reikalinga ir mama, ir įprastinė aplinka. Ieškovės prašomi nustatyti nepertraukiamo bendravimo vasarą laikotarpiai po 14 dienų, yra pernelyg ilgi tokio amžiaus vaikui. Todėl nustatytini 7 dienų nepertraukiamo bendravimo laikotarpiai. Gyvenimas yra permainingas, numatyti visų būsimų aplinkybių ir galimybių neįmanoma. Todėl netikslinga nustatyti konkrečias nepertraukiamo bendravimo datas.

Atsižvelgiant į šalių pozicijas, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, vaiko amžių, prioritetiškai vadovaujantis vaiko interesais, ieškinys tenkintinas iš dalies ir nustatytina tokia atsakovo D.L. bendravimo su vaiku M.L. tvarka:

1 - kas antrą savaitgalį (porinę savaitę), pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį iki ugdymo įstaigos darbo pabaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.;

2 - neporinės savaitės trečiadieniais, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos iki ugdymo įstaigos darbo pabaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo 19.30 val. iki 20.00 val.;

3 - jei tėvas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su vaiku 1 ir 2 punktuose nustatytu laiku, privalo apie tai informuoti vaiko mamą ne vėliau kaip prieš dvi dienas;

4 - vaiko vasaros atostogų metu 14 dienų - 2 kartus po 7 dienas nepertraukiamai, įskaičiuojant tėvo savaitgalius, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš mėnesį suderintu laiku.

Pažymėtina, kad visų įmanomų situacijų numatyti ir sureglamentuoti neįmanoma, todėl šalys privalo išmokti bendrauti ir bendradarbiauti bendrais su vaiku susijusiais klausimais, tartis ir lanksčiai taikyti nustatytą bendravimo tvarką, kad nekeltų vaikui nesaugumo jausmo, baimės ir įtampos.

Bendravimo tvarka nustatoma pagal šiuo metu esančią situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir bet kuris suinteresuotas asmuo, pasikeitus aplinkybėms, gali dėl to kreiptis į teismą iš naujo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos patenkintas iš dalies. Byloje duomenų apie ieškovės ir atsakovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Atsižvelgiant į proceso eigą ir rezultatus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškovei iš atsakovo atlygintina 50 procentų, t.y. 37,50 Eur, jos patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

Pašto išlaidos sudaro 6 Eur. Proporcingai paskirsčius šalims tenkančios atlyginti dalys yra mažesnės, nei rekomenduojamos priteisti sumos, todėl iš šalių valstybei nepriteistinos.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021-03-25 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, panainintinos.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-05-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti tokią D.L. bendravimo su vaiku M.L. tvarką:

1 - kas antrą savaitgalį (porinę savaitę), pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį iki ugdymo įstaigos darbo pabaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.;

2 - neporinės savaitės trečiadieniais, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos iki ugdymo įstaigos darbo pabaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo 19.30 val. iki 20.00 val.;

3 - jei tėvas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su vaiku 1 ir 2 punktuose nustatytu laiku, privalo apie tai informuoti vaiko mamą ne vėliau kaip prieš dvi dienas;

4 - vaiko vasaros atostogų metu 14 dienų - 2 kartus po 7 dienas nepertraukiamai, įskaičiuojant tėvo savaitgalius, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš mėnesį suderintu laiku.

Priteisti iš atsakovo D.L. 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei G.V.L.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-03-25 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.