Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „VBCC“ ir akcinės bendrovės „Vilniaus sigma“ ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo G. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VBCC“ direktorius G. K. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje ieškovių atstovas advokatas Viačeslav Beperšč palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Trečiasis asmuo G. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-2217-808/2011 2011 m. liepos 15 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš UAB „Pro Demodus, įmonės kodas 302494903, kreditoriaus AB „Vilniaus sigma“, įmonės kodas 120094990, naudai priteisė 29375,06 Lt, 10575,02 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2011 m. lapkričio 15 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ieškovių paaiškinimais, 2013 m. sausio 31 d. UAB „Pro Demodus“ iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius UAB „VKBB“, įmonės kodas 302697661. Bankroto byloje AB „Vilniaus sigma“ pateikė kreditorinį reikalavimą visai Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-2217-808/2011 priteistai sumai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. teismo sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016, priteisė ieškovui BUAB „Pro Demodus“ iš atsakovo G. B. 26716,87 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015 m. lapkričio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2017 m. vasario 24 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.17/02/24-1 BUAB „Pro Demodus“ perleido savo reikalavimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016 UAB „VKBB“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-19215-592/2017 patenkino antstolės Astos Stanišauskaitės prašymą ir pakeitė pradinę išieškotoją bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę UAB „Pro Demodus“ į jos teisių perėmėjus UAB „VKBB“ (15600 Eur skolos dalį), N. B. (1977,04 Eur skolos dalį), D. B. (1908,27 Eur skolos dalį), AB „Vilniaus sigma“ (7231,56 Eur skolos dalį) vykdant išieškojimą iš skolininko G. B. UAB „VKBB“ (15600 Eur skolos dalį) 2020 m. birželio 30 d. perleido išieškotojo teisę ieškovui UAB „VBCC“.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovės reiškia atsakovei turtinius reikalavimus dėl skolos, tačiau jos atsiradimo fakto neįrodinėjo jokiomis įrodinėjimo priemonėmis.

Šioje byloje ieškovės siekia prisiteisti iš atsakovės skolą, kuri jau yra priteista įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš trečiojo asmens G. B. Tokį savo reikalavimą ieškovės grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. eYT-24573-1168/2022. Pažymėtina, jog šiuo sprendimu teismas nutraukė V. B. ir G. B. santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino buvusių sutuoktinių 2022 m. lapkričio 18 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje sutartomis sąlygomis. Ieškovės savo reikalavimus šioje byloje grindžia sutarties 4.6 p. nustatytais bendrais V. B. ir G. B. kreditoriniais įsipareigojimais, t. y. kad abi šalys toliau liks solidariai atsakingos už 4.6. p paminėtų kreditorinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą: kreditoriui UAB ,,VBCC“, kodas 305581950, išieškojimas vykdomas antstolės A. Stanišauskaitės vykdomoji byla Nr. 0177 16 00577; ir kreditorius AB ,,Vilniaus Sigma“, kodas I20094990, skolinis įsipareigojimas pagal 2017 m. vasario 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 17/02 24-4.

Siekiant išspręsti šį teisinį ginčą, visų pirma, pastebėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06). CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

Kaip minėta, šiame ginče ieškovės siekia prisiteisti skolą iš atsakovės, tačiau ta pati skola jau yra priteista iš trečiojo asmens įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pažymėtina, jog CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis), teisių ir teisėtų interesų apsaugai ir išieškojimas vykdomas CPK nustatyta tvarka. Taip pat pastebėtina, jog teismas atsisako iškelti bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Esant minėtai faktinei situacijai ir teismui iškėlus bylą yra teisinis pagrindas tokiai bylai nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Taigi minėtų įstatymų nuostatų pagrindu darytina išvada, jog pakartotinis ginčo nagrinėjimas teisme dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas. Ir nors šiame ginče ieškinio reikalavimai reiškiami atsakovei, ieškovams ją laikant solidaria skolininke kartu su trečiuoju asmeniu, tačiau, teismo vertinimu, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams trečiojo asmens atžvilgiu dėl tos pačios skolos reikalavimas negali būti tenkinamas.

Savo reikalavimus ieškovės grindžia CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles. Tačiau, teismo vertinimu, tokioje proceso stadijoje, kai dėl prašomos priteisti skolos šioje byloje jau seniai yra pradėtas vykdymo procesas, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2022 m. gruodžio 1 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. eYT-24573-1168/2022, ir, kaip minėta, juo patvirtinus V. B. ir G. B. susitarimą dėl tam tikrų kreditorinių įsipareigojimų solidaraus vykdymo, vadovaujantis CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka reikėtų kreiptis dėl skolininko pakeitimo minėto spendimo pagrindu dėl žemiau nurodytų priežasčių. Tuo tarpu savarankiškas reikalavimas atsakovei dėl tos pačios skolos priteisimo, jo tenkinimo atveju sudarytų tokią situaciją, jog ieškovai turėtų teisę išieškoti skolą pagal du teismo sprendimus ir iš dviejų skolininkų, dėl ko ieškovai (kaip kreditoriai) nepagrįstai praturtėtų.

Pažymėtina, kad procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir CPK 596 straipsnyje. CPK 48 straipsnyje reglamentuota, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kuriame nurodyta, jog antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Kaip matyti iš minėtos įstatymo normos procesinių teisių perėmimo atvejų sąrašas nėra baigtinis. Todėl, šiuo atveju, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo buvę sutuoktiniai sutarė dėl bendrų kreditorinių įsipareigojimų solidaraus vykdymo, su tuo susiję klausimai turėtų būti sprendžiami CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka.

Taigi, atsižvelgiant, į tai kas aptarta, darytina išvada, jog ieškovai neįrodė, jog skola atsirado dėl atsakovės veiksmų, todėl ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas taip pat vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – rekomendacija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį. Šiuo atveju teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai.

Pastebėtina, jog civilinėje byloje yra galima atlyginti ne bet kokias bylinėjimosi išlaidas, tačiau išlaidas, kurioms pagrįsti šalis pateikia išlaidas patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Atsakovė nurodė, jog patyrė 1453,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už įvairių prašymų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose nagrinėjant civilinę bylą.

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą pastebėtina, jog vien atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas neviršija galimai priteistino rekomendacijose už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą nustatyto maksimalaus dydžio (koeficientas 1,3, 2023 m. I ketvirčio – bruto 1959,9 Eur), tačiau atsakovei buvo teikiamos ir kitos paslaugos, kaip antai atstovavimas teismo posėdžiuose, įvairaus pobūdžio prašymų rengimas. Kadangi atsakovės turėtos išlaidos yra pilnai pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių, prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas – jos priteistinos iš ieškovių lygiomis dalimis.

Teismas šioje byloje patyrė 117,01 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos (jas suapvalinus iki dalaus skaičiaus) į valstybės biudžetą iš ieškovių lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „VBCC“, juridinio asmens kodas 305581950, ir akcinės bendrovės „Vilniaus sigma“, juridinio asmens kodas 120094990, 1453,80 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos ieškovės po 726,90 Eur.

Priteisti valstybei iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „VBCC“, juridinio asmens kodas 305581950, ir akcinės bendrovės „Vilniaus sigma“, juridinio asmens kodas 120094990, 117 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų) pašto išlaidas lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos ieškovės po 58,50 Eur, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.