Kauno apygardos teismo nutartis

2011-07-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1245-273/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-07
Bylos Nr.
2A-1245-273/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15510-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
V. G.
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas, AB DnB NORD bankas, AB „Citadele“
Advokatai
Raimondas Lignugaris
Kategorijos
  • 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla nr. 2A-1245-273/2011Teisminio proceso Nr.2-05-3-15510-2010-5
Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Jasaitienė
Procesinio sprendimo kategorija: 75.6.1.; 75.8; 121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovei R. G., jos atstovui advokatui Raimondui Lignugariui

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1343-584/2011 pagal pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui V. G., tretieji asmenys – AB SEB bankas, AB DnB NORD bankas, AB „Citadele“ bankas, UAB „Snoro lizingas“, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, dėl santuokoje įgyto turto ir turtinių prievolių padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 83-87) ieškovė prašė padalinti santuokos metu įgytą turtą ir prievoles taip: priteisti atsakovui gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę MAZDA RX-8, (duomenys neskelbtini), prievoles AB DnB NORD bankui pagal 2008-08-13 kreditavimo sutartį Nr. 2511-2008-49974, prievoles AB SEB bankui pagal 2007-02-28 kredito sutartį Nr. 0350718090761-26 ir Kauno apygardos 2010-04-27 sprendimą Nr. L2-310-109/2010, prievoles AB „Citadele“ bankui (buv. pav. AB „Parex“ bankas) pagal 2008-05-23 AB „Parex“ banko American Express kreditinės mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį Nr. AGL/04931, prievoles Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui pagal 2008-10-10 prašymą-sutartį išduoti MASTERCARD „Xameleon“ kredito kortelę, prievoles UAB „Snoro lizingas“ pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. KT7808286KPA, prievoles Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“ pagal paslaugų sutartį Nr. 120-3-ST2-368 ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad bylos nagrinėjimo objektas – nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra perleistas trečiajam asmeniui (2 tomas, b.l. 49, 56-57), o AB DnB NORD bankui informavus, kad prievolės AB DnB NORD bankui pagal 2008-08-13 kreditavimo sutartį Nr. 2511-2008-49974 yra visiškai įvykdytos (t. 1, b.l. 194), ieškovė šių pastarųjų reikalavimų, kaip ir prievolės atsakovui priteisimo pagal Kauno apygardos 2010-04-27 sprendimą Nr. L2-310-109/2010, atsisakė (t. 2, b.l. 54-55). Nurodė, kad iš AB SEB banko gyvenamojo namo statybai santuokos su atsakovu metu gautas kreditas tik iš dalies buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, kita dalis panaudota ne pagal paskirtį, o išimtinai atsakovo verslui, ir tą patvirtino pats atsakovas. Pagal Specialiąsias ir Bendrąsias kredito sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo kreditą naudoti pagal paskirtį, sudaryti sąlygas bankui patikrinti, ar kreditas naudojamas pagal paskirtį, o bankas – patikrinti naudojamo kredito tikslingumą. Mano, kad šių sąlygų nesilaikė nei atsakovas, nei bankas, kadangi pagal faktiškai atliktų gyvenamojo namo statybos – montavimo darbų vertės nustatymo ataskaitą, statybos darbų name atlikta tik už 246.420,20 Lt, tuo tarpu atsakovui bankas pervedė 500 000,00 Lt sumą, nors pagal sutartį pinigai periodiškai turėjo būti pervedami tik pateikus atliktų darbų dokumentaciją. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas bankui pateikė dokumentus, pagrindžiančius darbų atlikimą, medžiagų įsigijimą, vadinasi, bankas, nepatikrinęs naudojamo kredito tikslingumo bei faktiškai atliktų darbų, nepagrįstai pervedinėjo kredito dalis į atsakovo sąskaitą, todėl taip pat turi prisiimti atsakomybę. Dėl paminėtų priežasčių mano, kad prievolės AB SEB bankui turi būti priteistos atsakovui. Visos kitos prievolės, kilusios iš sutarčių, sudarytų su AB „Citadele“ banku, UAB „Snoro lizingas“, Lietuvos viešosios policijos rinktine „Vytis“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi bei valstybei atsiradusios prievolės priteistinos vienam atsakovui, kadangi sudarytų sutarčių pagrindu gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė atsakovui V. G., transporto priemonę MAZDA RX-8, v/n (duomenys neskelbtini), prievoles AB „Citadele“ bankui (buv. pav. AB „Parex“ bankas), pagal 2008-05-23 AB „Parex“ banko American Express kreditinės mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį Nr. AGL/0493, prievoles Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, pagal 2008-10-10 prašymą-sutartį išduoti MASTERCARD „Xameleon“ kredito kortelę, prievoles UAB „Snoro lizingas“, pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. KT7808286KPA, prievoles Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“, pagal paslaugų sutartį Nr. 120-3-ST2, prievoles Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Priteisė solidariai ieškovei R. G. ir atsakovui V. G., prievoles pagal 2007-02-28 AB SEB banko, kredito sutartį Nr. 0350718090761-26. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Bylą dėl ieškovės R. G. ieškinio reikalavimų – priteisti atsakovui V. G., gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui V. G., prievoles AB DnB NORD bankui pagal 2008-08-13 kreditavimo sutartį Nr. 2511-2008-49974 ir AB SEB bankui pagal Kauno apygardos 2010-04-27 sprendimą Nr. L2-310-109/2010 – nutraukė. Priteisė iš ieškovės R. G., valstybei 31,87 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovo – 191,26 Lt.

Teismas nurodė, kad esminis klausimas byloje kilo dėl prievolių pagal 2007-02-28 Kredito sutartį su AB SEB banku vertinimo, kurias ieškovė prašo pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, motyvuodama tuo, kad gyvenamojo namo statybai gautas kreditas tik iš dalies buvo panaudotas pagal tikslinę paskirtį. Iš kredito sutarties, sudarytos 2007-02-28 su AB SEB banku (1 t., b.l. 23-29) teismas nustatė, kad kreditas buvo imamas gyvenamojo namo statybai, t.y. šeimos poreikių tenkinimui, šios aplinkybės neneigia ir pati ieškovė. Imant kreditą, ieškovė, kaip kredito gavėjo – atsakovo – sutuoktinė, patvirtino ne tik asmeniškai susipažinusi su visomis kredito sutarties sąlygomis, bet ir tai, kad su jomis sutinka, kad sutarties sąlygos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią (1 t., b.l. 29). Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo AB SEB bankas aiškiai išreiškė valią dėl prievolės, kaip solidarios, pobūdžio, ir nesutiko, kad prievolių vykdymas būtų priteistas vienam atsakovui (t. 1, b.l. 114). Tokiu būdu įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje nėra pagrindo pakeisti solidariąją šalių prievolę AB SEB bankui atleidžiant ieškovę nuo prievolės įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentas, jog solidarioji prievolė turi būti pripažinta atsakovo asmenine, nes atsakovas ne visas gautas lėšas panaudojo šeimos poreikiams, būtų reikšmingas, jeigu būtų sprendžiami tik šalių, kaip buvusių sutuoktinių santykiai, tuo tarpu solidariųjų bendraskolių ir kreditorių santykių kontekste turi būti taikomos ne tik šeimos teisės, bet ir prievolinės teisės normos. Šios bylos atveju turint omenyje, kad prievolės, kilusios iš šalių su AB SEB banku sudarytos kredito sutarties, yra solidarios, sandorio tikslas, jo pasiekimas ar nepasiekimas – t.y. šeimos ar ne šeimos poreikiams jis sudarytas ir ar iš tokio sandorio gautas rezultatas panaudotas šeimos poreikiams ar ne šeimos poreikiams – yra nereikšmingas. Padarius tokią išvadą, ieškovės pateikti įrodymai apie faktiškai atliktų gyvenamojo namo, kurio statybai kreditas buvo gautas, montavimo ir statybos darbų vertę, sudarančią 246.420,20 Lt sumą, teismas laikė neturinčiais teisinės reikšmės prievolės pobūdžio vertinimui. Teismas nurodė, kad pasirašydama kredito sutartį ieškovė veikė sąmoningai, savo rizika, todėl atsakomybės už prievolių nevykdymą negali perkelti bankui, o būdama kredito gavėja, galėjo stebėti ir kontroliuoti visą pinigų išdavimo bei jų panaudojimo procesą, tačiau to nedarė, todėl, teismo nuomone, negalėjo remtis ta aplinkybe, kad kreditas nebuvo panaudotas pagal sutartyje nurodytą paskirtį. Teismas įvertino ir tai, kad priešingai nei teigia ieškovė, jog bankas nepagrįstai pervedinėjo kredito dalis į atsakovo sąskaitą nesant įrodymų apie darbų atlikimą, medžiagų įsigijimą, į bylą trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė turto vertinimo ataskaitas ir pažymas, atsakovo prašymus bei gyvenamojo namo fotonuotraukas, kuriais remdamasis bankas pervedinėjo pinigus (2 t., b.l. 19-48).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė R. G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą pakeisti ir atsakovui V. G. priteisti prievoles AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr.0350718090761-26 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas, remdamasis savo šališka nuomone, nepagrįstai nevertino byloje pateiktų įrodymų, kurie pagrindė, kad atsakovo ir AB SEB banko sudaryta kredito sutartis buvo panaudota ne pagal paskirtį, tai yra ne šeimos poreikiams. Ieškovės pateikta UAB „Skena“ faktiškai atliktų darbų nustatymo ataskaita Nr.10-10/13 pagrindė ieškovės teiginiu dėl ne pagal paskirtį panaudoto kredito. UAB „Skena“ ekspertas V. D. ataskaitos išvadose nurodė, kad „gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atliktų statybos - montavimo darbų vertė paskaičiuota 2007.10; 2008.10 metų kainų lygiu, vadovaujantis „Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis" bei STR 3.01.01:2002 „Statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka", sudaro 246.420,20 Lt (du šimtus keturiasdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt Lt, 20 ct)." AB SEB banko atsakovui suteikto kredito suma buvo 500.000 Lt. Darytina išvada, kad likusią 253.579,80 Lt sumą atsakovas panaudojo ne pagal paskirtį, kadangi dokumentų, įrodančių likusios sumos panaudojimą šeimos poreikiams nebuvo pateikta, o atsakovas ir pats paliudijo, kad likusi kredito suma buvo panaudota asmeniniams poreikiams - verslo vystymui. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nepagrįstai vertino kaip nereikšmingas. Sutinkamai su kredito sutarties Nr. 0350718090761-26 specialiosios dalies 1.2 p. kredito gavėjas yra V. G.. Kadangi ieškovė nebuvo kredito gavėja sutinkamai su CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prievolė gali būti vykdoma iš bendro turto, t.y. bendra prievolė, o ne solidari kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies 6 punkte. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir kredito sutarties specialiųjų sąlygų 13.1.4 punkte nurodyta sąlyga, kad nutraukus sutartį skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto (t.y. santuokos metu įgyto bendro turto). Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių ir sutarties sąlygų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas taip pat nevertino ieškovės pateiktos UAB „Skena“ ataskaitos, todėl nepadarė ir atitinkamos išvados, kad atsakovas pažeidė 2007-02-28 sudarytos kredito sutarties 4.1. punkte numatytą kredito gavėjo įsipareigojimą - paimtą kreditą panaudoti pagal kredito paskirtį, tai yra sumokėti už darbus, nurodytus būsto statybos sąmatoje ir už statybines medžiagas (kredito sutarties specialiosios dalies 2 dalis). Kredito sutarties bendrosios dalies 4.8. punkte nustatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja Bankui pareikalavus, pateikti Bankui dokumentus, patvirtinančius gauto kredito ar jo dalies panaudojimą pagal kredito paskirtį. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 3.1. p. bankas įsipareigojo suteikti kreditą ir išmokėti jį Specialiosios dalies 8 p. nustatytomis sąlygomis, tai yra pagal pateiktus medžiagų įsigijimo ir atliktų darbų dokumentus. Nors atsakovui buvo suteiktas gana didelis kreditas, kreditorius nei karto nepatikrino atsakovui persiunčiamų banko lėšų panaudojimo, taip suteikdamas galimybes atsakovui naudoti gaunamas kredito sumas ne pagal paskirtį. Bankas kreditą suteikė ne pagal sutarties sąlygas, o pagal atsakovo pateiktas vertės nustatymo pažymas, t.y. statomo gyvenamojo namo rinkos kainas, todėl pasikeitus rinkos kainoms, Bankas taip pat turėtų prisiimti atsakomybę dėl įkeisto turto nuvertėjimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino nurodytų aplinkybių ir tuo pažeidė CK 3.109 str. 3 dalies normą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl prievolių pagal 2007 02 28 Kredito sutartį su AB SEB banku vertinimo, kurias ieškovė prašė pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, motyvuodama tuo, kad gyvenamojo namo statybai gautas kreditas tik iš dalies buvo panaudotas pagal tikslinę paskirtį. Byloje nustatyta, kad santuokos metu šalys sudarė 2007 02 27 kredito sutartį su AB SEB banku, kurios pagrindu šalims buvo suteiktas kreditas gyvenamojo namo statybai, įsiskolinimas 2010 11 25 dieną sudarė 354.241 Lt. (t.2, b.l. 21-25, 59 61). Iš kredito sutarties, sudarytos 2007 02 28 su AB SEB banku (t.1, b.l. 23-29), matyti, kad kreditas buvo imamas gyvenamojo namo statybai, t.y. šeimos poreikių tenkinimui. Imant kreditą, ieškovė, kaip kredito gavėjo – atsakovo - sutuoktinė, patvirtino ne tik asmeniškai susipažinusi su visomis kredito sutarties sąlygomis, bet ir tai, kad su jomis sutinka, kad sutarties sąlygos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią (t.1, b.l. 29). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad CK 3.109 str. 2 d. pagrindu, tokio pobūdžio prievolė yra solidari ir atsakomybė už ją yra bendra abiem buvusiems sutuoktiniams. Be to, solidari šalių atsakomybė šiuo atveju kyla ne tik įstatymo pagrindu, bet kildinama ir iš kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1 p (t.1, b.l. 24). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėse bylose, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje trečiasis asmuo AB SEB Bankas išreiškė valią dėl prievolės, kaip solidarios, pobūdžio, ir nesutiko, kad prievolių vykdymas būtų priteistas vienam atsakovui (t.1, b.l. 114). Pirmosios instancijos teismas įvertino šias aplinkybes ir konstatavo, kad byloje nėra pagrindo keisti solidariąją šalių prievolę AB SEB bankui atleidžiant ieškovę nuo prievolės vykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni ir, kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini. Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatome, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas (galbūt tai būtų viena iš kelių alternatyvų), kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas. Sandorio tikslas, jo pasiekimas ar nepasiekimas – t.y. šeimos ar ne šeimos poreikiams jis sudarytas ir ar iš tokio sandorio gautas rezultatas panaudotas šeimos poreikiams ar ne šeimos poreikiams – šiuo atveju nereikšmingas. Solidarumas jokiu būdu nesibaigia, jeigu vienas sutuoktinis paskolą, imtą šeimos poreikiams, panaudoja savo interesams, kitaip solidarumo institutas prarastų prasmę, o nesąžiningi sutuoktiniai galėtų nebevykdyti prisiimtų prievolių. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Tais atvejais, kai santuokos nutraukimo momentu sutuoktiniai neturi bendro turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas jų santuokos metu prisiimtų prievolių įvykdymui, o prievolių vykdymo terminas nepasibaigęs, tai jų solidariųjų prievolių pakeitimas į dalines reikštų jų teisių apsaugą kreditorių teisių suvaržymo sąskaita.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės argumentas, kad solidarioji prievolė turi būti pripažinta atsakovo asmenine prievole CK 3.109 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes atsakovas gautas lėšas panaudojo ne šeimos poreikiams, būtų reikšmingas, jeigu būtų sprendžiamas tik sutuoktinių bendraskolių santykiai, tuo tarpu solidariųjų bendraskolių ir kreditorių santykių kontekste turi būti taikomos ne tik šeimos teisės, bet ir prievolinės teisės normos. Solidarioji prievolė apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusiojo sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį arba regreso teisės (CK 6.9 straipsnis) mechanizmą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai apie faktiškai atliktų gyvenamojo namo, kurio statybai kreditas buvo gautas, montavimo ir statybos darbų vertę, sudarančią 246.420,20 Lt sumą, laikytini neturinčiais teisinės reikšmės prievolės pobūdžio vertinimui. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė ieškovės nurodytą argumentą apie tai, kad bankas nepagrįstai pervedinėjo kredito dalis į atsakovo sąskaitą nesant įrodymų apie darbų atlikimą, medžiagų įsigijimą, nes trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė turto vertinimo ataskaitas ir pažymas, atsakovo prašymus bei gyvenamojo namo fotonuotraukas, kuriais remdamasis bankas pervedinėjo pinigus (t.2, b.l. 19-48). Esant šiems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad bankas suteikdamas kreditą nei karto nepatikrino atsakovui persiunčiamų banko lėšų panaudojimo, taip pat suteikdamas atsakovui naudoti gaunamas kredito sumas ne pagal paskirtį ir kad Bankas taip pat turėtų prisiimti atsakomybę dėl įkeisto turto nuvertėjimo.

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad 2010 05 20 nutarimu (civilinė byla Nr.3K-P-186/2010) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija pažymėjo, kad pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartyje formuojamai praktikai. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nuostatų citavimas nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais. Pirmosios instancijos teismas prievoles pagal 2007 02 28 AB SEB banko kredito sutartį priteisė iš abiejų šalių solidariai (CK 3.109 str.2 dalies pagrindu), nes ieškovė pasirašydama sutartį veikė sąmoningai savo rizika, todėl atsakomybės už prievolės nevykdymą negali perkelti bankui, be to, ieškovė, būdama kredito sutarties šalimi galėjo stebėti ir kontroliuoti visą pinigų išdavimo ir panaudojimo procesą, tačiau to nedarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ta aplinkybe, kad kreditas nebuvo panaudotas pagal sutartyje nurodytą paskirtį.

Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. G. a.k(duomenys neskelbtini) 12,55 Lt išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinėje instancijoje sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660.

Kolegijos pirmininkė Izolda NėnienėKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisArūnas Rudzinskas