- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-08
- Bylos Nr.
- e1-1299-1109/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27280-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- R. A.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės G. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) – statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. A. 2021 m. (duomenys neskelbtini) d., apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš R. M., t. y. dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veido sritį, ko pasėkoje išmušė du dantis ir taip sukėlė nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, R. A. 2022 m. (duomenys neskelbtini) d., apie 19.10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su šeimos nariu – sutuoktine J. A. metu, tyčia metė į sieną vazą, kuri sudužo, po to, sudaužė ant sienos kabėjusį veidrodį, ir matydamas stiklų šukes ant grindų, tyčia sugriebęs rankomis nukentėjusiajai J. A. už plaukų, ją vilko per kambario grindis, ko pasėkoje J. A. į stiklo šukes susižalojo dešinę koją, taip smurtaudamas nukentėjusiajai J. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį žaizda dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimais dešinėje blauzdoje.
Šiais veiksmais R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), buvo pas pažįstamą A.. Kartu su jais buvo vyriškis, vardu R., kuriam trenkė. Visi girtavo. Kaip prasidėjo konfliktas, kokios jo aplinkybės, nieko neprisimena. Tik sekančią dieną R. pasakė, kad R. A. išmušė dantis. Jis jautė, kad jam skaudėjo dešinės rankos krumplius, todėl galėjo būti nuo smūgio vyriškiui. 2022 m. (duomenys neskelbtini) d., apie 19.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, alų. Į namus grįžo neblaivi J. A., kuri pradėjo su juo konfliktuoti. Jis supyko ir paėmęs nuo skalbimo mašinos stovinčią vazą, ją metė į sieną ir ši sudužo. Atsirėmęs su nugara sudaužė veidrodį. Tada jis su J. A. apsistumdė. Galėjo būti, kad suėmė sutuoktinei už plaukų ir ją vilko per kambario grindis. Prisimena, kad po jų konflikto ant J. A. kojos buvo žaizda, iš kurios bėgo kraujas. Jis paėmė rankšluostį ir apvyniojo jos koją, suprato, kad dėl savo veiksmų žmonai sukėlė fizinė skausmą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. A. prisipažinimo, faktines veikų padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, Valstybinės teismo medicinos specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) d., apie 20.00 val. nuėjo pas pažįstamą A. K. į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Atėjus ten buvo pažįstamas R.. Visi vartojo alkoholį. Išgertuvių metu tarp jo ir R. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu R. be jokios priežasties dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą bei išmušdamas du priekinius dantis. Taip pat po suduotų smūgių po kaire akimi liko kraujosruva. Kaip buvo suduoti smūgiai, matė A. K., bet šis teigia, kad nieko neprisimena, nes buvo stipriai neblaivus. Po konflikto jis išėjo namo, į policiją ir medikus nesikreipė. R. A. jo atsiprašė, padarytą žalą atlygino, jie susitaikė.
Iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad R. M. sutikus jis buvo apžiūrėtas tos pačios lyties pareigūno ir buvo nustatyta, kad kairėje veido pusės srityje, poakyje matomas nubrozdinimas. Viršutinėje priekinių dantų dalyje matoma, kad nėra galimai keturių dantų. Kaip teigė R. M. išmušti buvo du dantys, likusių dantų jau nebuvo iki įvykio. Ant apatinės lūpos matomi du nedideli nubrozdinimai.
Iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis savanoriškai pateikė dantį, kuris buvo apžiūrėtas.
Iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).
Iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis pranešė apie tai, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) d., apie 21.00 val., būnant pas pažįstamą A. K. svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini)., išgertuvių metu pažįstamas R. dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veido sritį, šiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir išmušdamas du priekinius dantis.
Nukentėjusioji J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. (duomenys neskelbtini)d., apie 19.00 val. būnant, jai nuosavybės teise priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir vyro R. A. įvyko žodinis konfliktas. R. A. supykęs metė vazą į sieną, ji sudužo, su kėde sudaužė ant sienos kabantį veidrodį. Tada priėjo prie jos, savo rankomis suėmė jai už plaukų, dėl ko ji nukrito ant grindų, ir jai gulint ant nugaros ar dešinio šono, jis ją vilko apytiksliai 2-3 metrus. Jai buvo sužalota dešinė koja, kadangi R. A. ją vilko per sudaužyto veidrodžio šukes. Kojos srityje ji jautė fizinį skausmą, matėsi žaizda, iš kurios bėgo kraujas. Kai R. A. ją paleido, jis pamatė iš kojos bėgantį kraują ir rankšluosčiu aprišo jai koją. Atvykusi policija R. A. namuose nerado, tačiau vėliau, jam grįžus į namus, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip pat į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, kurios gydytojai ją apžiūrėjo. Dėl tokių R. A. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, buvo sužalota. Su vyru R. A. susitaikė, jis jos atsiprašė.
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs žaizda dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimais dešinėje blauzdoje.
Iš 2022 m. (duomenys neskelbtini)d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).
Iš 2022 m. (duomenys neskelbtini)d. alkotesterio duomenų matyti, kad R. A. buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumas.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.
Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis 2021 m. (duomenys neskelbtini) d., apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., smurtavo prieš R. M., t. y. dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veido sritį, ko pasėkoje išmušė du dantis ir taip sukėlė nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą. Be to, R. A. 2022 m. (duomenys neskelbtini)d., apie 19.10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su šeimos nariu – sutuoktine J. A. metu, sudaužęs vazą bei veidrodį, tyčia sugriebęs rankomis nukentėjusiajai J. A. už plaukų, ją vilko per kambario grindis, dėl ko J. A. į stiklo šukes susižalojo dešinę koją, taip smurtaudamas nukentėjusiajai J. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį žaizda dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimais dešinėje blauzdoje.
Nors kaltinamasis gerai įvykio aplinkybių neprisiminė, tačiau pripažino, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), girtaujant su draugu Artūru ir nukentėjusiuoju Rimvydu, tarp jo ir R. M. kilo konfliktas, kurio metu jis galėjo suduoti R. M. ir taip išmušti jam dantis, nes jam po to skaudėjo dešinės rankos krumplius. Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) d., apie 20.00 val. būnant pas pažįstamą A. K. tarp jo ir ten buvusio R. A. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu R. A. be jokios priežasties dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą bei išmušdamas du priekinius dantis, po suduotų smūgių po kaire akimi liko kraujosruva. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes, kaip matyti, nukentėjusysis netrukus po įvykio kreipėsi į pareigūnus, buvo apžiūrėtas, apžiūros metu nustatyti nubrozdinimai po akimi, išmušti keturi dantys, be to, nukentėjusysis taip pat pateikė vieną išmuštą dantį bei paaiškino, kad įvykio metu jam buvo išmušti tik du dantys, nes kitų dviejų neturėjo jau iki įvykio. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia smurtavo prieš R. M. – – sudavė rankos kumščiu du smūgius jam į veidą ir šiais veiksmais sukėlė pasekmes – išmušė du dantis ir sukėlė fizinį skausmą.
Taip pat kaltinamasis pripažino, jog 2022 m. (duomenys neskelbtini)d., apie 19.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sutuoktine J. A. metu sudaužė vazą, veidrodį, po to suėmęs sutuoktinę už plaukų vilko ją grindimis per šukes, dėl to sužalojo jai koją. Šie kaltinamojo parodymai atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad kilusio žodinio konflikto metu sutuoktinis sudaužė vazą bei veidrodį, po to paėmęs ją už plaukų tempė 2-3 metrus per šukes ir taip sukėlė jai fizinį skausmą bei sužalojo koją. Smurto vartojimo aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad J. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs žaizda dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimais dešinėje blauzdoje. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog įvykis įvyko sutuoktinių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Be to, kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymais bei 2022 m. (duomenys neskelbtini)d. alkotesterio duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus – jam buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumas.
Šie įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su neteisėtu kaltinamojo veikimu ir yra kaltinamojo vartoto fizinio smurto – tyčinio tempimo grindimis per stiklo šukes, sugriebus nukentėjusiąją už plaukų, pasekmė.
Kaltinamasis R. A. būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad smurto vartojimas gali sukelti fizinį skausmą ar sužaloti asmeniui sveikatą ir tokių pasekmių norėjo ir siekė – sudavė du smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajam, o nukentėjusiąją J. A. sugriebęs už plaukų vilko per grindis su stiklo šukėmis. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Apibendrinant, konstatuojama, kad kaltinamojo R. A. veikose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant fizinį skausmą kitam asmeniui požymiai bei fizinio smurto vartojimo sukeliant fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdant sveikatą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį.
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. A. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu sutinka.
Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu).
R. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkų nusikaltimų kategorijai. Šiomis veikomis kėsintasi į asmens sveikatą ir šeimos nario sveikatą, nusikaltimai padaryti nesant svarios priežasties, konflikto metu. Veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Anksčiau R. A. yra neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda sumokėta; duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nėra.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė: už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą – laisvės apribojimas 1 metams, vietoje intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką, įskaitytinas R. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. 20.40 val. iki 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. 16.30 val., t. y. viena para, prilyginant ją dviems laisvės apribojimo dienoms.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dantis su šaknimi, saugoma (duomenys neskelbtini) Aptarnavimo skyriui, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 72 ² straipsniu, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
R. A. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 72 ² straipsniu, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir R. A. paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 72 ² straipsniu, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti R. A. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 72 ² straipsniu, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką, įskaityti R. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. 20.40 val. iki 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. 16.30 val., t. y. vieną parą, prilyginant ją dviems laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dantį su šaknimi, saugomą (duomenys neskelbtini) Aptarnavimo skyriui, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.