- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-1217-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20244-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius”
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius” dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. A. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – atsakovė, administratorė) 752,75 Eur turtinę žalą ir 500 Eur neturtinę žalą.
2. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. atsakovė (buvęs pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) iš balkono išvežė ir ieškovei negrąžino ten stovėjusių jos daiktų. Atsakovės teigimu, už maždaug 15 minučių darbą ir vienos mašinos netolimą kelią ieškovei buvo priskaičiuota 252,75 Eur suma, kuri parodyta atsakovės pateiktoje gegužės mėnesio sąskaitoje. Nurodė, kad atsakovės veiksmai yra neteisėti, nes nebuvo gautas teismo leidimas. Išvežami daiktai nebuvo surašyti, ieškovė prašė palikti visas pakuotes lauke, nes būtų patalpinusi į kitą vietą, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti. Pažymėjo, kad buvo išvežti tik tie daiktai, kurie buvo balkone, o kitose bendrojo naudojimo patalpose stovintys daiktai nebuvo išvežami. Ieškovės teigimu, atsakovės neteisėtais veiksmais ieškovei buvo padaryta žala, kuri susideda iš išvežtų daiktų vertės ir už jų išvežimą priskaičiuotos sumos. Turtinę žalą sudaro 752,75 Eur suma, kurią sudaro 252,75 Eur suma priskaičiuota už daiktų išvežimą, o 500 Eur – išvežtų ir negrąžintų daiktų vertė. Atsakovės neteisėtais veiksmais ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, kurią ieškovė įvertino 500 Eur suma. Ieškovė nurodė, kad patyrė daug nepatogumų, nes negalėjo naudotis savo daiktais, kurių prireikdavo. Taip pat ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją, dėl to blogiau miegojo, teko gerti raminančiąsias arbatas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė teismui teikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, nes ieškovės nurodomas įvykis įvyko 2019 m. gegužės 20 d. Pažymėjo, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), bendrojo naudojimo patalpose, konkrečiai koridoriuje ir laiptinėje, buvo prikrauta Nr. (duomenys neskelbtini) buto/patalpos gyventojos daiktų. Administratorė ir Vilniaus miesto savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ne vieną kartą kreipėsi į gyventoją, tačiau ji daiktų savanoriškai nepašalino. Administratorė, kaip objekto valdytoja, užtikrindama įstatymų numatytų reikalavimų laikymąsi ir atstovaudama gyventojų interesus, privalėjo atlaisvinti patalpas, išvežant visus patalpose esančius daiktus. Pažymėjo, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovei žalą. Ieškovė pati turėjo užtikrinti, kad jos veiksmai nepažeistų bendraturčių interesų, o kadangi ji buvo neaktyvi, administratorė turėjo imtis atitinkamų veiksmų. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti suma nėra aiškiai detalizuota, tik surašė, jos manymu, buvusių daiktų sąrašą su kainomis, tačiau nepridėjo nuotraukų, todėl neaišku, ar minėti daiktai ten buvo ir kokia jų būklė. Tokiu būdu ieškovė neįrodė nei žalos fakto, nei žalos dydžio. Atsakydama į ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą, atsakovė nurodė, kad jeigu ieškovė būtų bendradarbiavusi su administratore ir atlaisvinusi minėtas patalpas, visi daiktai būtų buvę išsaugoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 1 109,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad kad ieškovei priklausantys daiktai buvo pašalinti iš daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų – balkono. Teismas pažymėjo, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 86 punkte įtvirtinta, jog daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose laikyti degias medžiagas ir daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji žino priešgaisrinius reikalavimus ir jos laikomi maišai yra „nieko tokio“, tačiau ji byloje jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, kad jos laikomi daiktai buvo nedegūs, be to, jos daiktai galimai būtų trukdę evakuacijai gaisro atveju. Teismas vertino, kad atsakovė, kaip namo administratorė, šiuo atveju privalėjo imtis priemonių, siekdama apsaugoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisėtus interesus bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus nuo žalos grėsmės bei įgyvendinti priešgaisrinės saugos reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad pašalindama ieškovei priklausančius daiktus iš daugiabučio namo bendro naudojimo balkono atsakovė elgėsi teisėtai ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nebendradarbiavo su administratore: administratorė informavo ieškovę, kad būtina atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas, tačiau ieškovė į raginimą nereagavo. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas nurodė, kad administruoti šį turtą, taip pat ir rūpintis, kad jis atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, yra atsakovo pareiga. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju vienų asmenų pareigos tinkamai prižiūrėti savo turtą nevykdymas gali lemti kitų asmenų turtinių teisių, teisės į sveiką ir saugią aplinką ir kt. pažeidimą, todėl pripažintino, kad atsakovės veiksmai, organizuojant bendrojo naudojimo patalpų, neatitinkančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, priežiūrą, neprieštaravo jos, kaip administratorės, pareigoms, buvo nukreipti teisės aktuose įtvirtinto administratorės pagrindinio uždavinio įgyvendinimui, atitiko apdairumo ir sąžiningumo reikalavimams.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų. Priešingai, teismas nustatė, kad atsakovė, vykdydama daugiabučio namo administratorės funkcijas, atlikdama ieškovei priklausančių daiktų pašalinimo iš bendro naudojimo patalpų veiksmus, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.
8. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, teismas pažymėjo, kad vien ieškovės pateiktų deklaratyvių teiginių apie neva patirtą neturtinę žalą neužtenka byloje konstatuoti neturtinės žalos faktą, ir jie nesudaro pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad savaime aišku, jog šiuo atveju priverstiniai daiktų išvežimo veiksmai gali sukelti nemalonias emocijas, pasipiktinimą, tačiau tai nereiškia, kad dėl to patiriama moralinė žala. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju byloje nėra pateikta įrodymų apie ieškovės dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinius sutrikimus, kurie atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis, 6.250 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 ir 185 straipsniai), teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė ir neturtinės žalos fakto.
9. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės veiksmų neteisėtumo, neturtinės žalos fakto, todėl civilinė atsakomybė atsakovei negali kilti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė A. A. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nesąžiningas ir ginantis neteisėtus veiksmus. Teismas, remdamasis subjektyvia nuomone, gynė atsakovę.
10.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad dėl laikomų daiktų į balkoną nebuvo galima patekti, kadangi fotografuodamas daiktus į balkoną lengvai pateko antstolis, taip pat gyventojai, kurie balkone džiovino rūbus, praėjimas į balkoną nebuvo užtvertas. Šiuo atveju priešgaisrinės saugos reikalavimus pažeidė pati atsakovė, kadangi avarinį išėjimą blokuoja mūro siena.
10.3. Teismas nepagrįstai galimo gaisro priežastį susieju su ieškovės laikomais daiktais. Gaisras galėtų kilti ir dėl savivaldybės bendrojo naudojimo patalpose leidžiamų laikyti bendram naudojimui skirtų kėdžių, staliukų, taip pat nuo dviračių padangų. Teismas paminėjo keletą ieškovės daiktų, kurie galėtų sukelti gaisrą, tačiau nepagalvojo, kad kiekvieno gyventojo namuose yra daugybė tokių daiktų, kaip knygos, patalynė, elektros prietaisai, pilnos spintos drabužių ir kt. Kai kurie gyventojai patys buvo neatsakingi, nes net administratorei ir apeliantei įdėjus į bendrojo naudojimo koridoriaus duris spyną, durų nerakino, nors lankydavosi nepažįstami asmenys, be to, patys įvairiu laiku laikė daiktus bendrojo naudojimo koridoriuje.
10.4. Atsakovės nesąžiningumą atskleidžia tai, kad apeliantės daiktai buvo išvežti tik iš balkono, kuriame jie ir užsidegę dėl vien jo metalinių bei mūrinių konstrukcijų bei atviros oro erdvės jokios žalos niekam nepadarytų, o nebuvo vežami iš kitų vidinių bendrojo naudojimo patalpų – koridoriaus, virtuvės, taip pat ir kitų gyventojų.
10.5. Apeliantei buvo nesąžiningai neskirta socialinė parama, ji buvo palikta be pajamų ir pradėti dirbti negalėjo. Apeliantė ėmė pardavinėti savo daiktus, kad galėtų daugiau uždirbti, įsigydavo senovinių daiktų.
10.6. Teismas subjektyviai sprendė dėl atsakovės patirtų išlaidų. Teismas sprendime nerašė, kad atsakovę atstovavo trys teisininkai, kurie keitėsi kiekvieno posėdžio metu. Jei atsakovę būtų atstovavęs vienas teisininkas, išlaidos būtų buvusios mažesnės.
10.7. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad apeliantės prašoma priteisti neturtinė žala buvo aiški, minimalaus dydžio. Apeliantė nemano, kad ją įrodytų tik pažymos apie pablogėjusią sveikatos būklę.
10.8. Teismas neatskleidė ginčo esmės, kuri šiuo atveju buvo ne daiktų išvežimas, o jų sunaikinimas arba pasisavinimas.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Mano būstas Vilnius“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pagal Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 86 punktą, daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama: bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose laikyti degias medžiagas ir daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad bendrojo naudojimo patalpose absoliučiai negali būti jokių daiktų. Todėl šiuo atveju daugiau nei akivaizdu, kad ieškovė, laikydama daiktus bendrojo naudojimo patalpose, pažeidė ne tik bendrasavininkų teisėtus interesus, tačiau ir numatytas bendrąsias gaisrinės saugos taisykles.
11.2. Jei gaisras kiltų bendrojo naudojimo patalpose ir dėl gaisro išplitimo gyventojai negalėtų patekti į avarinį išėjimą, jie neturėtų kitos išeities kaip tik naudotis bendrojo naudojimo balkonu, siekdami saugiai evakuotis iš pastato. Pastebėtina ir tai, kad iki daiktų išvežimo atsakovė bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl bendrojo naudojimo patalpų atlaisvinimo, tačiau ieškovė buvo nesąžininga ir neapdairi, jokių veiksmų nesiėmė. Jei ieškovė būtų sureagavusi į atsakovės bei kitų institucijų įpareigojimus, atsakovė nebūtų privalėjusi imtis atitinkamų priemonių, siekdama atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas.
11.3. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovė šia teise pasinaudojo. Ieškovė taip pat turėjo teisę pasitelkti advokatą, kuris atstovautų jos interesus, tačiau nors kurį laiką ta teise ieškovė naudojosi ir pasitelkė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, bylos eigoje dėl nežinomų priežasčių jos atsisakė.
11.4. Ieškovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių galėtų būti vertinama, jog teismas sprendime bylinėjimosi išlaidas priteisė nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Šioje byloje kilo ginčas dėl UAB „Mano Būstas Vilnius” (buvęs pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) civilinės atsakomybės 2019 m. gegužės 20 d. iš bendrojo naudojimo balkono, esančio (duomenys neskelbtini), išvežus ieškovei, kuri yra šiame daugiabutyje name esančio buto nuomininkė, priklausančius daiktus.
16. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, SĮ „Vilniaus miesto būstas” 2018 m. lapkričio 16 d. rašte „Dėl buto (duomenys neskelbtini)“ Nr. 1.35-18/5427, atsakydama į atsakovės raštą dėl bendrojo naudojimo patalpų užgruozdinimo (duomenys neskelbtini), nurodė atsakovei, kad protokolu Nr. 42/18 nutarta SĮ „Vilniaus miesto būstas” specialistams kartu su atsakovės atstovu vietoje pasirašytinai informuoti nurodyto buto nuomininkę (ieškovę), kad per nustatytą vienos savaitės terminą ji privalo atlaisvinti bendro naudojimo patalpas ir nuomojamą butą nuo pašalinių daiktų, priešingu atveju šiuos darbus atliks specialistai, o sąskaita už patalpų atlaisvinimą apmokėjimui bus pateikta buto nuomininkei. Ginčui aktualiu laikotarpiu paminėtos patalpos nebuvo atlaisvintos. Į bylą pateiktas 2019 m. sausio 14 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad antstolis atvyko į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirtąjį aukštą, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, ir, dalyvaujant SĮ „Vilniaus miesto būstas” ir UAB „Utenos detoksikacija“ darbuotojams, užfiksavo šias aplinkybes: prie buto durų sukrauti įvairūs daiktai; iš koridoriaus patalpos įrengtas išėjimas į balkono patalpą; balkone prie durų sukrauti ir laikomi maišai su įvairiais daiktais, taip pat maišai su daiktais laikomi laiptinės patalpoje tiesiog ant laiptų; iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjusi gyventoja, kuri prisistatė A. A., paaiškino, kad visi daiktai yra jos; gyventojai paaiškinus, kad visi daiktai bus išnešami iš bendrojo naudojimo patalpų ir gabenami saugoti į sandėlį, ji pareiškė, kad išvežti daiktų ji neleis. Iškvietus policijos pareigūnus, nuspręsta atidėti daiktų išvežimą vėlesniam laikui, taip pat raginant ieškovę šiuos daiktus pernešti saugoti į kitą vietą pačiai. SĮ „Vilniaus miesto būstas” 2019 m. vasario 5 d. rašte „Dėl bendrojo naudojimo patalpų (duomenys neskelbtini)“ Nr. 1.35-19/461 atsakovei nurodė, kad 2019 m. sausio 17 d. atlikus pakartotinį patikrinimą buvo užfiksuota, jog bendrojo naudojimo patalpos kartu su avariniu išėjimu neatlaisvintos, todėl pasitelkus valymo įmonę kartu su antstoliu buvo imtasi patalpų valdymo darbų, tačiau buto gyventoja neleido atlikti darbų, todėl buvo iškviesta policija, kuri nurodė kreiptis į administratorių. SĮ „Vilniaus miesto būstas” nurodė atsakovei skubos tvarka patikrinti situaciją ir imtis priemonių atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas ir avarinį išėjimą nuo pašalinių daiktų, kad būtų užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimai. Atsakovė 2019 m. kovo 15 d. raštu Nr. „Dėl bendrojo naudojimo patalpų (duomenys neskelbtini)“ Nr. NB-RS-19-1908 ieškovei nurodė, kad 2019 m. vasario 19 d. patikrinus bendrojo naudojimo patalpas nustatyta, kad bendrojo naudojimo koridorius ir avarinė laiptinė vis dar užgriozdinti buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininkės daiktais, todėl pareikalavo iš ieškovės iki 2019 m. kovo 31 d. atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas, išvežti jose esančius daiktus. Atsakovė rašte nurodė, kad 2019 m. balandžio 2 d. pakartotinai patikrinus ir nustačius pažeidimus, administratorė priverstinai išvalys patalpas, o už atliktus darbus mokestis bus priskaičiuotas butui Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Ginčo byloje nėra dėl aplinkybės, kad ieškovė bendrojo naudojimo patalpų neatlaisvino. 2019 m. gegužės 20 d. UAB „Mano aplinka“ suteikė užsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“ stambiagabaričių šiukšlių išvežimo iš evakuacinės laiptinės darbus 252,75 Eur (be PVM) sumai, su PVM suma sudaro 305,83 Eur, ir tokiu būdu ieškovei priklausantys daiktai buvo išvežti. Atsakovė 2019 m. gegužės 31 d. išrašė ieškovei sąskaitą serija NBG19064219 už suteiktas paslaugas 2019 m. gegužės mėn., kurioje už bendro naudojimo patalpų valymą nuo šiukšlių paskaičiavo 252,75 Eur sumą be PVM. Byloje nėra duomenų apie šios sąskaitos apmokėjimą.
18. Ieškovė dėl atsakovės veiksmų pateikė ieškinį, prašydama teismo priteisti jai iš atsakovės 752,75 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė privalomų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos). Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad jos daiktai buvo nepagrįstai išvežti ir sunaikinti, t. y. atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nurodo, kad susidariusią situaciją buvo galima išspręsti kitaip, ieškovės daiktų nesunaikinant.
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.
21. Viena iš privalomų deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).
22. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje įvertinęs atsakovės veiksmus, sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo, t. y. konstatavo, kad atsakovė, vykdydama daugiabučio namo administratorės funkcijas, atlikdama ieškovei priklausančių daiktų pašalinimo iš bendro naudojimo patalpų veiksmus, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
23. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė jai priklausančius daiktus laikė daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose – laiptinės patalpoje (prie ieškovės buto durų) ir ant laiptų, taip pat balkono patalpoje (užfiksuota 2019 m. sausio 14 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole), iš kurios ieškovei priklausantys daiktai ir buvo išvežti.
24. CK 4.82 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.83 straipsnio 1 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.
25. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Ginčui aktualios Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 4 d. (TAR, 2015 m. rugpjūčio 12 d., Nr. 12236) (toliau – Administravimo nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administravimo nuostatų 7 punkte, reglamentuojančiame administratoriaus pareigas, nustatyta, kad administratorius, be kita ko, privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė tais atvejais, kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (Administravimo nuostatų 7.6 punktas).
26. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1-396 redakcija) (toliau – Gaisrinės saugos taisyklės) nustato bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys (Gaisrinės saugos taisyklių 1 punktas). 86.1 punkte įtvirtinta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose laikyti degias medžiagas ir daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju. Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti sklandžią ir saugią žmonių evakuaciją iš pastato gaisro atveju.
27. Ieškovė apeliaciniame skunde neginčija nustatytų aplinkybių dėl jai priklausančių daiktų laikymo bendrojo naudojimo patalpose, tačiau apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jos daiktai nekėltų grėsmės evakuacijai, taip pat negalėtų būti gaisro šaltiniu, todėl atsakovės veiksmus, susijusius su nurodytų daiktų išvežimu iš bendrojo naudojimo patalpų, laiko neteisėtais. Kaip matyti iš aptartų teisės aktų analizės, ieškovės argumentai šiuo atveju nelaikytini pagrįstais. Draudimą bendrojo naudojimo patalpose laikyti daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju, tiesiogiai įtvirtina Gaisrinės saugos taisyklės. Šiuo atveju akivaizdu, kad daiktų laikymas bendrojo naudojimo balkone galėtų apsunkinti gyventojų judėjimą šioje patalpoje ir atitinkamai galėtų sudaryti kliūtis saugiai evakuacijai iš pastato gaisro atveju, juolab, kad ieškovė balkone laikė pakankamai didelį kiekį daiktų. Nurodytų daiktų laikymas bendrojo naudojimo balkone neabejotinai pažeidžia kitų patalpų savininkų teisėtą interesą netrukdomai patekti į nurodytas patalpas. Kaip minėta, pareiga nesudaryti kliūčių kitiems bendrosios dalinės nuosavybės savininkams naudotis bendrojo naudojimo patalpomis kyla ir iš minėto CK 4.83 straipsnio 1 dalies nuostatų – buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Be to, akivaizdu ir tai, kad balkono patalpos paprastai nėra skirtos daiktams laikyti. Nustačius nurodytas aplinkybes, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad jos daiktai faktiškai niekam netrukdė ir negalėjo sukelti gaisro, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.
28. Svarbu pažymėti ir tai, kad minėtame 2019 m. sausio 14 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėta, kad SĮ „Vilniaus miesto būsto“ ir UAB „Utenos detoksikacija“ darbuotojams atvykus pašalinti ieškovės daiktų iš bendrojo naudojimo patalpų ieškovė nesutiko dėl daiktų pašalinimo, ginčijosi, o, atvykus policijos pareigūnams, vyko diskusijos, kurių metu buvo nutarta atidėti daiktų pašalinimą vėlesniam laikui, ieškovei suteikiant galimybę pačiai pašalinti daiktus. Ieškovei šių veiksmų neatlikus, administratorė 2019 m. kovo 19 d. raštu informavo ieškovę, kad bendrojo naudojimo koridorius ir laiptinė yra užgrioztinti ieškovės daiktais, bei pranešė, kad ieškovei neatlaisvinus minėtų patalpų, administratorė pati išvalys patalpas ir mokestį už darbus apskaičiuos buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui. Taigi ieškovei ne tik buvo pranešta apie tai, kad jos daiktai neturėtų būti laikomi bendrojo naudojimo patalpose, jai taip pat ne kartą buvo suteikta galimybė geranoriškai šiuos daiktus iš nurodytų patalpų pašalinti, tačiau ieškovė nesutiko ir jokių veiksmų nesiėmė. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad kitoks daiktų pašalinimo būdas (išvežimas į sandėlį) jai būtų buvęs priimtinesnis, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė apskritai būtų su atsakove bendradarbiavusi, ieškodama kitokių susiklosčiusios situacijos sprendimo alternatyvų.
29. Taigi šiuo atveju, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė, vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir siekdama apsaugoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisėtus interesus, privalėjo imtis priemonių, įgyvendindama priešgaisrinės saugos reikalavimus, kurie buvo pažeidžiami ieškovei laikant daiktus bendrojo naudojimo patalpose. Šios aplinkybės neleidžia pagrįstai nustatyti būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų atsakovės veiksmų. Nenustatęs privalomos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės pareikštų reikalavimų. Vien šios sąlygos nenustatymas sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui ieškinio dėl žalos priteisimo netenkinti.
30. Apeliantė taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovę atstovavusių teisininkų skaičiaus, teigia, kad jeigu atsakovę būtų atstovavęs vienas teisininkas, išlaidos būtų buvusios mažesnės.
31. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė pateikė teismui duomenis apie 1 863 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prašė priteisti šių išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, atsakovei iš ieškovės priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, skundžiamu sprendimu priteistinas išlaidas sumažino iki 1 109,17 Eur sumos. Sumažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, pirmosios instancijos teismas vertino, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose nustaytų dydžių, tačiau prašoma priteisti suma, įvertinus individualias aplinkybes, yra aiškiai per didelė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė byloje yra pateikusi tik vieną procesinį dokumentą, kurį rengė atsakovės įgaliotas asmuo – įmonės darbuotojas, o visos atsakovės nurodytos išlaidos buvo patirtos atsakovės atstovams susipažįstant su bylos medžiaga, atstovaujant atsakovę posėdžiuose, pasirengiant mediacijai ir dalyvaujant joje. Teismas, sumažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, taip pat įvertino posėdžių trukmę, t. y. aplinkybę, kad dalis teismo posėdžių truko neilgai.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei iš ieškovės 1 109,17 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, išsamiai įvertino visas šiam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas įvertino faktiškai posėdžiuose atsakovės atstovų sugaištą laiką ir priteisė protingo dydžio teisinių paslaugų išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, kadangi nėra teisinio pagrindo šį panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisme nebuvo gautas atsakovės prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 26 d. sprendimą paliktit nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.