- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- 2S-2803-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20244-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- A. A.
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas“ dėl žalos atlyginimo, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. A. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Mano Būstas“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 272,75 Eur.
2. Ies?kove? ies?kinyje nurode?, kad 2019 m. geguz?e?s 20 d. UAB „Mano Bu?stas“ is? ieškovės balkono is?vez?e? ten stove?jusius jos daiktus ir už šį darbą iš ieškovės pareikalavo 272,75 Eur. Ieškovė nurodė, kad jai padaryta turtine? ir neturtine? z?ala, nes ies?kove? dėl daiktų išvežimo ir 272,75 Eur gautos sąskaitos už šį darbą patyre? dvasinius is?gyvenimus, blogas emocijas, turtinę ir neturtinę žalas įvertino po 500 Eur ir pras?o priteisti is? atsakovo 272,75 Eur. Taip pat teismui pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovei nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2022 m. spalio 19 d., teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 752,75 Eur už padarytą turtinę žalą ir 500 Eur už padarytą neturtinę žalą. Patikslintame ieškinyje ieškovė iš esmės atkartojo pradiniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su galimai neteisėtu ieškovės asmeninių daiktų išvežimu nesant teisėto sprendimo tai padaryti. Papildomai nurodė, kad išvežami daiktai buvo traktuojami kaip šiukšlės jų net neapžiūrėjus. Paaiškino, kad turtinė žala susideda iš išvežtų daiktų vertės ir už jų išvežimą priskaičiuotos sumos, tačiau turtinės žalos pagrįsti įrodymais negali, nes neturi išvežtų daiktų pirkimo įrodymų. Nurodė, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos turtinės ir neturtinės žalos priežastinis ryšys akivaizdus. Taip pat pažymėjo, kad papildomų įrodymų teismui apie savo turtinę padėtį pateikti negali, nes neturi asmens dokumento, pastarasis saugomas Vilniaus miesto 1-ajame PK.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį, pareikštą atsakovui dėl žalos atlyginimo, laikyti nepaduotu ir jį grąžinti ieškovei.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė šalindama ieškinio trūkumus teismui pateikė 2022 m. spalio 19 d. patikslintą ieškinį, tačiau, teismo vertinimu, neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties pilna apimtimi – nepašalino visų nustatytų ieškinio trūkumų.
7. Nustatė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nedetalizavo ieškinio reikalavimų, deklaratyviai pateikė situacijos aprašymą, motyvaciją, atkartodama tokias pačias aplinkybes. Pažymėjo, kad nors ieškovės teigimu ji negali pateikti įrodymų, susijusių su prašoma priteisti 500 Eur turtine žala, tačiau ieškovė bent jau galėjo detalizuoti kokie konkretūs daiktai buvo prarasti, nurodyti kiekvieno iš jų bent apytikslę vertę. Ieškovė nurodė, kad žalos dydį nustato teismas, tačiau šiuo atveju ieškovei net nepateikus išvežtų daiktų sąrašo, laikytina, kad reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo yra visiškai neaiškus, nekonkretus, todėl negali būti laikomas tinkamai suformuluotu. Teikdama papildomus dokumentus ieškovė nepaaiškino ką konkretūs pridedami dokumentai įrodo, nenurodė jų sąsajumo su ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybėmis, pateiktais reikalavimais (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, patikslinto ieškinio faktinis pagrindas neapibrėžtas, dalykas nesuformuluotas, kas objektyviai apriboja galimybę kitiems asmenims suprasti, koks yra tikslus reikalavimo turinys ir esmė (CPK 135 straipsnio 1-2 dalis). Taip pat teismas pažymėjo, ieškovė nenurodė įstatyminio pagrindo neturtinei žalai atlyginti, apsiribojo lakoniškai nurodydama, jog dėl daiktų išvežimo prastai miegojo, gėrė raminamąsias arbatas.
8. Teismas pabrėžė, kad 2022 m. spalio 12 d. nutartimi nurodė ieškovei patikslinti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nurodant nuo kokios dalies žyminio mokesčio mokėjimo ji prašo atleisti, įpareigojo pateikti duomenis apie ieškovės turimą turtą, pinigines lėšas ir pajamas. Patikslintu ieškiniu ieškovė nepašalino nustatytų trūkumų – prie prašymo atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo nepridėjo įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį, apsiribojo argumentais, kad dėl neturimo asmens dokumento negali pateikti duomenų patvirtinančių ieškovės turtinę padėtį, be to, ieškovė nepasisakė nuo kokios dalies žyminio mokesčio prašo atleisti.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Apeliantė (ieškovė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo.
10. Apeliantė mano, kad patikslintame ieškinyje aprašė situaciją aiškiai ir suprantamai, nurodo, kad jeigu teismui nėra aiškios kokios nors ieškinyje nurodytos aplinkybės jis tai galėjo išsiaiškinti teismo posėdžio metu. Pažymi, kad aplinkybę, jog ieškovės daiktai buvo išvežti įrodo teismui pateikta atsakovo sąskaita, o daugiau įrodymų teismui ji negali pateikti dėl patikslintame ieškinyje nurodytų objektyvių aplinkybių. Taip pat pridėjo, kad išvežtų daiktų nesuvardijo ir neįkainavo patikslintame ieškinyje dėl to, nes teismas to nelaikė ieškinio trūkumu pirminiame ieškinyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
2. Apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, bei nurode?, kad 2019 m. geguz?e?s 20 d. atsakovas neteisėtai is? ieškovės balkono is?vez?e? ten stove?jusius jos daiktus ir už šį darbą pareikalavo 272,75 Eur. Apeliantė pirmame ieškinyje nurodė, kad jai padaryta turtine? ir neturtine? z?ala, turtinę ir neturtinę žalas įvertino po 500 Eur ir pras?ė priteisti is? atsakovo 272,75 Eur žalos atlyginimo.
3. Prie ieškinio ieškovė pridėjo jai išrašytą sąskaitą, kurioje nurodyta sumokėti ir 252,75 Eur sumą. Taip pat, pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio. Nurodė, kad iš gaunamų pajamų žyminio mokesčio sumokėti negali, o valstybės garantuojama teisinė pagalba jau teikiam kitose bylose.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo įvertinęs pateiktą ieškinį 2022 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovės nesuformulavo savarankiško reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat. Nedetalizavo ir nepateikė įrodymų, dėl kokių konkrečių veiksmų ir kokiam konkrečiam asmeniui reiškiamas šis reikalavimas. Teismas nurodė, kad nėra aiškus ir reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, bei išaiškino, kad pagal teisinį reguliavimą, teismas negali atleisti nuo visos žyminio mokesčio dalies, be to, ieškovė nenurodė pozicijos dėl sprendimo už akių priėmimo, bylos (ne)vedimo per atstovą.
5. Apeliantė 2022 m. spalio 19 d., teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 752,75 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos, iš viso 1 252,75 Eur. Patikslintame ieškinyje apeliantė iš esmės atkartojo pradiniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su galimai neteisėtu apeliantės asmeninių daiktų išvežimu nesant teisėto sprendimo tai padaryti. Paaiškino, kad turtinė žala susideda iš išvežtų daiktų vertės ir už jų išvežimą priskaičiuotos sumos, tačiau turtinės žalos pagrįsti įrodymais negali, nes neturi išvežtų daiktų pirkimo įrodymų. Nurodė, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos turtinės ir neturtinės žalos priežastinis ryšys akivaizdus, dėl tokių atsakovo veiksmų pastaroji negalėjo miegoti, gėrė raminamuosius. Taip pat pažymėjo, kad papildomų įrodymų teismui apie savo turtinę padėtį pateikti negali, nes neturi asmens dokumento, pastarasis saugomas Vilniaus miesto 1-ajame PK.
6. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi konstatuota, kad ieškovė teismo nustatytų trūkumų nepašalino, todėl ieškinys ir patikslintas ieškinys laikyti nepaduotais ir grąžintini juo padavusiam asmeniui.
Dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje konstatuota, jog tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą, kadangi tinkamas ieškinio dalyko bei pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų, todėl aiškus ieškinio dalyko suformulavimas bei faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).
8. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas turi suteikti galimybę šalims pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu pašalinti kilusias abejones ir galimas kliūtis sklandžiai nagrinėti ieškinį, nes būtent tokia yra pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijos paskirtis (CPK 226 straipsnis) ir, kol ši galimybė neišnaudota, neatsisakyti priimto pradinio ieškinio. Tai taip pat atitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principų nuostatas (CPK 7, 8 straipsniai). Kliūčių nagrinėti ieškinį šalinimo klausimai gali būti sprendžiami įgyvendinant trūkumų šalinimo instituto nuostatas (CPK 115 straipsnio 4 dalis) arba parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis), priklausomai nuo kliūčių nagrinėti ieškinį pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-412-313/2017, 22 punktas).
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
10. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismas, priėmęs ieškinį ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nutartimi nustatytą terminą trūkumams šalinti. Pažymėtina, kad, teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti, ar priimtą – nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Įgyvendinęs nurodytas priemones visapusiškai įsitikinti ar egzistuoja kliūtys nagrinėti ieškinį, ir jas pašalinti, teismas galėtų spręsti, ar nagrinėti ieškinį, ar palikti jį nenagrinėtą. Po ieškovo pateiktų teismui paaiškinimų teismas gali pakeisti savo nuomonę dėl trūkumų ar jų reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006).
11. Skundžiama nutartimi teismas konstatavęs, kad ieškovė nepašalino visų trūkumų iš esmės nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių nurodomas faktines aplinkybes, nenurodė teisinio pagrindo, nedetalizavo konkrečių išvežtų daiktų, nepagrindė ką pateikti įrodymai konkrečiai pagrindžia, kas teismo vertinimu trukdo priimti ieškinį.
12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Ieškinyje ieškovė aiškiai suformulavo, kad iš atsakovo prašo priteisti 752,75 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos, iš viso 1 252,75 Eur, reikalavimus grįsdama tuo, kad atsakovė nesant teisinio pagrindo išvežė jos daiktus. Taigi ieškinio pagrindas ir dalykas yra aiškūs. Pažymėtina, kad dėl įrodymų pakankamumo teismas sprendžia ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet nagrinėjant bylą iš esmės. Be to, esami neesminiai ieškinio netikslumai gali būti pašalinti parengiamojo posėdžio metu. Nepagrįsta laikytina ir teismo išvada, kad ieškinys negali būti priimtas ieškovei nenurodžius teisinio pagrindo, nes tokia prievolė ieškovui teisiniu reguliavimu nėra nustatyta.
13. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie turtinę padėtį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teismas turi teisę pareikalauti papildomų duomenų apie ieškovės turtinę padėtį, tačiau tokia teise ieškovei nepasinaudojus, teismas prašymą turėtų nagrinėti iš esmės, pagal pateiktus duomenis, ir neatleidus nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį.
Dėl bylos procesinės baigties
14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės A. A. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovės A. A. ieškinio pareikšto atsakovei UAB „Mano Būstas“ priėmimo klausimas grąžintinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.