Kauno apygardos teismo sprendimas

Ieškovas AB „SEB bankas“ šia teise pasinaudojo ir vadovaujantis CPK 439 straipsnio 3 dalimi 2009 m. sausio 6 d. pateikė teismui ieškinį, kurį 2009 m. sausio 8 d. patikslino (1 t. b. l. 72-74). 2009 m. sausio 12 d. nutartimi priėmus ieškinį, panaikintas Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. įsakymas solidariai išieškoti iš skolininkų V. G. ir R. G. kreditoriui AB „SEB bankas“ 187 665,78 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 1 188,33 Lt žyminio mokesčio ir nustatytas atsakovams keturiolikos dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminas atsiliepimui, atitinkančiam CPK 142 straipsnio antrosios dalies reikalavimus, pareikšti (1 t. b. l. 201-202).

Byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 9 d. atsakovas (skolininkas) UAB „Notus Group“ ir ieškovas (kreditorius) AB „SEB Vilniaus bankas“ (dabartinis pavadinimas – AB „SEB bankas“) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 0350707124960-11, pagal kurią skolininkui UAB „Notus Group“ suteiktas 214 400 Lt kreditas (1 t. b. l. 50-63). Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. 5287-0003-0098, Butkūnų k., Kauno r., vertė – 268 000 Lt) įkeitimu (hipoteka), esamų ir būsimų lėšų sąskaitose (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) įkeitimu ir reikalavimo teise jas išmokėti, taip pat atsakovo V. G. laidavimu (1 t. b. l. 59). Pagal 2007 m. gegužės 9 d. laidavimo sutartį Nr. 03047-1051 atsakovas V. G. laidavo už skolininko UAB „Notus Group“ prievolių tinkamą įvykdymą pagal 2007 m. gegužės 9 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0350707124960-11 (1 t. b. l. 46-47). Laiduotojo V. G. sutuoktinė – atsakovė R. G. pasirašė laidavimo sutartyje nurodydama, kad susipažino su sutartimi, ją suprato ir su jos sąlygomis sutinka (1 t. b. l. 47).

Ieškovas AB „SEB bankas“ byloje reiškia reikalavimą solidariai priteisti 187 665,78 Lt sumą iš atsakovų UAB „Notus Group“ (pagrindinio skolininko), V. G. (laiduotojo) ir R. G. (laiduotojo sutuoktinės).

Pagal CK 6.76 straipsnyje įtvirtintą laidavimo sampratą, laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai sutartimi įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu laidavimo sutartimi nesusitarta kitaip (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Esant solidariajai jų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.14 straipsnio 3 dalis). Taigi kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančios 2007 m. gegužės 9 d. laidavimo sutarties 1.1. punkto, laiduotojas atsako kreditoriui kartu su skolininku kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (1 t. b. l. 46). Todėl teismas sprendžia, kad kreditorius turi teisę ieškinį reikšti laiduotojui, kuris solidariai atsako su skolininku. Abu solidarieji skolininkai lieka įpareigoti kol bus visiškai ir tinkamai įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 5, 6 dalys).

Ieškovas reiškia reikalavimą solidariai priteisti 187 665,78 Lt sumą ne tik iš pagrindinio skolininko - UAB „Notus Group“ ir laiduotojo – V. G., bet ir laiduotojo sutuoktinės – R. G.. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad remiasi CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.

Kaip jau minėta, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, nenurodydamas konkretaus turto, į kurį kreditorius galės nukreipti savo reikalavimus. Taigi laidavimo sutartimi daiktas nėra suvaržomas. Galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Būtent tokie atvejai yra nurodyti CK 3.92 straipsnio ketvirtojoje dalyje, kuriuo remiasi ieškovas byloje, kas reiškia, jog šioje dalyje nurodytais atvejais sandorius gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tada, kai vienas sutuoktinis turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą sudaryti tokį sandorį. Tačiau šioje dalyje kalbama apie sandorius, susijusius su disponavimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį arba jų varžymu. Tuo tarpu laidavimas yra šalutinė prievolė (CK 6.76 straipsnis), šia prievole užtikrinama pagrindinė prievolė, kas reiškia, jog laidavimu nėra suvaržoma bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir disponavimas ja. Laiduojant laiduotojui nereikia įkeisti konkretaus kilnojamojo/nekilnojamojo turto, jis tiesiog laiduoja už prievolės įvykdymą visu savo turtu. Tačiau tais atvejais, kai laiduotojas turi sutuoktinį, privalo būti sutuoktinio sutikimas dėl laidavimo turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiuo atveju laidavimo sutartyje sutuoktinė pasirašė, kad jai žinomos tiek kreditavimo, tiek laidavimo sutarčių sąlygos (1 t. b. l. 46-47), todėl pripažintina, kad atsakovė R. G. nebuvo laiduotoja, ji tik davė rašytinį sutikimą dėl laidavimo turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Be to teismas pažymi, kad net ir iš pačios laidavimo sutarties įžanginės dalies matyti, jog laidavimo sutartis sudaryta tarp ieškovo AB „SEB bankas“ ir atsakovo V. G., sutartyje vadinamo „laiduotoju“. Atsakovė R. G. nenurodoma kaip šios sutarties sudarytoja, ji tik pasirašė sutarties gale, kad yra supažindinta su sutarties sąlygomis kaip laiduotojo sutuoktinė (1 t. b. l. 46-47). AB „SEB bankas“ 2008-09-15 priminimą dėl įsipareigojimo pagal laidavimo sutartį vykdymo (1 t. b. l. 65) siuntė tik atsakovui V. G.. Nors ieškovas byloje reikalauja priteisti pagrindinio skolininko UAB „Notus Group“ neįvykdytą prievolę solidariai ir iš sutuoktinių V. G. ir R. G. turto, pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. J. V. A. J., Nr. 3K-3-482/2008). CK 3.84 straipsnyje numatyta, jog šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Remiantis CK 3.85 straipsnio trečiąja dalimi, iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jei kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Ginčo atveju laiduotojas V. G. sutartį sudarė išimtinai verslo interesais, ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl teismas laiko pagrįstu atsakovų atsiliepimo į ieškinį argumentą, kad atsakovo sutuoktinei R. G. neatsirado solidarioji prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartį.

Vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, numatančiu, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, sprendimo vykdymo procese ieškovo reikalaujama suma gali būti išieškoma pirmiausia iš asmeninio atsakovo V. G. turto, ir tik vėliau iš bendro sutuoktinių V. G. ir R. G. turto. Kartu pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu vykdymo procese išieškojimas bus nukreipimas į atsakovo turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, visų pirma, turės būti nustatoma ši dalis (CPK 667 straipsnis).